fec0b797-28a3-4d1f-8c6a-e3ee7b9b4605 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr              Civilinė byla Nr.2S-257-390/2012                                                            Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida JegorovienėProcesinio sprendimo kategorija:72; 122.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens UAB „Domus firma“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Kauno autobusai“ ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Domus firma“, UAB „SG dujos“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui dėl administracinio akto panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :                   IeÅ¡kovas UAB „Kauno autobusai“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010-06-30 įsakymÄ Nr. 02-01-6881 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (Kauno m.)“ ir atnaujinti terminÄ administraciniam aktui – Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010-06-30 įsakymui Nr. 02-01-6881 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (Kauno m.)“ – apskųsti.Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtino tarp ieÅ¡kovo UAB „Kauno autobusai“ ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, sudarytÄ taikos sutartį.  Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Domus firma“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylÄ atmesti.

Trečiojo asmens nuomone, teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turėjo atsižvelgti į tai, kad 2010-01-21 buvo atliktas žemės sklypo, ieÅ¡kovo iÅ¡sinuomoto pagal 1996-10-08 Valstybinės žemės nuomos ne žemes Å«kio veiklai sutartį Nr. N19/96-3775 naudojimo patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas nesinaudojo visu iÅ¡sinuomotu žemės sklypu ir jau kurį laikÄ leido naudotis žemės sklype esančios aikÅ¡telės dalimi kitiems asmenims VÅ Ä® „Kartingo sporto centras“ ir UAB „ARV-AUTO“ subnuomos sutarčių pagrindais.

Taigi, teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neatsižvelgė, ir į tai, kad ieÅ¡kovas vykdė nuomos sutartyje numatytÄ Å«kinę-komercinę veiklÄ tik dalyje iÅ¡sinuomotos teritorijos, t.y. jo veikla buvo įmanoma ir jau kurį laikÄ buvo įgyvendinama be atitinkamų iÅ¡sinuomotos žemės sklypo teritorijos dalių. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad visa žemės sklypo teritorija yra naudojama ieÅ¡kovo veiklai vystyti bei, kad tretiesiems asmenims subnuomota žemės sklypo dalis, nutraukus subnuomos sutartis bus naudojama UAB „Kauno autobusai“ Å«kiniams-komerciniams tikslams.

Skundžiama pirmos instancijos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi numatyta, kad ieÅ¡kovas atsisako savo ieÅ¡kinio reikalavimų, o atsakovas įsipareigoja panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010-06-30 įsakymÄ Nr. 02-01-68,81 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ ir tęsti nuomos santykius su UAB „Kauno autobusai“ pagal 1996-10-08 žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties sÄ lygas. IÅ¡ Å¡ios taikos sutarties sÄ lygos matyti, kad ieÅ¡kovui paliekama nuomos teisė į visÄ nuomos sutartimi nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ , nepaisant to, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtino, kad žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, o ieÅ¡kovui nereikėjo viso žemės sklypo ploto jo veiklai vystyti.

Trečiojo asmens nuomone, tokia taikos sutarties sÄ lyga yra prieÅ¡taraujanti vieÅ¡am valstybės ir visuomenės interesui užtikrinti, kad valstybinė žemė butų naudojama pagal paskirtį, o kartu valstybinė žemė be aukciono, t.y. iÅ¡imtine tvarka, bÅ«tų iÅ¡nuomojama tik tokio ploto, kokio yra bÅ«tina nuomininkui jo funkcijoms ir veiklai įgyvendinti. Taip pat teigia, jog pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti, kad Å¡alių sudaryta taikos sutartis pažeidžia UAB „Domus firma“ interesus, kadangi ieÅ¡kovo nuomotas žemės sklypo plotas patenka į UAB „Domus firma“ pageidaujamos susigrÄ Å¾inti natÅ«ra žemės teritorijÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Kauno autobusai“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad tretysis asmuo neturi reikalavimo teisės ginčyti sudarytos Å¡alių taikos sutarties. LR CPK 47 str. 2 d., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises ir procesines pareigas, iÅ¡skyrus teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba sudaryti taikos sutartį. Todėl tretysis asmuo negalėjo spręsti dėl taikaus susitarimo galimybių, negalėjo bÅ«ti taikos sutarties Å¡alimi, taigi, kartu negali ginčyti ir Å¡ios sutarties, kadangi Å¡ia sutartimi buvo apspręsta ne dėl jo teisių ir pareigų.

