Appeal dismissed; first-instance judgment upheld on alimony and property lien claims against father.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the plaintiff's appeal, upholding the first-instance judgment regarding alimony and property liens. The plaintiff sought to establish paternity and secure a mortgage lien on the defendant's property to guarantee future payments, arguing the defendant avoided support obligations. The defendant provided evidence of partial payment and a request for salary deductions, proving his intent to fulfill obligations. The court found sufficient evidence to reject the lien claim and deemed the first-instance judgment legally sound despite a minor procedural omission. Consequently, the original decision was left unchanged.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 320; Art. 326(1)1; Civil Procedure Code Art. 328: An appellate court may uphold a first-instance judgment based on its reasoning even if the lower court failed to explicitly address every argument, provided the decision is substantively correct and the appellant lacks sufficient evidence to prove the lower court erred.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2A-2546-467/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36214-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.; 78.2.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2014 m. lapkriÄio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, kuriÄ sudaro teisÄjai Henrichas Jaglinskis, Romualda JanoviÄienÄ ir Alma UrbanaviÄienÄ (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs D.
S. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gegužÄs 19 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs D. S. ieÅ¡kinį atsakovui M. V. dÄl tÄvystÄs nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnameÄiam vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ D. S. 2013 m. spalio 31 d. su ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä: nustatyti, kad L.
S. tÄvas yra atsakovas M. V.; priteisti iÅ¡ atsakovo M. V. 15 525 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ L. S. nuo 2010 m. lapkriÄio 1 d. iki ieÅ¡kinio padavimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnameÄiui vaikui L. S. kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis po 500 Lt iki vaiko pilnametystÄs; nepilnameÄio sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtų lÄšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti jo motinÄ ; nustatyti atsakovo turtui (¾ dalims gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ) priverstinÄ hipotekÄ , užtikrinant prievolÄ sumokÄti 15 525 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei prievolÄ iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, jog su atsakovu susipažino 1998 metais, pradÄjo artimai bendrauti, jiems gimÄ sÅ«nus, taÄiau Å¡alims pradÄjus gyventi atskirai atsakovas nebesirÅ«pino sÅ«numi, nebeteikÄ iÅ¡laikymo. Atsakovas žinojo, kad Laurynas yra jo sÅ«nus, taÄiau oficialiai tÄvystÄ pripažinti vengÄ, vaiko gimimo liudijime atsakovas nÄra nurodytas vaiko tÄvu. Atsakovas M. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko. NurodÄ, jog 2000 metais susipažino su ieÅ¡kove, taÄiau kartu negyveno, ieÅ¡kovÄ nesakÄ kas yra vaiko tÄvas.
Gimus vaikui, ieÅ¡kovÄ atsakovui tÄvystÄs pripažinti nesiÅ«lÄ, nors ir gyveno kartu apie 1 metus atsakovo namuose. Po to ieÅ¡kovÄ, susirinkusi daiktus ir nieko neaiÅ¡kindama, su sÅ«numi iÅ¡Äjo gyventi pas kitÄ vyrÄ , kur buvo girtaujama, todÄl ieÅ¡kovÄs motina paÄmÄ vaikÄ pas save ir iki Å¡iol vaikas gyvena kartu su moÄiute. Po metų ieÅ¡kovÄ pradÄjo skambinÄti atsakovui, atsipraÅ¡inÄti, praÅ¡ytis priimama atgal. 2010 m. atsakovas nusipirko namÄ , ¼ dalį namo ir žemÄs sklypo padovanojo ieÅ¡kovei, taÄiau Å¡i 2011 m. lapkritį vÄl susirinko daiktus ir iÅ¡Äjo gyventi pas kitÄ vyrÄ .
