2013-10-02 Nr. AB-5835-3-61-3-03370-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-872/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03370-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. M., J. M., I. B. ir G. M. (toliau – ir pareiškėjai) 2013 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1-5), prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. IT-(7.5.)-40 bei priimti sprendimą atkurti P. M. nuosavybės teises į 27,99 ha žemės sklypą suformuotose žemės sklypuose.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus priimto sprendimo teisėtumo, sustabdyti veiksmus dėl P. M. išduotos pažymos Nr. 3 „Dėl teisės gauti neatlygintinai nuosavybėn 27,99 ha žemės pripažinimo negaliojančia“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (b. l. 46-48) atsisakė priimti pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. skundą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjai skundžia Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. IT-(7.5)-40, kuriame Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pareiškėjų atstovo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus neteisėtų veiksmų atmetė kaip nepagrįstą; įpareigojo Vilkaviškio skyriaus vedėją priimti sprendimą nesuteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų P. M. pagal Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 ir apie priimtą sprendimą nedelsiant informuoti P. M. įpėdinius, išaiškinant jiems galimybę minėtą sprendimą apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka (2 p.); įpareigojo Vilkaviškio skyriaus vedėją nustatyti 2006 m. lapkričio 24 d. pažymos Nr. 3 (originalo) buvimo vietą ją išsireikalauti ir priimti sprendimą nesuteikti pagal šią pažymą P. M. nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo. Apie priimtą sprendimą nesuteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo informuoti P. M. įpėdinius (3 p.); įpareigojo Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti sprendimą nesuteikti P. M. nuosavybėn neatlygintinai pagal Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 Projekte suprojektuotų 5 bendro 27,99 ha ploto (6,52 ha, 5,15 ha, 0,90 ha, 2,15 ha ir 3,27 ha) žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Grąžinti šiuos žemės sklypus į laisvos žemės fondą ir apie priimtą sprendimą nustatyta tvarka informuoti P. M. įpėdinius (4 p.); įpareigojo Kretingos skyriaus vedėją inicijuoti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 15564, kuriuo P. M. (miręs 2003 m.) vardu suteiktas nuosavybėn neatlygintinai 2 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kaime, ir 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 15565, kuriuo P. M. vardu suteiktas nuosavybėn neatlygintinai 12 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kretingos rajono (duomenys neskelbtini)kaime, panaikinimą administracine tvarka. Nepavykus klausimo išspręsti administracine tvarka – inicijuoti minėtų sprendimų panaikinimą teismine tvarka (5 p.).

Teismas pažymėjo, jog iš ginčijamo sprendimo matyti, kad juo Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio, Vilniaus rajono ir Kretingos skyriams nustatyti įpareigojimai, susiję su P. M. (mirusio 2003 m.) vardu atkurtomis nuosavybės teisėmis. Nurodė, jog ginčijamu sprendimu nebuvo panaikintos nuosavybės teisės P. M., o suformuluoti įpareigojimai Nacionalinės žemės tarnybos skyriams priimti atitinkamus sprendimus.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjams neigiamų pasekmių nesukelia. Kai atitinkami Nacionalinės žemės tarnybos skyriai priims sprendimus, tai pareiškėjai, kaip P. M. įpėdiniai, įgis teisę juos ginčyti, nes būtent tik galutiniai sprendimai pareiškėjams galimai sukels neigiamas teisines pasekmes ar galimai pažeis jų teisėtus interesus dėl galimo P. M. nuosavybės teisių panaikinimo. Šiuo atveju, atsižvelgus į ginčijamą sprendimą ir skundo argumentus, matyti, kad šiuo sprendimu pareiškėjams nenustatyta teisių ir pareigų ir jis teisinių pasekmių jiems nesukelia.

Pabrėžia, kad nors skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos atsakyme buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjams jį apskundus, įvertinus atsakymo ir kitų su skundu pateiktų dokumentų turinį, negali būti sprendžiamas klausimas dėl jo pobūdžio ir galimybės jį nagrinėti administraciniame teisme. Pareiškėjai tokio pobūdžio Nacionalinės žemės tarnybos priimtą sprendimą iš esmės būtų galėję ginčyti viešojo administravimo prasme, jei jį grįstų tokiais argumentais, pvz. kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas negalėjo ginčijame sprendime nustatyti įpareigojimų atitinkamiems Nacionalinės žemės tarnybos skyriams, tačiau pareiškėjai skundą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su nuosavybės teisių atkūrimu P. M..

Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu pareiškėjams nenustatyta teisių ir pareigų, todėl skundas dėl jo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka ir jį atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas nurodė, jog, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakytina priimti ir išvestinį reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nenagrinėtinas, nes pagal ABTĮ 71 straipsnio 4 dalį prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo priėmimo.