IeÅ¡kovo nuomone, tretysis asmuo, jei laiko, kad jo teisės yra pažeidžiamos, yra pasirinkęs aiÅ¡kiai netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Jei UAB „Domus firma“ mano, kad suplanuota ir iÅ¡nuomota ieÅ¡kovui teritorija pažeidžia jos interesus, ji turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį bendraisiais įstatyminiais pagrindais ar kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ , Kauno miesto Savivaldybę dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, atlikti kitus veiksmus, kurie yra įprasti administracinių ginčų objektai administraciniuose teismuose.

Teismo nutartis, kuria patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, neužkerta kelio trečiajam asmeniui ginti savo teises įstatyme nustatytais bÅ«dais. Pažymi, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ gina prokuroras, kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti tik įstatyme numatytais atvejais. Todėl laikytina, kad tretysis asmuo, kaip privatus juridinis, pelno siekiantis asmuo neturi įstatyminio pagrindo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir Å¡iuo pagrindu skųsti teismo nutartį. Taip pat nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, 2011 m. rugsėjo 30 d.

žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8žn-47 konstatavo faktÄ , kad ieÅ¡kovas UAB „Kauno autobusai“ naudoja valstybinės žemės sklypÄ pagal paskirtį bei nutraukė valstybinės žemės subnuomos sutartis su UAB „Arv auto“ ir VÅ¡Ä® „Kartingo sporto centras“. Nustačius tokias aplinkybes, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, turėjo visas teisines sÄ lygas pasiraÅ¡yti taikos sutartį su UAB „Kauno autobusais“. Be to, labai svarbi ir ta aplinkybė, kad teisiniai santykiai, esantys tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Kauno autobusai“ - tai ilgalaikės nuomos santykiai, kadangi ginčo žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovui 99 metų terminui.

Visa sklypo žemė naudojama UAB „Kauno autobusai“ Å«kinei veiklai vystyti ir plėtoti ir pajamoms gauti, kurios skiriamos bendrovės vykdomai veiklai - vieÅ¡ojo keleivių pervežimo paslaugoms teikti. IeÅ¡kovo vertinimu, neturi teisinės reikÅ¡mės trečiojo asmens UAB „Domus firma“ atskirojo skundo argumentai, jog palikus galioti valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytÄ su UAB „Kauno autobusais“, pažeidžiami trečiojo asmens interesai, kadangi nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ reglamentuojantys teisės aktai numato keletÄ alternatyvių nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dų, o teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atstatymÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, 2011 m. rugsėjo 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-47 konstatavo faktÄ , kad ieÅ¡kovas UAB „Kauno autobusai“ naudoja valstybinės žemės sklypÄ pagal paskirtį bei nutraukė valstybinės žemės subnuomos sutartis su UAB „ARV auto“ ir VÅ Ä® „Kartingo sporto centras“. Esant tokioms aplinkybėms, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, nusprendė pasiraÅ¡yti taikos sutartį su UAB „Kauno autobusais“.

UAB „Domus firma“, įstojusi į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kusiu reikalavimų dėl ginčo dalyko, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos pusėje, neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka suteiktos teisės spręsti valstybinės žemės naudojimo ar nenaudojimo klausimų, nepagrindė savo atskirojo skundo reikalavimo panaikinti sudarytÄ ir Kauno miesto apylinkės teismo patvirtintÄ ginčijamÄ taikos sutartį. Teigia, kad neturi teisinės reikÅ¡mės atskirojo skundo argumentai, jog palikus galioti valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytÄ su UAB „Kauno autobusais“, pažeidžiami UAB „Domus firma“ interesai, kadangi nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ reglamentuojantys teisės aktai numato keletÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dų.

