febebc3c-90f4-4563-9e43-c705f000f2fd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2457-208/2013Proceso Nr. 3-61-3-00535-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 35.3;74(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, JÅ«ros Marijos Strumskienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiÅ¡kėjos asociacijos Lietuvos gėjų lyga atstovui advokatui Vytautui Mizarui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Ievai Markutei, trečiojo suinteresuotojo asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Vytautui GraÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

Asociacija Lietuvos gėjų lyga (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-7), praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalį, ta apimtimi, kuria nesuderinta susirinkimo organizatorių pasirinkta vieta, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ (toliau – ir atsakovė) nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki praneÅ¡ime nurodytos eitynių datos suderinti planuojamų eitynių organizatorių nurodytÄ vietÄ nuo Odminių g. marÅ¡rutu Gedimino prospektu link LukiÅ¡kių aikÅ¡tės, priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2013-01-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė praneÅ¡imÄ apie eitynių organizavimÄ , kuriame nurodė, kad eitynių dalyviai renkasi aikÅ¡telėje, esančioje tarp Odminių g., Å ventaragio g. ir Gedimino pr. (prieÅ¡ais „Amberton“ vieÅ¡butį), eitynių dalyvių kolona suformuojama Odminių g. atkarpoje ties aikÅ¡tele ir juda nuo Odminių g. Gedimino prospektu link LukiÅ¡kių aikÅ¡tės, kurioje užbaigiamos eitynės, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas įsakyme nurodė kitÄ eitynių vietÄ â€“ nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie vieÅ¡bučio „Radisson Blu“.

PareiÅ¡kėjos teigimu, toks atsakovės veiksmas, kuriuo buvo nesuderinta susirinkimo organizatorių pasirinkta ir nurodyta planuojamų eitynių vieta, prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 36 str., Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 7 str. PareiÅ¡kėja akcentuoja, jog Susirinkimų įstatyme yra numatyta pareikÅ¡tinė, o ne leidiminė susirinkimo laisvės įgyvendinimo tvarka, todėl susirinkimo organizatoriai turi teisę pasirinkti susirinkimo laikÄ , vietÄ , tikslÄ ir bÅ«dÄ .

Susirinkimų įstatyme yra numatyta tik pareiga praneÅ¡ti apie organizuojamÄ susirinkimÄ , nurodant jo vietÄ , marÅ¡rutÄ , todėl atsakovė negali savo iniciatyva nustatyti kitokios susirinkimo vietos, jeigu organizatorių pasirinkta vieta nepažeidžia įstatymo nustatytų reikalavimų. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovė savavaliÅ¡kai, nederinant su susirinkimo organizatoriais nustatė kitÄ , nei kad planuojamo susirinkimo organizatorių pasirinktÄ ir praneÅ¡ime nurodytÄ , vietÄ ir toks jos veiksmas yra neteisėtas.

Motyvavimas, kad vieÅ¡osios tvarkos ir saugumo užtikrinimo prasme palankesnė yra atsakovės nurodyta vieta, yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir grindžiamas prielaidomis. Pabrėžė, kad Susirinkimų įstatymas nustato valstybei pareigÄ užtikrinti visuomenės, susirinkimo dalyvių saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o ne teisę remiantis negalėjimu užtikrinti to, nederinti organizatorių nurodytos vietos. Planuojamu susirinkimu yra siekiama atkreipti valstybės bei visuomenės dėmesį į homoseksualių, biseksualių ir transeksualių žmonių grupę, jų integravimÄ si į visÄ visuomenę bei socialinį matomumÄ Lietuvos visuomenėje, todėl susirinkimo iÅ¡stÅ«mimas iÅ¡ centrinės ir labiausiai matomos Vilniaus miesto dalies prieÅ¡tarauja pačiam susirinkimo tikslui.

