fec1fbfc-316d-48cf-b72f-45670da331d4 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. e2-3829-179/2016Proceso Nr. 2-13-3-03132-2016-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.1.4; 2.5.10.5.2; 3.2.6.1. ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 21 d.Alytus             Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „AB „Lietuvos draudimas” ieÅ¡kinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas „AB „Lietuvos draudimas” ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės A. G. 136,27 Eur žalos atlyginimui regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 15 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2015-06-10 eismo įvykio, įvykusio Vilniuje, Saulėtekio al. 4, metu buvo apgadinta stovinti J. G. P. priklausanti transporto priemonė AUDI 100, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojos A. G., kuri pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, kaltės. Transporto priemonės FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Dėl Å¡io įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 272,54 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus.

IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, reikalauja, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (draudėjas ar apdraustasis) pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. kadangi kaltas dėl autoįvykio asmuo iÅ¡ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-08 nutarimu atsakovės atžvilgiu administracinė byla dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nutraukta, nenustačius atsakovės tyčios dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos.

IeÅ¡kovas pažymi, kad Å¡iame nutarime konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės (įrodomosios) galios ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes nurodytoje administracinėje byloje jis nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo. IeÅ¡kovo nuomone, civilinės atsakomybės požiÅ«riu civilinės ir administracinės atsakomybės taikymo sÄ lygos yra skirtingos, kas reiÅ¡kia, kad administracinės teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

Pabrėžė, kad automobilio vairuotojui yra keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kadangi pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis, pasišalinimas dėl neatsargumo negali sukelti tokių pasekmių, kaip tyčinis pasišalinimas, todėl ieškinio suma yra mažinama iki 50%, t. y. 136,27 Eur.Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys yra pareikštas nepagrįstai, nesant tam įstatyminio pagrindo, neteisingai aiškinant teisės normas.

AB „Lietuvos draudimas“ jos pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos neteisingai vertina, kaip padarytÄ â€ždėl neatsargumo“. Reikalavimas yra grindžiamas LR TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. (kai asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-08 nutarimu konstatavo, kad tokio pažeidimo - pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, jos veikoje nebuvo. Mano, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 p. įtvirtinta taisykle, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų minėtu įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje.IeÅ¡kovas ir atsakovė sutiko, kad byla bÅ«tų nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ informuotos tinkamai.IeÅ¡kinys tenkintinas.CK 6.263 str.

įtvirtinta pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, atsakingam už jos padarymÄ . Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Viena iÅ¡ pagrindinių vairuotojo pareigų yra ta, jog, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo praneÅ¡ti policijai, taip pat nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos (Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 p.), nes Å¡ie reikalavimai yra svarbÅ«s dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už jÄ apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDÄ®) 22 str. draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (draudėjas ar apdraustasis), jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau Taisyklės) 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymÄ asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Pažymėtina, kad teisės aktais įtvirtinto įpareigojimo nepalikti eismo įvykio tikslas – kvalifikuotai užfiksuoti draudžiamojo įvykio faktÄ ir aplinkybes. Pažeidus šį įpareigojimÄ transporto priemonės valdytojo veiksmais draudikui užkertamos galimybės objektyviai ir neabejotinai įsitikinti tikrosiomis įvykio aplinkybėmis, nustatyti tikrÄ jį transporto priemonę įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar Å¡is asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl eismo įvykio kaltininkės A.

G. pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. 2016-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinės teisė pažeidimo byloje Nr. A2.6-1343-754/2015 nutarimu A. G. paskirta administracinė nuobauda - 28 Eur už administracinės teisės apžeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. jos atžvilgiu byla nutraukta, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsakovė nurodo, kad Å¡iuo nutarimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali bÅ«ti sprendžiamas nepriklausomai nuo to ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė (2014-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014). (duomenys neskelbtini) str. 2 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

AiÅ¡kindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (2007 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl prejudicijos taikymo bei į tai, kad ieÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. A2.6-1343-754/2016 nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, nutarimas minėtoje byloje neturi prejudicinės reikÅ¡mės nagrinėjamai byla. Bylos duomenimis nustatytas atsakovės A. G. 2015-06-10 pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos po eismo įvykio, įvykusio Vilniuje, Saulėtekio al. 4., faktas. Å is faktas užfiksuotas 2015-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato praneÅ¡ime Nr. 10R-33220287-15 AB „Lietuvos draudimas“, kuriame nurodyta, kad 2015-06-10 eismo įvykio, įvykusio Vilniuje, Saulėtekio al. 4 metu automobilis FIAT BRAVA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės apgadino kitÄ stovintį automobilį - AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Å is įvykis užfiksuotas ir 2015-06-10 pažymoje dėl eismo įvykio. 2016-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1343-754/2015 nurodyta, kad atsakovė pripažino, jog galėjo kontaktuoti su automobiliu Audi, bet to nepajutusi iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, ji neturėjo tikslo trauktis iÅ¡ eismo įvykio vietos, skubėjo į artimo žmogaus laidotuves, tai paveikė jos bÅ«senÄ , tačiau tokia bÅ«sena negali pateisinti pareigų pagal sutartį, Taisykles nevykdymo.

Todėl atsakovės nurodyta aplinkybė dėl skubėjimo į laidotuves neduoda pagrindo manyti, kad ji iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino dėl pateisinamų priežasčių. Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju, jei ir nebuvo tyčinių transporto priemonės valdytojo veiksmų, tai jie neatitiko bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų.CK 6.1015 str. numato, kad draudikui iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2014-06-26 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi transporto priemonės FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. 2015-06-11 prašymu automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas M. G. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos. 2015-06-10 transporto priemonės techninės apžiūros aktu buvo konstatuoti transporto priemonės sugadinimai.

Žalos sÄ mata ir 2015-12-15 praneÅ¡imas automobilio savininkui patvirtina, kad automobilio remonto darbų kaina – 272,54 Eur. IÅ¡ 2015-12-16 mokėjimo nurodymo matyti, kad prieÅ¡ tai nurodyta suma iÅ¡mokėta automobilio FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui Jonui G. P.. Teismas, įvertinęs atsakovės pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad esant vienai iÅ¡ pagrindinių pareigų eismo dalyviui įvykus eismo įvykiui praneÅ¡ti policijai, taip pat nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, A.

G. Å¡ios pareigos neįvykdė, todėl toks jos elgesys suteikė ieÅ¡kovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise pilna apimtimi (Taisyklių 59.4 p., TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 4 p.). IeÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovės 50 proc. draudimo iÅ¡mokos sumos – 136,27 Eur, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas (CK 1.136 str., 6.38 str., 6.245 str., 6.249 str., 6.263 str., 6.280 str., 6.987 - 6.988 str., 6.1015 str., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.).IÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – žyminis mokestis (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268-270 str., 441 str, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834, a .s. (duomenys neskelbtini)) 136,27 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur 27 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos t. y. 2016-08-30, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo 15 (penkiolika) žyminio mokesčio.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismÄ .  Teisėjas                                                                                                                                    Jonas Čirvinskas                                                                                                       Â