Papildomai nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 15 d. priėmė įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-1139 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 02-01-6881 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (Kauno m.)“ pripažinimo netekusiu galios, kuriuo pripažintas netekusiu galios Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 02-01-6881 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (Kauno m.)“.

T.y. atsakovas įvykdė taikos sutartį.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ tretysis asmuo UAB „SG dujos“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad faktas, jog UAB „Kauno autobusai“ nuomojo jai nuosavybės teise priklausančius statinius trumpalaikės nuomos sutartimi, neprieÅ¡tarauja 1996-10-08 sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai Nr. N19/96-3 775. Å ios sutarties 11 punkte yra nurodytos nuomojamoje žemėje esančių pastatų, įrenginių, sodinių, kitų objektų tolesnio naudojimo sÄ lygos.

Nei Å¡i sutartis, nei joje nurodomas 1993-12-23 Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas Nr. 1-354 nenumatė jokių apribojimų ir draudimų nuomoti UAB „Kauno autobusai“ priklausančius statinius. Be to, UAB „Kauno autobusai“ dar iki bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme nutraukė statinių nuomos sutartis, todėl Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo faktiniai pagrindai (nors jie ir nebuvo pakankami), yra iÅ¡nykę. Nagrinėjant nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, teisėtumÄ , turi bÅ«ti vertinamos tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo priimant ginčijamÄ nutartį, o ne tos, kurios jau buvo iÅ¡nykusios.

Taigi, tretysis asmuo UAB „Domus firma“ nepateikė jokių duomenų, kad taikos sutarties patvirtinimo metu žemės sklype esantys statiniai bÅ«tų buvę naudojami ne pagal paskirtį (t.y. Å«kinei - komercinei veiklai), kas sÄ lygotų teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, neteisėtumÄ dėl to, jog jÄ buvo patvirtinti sutartiniai santykiai, kurie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Trečiojo asmens nuomone, vieÅ¡asis interesas bÅ«tų pažeistas, jeigu taikos sutartis nebÅ«tų patvirtina, o UAB „Kauno autobusai“ ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas.

Kauno miesto savivaldybė yra UAB „Kauno autobusai“ steigėja ir vienintelė akcininke, UAB „Kauno autobusai“ yra laimėjusi konkursÄ , ji savivaldybės užsakymu vykdo vieÅ¡Ä sias paslaugas - keleivių vežimÄ autobusais Kauno mieste. Å ių paslaugų teikimas reglamentuojamas 2004 metais sudaryta Visuomenės aptarnavimo (Viešųjų paslaugų) sutartimi. Nutraukus Žemės sklypo nuomos sutartį UAB „Kauno autobusai“ neatitiks sÄ lygų, kurioms buvo parinktas vežėjas, todėl kils realus pavojus, kad Kauno miesto savivaldybė negalės tinkamai atlikti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatytos savarankiÅ¡kosios savivaldybės funkcijos - keleivių vežimo vietiniais marÅ¡rutais organizavimo, todėl nukentėtų vieÅ¡asis interesas.

Be to, Kauno miesto savivaldybę su bendrove saisto ir 2004-07-08 UAB „Kauno autobusai“ ir Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, kurios įvykdymas užtikrinamas tais pačiais metais pasiraÅ¡yta triÅ¡ale Kauno miesto savivaldybės Paramos sutartimi su UAB „Kauno autobusai“ ir Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko. Paskolos grÄ Å¾inimas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui pagal paskolos sutartį yra susijęs su tinkamu Kauno miesto savivaldybės įsipareigojimų bendrovės atžvilgiu pagal viešųjų paslaugų sutartį vykdymu.