IeÅ¡kovÄ dažnai gerdavo, vartojo narkotines medžiagas, kildavo konfliktai, kurių metu ieÅ¡kovÄ teigdavo, jog Laurynas nÄra atsakovo sÅ«nus. Atsakovas tÄvystÄs nepripažino, taÄiau neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų skirta ekspertizÄ tÄvystei nustatyti. NustaÄius, kad jis yra vaiko tÄvas, atsakovas praÅ¡Ä Ä¯vertinti aplinkybÄ, kad per visÄ ieÅ¡kovÄs nurodytÄ laikotarpį teikÄ materialinÄ pagalbÄ L. S., todÄl iÅ¡laikymo įsiskolinimas negalÄjo susidaryti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2014 m. gegužÄs 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir nustatÄ, kad atsakovas yra L.
S. tÄvas, o L. S. yra atsakovo M. V. sÅ«nus; priteisÄ iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnameÄiui sÅ«nui po 500 Lt kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teisme dienos (2013 m. spalio 31 d.) iki sÅ«naus pilnametystÄs, priteistÄ sumÄ indeksuojant VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisÄ iÅ¡ atsakovo nepilnameÄiui sÅ«nui iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 15 525 Lt nuo 2010 m. lapkriÄio 1 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teisme dienos, t.y. 2013 m. spalio 31 d.; nustatÄ, kad iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo lÄÅ¡omis uzufrukto teise disponuoja įstatyminÄ nepilnameÄio vaiko motina.
Teismas, atsižvelgÄs į ekspertizÄs akto iÅ¡vadÄ , Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, pripažino atsakovÄ L. S. tÄvu. Teismas taip pat įvertino abiejų Å¡alių turtinÄ padÄtį, gaunamas pajamas, galimybÄ ir pastangas gauti didesnes pajamas, vaiko amžių, jo poreikius ir, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnameÄio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei suformuota teismų praktika iÅ¡laikymo priteisimo bylose, iÅ¡ atsakovo nepilnameÄio sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisÄ po 500 Lt kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis.
Teismas nustatÄ ir tai, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovu kartu negyvena nuo 2010 metų pabaigos. Atsakovas pripažino, kad teikÄ vaikui paramÄ dovanomis ir saldainiais, kartais vaikui duodavo pinigų, todÄl teismas sprendÄ, jog pastovaus, konkretaus iÅ¡laikymo sÅ«nui atsakovas neteikÄ, todÄl tenkino ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 15525 Lt įsiskolinimÄ , atsižvelgiant į tuo metu galiojusį minimalų mÄnesinį atlyginimÄ . Teismas sprendimo vykdymo užtikrinimui paliko Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi uždÄtÄ areÅ¡tÄ atsakovo turtui â ¾ dalims gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovÄ D. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ - nustatyti atsakovo turtui (¾ dalims gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) priverstinÄ hipotekÄ , užtikrinant prievolÄ sumokÄti 15 525 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei prievolÄ iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų, mokant kas mÄnesį po 500 Lt periodinÄmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystÄs, pagal apylinkÄs teismo sprendimÄ . Nurodo, jog teismas, patenkinÄs ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį, nepasisakÄ dÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimo nustatyti priverstinÄ hipotekÄ atsakovo turtui iki prievolių pagal teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas Å¡io reikalavimo neanalizavo, nevertino jo pagrįstumo ir nenurodÄ, kad jo netenkina. Nors teismas sprendimo vykdymo užtikrinimui paliko galioti teismo nutartimi uždÄtÄ areÅ¡tÄ atsakovo turtui, taÄiau turto areÅ¡tas nÄra tapatus hipotekai. IeÅ¡kovei bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso ¼ gyvenamojo namo, kurio ¾ dalims praÅ¡o nustatyti priverstinÄ hipotekÄ , teismo sprendimo vykdymui užtikrinti. ¾ dalių turto vidutinÄ rinkos vertÄ yra 17 400 Lt, t.y. mažiau, nei atsakovas iki Å¡iol nemokÄdamas, yra skolingas sÅ«nui.