III. Pareiškėjai V. M., J. M., I. B. ir G. M. atskiruoju skundu (b. l. 50-53) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai taip pat prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. IT-(7.5.)-40 ir priimti sprendimą – atkurti P. M. nuosavybės teises į 27,99 ha žemės sklypą suformuotose žemės sklypuose.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. IT-(7.5.)-40 nesukelia jiems teisinių pasekmių bei nepažeidžia jų teisių. Pažymi, jog skųsdami Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimą pareiškėjai siekė apginti savo, kaip P. M. įpėdinių, teises dėl teisės gauti nuosavybėn P. M. vardu žemės neatlygintinai bei išvengti ateityje kilsiančių papildomų procesų dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendime nurodytų įpareigojimų Nacionalinės žemės tarnybos skyriams atlikti veiksmus, t. y. šių atliktų veiksmų apskundimo.

Pažymi, kad 2013 m. gegužės 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui buvo pateiktas skundas, kuriuo buvo skundžiami neteisėti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus veiksmai, o būtent tai, kad Vilniaus rajono Nacionalinės žemės tarnybos skyrius pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriui Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai P. M. pripažinimo negaliojančia. Pareiškėjai skundė šiuos Vilniaus rajono Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius P. M. įpėdinių teises, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai remiasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą.

Pareiškėjai mano, kad jų teisės yra pažeistos, nes Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu buvo ne tik atmestas jų skundas dėl Vilniaus rajono Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus neteisėtų veiksmų atsisakant P. M. vardu suteikti žemės sklypą neatlygintinai, bet ir dėl direktoriaus įpareigojimų atitinkamiems Nacionalinės žemės tarnybos skyriams atlikti veiksmus – panaikinti išduotas pažymas dėl pareiškėjų tėvo P. M. teisės gauti nuosavybėn 27,99 ha žemės sklypą neatlygintinai.

Pažymi, jog skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus veiksmai, kuriais atitinkami Nacionalinės žemės tarnybos skyriai 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu yra įpareigoti panaikinti pažymas dėl P. M. teisės gauti nuosavybėn žemės sklypą neatlygintinai, sukels pareiškėjams neigiamas pasekmes, kadangi 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 pripažinus negaliojančia, pareiškėjų, kaip P. M. įpėdinių, po P. M. mirties jo vardu tęsusių nuosavybės teisės gauti žemės sklypą neatlygintinai, turtinės teisės bus pažeistos, kadangi pareiškėjai, kaip P. M. įpėdiniai, negalės pretenduoti į 27,99 ha žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisių atkūrimo procesas P. M. vardu buvo beveik baigtas ir šis sklypas būtų priklausęs P. M. nuosavybės teise.

Pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundo priėmimo stadijoje administracinis teismas nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Pareiškėjai pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nusprendė, jog pareiškėjų skunde prašomas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių. Tačiau tik nagrinėdamas administracinę bylą iš esmės privalėjo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjų nurodytas pažeidimas – nustatyti, ar pareiškėjai, kurie kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tačiau šiuo atveju teismas, vien tik spręsdamas skundo priėmimo klausimą, išsprendė skundą iš esmės, remdamasis subjektyvia nuomone, kad skundžiamas sprendimas nesukelia pareiškėjams neigiamų pasekmių, kai tuo tarpu yra akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas turi tiesioginės įtakos pareiškėjų teisėms.

Pabrėžia, jog pareiškėjai paduodami teismui skundą siekė, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendime nurodyti įpareigojimai Nacionalinės žemės tarnybos skyriams būtų panaikinti, kadangi šis sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises, o teismui nepanaikinus Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimo, pareiškėjai bus įvelti į papildomus teisminius procesus – turės skųsti kiekvieno Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus atliktą neteisėtą veiksmą, kuriuo bus panaikintos pažymos, suteikiančios P. M. teisę gauti nuosavybėn žemės sklypus neatlygintinai, o tuo tarpu pareiškėjų, kaip P. M. įpėdinių, teisės atkurti P. M. vardu nuosavybės teises į 27,99 ha žemės sklypą suformuotose žemės sklypuose įgyvendinimas bus apsunkintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, iš esmės nurodęs, kad skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. IT-(7.5.)-40 pareiškėjams nenustatyta teisių ir pareigų, jis teisinių pasekmių jiems nesukelia ir atitinkamai nurodytas sprendimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš dalies nesutinka.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. IT-(7.5.)-40 buvo pateiktas atsakant į pareiškėjų atstovo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus neteisėtų veiksmų, t. y. Vilniaus rajono skyriui atsisakant P. M., mirusio 2003 metais, vardu suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje pagal tuometinės Marijampolės apskrities viršininko administracijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir šią pažymą grąžinant į Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyrių.

Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. IT-(7.5.)-40 pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, iš esmės nenustačius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus neteisėtų veiksmų. Šiame sprendime taip pat buvo pažymėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 7 straipsniu, žemė P. M. negali būti suteikiama nuosavybėn neatlygintinai (b. l. 21-26).