Taigi, Kauno miesto savivaldybės įsipareigojimų pagal Paramos sutartį nevykdymas reikÅ¡tų ir UAB „Kauno autobusai“ įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdymÄ . Nurodo, kad 2004-06-21 Kauno apskrities virÅ¡ininko sutikimu Nr. 10-871 ginčijamo žemės sklypo nuomos teisė yra įkeista. Ä®keitimo lakÅ¡tu yra užtikrintas prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymas, prievolės dydis – 10 000 000 eurų, prievolės įvykdymo terminas - 2014-06-24. Todėl prieÅ¡ pradedant bet kokius veiksmus, kuriais siekiama susiaurinti UAB „Kauno autobusai“ įkeistas teises yra bÅ«tina gauti Banko iÅ¡ankstinį sutikimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju gali grėsti reikalavimas anksčiau laiko sugrÄ Å¾inti likusiÄ paskolos dalį, ko UAB „Kauno autobusai“ nepajėgtų padaryti.

O gresiančios pasekmės, atsižvelgiant į UAB „Kauno autobusai“ vykdomÄ vieÅ¡Ä jÄ funkcijÄ , vėlgi prieÅ¡tarautų visuomenės interesams. UAB „Domus firma“ teiginiai, jog Taikos sutartimi yra pažeidžiami ir jos interesai, nėra reikÅ¡mingi, kadangi savo pozicijoje ji suteikė prioritetÄ asmeniniams tikslams, o ne visuomenės interesui, kuris yra reikÅ¡mingas nagrinėjamuose santykiuose. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Tretysis asmuo atsiliepimÄ grindžia tapačiais, ieÅ¡kovo UAB „Kauno autobusai“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡dėstytais argumentais. Atskirasis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet kurioje proceso stadijoje bylos Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi (LR CPK 140 str. 3 d.).

Ä®statymas, įvardindamas taikos sutarties sampratÄ , nustato, jog taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimus arba kitus ginčytinus klausimus (LR CK 6.983 str. 1 d.). Byloje sudaroma taikos sutartis yra Å¡alių laisvos valios iÅ¡raiÅ¡ka, Å¡alims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiÅ«ra tarpusavio susitarimu iÅ¡spręsti teisminį ginÄÄ .

Taigi, taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl Å¡ios priežasties nutraukimas yra tiesiogiai susietas su dispozityvumo principo įgyvendinimu. Dispozityvumas reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali disponuoti ir ginčo objektu – pareikÅ¡tais materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo aspektas). Tačiau, CPK 42 straipsnio 2 dalis riboja civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviÅ¡kumÄ tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamÄ teismo pareigÄ užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebÅ«tų įtvirtintas neteisėtumas.

Å alių pasiektos taikos sutarties sÄ lygas bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir vieÅ¡ajam interesui požiÅ«riu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityviÅ¡kumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobÅ«džio; teismas neturi atsisakyti tvirtinti Å¡alių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų Å¡alių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia Å¡alims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles.

Tokia taikos sutartis reikÅ¡tų materialiosios teisės pažeidimÄ , o jo teismas negali įtvirtintiÅ ioje byloje ieÅ¡kovas UAB „Kauno autobusai“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010-06-30 įsakymÄ Nr. 02-01-6881 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (Kauno m.)“ ir atnaujinti terminÄ administraciniam aktui – Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010-06-30 įsakymui Nr. 02-01-6881 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (Kauno m.)“ – apskųsti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtino tarp ieÅ¡kovo UAB „Kauno autobusai“ ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, sudarytÄ taikos sutartį Å¡iomis sÄ lygomis:IeÅ¡kovas atsisako savo ieÅ¡kinio reikalavimų.Atsakovas įsipareigoja panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010-06-30 įsakymÄ Nr.02- 01-68,81 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (Kauno m.)“ per 20 darbo dienų nuo Å¡ios Taikos sutarties patvirtinimo Kauno miesto apylinkės teisme ir tęsti nuomos santykius su UAB „Kauno autobusai“ pagal 1996-10-08 žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. N19/96-3775.IeÅ¡kovas įsipareigoja tinkamai vykdyti žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties sÄ lygas.Apelianto nuomone, teismo patvirtinta taikos sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡am valstybės ir visuomenės interesui užtikrinti, kad valstybinė žemė butų naudojama pagal paskirtį, o kartu valstybinė žemė be aukciono, t.y. iÅ¡imtine tvarka, bÅ«tų iÅ¡nuomojama tik tokio ploto, kokio yra bÅ«tina nuomininkui jo funkcijoms ir veiklai įgyvendinti.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentÄ kaip nepagrįstÄ . Teisės taikymÄ lemia byloje konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai. Å ioje byloje ieÅ¡kovas ginčijo 1996-10-08 sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimÄ , taigi bylos nagrinėjimo dalykas buvo bÅ«tent nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-03-26 d. ieÅ¡kovas UAB „Kauno autobusai“ sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su VÄ® „Kartingo sporto centras“ (t.