Draudimas organizuoti susirinkimÄ pasirinktose ir įprastose įvairių socialinių renginių bei susirinkimų organizavimo vieÅ¡ose vietose gali reikÅ¡ti ir lygiateisiÅ¡kumo principo Å¡ių asmenų atžvilgiu neįgyvendinimÄ , o kartu užkerta keliÄ efektyviai pasinaudoti konstitucine teise į susirinkimų laisvę.Atsakovė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydama, kad siekiant apsaugoti eitynių dalyvių teises ir laisves, valstybės ir visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ palankesnė vieta eitynių organizavimui yra Upės gatvė, kurioje 2010 m. jau vyko pareiÅ¡kėjos organizuotos eitynės. PareiÅ¡kėjai buvo pasiÅ«lyta ne tik alternatyvi planuojamų eitynių vieta, bet ir vieÅ¡osios tvarkos bei visuomenės saugumo požiÅ«riu palankesnė renginio forma – vietoje eitynių surengiant susirinkimÄ arba mitingÄ LukiÅ¡kių aikÅ¡tėje.

Atsakovės teigimu, ji, vykdydama bendradarbiavimo pareigÄ , visais įmanomais bÅ«dais siekė suderinti tiek pareiÅ¡kėjos, tiek visuomenės interesus bei ieÅ¡kojo akivaizdžiai pozityvių eitynių suderinimo variantų. Nurodė, kad atsakovė neuždraudė paties renginio ir neužkirto kelio pareiÅ¡kėjos organizuojamoms eitynėms, o nagrinėjamu atveju turint duomenų, jog pareiÅ¡kėjos organizuojamų eitynių metu gali kilti grėsmė visuomenės ir eitynių dalyvių saugumui, bei atsižvelgiant į vieÅ¡Ä jį saugumÄ užtikrinančios institucijos nuomonę ir 2010 m. vykusių analogiÅ¡kų eitynių patirtį, pasiÅ«lė eitynių vietÄ Upės gatve.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių argumentų, jog eitynių vieta Gedimino prospektu yra kvalifikuojantis požymis ir kad eitynių tikslai nebus pasiekti eitynėms vykstant kitoje vietoje. Eitynių vieta Upės gatve suderinta atsižvelgiant į visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei kitų asmenų teises ir laisves, į 2010 m. vykusių analogiÅ¡kų eitynių patirtį, kuomet policija buvo priversta panaudoti aÅ¡arines dujas ir imtis kitų prevencinių priemonių, siekiant iÅ¡vengti riauÅ¡ių.

Pažymėjo, jog valstybė turi ne tik pareigÄ užtikrinti susirinkimų dalyvių ir visuomenės saugumÄ , bet ir pareigÄ Ä¯vertinti, kokios priemonės bus reikalingos užtikrinant visuomenės ir susirinkimo dalyvių saugumÄ susirinkimo organizatoriaus pasirinktoje vietoje, bei tai, ar susirinkimo tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti organizuojant susirinkimÄ kitoje miesto vietoje, reikalaujančioje mažesnių iÅ¡teklių. Priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ buvo iÅ¡laikytas apribojimo ir siekiamo tikslo proporcingumo principas.

Pridūrė, kad pareiškėjos teiginiai dėl diskriminacijos laikytini deklaratyviais ir neturinčiais jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Pareiškėja nepagrindžia savo reikalavimų jokiais objektyviais įrodymais, o remiasi tik prielaidomis bei subjektyviais vertinimais.Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas, kad palankesnė vieta eitynių organizavimui yra Upės gatvė, kurioje jau vyko tokio pobūdžio renginys.

PaaiÅ¡kino, kad Gedimino prospekte daug gyvenamųjų, biurų, kitokių patalpų, kurias visas policija privalėtų tikrinti ir renginio metu kontroliuoti, kyla grėsmė, kad nuo pastatų stogų bus mėtomi įvairÅ«s daiktai, bus sutrikdytas vieÅ¡asis transportas. Upės gatvė ir teritorija Å¡alia jos yra daug erdvesnė nei Gedimino prospektas, dėl to Å¡ioje vietoje susidaro palankesnės galimybės užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra daugiau erdvės policijos pajėgų iÅ¡dėstymui ir manevrams, dalis teritorijos yra atitverta natÅ«ralia gamtine kliÅ«timi – Neries upe, dėl to nereikia teritorijos dalies atitverti atitvarais, taip pat Å¡ioje teritorijoje yra ir daugiau natÅ«ralių kliūčių, pastatų, kurie sumažintų kilnojamųjų tvorelių skaičių, Å¡i teritorija palanki organizuojant kontrolės punktus ir patikras.

