febb934e-b5ab-4790-8be6-2c5151dfe6d2 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-165-773/2020 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02730-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Å imonis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. K. įgalioto atstovo advokato Vytauto Tučkaus atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos O.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja O. K. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo, kuriuo praÅ¡o patvirtinti, kad M. Z. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 1963 metais statytÄ gyvenamÄ namÄ , plane žymimÄ 1A1m ir namo priestatÄ , plane žymimÄ la1m, 1972 metais statytÄ Å¡ulinį, Å«kinį pastatÄ , plane žymimÄ 4I1m, Å«kinį pastatÄ , plane žymimÄ 5I1m, 1976 metais statytÄ Å«kinį pastatÄ , plane žymimÄ 6I1m, 1977 metais statytÄ kiemo rÅ«sį, plane žymimÄ 3I1p, viralinę, plane žymimÄ 2I1m. (b. l. 1-6).

Nurodo, kad PivaÅ¡iÅ«nų parapijos bažnyčioje M. Z. ir J. M. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuokÄ . M. Z. ir J. M. bažnytinės santuokos neįregistravo tuometės tarybinės civilinės metrikacijos skyriuje. Sudarę bažnytinę santuokÄ jie apsigyveno (duomenys neskelbtini), kur 1963 metais pasistatė gyvenamÄ namÄ , plane žymimÄ 1A1m ir namo priestatÄ , plane žymimÄ la1m, 1972 metais – Å¡ulinį, 1976 metais – Å«kinį pastatÄ , plane žymimÄ 6I1m, 1977 metais – kiemo rÅ«sį, plane žymimÄ 3I1p, viralinę, plane žymimÄ 2I1m. 1988 m. tuometis Alytaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras atliko statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir jų pagrindu 1988 m. kovo 11 d. buvo sudaryta namų valdos techninės apskaitos byla.

VisÄ Å¡Ä¯ turtÄ M. Z. ir J. M. sukÅ«rė pagal teisinį reglamentavimÄ bÅ«dami kolÅ«kiečių kiemo nariais ir faktiÅ¡kai gyvendami kaip sutuoktiniai. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė Å¡io kolÅ«kinio kiemo narė liko M. Z.. Alytaus rajono valdybos 1991 m. spalio 28 d. potvarkiu „Naujo gyvenimo“ kolÅ«kis likviduotas. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija 1997 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 243 J. M. nuosavybės teises pripažino į gyvenamÄ namÄ ir jo priestatÄ , į tris Å«kio pastatus, viralinę ir kiemo rÅ«sį, esančius (duomenys neskelbtini).

Å io įsakymo pagrindu 1997 m. birželio 2 d. visi statiniai įregistruoti J. M. asmeninės nuosavybės teise. M. Z. su J. M. vaikų neturėjo. M. Z. 1994 m. lapkričio 14 d. testamentu, notarinis registras Nr. 3-5427, visÄ turtÄ , kuris priklausys jai jos mirties dienÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko savo dukterėčiai pareiÅ¡kėjai O. K.. M. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiÅ¡kėja O. K., kaip testamentinė M. Z. palikimo įpėdinė, notarės B. Zabitienės kontoroje palikimÄ priėmė įstatymo nustatytu laiku, t.y. 2019 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo, notarinio registro Nr. 1563, pagrindu tapo jos palikimo – 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, tačiau nepaveldėjo gyvenamos sodybos, kurioje po faktinio sutuoktinio mirties gyveno M.

Z., nes Å¡ių statinių nuosavybė įregistruota J. M. vardu. Taip įvyko todėl, kad kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Taryba 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. 1-806 4 straipsniu panaikino kolÅ«kiečių kiemo Å¡eimos bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, M. Z. bÅ«dama kolÅ«kiečio kiemo narys per bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ nereikalavo nustatyti savo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir neprašė padalinti ar atidalinti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

M. Z. turėjo teises į deÅ¡imtmečiais su J. M. sukurtÄ turtÄ , nežiÅ«rint į tai, kad nesikreipė reikalaudama nustatyti savo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi, pareiÅ¡kėja O. K., budama M. Z. testamentine įpėdine, negali įgyvendinti savo kaip įpėdinės teisių į M. Z. faktiÅ¡kai valdytÄ turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) dėl to, kad nuosavybės teise į šį turtÄ Ä¯registruota faktinio M. Z. sutuoktinio J.

M. vardu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės O. K. pareiÅ¡kimÄ dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo kaip nenagrinėtinÄ teisme (b. l. 7-9).

3. Teismas pažymėjo, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

Taigi, bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktÄ tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ nuosavybės teise valdė visÄ laikÄ nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

4. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati pareiÅ¡kėja nurodo, jog jos turimi dokumentai nepatvirtina M. Z. nuosavybės teisės atsiradimo į minėtus statinius, atsiradusius tam tikru laiku iki kreipimosi į teismÄ . Pagal pridedamus prie pareiÅ¡kimo dokumentus, teismas nustatė, kad ginčo pastatams atlikta teisinė registracija 1997 m. gegužės 22 d. ir Å¡i teisinė registracija atlikta J. M. vardu. Kadangi pastatai teisiÅ¡kai įregistruoti konkretaus fizinio asmens vardu, jam mirus atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai, todėl J.

M. pastatus po jo mirties priimti galėjo tik testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos tikslas Å¡ioje civilinėje byloje įteisinti savo vardu aukščiau paminėtų daiktų turto nuosavybę. Todėl atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėja privalėtų įrodyti, kad yra testamentinė ar įstatyminė J. M. įpėdinė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos O. K. pareiÅ¡kimÄ dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo pagal suformuluotus pareiÅ¡kimo reikalavimus nustatyti valdymo faktÄ pagal CPK 524 – 529 straipsnius atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjos O. K. įgaliotas atstovas praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį (b. l. 11-15). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ , pareiÅ¡kime nurodė visas jai žinomas aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. M. Z. ir J. M. statinių statymo aplinkybės bÅ«nant faktinėje santuokoje yra praeities aplinkybės, kurioms patvirtinti statybos dokumentų, jungtinės veiklos sutarties ar kitų dokumentų – galimai teismo pasigendamų, nėra iÅ¡likę.

M. Z. ir J. M. neregistruodami civilinės santuokos esant sovietinei santvarkai tokiu bÅ«du protestavo prieÅ¡ Å¡iÄ santvarkÄ , o J. M. mirus įregistruoti santuokos civiline tvarka tuo labiau nebuvo galimybės. Dėl Å¡ių aplinkybių neturėtų bÅ«ti paneigiamos M. Z. turtinės teisės į turtÄ , kurį ji valdė bÅ«dama faktinėje santuokoje su J. M.. Todėl nesant kitų dokumentų Å¡iÄ aplinkybę turėtų nustatyti teismas. 1.2. PareiÅ¡kėja O. K., bÅ«dama palikėjos M. Z. testamentinė įpėdinė, jau yra įgyvendinusi savo kaip paveldėtojos teises, tačiau negali įgyti nuosavybės dėl esamos teisinės registracijos mirusiojo J.

M. vardu. Todėl teismui kilus abejonių dėl pareiÅ¡kimo pagrįstumo, turėjo bÅ«ti nustatyti pareiÅ¡kimo trÅ«kumai, bet ne atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimo, pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtinÄ teisme dėl to, kad egzistuojantys dokumentai patvirtina J. M. nuosavybės teisę į ginčo statinius, o pareiÅ¡kėja neįrodinėja aplinkybės, jog yra įstatyminė ar testamentinė J. M. įpėdinė. Konstatavęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiÅ¡kėjos O. K. pareiÅ¡kimÄ priimti ne kaip pareikÅ¡tÄ dėl juridinio fakto, numatyto 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nustatymo, o kaip pareikÅ¡tÄ dėl valdymo fakto patvirtinimo, nors pateikė motyvus bÅ«tent dėl negalimumo priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto, kad M. Z. valdė nuosavybės teise ginčo statinius, nustatymo.

8. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su iÅ¡imtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. PareiÅ¡kimas dėl bylos iÅ¡kėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis). Vienas iÅ¡ procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų – nurodyti procesinio dokumento pobÅ«dį ir dalykÄ (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Tuo tarpu byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas priklauso teismo kompetencijai ir atliekamas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Taigi, pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje teismas visų pirma turėjo tinkamai nustatyti, kokia pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ pareiÅ¡kėja siekia apginti, ar pareiÅ¡kimas atitinka CPK keliamus turinio ir formos reikalavimus.

9. pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ iÅ¡ esmės praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. Z. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 1963 metais statytÄ gyvenamÄ namÄ , plane žymimÄ 1A1m ir namo priestatÄ , plane žymimÄ la1m, 1972 metais statytÄ Å¡ulinį, Å«kinį pastatÄ , plane žymimÄ 4I1m, Å«kinį pastatÄ , plane žymimÄ 5I1m, 1976 metais statytÄ Å«kinį pastatÄ , plane žymimÄ 6I1m, 1977 metais statytÄ kiemo rÅ«sį, plane žymimÄ 3I1p, viralinę, plane žymimÄ 2I1m.

Å is praÅ¡ymas grindžiamas faktinėmis aplinkybės, kad M. Z., sudariusi bažnytinę santuokÄ su J. M., faktiÅ¡kai statybos bÅ«du sukÅ«rė ginčo statinius, tačiau nuosavybės teisė į minėtus ginčo statinius įregistruota tik (duomenys neskelbtini) mirusio J. M. vardu. Dėl Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėja O. K., kaip M. Z. įpėdinė, negali įgyvendinti savo kaip įpėdinės teisių į faktiÅ¡kai M. Z. kartu su J. M. sukurtus ginčo statinius. ReikÅ¡minga ir kita pareiÅ¡kėjos nurodoma faktinė aplinkybė, kad M.

Z. ir J. M. sukÅ«rė ginčo turtÄ pagal tuomet galiojusį teisinį reglamentavimÄ bÅ«dami kolÅ«kiečių kiemo nariais. Taigi, pareiÅ¡kėja O. K., siekdama įgyvendinti teisę į paveldėtÄ M. Z. turtÄ , turi teisinį interesÄ nustatyti palikėjai M. Z. nuosavybės teisėmis priklausiusio turto faktÄ , įrodinėjant, kad ginčo turtÄ J. M. sukÅ«rė su M. Z..

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Teismas į šį klausimÄ atsako priimdamas sprendimÄ . Ä®statymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu).

Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybÄ prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 9-24).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ bÅ«tent motyvuodamas aplinkybe, kad pareiÅ¡kėja neturi reikalavimo teisės nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog M. Z. nuosavybės teise valdė ginčo statinius, nes ginčo statiniai nuosavybės teise priklauso J. M.. Taigi, pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje sprendė dėl paties pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, bet ne jo priimtinumo nagrinėti teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl valdymo fakto patvirtinimo, nors pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ .

11. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti nustatomi kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kurie yra arba turi bÅ«ti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Teismo tvarka nustatytini juridiniai faktai iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

12. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju mirus palikėjai M. Z., pareiÅ¡kėja O. K. neturi galimybės kitaip nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , jog palikėja M. Z. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė ginčo statinius kaip tik kreipiantis į teismÄ . Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja nepakankamai aiÅ¡kiai suformulavo savo reikalavimÄ ir ne ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip apskritai užkertanti keliÄ pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei pateiktu procesiniu dokumentu siekiama apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ teisę arba įstatymų saugomÄ interesÄ (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentÄ pateikęs asmuo neaiÅ¡kiai suformuluoja ieÅ¡kinio pagrindÄ ir (ar) dalykÄ , tai procesinio dokumento trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti taikant procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Taigi, nustačius, kad pagal pareiÅ¡kėjos suformuluotÄ reikalavimÄ negalės bÅ«ti efektyviai ginama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismÄ besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, teismas gali bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos reikalavimus tikslinti.

13. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir padaręs teisines iÅ¡vadas, sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ , panaikinama ir pareiÅ¡kėjos O. K. pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjos O. K. pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Mindaugas Å imonis