I, b.l. 24), 2009-12-21 ieškovas sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „ARV-AUTO“ (t. I, b.l. 25). Kaip matyti iš byloje esančio Kauno apskrities viršininko 2010-06-30 įsakymo Nr. 02-01-6881 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (t. I, b.l. 18), 2010-05-18 Kauno apskrities viršininko administracijos rašto Nr. 4-777 (t. I, b.l.

15) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (t. I, b.l. 70) - valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovu buvo nutraukta tuo pagrindu, kad ieškovas nenaudoja viso jam išnuomoto žemės sklypo, ir žemės sklypo dalis yra nuomojama kitiems asmenims. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Žemės sklypo nuomos sutartys su UAB „ARV-AUTO“ bei VĮ „Kartingo sporto centras“ buvo nutrauktos 2010-07-15 (t. I, b.l. 28, 29). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, 2011 m. rugsėjo 30 d.

Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-47, buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Kauno autobusai“ naudoja valstybinės žemės sklypÄ pagal paskirtį bei nutraukė valstybinės žemės subnuomos sutartis su UAB „ARV-AUTO“ ir VÅ Ä® „Kartingo sporto centras“. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas dar iki taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos paÅ¡alino aplinkybes, kurios buvo žemės sklypo, nuomos sutarties nutraukimo pagal Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010-06-30 įsakymÄ Nr. 02-01-6881 pagrindu.

Taigi, žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo faktiniai pagrindai (nevertinat ar jie buvo pakankami), iÅ¡nyko iki priimant skundžiamÄ nutartį. Atskirasis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas aplinkybe, kad visa žemės sklypo teritorija nėra naudojama ieÅ¡kovo veiklai vystyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡is apelianto teiginys prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Kaip jau buvo minėta, 2011 m. rugsėjo 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-47, nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Kauno autobusai“ naudoja valstybinės žemės sklypÄ pagal tikslinę paskirtį.

Ä®rodymų, paneigiančių Å¡iuo aktu nustatytas aplinkybes, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog taikos sutartimi buvo patvirtinti sutartiniai santykiai, kurie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantas taip pat teigia, kad Å¡alių sudaryta taikos sutartis pažeidžia UAB „Domus firma“ interesus, kadangi ieÅ¡kovo nuomotas žemės sklypo plotas patenka į UAB „Domus firma“ pageidaujamos susigrÄ Å¾inti natÅ«ra žemės teritorijÄ .

Kaip jau buvo minėta, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas buvo nuomos sutarties nutraukimo, o ne pačios nuomos sutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Jei, apelianto nuomone, pati 1996-10-08 žemės nuomos sutartis pažeidžia jo teises, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-25 nutartis, kuria patvirtina taikos sutartis neužkerta kelio pačiai UAB „Domus firma“ ginti savo teises kitais, įstatymų suteiktais bÅ«dais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, tenkinti atskirÄ jį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija, nutaria: AtskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. spalio 25 d. nutarties nekeisti.    Teisėjas                                                                                                  Algimantas Kukalis