Organizuojant eitynes Upės gatve bus mažiau trikdomas parduotuvių, kavinių, ofisų, kitų komercinių objektų darbas, be to, policija jau turi patirties užtikrinti Å¡ioje teritorijoje tokio pobÅ«džio renginio dalyvių, vieÅ¡osios tvarkos ir eismo saugumÄ . Atsižvelgdama į 2010 m. vykusių analogiÅ¡kų eitynių patirtį bei iÅ¡kilusiÄ akivaizdžiÄ grėsmę tiek eitynių dalyviams, tiek prieÅ¡ šį renginį protestavusiems asmenims, yra suderinta tokia vieta, kad bÅ«tų kaip įmanoma labiau apsaugoti valstybės ir visuomenės saugumo interesai, vieÅ¡oji tvarka, žmonių saugumas, sveikata ir dorovė, kitų asmenų teisės ir laisvės. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjos noras savo teises įgyvendinti vien pagal savo valiÄ ignoruojant visuomenės ir valstybės interesus, liudija ne apie siekį eitynėmis pasiekti užsibrėžtus tikslus, o tai, kad ginčais siekiama labiau reklamuoti renginį.

Eitynių vieta Upės gatve suderinta remiantis objektyviomis priežastimis, atsižvelgiant į tokias prioritetines vertybes kaip valstybės ir visuomenės saugumas, vieÅ¡oji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė bei kitų asmenų teisės ir laisvės. Nurodė, jog palaiko atsakovės iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalies, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjos 2013-07-27 13-16 val. organizuojamų eitynių, kuriose dalyvaus 800 žmonių, vieta – nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie vieÅ¡bučio „Radisson Blu“ (b. l. 50).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja 2013-01-11 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui praneÅ¡imÄ apie eitynių 2013-07-27 13 val. organizavimÄ , nurodant marÅ¡rutÄ â€“ dalyviai renkasi aikÅ¡telėje, esančioje tarp Odminių g., Å ventaragio g. ir Gedimino pr. (prieÅ¡ais „Amberton“ vieÅ¡butį), eitynių dalyvių kolona suformuojama Odminių g. atkarpoje ties aikÅ¡tele, kolona juda nuo Odminių g. marÅ¡rutu Gedimino prospektu link LukiÅ¡kių aikÅ¡tės, kurioje užbaigiamos eitynės ir sakomos baigiamosios kalbos (b. l. 19-21). 2013-01-16 Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko susirinkimas dėl praneÅ¡imo apie organizuojamÄ susirinkimÄ derinimo (b. l. 24-27, 48-49).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2013-01-16 priėmė įsakymÄ Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“, kuriame pažymėjo pareiÅ¡kėjos 2013-07-27 13-16 val. organizuojamų eitynių, kuriose dalyvaus 800 žmonių, formÄ , laikÄ ir vietÄ â€“ nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie vieÅ¡bučio „Radisson Blu“ (b. l. 50).

PareiÅ¡kėja 2013-01-23 praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovę dėl pakartotinio derinimo (b. l. 28-29), į kurį atsakovė atsakė 2013-02-11 raÅ¡tu Nr. A51-16548(2.3.4.2-SM3) (b. l. 30-32).Konvencijos 11 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę <...>. Minėto straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad naudojimuisi Å¡iomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatÄ ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves <...>.Konstitucijos 36 str.

įtvirtinta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Å i teisė negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.Susirinkimų įstatymo II skyriuje reglamentuota praneÅ¡imo apie organizuojamÄ susirinkimÄ derinimo tvarka. Å io įstatymo 6 str. 2 d. įtvirtinta, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių; 3 d.