Be to, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas šiuo skundžiamu sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius taip pat įpareigojo atitinkamus Nacionalinės žemės tarnybos skyrius atlikti jo nurodytus veiksmus ir apie jų atlikimą informuoti pareiškėjus, t. y. įpareigojo Vilkaviškio skyriaus vedėją priimti sprendimą nesuteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų P. M. pagal Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 ir apie priimtą sprendimą nedelsiant informuoti P. M. įpėdinius, išaiškinant jiems galimybę minėtą sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (2 p.); įpareigojo Vilkaviškio skyriaus vedėją nustatyti 2006 m. lapkričio 24 d. pažymos Nr. 3 (originalo) buvimo vietą ją išsireikalauti ir priimti sprendimą nesuteikti pagal šią pažymą P. M. nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo. Apie priimtą sprendimą nesuteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo informuoti P. M. įpėdinius (3 p.); įpareigojo Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti sprendimą nesuteikti P. M. nuosavybėn neatlygintinai pagal Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 projekte suprojektuotų 5 bendro 27,99 ha ploto (6,52 ha, 5,15 ha, 0,90 ha, 2,15 ha ir 3,27 ha) žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Grąžinti šiuos žemės sklypus į laisvos žemės fondą ir apie priimtą sprendimą nustatyta tvarka informuoti P. M. įpėdinius (4 p.); įpareigojo Kretingos skyriaus vedėją inicijuoti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 15564, kuriuo P. M. (miręs 2003 m.) vardu suteiktas nuosavybėn neatlygintinai 2 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kretingos rajono (duomenys neskelbtini)kaime, ir 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 15565, kuriuo P. M. vardu suteiktas nuosavybėn neatlygintinai 12 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kaime, panaikinimą administracine tvarka. Nepavykus klausimo išspręsti administracine tvarka – inicijuoti minėtų sprendimų panaikinimą teismine tvarka (5 p.).

Šiuo atveju iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad jie iš esmės nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu atmesti jų skundą kaip nepagrįstą, su tuo, kad nebuvo nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus neteisėtų veiksmų atsisakant P. M., mirusio 2003 metais, vardu suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, be kita ko, su Nacionalinės žemės tarnybos skyriams pateiktais įpareigojimais (b. l. 1-5).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. IT-(7.5.)-40 turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jos skundžiamas aktas visa apimtimi yra nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Šiuo atveju, kaip minėta, skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. IT-(7.5.)-40 buvo priimtas išankstinių ginčų nagrinėjimo tvarka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir pareiškėjų skundas dėl jų nurodytų Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus neteisėtų veiksmų buvo atmestas kaip nepagrįstas (Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, 30.1 p.). Atitinkamai į tai atsižvelgus negalima teigti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. IT-(7.5.)-40, kuriuo pareiškėjų skundas jį išnagrinėjus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, buvo atmestas kaip nepagrįstas neturi įtakos pareiškėjams ir negali būti skundžiamas administracinio proceso tvarka.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. IT-(7.5.)-40 dalis, kuria nustatyti įpareigojimai atitinkamiems Nacionalinės žemės tarnybos skyriams atlikti jo nurodytus veiksmus ir apie jų atlikimą informuoti pareiškėjus, nenagrinėtina administracinio proceso tvarka.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog, vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Be to, iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įpareigojimai savaime pareiškėjams neigiamų pasekmių nesukelia ir tik kai atitinkami Nacionalinės žemės tarnybos skyriai priims sprendimus, pareiškėjai, kaip P. M. įpėdiniai, įgis teisę juos ginčyti. Šiuo atveju tik galutiniai sprendimai pareiškėjams galimai sukels neigiamas teisines pasekmes ar galimai pažeis jų teisėtus interesus dėl galimo P. M. nuosavybės teisių panaikinimo.

Papildomai pažymėtina, jog nors pareiškėjai skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius priimdamas sprendimą panaikinti sprendimus dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn rėmėsi deklaratyviais argumentais, subjektyvia nuomone (b. l. 1-5), tačiau šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pareiškėjų nurodytų sprendimų nepriėmė, o tik įpareigojo atitinkamus Nacionalinės žemės tarnybos skyrius atlikti jo nurodytus veiksmus (b. l. 21-26). Taigi būtent šiuo aspektu sprendimas, darantis įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams, dar nebuvo priimtas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. IT-(7.5.)-40 pobūdį, t. y. kad jis buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, taip pat atkreipia dėmesį, jog tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS6-216/2007, Nr. AS525-255/2010, Nr. AS525-392/2010, Nr. AS525-526/2010, Nr. AS822-549/2010, Nr. AS525-47/2011). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, nagrinėdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš naujo turėtų pasiūlyti pareiškėjams suformuoti skundo reikalavimus taip, kad jie atitiktų administraciniams teismams priskirtinų ginčų nagrinėjimą ir juo galėtų būti apginamos pareiškėjų galimai pažeistos teisės, teisėti interesai, t. y. iš esmės reiškiant reikalavimus ir dėl atitinkamų galimai neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus veiksmų.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai sprendė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų atskirajame skunde pateikti prašymai dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. IT-(7.5.)-40 panaikinimo ir sprendimo atkurti P. M. nuosavybės teises į 27,99 ha žemės sklypą suformuotose žemės sklypuose priėmimo yra susiję su administracinės bylos esme. Šiuo atveju, kaip minėta, yra nagrinėjamas tik klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjų pateikti nurodyti prašymai ir su jais susiję argumentai nenagrinėti ir dėl jų nepasisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys