Legislator Case Law & Legislation
feb8fdf1-ef88-4583-859e-d192be1a296f AI generated

Appeal dismissed; first-instance judgment upheld on alimony and property lien claims against father.

Case Number feb8fdf1-ef88-4583-859e-d192be1a296f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the plaintiff's appeal, upholding the first-instance judgment regarding alimony and property liens. The plaintiff sought to establish paternity and secure a mortgage lien on the defendant's property to guarantee future payments, arguing the defendant avoided support obligations. The defendant provided evidence of partial payment and a request for salary deductions, proving his intent to fulfill obligations. The court found sufficient evidence to reject the lien claim and deemed the first-instance judgment legally sound despite a minor procedural omission. Consequently, the original decision was left unchanged.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 320; Art. 326(1)1; Civil Procedure Code Art. 328: An appellate court may uphold a first-instance judgment based on its reasoning even if the lower court failed to explicitly address every argument, provided the decision is substantively correct and the appellant lacks sufficient evidence to prove the lower court erred.

Keywords

AI generated
alimony enforcement paternity establishment property lien appellate review procedural omission salary deduction substantive correctness

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 320
Civil Procedure Code Art. 326(1)1
Civil Procedure Code Art. 328

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008
2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010
2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2546-467/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36214-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.; 78.2.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2014 m. lapkričio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Romualda Janovičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. S. ieÅ¡kinį atsakovui M. V. dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. S. 2013 m. spalio 31 d. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė: nustatyti, kad L.

S. tėvas yra atsakovas M. V.; priteisti iÅ¡ atsakovo M. V. 15 525 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ L. S. nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki ieÅ¡kinio padavimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui L. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt iki vaiko pilnametystės; nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti jo motinÄ ; nustatyti atsakovo turtui (¾ dalims gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ) priverstinę hipotekÄ , užtikrinant prievolę sumokėti 15 525 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei prievolę iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų.

Ieškovė nurodė, jog su atsakovu susipažino 1998 metais, pradėjo artimai bendrauti, jiems gimė sūnus, tačiau šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovas nebesirūpino sūnumi, nebeteikė išlaikymo. Atsakovas žinojo, kad Laurynas yra jo sūnus, tačiau oficialiai tėvystę pripažinti vengė, vaiko gimimo liudijime atsakovas nėra nurodytas vaiko tėvu. Atsakovas M. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2000 metais susipažino su ieškove, tačiau kartu negyveno, ieškovė nesakė kas yra vaiko tėvas.

Gimus vaikui, ieÅ¡kovė atsakovui tėvystės pripažinti nesiÅ«lė, nors ir gyveno kartu apie 1 metus atsakovo namuose. Po to ieÅ¡kovė, susirinkusi daiktus ir nieko neaiÅ¡kindama, su sÅ«numi išėjo gyventi pas kitÄ vyrÄ , kur buvo girtaujama, todėl ieÅ¡kovės motina paėmė vaikÄ pas save ir iki Å¡iol vaikas gyvena kartu su močiute. Po metų ieÅ¡kovė pradėjo skambinėti atsakovui, atsipraÅ¡inėti, praÅ¡ytis priimama atgal. 2010 m. atsakovas nusipirko namÄ , ¼ dalį namo ir žemės sklypo padovanojo ieÅ¡kovei, tačiau Å¡i 2011 m. lapkritį vėl susirinko daiktus ir išėjo gyventi pas kitÄ vyrÄ .

IeÅ¡kovė dažnai gerdavo, vartojo narkotines medžiagas, kildavo konfliktai, kurių metu ieÅ¡kovė teigdavo, jog Laurynas nėra atsakovo sÅ«nus. Atsakovas tėvystės nepripažino, tačiau neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų skirta ekspertizė tėvystei nustatyti. Nustačius, kad jis yra vaiko tėvas, atsakovas prašė įvertinti aplinkybę, kad per visÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ laikotarpį teikė materialinę pagalbÄ L. S., todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir nustatė, kad atsakovas yra L.

S. tėvas, o L. S. yra atsakovo M. V. sÅ«nus; priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teisme dienos (2013 m. spalio 31 d.) iki sÅ«naus pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui sÅ«nui iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 15 525 Lt nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teisme dienos, t.y. 2013 m. spalio 31 d.; nustatė, kad iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko motina.