įtvirtinta, kad praneÅ¡ime apie organizuojamÄ susirinkimÄ turi bÅ«ti nurodyta <...> susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų marÅ¡rutai <...>. Susirinkimų įstatymo 7 str. 2 d. nustatyta, kad praneÅ¡imas apie organizuojamÄ susirinkimÄ turi bÅ«ti suderintas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo. Minėto straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad praneÅ¡imÄ apie organizuojamÄ susirinkimÄ derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000-01-07 nutarime konstatavo, kad konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiÅ¡kia, kad ji traktuojama kaip viena iÅ¡ pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Ji yra reikÅ¡minga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sÄ lyga. Susirinkimų laisvė – tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibÅ«rime ir laisvai reikÅ¡ti savo nuomonę bei pažiÅ«ras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raiÅ¡kÄ visuomenėje ir valstybėje.

Europos žmogaus teisių teismas 2012-07-10 sprendime byloje Nr. 34202/06 Berladir ir kt. v. Rusija pažymėjo, kad teisė į susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2011 konstatavo, kad valstybė yra svarbus susirinkimų laisvės, pliuralizmo demokratinėje visuomenėje užtikrinimo garantas, apimantis ne tik valstybės pareigÄ Ä¯tvirtinti atitinkamos konstitucinės vertybės apsaugÄ Ä¯statyme, bet ir pareigÄ garantuoti asmens teisę netrukdomai naudotis Å¡ia laisve bei imtis reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti jos praktinį įgyvendinimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010 konstatavo, kad valstybė turi vykdyti savo pozityvias pareigas, užtikrindama mažumoms priklausančių asmenų veiksmingÄ naudojimÄ si susirinkimų laisve ir apsaugodama nuo bet kokių kėsinimųsi sutrukdyti veiksmingÄ naudojimÄ si taikių susirinkimų laisve. Apibendrinus iÅ¡dėstytus teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad Konvencijoje bei Konstitucijoje įtvirtinta susirinkimų laisvė reiÅ¡kia pačių susirinkimo organizatorių teisę patiems pasirinkti vietÄ , kurioje jie nori iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, nuomonę vieÅ¡ai.

Tai numatyta Susirinkimų įstatymo 6 str. 3 d. Susirinkimų įstatymo 7 str. 4 d. nustatyta, kad praneÅ¡imo apie organizuojamÄ susirinkimÄ suderinimo dokumentÄ pasiraÅ¡o savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo. IÅ¡ Å¡ios įstatymo formuluotės matyti, kad gali bÅ«ti pasiraÅ¡ytas tik suderintas dokumentas, tai yra visos trys derinimo Å¡alys – susirinkimo organizatoriai, savivaldybės administracijos direktorius, policijos atstovas, turi susitarti dėl konkrečios susirinkimo organizavimo vietos ir tokiÄ vietÄ bendru sutarimu suderinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-261/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suderinimas yra abejų pusių sutarimas. Ä®statymas neįtvirtina galimybės pasiraÅ¡yti dokumento kaip suderinto, kuomet viena Å¡alis nesutinka su derinama vieta. Ä®statymas nenumato galimybės derinimo dokumentu nustatyti kitÄ susirinkimo organizavimo vietÄ nei kad pageidauja patys susirinkimo organizatoriai, kadangi tokiu atveju, bÅ«tų pažeistas pats susirinkimų laisvės principas.

Nagrinėjamu atveju, neįvykus tinkamam suderinimui, atsakovė nurodė eitynes organizuoti kitoje, nei susirinkimo organizatoriai prašė, vietoje, todėl toks sprendimas yra neteisėtas. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad atsakovė negali savo iniciatyva vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti susirinkimo vietÄ ar marÅ¡rutÄ . IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bent vienai Å¡aliai nesutinkant su praÅ¡oma suderinti susirinkimo organizavimo vieta ir bendru sutarimu nepavykstant suderinti kitos susirinkimo organizavimo vietos, atsakovė turėtų sprendimu atsisakyti suderinti praneÅ¡imÄ apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kuris galėtų bÅ«ti skundžiamas teismui, o ne nurodyti kitÄ susirinkimo organizavimo vietÄ , su kuria susirinkimo organizatoriai nesutinka.

Kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad susirinkimo vietos pakeitimas nors ir buvo derintas, tačiau nebuvo suderintas su susirinkimo organizatoriais, vadinasi, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, todėl skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalimi, kuria nesuderinta susirinkimo organizatorių pasirinkta vieta, o nurodyta visai kita eitynių vieta, su kuria eitynių organizatoriai nesutinka, yra pažeistas pats susirinkimų laisvės principas.

Tokiu atveju, pats derinimas virsta įpareigojimu eitynes rengti ten, kur eitynių organizatoriai neprašė ir net nesutinka.Konstitucinis Teismas jau minėtame 2000-01-07 nutarime konstatavo, kad savo ruožtu institucija ar pareigÅ«nas, priimdamas sprendimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis vieÅ¡osios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Derindami susirinkimo vietÄ , Å¡i institucija ar pareigÅ«nas taip pat turi įvertinti, ar ji yra tinkama pačių susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti.

Europos žmogaus teisių teismas 2012-11-27 sprendime byloje Nr. 58050/08 S?ska v. Vengrija pažymėjo, kad negalima riboti teisės į susirinkimų laisvę, nebent siekiama teisėto tikslo, bÅ«tino demokratinėje visuomenėje ir toks ribojimas turi bÅ«ti tinkamas ir pagrįstas; derindama susirinkimo vietÄ atitinkama valstybės institucija turi įsitikinti, kad ji yra tinkama susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2011 pabrėžė, kad iÅ¡ esmės valstybė, turėdama pozityviÄ jÄ pareigÄ užtikrinti susirinkimų laisvės įstatyminę apsaugÄ bei garantuoti asmenims galimybę efektyviai pasinaudoti Å¡ia laisve praktiÅ¡kai, jos įgyvendinimÄ gali riboti laikydamasi griežtų sÄ lygų.

Konstitucijos nuostatų ir Konstitucinio Teismo doktrinos prasme bet koks susirinkimų laisvės ribojimas turi atitikti Å¡ias sÄ lygas – susirinkimų laisvė negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai Å¡iuo ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės ar visuomenės saugumas, vieÅ¡oji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitos asmenų teisės ir laisvės), be kita ko, ribojimas pripažįstamas teisėtu ir bÅ«tinu demokratinėje visuomenėje, tik jei laikomasi apribojimo ir siekiamo teisėto tikslo proporcingumo principo. Visais atvejais bÅ«tina iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ Â tarp asmens teisės ir vieÅ¡ojo intereso.

Teismas pažymi, kad atsakovei sprendžiant dėl eitynių vietos derinimo, atsisakymas suderinti galimas nustačius, kad susirinkimų laisvės įgyvendinimas bei suorganizuotos eitynės pareiÅ¡kėjos nurodomoje vietoje pažeis kitas Konstitucijos ginamas ir Konstitucijos 36 str. nurodytas vertybes, tokias kaip valstybės ar visuomenės saugumas, vieÅ¡oji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, atsakovė turi atsižvelgti į trečiojo suinteresuotojo asmens informacijÄ apie galimus veiksmus eitynių metu.

Svarbu pažymėti ir tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė, jog nebÅ«tų įmanoma užtikrinti eitynių dalyvių, visuomenės, vieÅ¡osios tvarkos, eismo saugumÄ , o nurodė tik jų darbui palankesnę vietÄ (Upės g.). Europos žmogaus teisių teismas 2012-11-27 sprendime byloje Nr. 38676/08 Disk, Kesk v. Turkija, 2012-07-10 sprendime byloje Nr. 34202/06 Berladir ir kt. v. Rusija pažymėjo, kad nors eitynės vieÅ¡ojoje vietoje gali sutrikdyti kasdieninį gyvenimÄ , taip pat ir eismÄ , tačiau svarbu, kad valdžios institucijos parodytų tolerancijÄ taikiems susibÅ«rimams.

   Objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai užbaigė pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imo apie eitynių organizavimÄ derinimo procedÅ«rÄ â€“ derinimo Å¡alims nepavykus rasti visas Å¡alis tenkinančios eitynių vietos, atsakovė turėjo atsisakyti suderinti praneÅ¡imÄ apie eitynių organizavimÄ , jeigu nustatė Konstitucijos 36 str. įtvirtintas aplinkybes, o ne suderinti toje vietoje, kurioje pareiÅ¡kėja nepraÅ¡o derinti, todėl skundžiama įsakymo dalis negali bÅ«ti laikoma pagrįsta.

PareiÅ¡kėja kreipdamasi su praÅ¡ymu į atsakovę pagrįstai tikėjosi, kad jos praneÅ¡imas apie eitynių organizavimÄ bus tinkamai suderintas.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalis, kurioje nurodyta, kad eitynių vieta – nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie vieÅ¡bučio „Radisson Blu“, naikintina, o atsakovė įpareigotina iÅ¡ naujo derinti asociacijos Lietuvos gėjų lyga 2013-01-11 praneÅ¡imÄ apie eitynių organizavimÄ .Kadangi teismas pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkina iÅ¡ dalies, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., iÅ¡ dalies tenkintinas ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (b. l. 103-104).

PraÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Vytautas Mizaras nurodė, kad praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos naudai (duomenys neskelbtini) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių 100 Lt sudaro žyminis mokestis, o likusi suma yra už advokato skundo parengimÄ bei dalyvavimÄ teismo posėdyje.            Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.           Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

           Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Byloje esantis mokėjimo dokumentas, patvirtina 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ (b. l. 8). Teismui patenkinus vienÄ reikalavimÄ iÅ¡ dviejų, pareiÅ¡kėjai priteisiamas 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

           LikusiÄ (duomenys neskelbtini) Lt sumÄ praÅ¡oma priteisti už skundo parengimÄ bei dalyvavimÄ teismo posėdyje.          Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. įtvirtinta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.          Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai skundÄ surašė advokatas Vytautas Mizaras (b. l. 1-7, 9).          Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už skundo (ieÅ¡kinio) suraÅ¡ymÄ rekomenduojama priteisti maksimaliai 3 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžius, taip bendra suma už skundo suraÅ¡ymÄ gaunasi 3 000,00 Lt (3×1 000,00 Lt) (nagrinėjamu laikotarpiu nustatyta 1 000 Lt dydžio MMA).

Pagal aukščiau pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ apie patenkintų reikalavimų skaičių, pareiÅ¡kėjai priteistina 1 500,00 Lt (1/2(3 000,00 Lt)) už advokato skundo suraÅ¡ymÄ .          Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai byloje atstovavo advokatas Vytautas Mizaras (b. l. 9, 101).           Advokatas Vytautas Mizaras dalyvavo 2013-03-27 teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris truko 1 val. 03 min. (b. l. 101).          Rekomendacijų 9 p. nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., bendra advokato atstovavimo trukmė laikytina 1 val. ir, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 p., nustatančiu, kad už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme rekomenduojama priteisti maksimaliai 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio, bendra atstovavimo suma gaunasi 150,00 Lt (1×(0,15×1 000)). Pagal aukščiau pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ apie patenkintų reikalavimų skaičių, pareiÅ¡kėjai priteistina 75,00 Lt (1/2(150,00 Lt)) už advokato atstovavimÄ teisme.

          Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjai bendra priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma iÅ¡ atsakovės yra 1 625,00 Lt (50,00 Lt + 1 500,00 Lt + 75,00 Lt).          Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas n u s p r e n d ė:           pareiÅ¡kėjos asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.          Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-01-16 įsakymo Nr. A30-51 „Dėl asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių“ dalį, kurioje nurodyta, kad eitynių vieta – nuo prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum palace“ esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės einant Upės gatve iki automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie vieÅ¡bučio „Radisson Blu“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo derinti asociacijos Lietuvos gėjų lyga 2013-01-11 praneÅ¡imÄ apie eitynių organizavimÄ .          Priteisti pareiÅ¡kėjai asociacijai Lietuvos gėjų lyga iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 625,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

          Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                        Ina Kirkutienė              JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                Donatas Vansevičius