Teismas, atsižvelgęs į ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, pripažino atsakovÄ L. S. tėvu. Teismas taip pat įvertino abiejų Å¡alių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę ir pastangas gauti didesnes pajamas, vaiko amžių, jo poreikius ir, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei suformuota teismų praktika iÅ¡laikymo priteisimo bylose, iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Teismas nustatė ir tai, kad ieÅ¡kovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2010 metų pabaigos. Atsakovas pripažino, kad teikė vaikui paramÄ dovanomis ir saldainiais, kartais vaikui duodavo pinigų, todėl teismas sprendė, jog pastovaus, konkretaus iÅ¡laikymo sÅ«nui atsakovas neteikė, todėl tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 15525 Lt įsiskolinimÄ , atsižvelgiant į tuo metu galiojusį minimalų mėnesinį atlyginimÄ . Teismas sprendimo vykdymo užtikrinimui paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi uždėtÄ areÅ¡tÄ atsakovo turtui – ¾ dalims gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė D. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ - nustatyti atsakovo turtui (¾ dalims gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) priverstinę hipotekÄ , užtikrinant prievolę sumokėti 15 525 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei prievolę iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų, mokant kas mėnesį po 500 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, pagal apylinkės teismo sprendimÄ . Nurodo, jog teismas, patenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nepasisakė dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti priverstinę hipotekÄ atsakovo turtui iki prievolių pagal teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas Å¡io reikalavimo neanalizavo, nevertino jo pagrįstumo ir nenurodė, kad jo netenkina. Nors teismas sprendimo vykdymo užtikrinimui paliko galioti teismo nutartimi uždėtÄ areÅ¡tÄ atsakovo turtui, tačiau turto areÅ¡tas nėra tapatus hipotekai. IeÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¼ gyvenamojo namo, kurio ¾ dalims praÅ¡o nustatyti priverstinę hipotekÄ , teismo sprendimo vykdymui užtikrinti. ¾ dalių turto vidutinė rinkos vertė yra 17 400 Lt, t.y. mažiau, nei atsakovas iki Å¡iol nemokėdamas, yra skolingas sÅ«nui.

Atsakovui nevykdant teismo sprendimo, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io turto, kurio ¼ dalis priklauso ieÅ¡kovei, bÅ«tų palankiausia ir labiausiai atitiktų vaiko interesus. Atsakovas M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog nėra jokio pagrindo nustatyti priverstinę hipotekÄ , jos taikymo bÅ«tinybės ieÅ¡kovė nepagrindė. Nustačius atsakovo turtui priverstinę hipotekÄ , Å¡is nepagrįstai patirtų didelių materialinių ir organizacinių sÄ naudų, tai neatitiktų ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principų.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama nesÄ Å¾ininga, teismui nenurodė aplinkybių, jog, dar prieÅ¡ jai pateikiant 2014 m. birželio 13 d. apeliacinį skundÄ , atsakovas 2014 m. birželio 5 d. sumokėjo 6 000 Lt, o 2014 m. birželio 10 d. - 4 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo dalį. Taip pat atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ darbdaviui, kad Å¡is iÅ¡skaičiuotų ir pervestų į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ papildomai po 250 Lt kas mėnesį iÅ¡laikymo įsiskolinimo dengimui. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesuruoÅ¡ia vengti prievolių teikti iÅ¡laikymÄ bei mokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , vykdymo.

IÅ¡laikymo įsiskolinimÄ atsakovas planuoja padengti ne ilgiau nei per 2 metus. Atsakovas Å¡iuo metu jau yra padengęs daugiau kaip pusę iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos, todėl nėra pagrindo taikyti priverstinę hipotekÄ jo turtui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir iÅ¡tyrė naujus įrodymus – 2014 m. birželio 26 d. atsakovo praÅ¡ymÄ darbdaviui (duomenys neskelbtini) (b.l. 106), 2014 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 1 pervesti į ieÅ¡kovės D.

S. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 6 000 Lt (b.l. 107), 2014 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 1 pervesti į ieÅ¡kovės D. S. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 4 000 Lt (b.l. 108).Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės D. S. apeliacinio skundo ribose – apeliaciniu skundu ieškovė skundžia tik sprendimo dalį, kurioje išspręstas reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovo turtui, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad neapskųstoje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, iÅ¡tyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui apskųstoje dalyje pakeisti. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė – CK 3.197 straipsnio, nustatančio, kad, prireikus teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iÅ¡ jų) turtui priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ), taikymo/netaikymo bÅ«tinybė konkrečiu atveju.

Jeigu teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nevykdomas, tai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , paliko galioti areÅ¡tÄ atsakovo turtui, nereiÅ¡kia, kad jos sÅ«naus, kaip kreditoriaus, teisių užtikrinimui neturėjo bÅ«ti nustatyta priverstinė hipoteka atsakovui nuosavybes teise priklausančiam turtui, kadangi toks prievolės mokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei teikti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis įvykdymo užtikrinimo bÅ«das labiau atitiktų nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus interesus.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ su tuo nesutinka, nurodydamas, kad jis apeliacinio skundo padavimo dienai jau buvo sumokėjęs didesnę dalį priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir toliau neketina vengti vykdyti teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su atsakovu ir apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad teismas bylose dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo gali taikyti Å¡ias vaiko teisių apsaugos priemones: laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., CK 3.196 str. 2 d.); priverstinis konkretaus skolininko turto įkeitimas (hipoteka) (CK 3.197 str.).

Teismui nustačius, kad vaiko iÅ¡laikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ), teismas gali tiek suinteresuoto asmens praÅ¡ymu, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko turto įkeitimÄ (hipotekÄ ) (CK 3.197 str., CK ketvirtosios knygos Daiktinė teisė XI skyrius Hipoteka ir XII skyrius Ä®keitimas). Priverstinis įkeitimas (hipoteka) gali bÅ«ti teismo nustatytas tiek prieÅ¡ teismui priimant sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo iÅ¡ esmės, tiek priimant tokį sprendimÄ ar jį priėmus.

Taip pat prireikus teismas gali taikyti ir kitas CK 3.65 straipsnyje ir CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ , kuriuo visiÅ¡kai patenkino apeliantės reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, nusprendė, kad Å¡io sprendimo vykdymo užtikrinimui paliktinas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi uždėtas areÅ¡tas atsakovo turtui (b.l. 67-68, 86).

Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sprendė, jog tokia vaiko teisių apsaugos užtikrinimo priemonė konkrečiu atveju yra tinkama ir pakankama. Su tokiomis iÅ¡vadomis sutinka ir teisėjų kolegija. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipotekÄ pagal teismo sprendimÄ patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokiÄ teisę susiejo su socialiai reikÅ¡mingų teisinių gėrių apsauga, pavyzdžiui, prioritetine vaiko teisių ir interesų apsauga (CK 3.3 str.).

IÅ¡laikymas skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sÄ lygoms vaiko fizinei ir protinei bÅ«klei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiÅ¡kam gyvenimui. Atsižvelgiant į iÅ¡laikymo paskirtį, Å¡ios prievolės įvykdymui užtikrinti įstatymų leidėjas ir nustatė priverstinį įkeitimÄ , kuris, prireikus, galėtų bÅ«ti taikomas tiek vaiko atstovo praÅ¡ymu, tiek teismo iniciatyva. Aptariama teisės norma leidžia nustatyti tėvų (ar tik vieno iÅ¡ jų) turtui priverstinį įkeitimÄ tam atvejui, kad iÅ¡ Å¡io turto bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti teismo sprendimu priteistÄ , bet neteikiamÄ iÅ¡laikymÄ .

Nagrinėjamojoje byloje teismui nebuvo jokio faktinio pagrindo vertinti, kad egzistuoja tokia iÅ¡laikymo vaikui galimo neteikimo grėsmė, kurios neeliminuotų byloje pritaikytas ir iki pat teismo sprendimo įvykdymo paliktas galioti atsakovo turto areÅ¡tas (CPK 145 str. 1 d.). Apeliantė nepateikė jokių svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas ateityje galėtų vengti mokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei iÅ¡laikymÄ periodinėmis piniginėmis iÅ¡mokomis arba iÅ¡ savo gaunamų pajamų neiÅ¡galėtų jų mokėti ir tokiu bÅ«du reikėtų mokėjimÄ užtikrinti jo turimo turto (¾ dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) hipoteka.

Tuo tarpu atsakovas, siekdamas įrodyti savo ketinimus sÄ Å¾iningai vykdyti įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismui pateikė 2014 m. birželio 26 d. praÅ¡ymÄ , adresuotÄ darbdaviui (duomenys neskelbtini) (b.l. 106), kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ jo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuoti 500 Lt sumÄ teikiamam iÅ¡laikymui bei 250 Lt sumÄ , skirtÄ dengti iÅ¡laikymo įsiskolinimui, pervedant Å¡ias sumas tiesiogiai į apeliantės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Be to atsakovo pateikti 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymai, patvirtina, kad į apeliantės sÄ skaitÄ buvo pervesta 10 000 Lt, t.y. padengta beveik 2/3 dalys priteistos iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos (b.l. 107, 108).

Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pakankamų įrodymų apeliantės praÅ¡ymui dėl priverstinės hipotekos atsakovui priklausančio gyvenamojo namo dalims nustatymo, nėra. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo atmetamas, vertintina kaip formalus proceso teisės normų pažeidimas, dėl ko iÅ¡ esmės teisėtas bei pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas (CPK 328 str.).Kiti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija             n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                  Romualda Janovičienė Alma Urbanavičienė