Atsakovui nevykdant teismo sprendimo, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io turto, kurio ¼ dalis priklauso ieÅ¡kovei, bÅ«tų palankiausia ir labiausiai atitiktų vaiko interesus. Atsakovas M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog nÄra jokio pagrindo nustatyti priverstinÄ hipotekÄ , jos taikymo bÅ«tinybÄs ieÅ¡kovÄ nepagrindÄ. NustaÄius atsakovo turtui priverstinÄ hipotekÄ , Å¡is nepagrįstai patirtų didelių materialinių ir organizacinių sÄ naudų, tai neatitiktų ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principų.
IeÅ¡kovÄ, bÅ«dama nesÄ Å¾ininga, teismui nenurodÄ aplinkybių, jog, dar prieÅ¡ jai pateikiant 2014 m. birželio 13 d. apeliacinį skundÄ , atsakovas 2014 m. birželio 5 d. sumokÄjo 6 000 Lt, o 2014 m. birželio 10 d. - 4 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo dalį. Taip pat atsakovas pateikÄ praÅ¡ymÄ darbdaviui, kad Å¡is iÅ¡skaiÄiuotų ir pervestų į ieÅ¡kovÄs sÄ skaitÄ papildomai po 250 Lt kas mÄnesį iÅ¡laikymo įsiskolinimo dengimui. Å ios aplinkybÄs patvirtina, kad atsakovas nesuruoÅ¡ia vengti prievolių teikti iÅ¡laikymÄ bei mokÄti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , vykdymo.
IÅ¡laikymo įsiskolinimÄ atsakovas planuoja padengti ne ilgiau nei per 2 metus. Atsakovas Å¡iuo metu jau yra padengÄs daugiau kaip pusÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos, todÄl nÄra pagrindo taikyti priverstinÄ hipotekÄ jo turtui. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados ApeliacinÄs instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priÄmÄ ir iÅ¡tyrÄ naujus įrodymus â 2014 m. birželio 26 d. atsakovo praÅ¡ymÄ darbdaviui (duomenys neskelbtini) (b.l. 106), 2014 m. birželio 5 d. mokÄjimo nurodymÄ Nr. 1 pervesti į ieÅ¡kovÄs D.
S. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 6 000 Lt (b.l. 107), 2014 m. birželio 10 d. mokÄjimo nurodymÄ Nr. 1 pervesti į ieÅ¡kovÄs D. S. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 4 000 Lt (b.l. 108).Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaiÄiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialinÄs teisÄs normas.
Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinÄjama ieÅ¡kovÄs D. S. apeliacinio skundo ribose â apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ skundžia tik sprendimo dalį, kurioje iÅ¡sprÄstas reikalavimas dÄl priverstinÄs hipotekos nustatymo atsakovo turtui, todÄl teisÄjų kolegija konstatuoja, kad neapskųstoje dalyje teismo sprendimas yra teisÄtas bei pagrįstas, absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, iÅ¡tyrusi naujus įrodymus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad jie taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui apskųstoje dalyje pakeisti. Apeliacine tvarka nagrinÄjamoje byloje kilusio ginÄo esmÄ â CK 3.197 straipsnio, nustatanÄio, kad, prireikus teismas, priimdamas sprendimÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo, nustato tÄvų (ar vieno iÅ¡ jų) turtui priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ), taikymo/netaikymo bÅ«tinybÄ konkreÄiu atveju.
Jeigu teismo sprendimas dÄl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nevykdomas, tai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , paliko galioti areÅ¡tÄ atsakovo turtui, nereiÅ¡kia, kad jos sÅ«naus, kaip kreditoriaus, teisių užtikrinimui neturÄjo bÅ«ti nustatyta priverstinÄ hipoteka atsakovui nuosavybes teise priklausanÄiam turtui, kadangi toks prievolÄs mokÄti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei teikti iÅ¡laikymÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis įvykdymo užtikrinimo bÅ«das labiau atitiktų nepilnameÄio Å¡alių sÅ«naus interesus.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ su tuo nesutinka, nurodydamas, kad jis apeliacinio skundo padavimo dienai jau buvo sumokÄjÄs didesnÄ dalį priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir toliau neketina vengti vykdyti teismo sprendimÄ . TeisÄjų kolegija iÅ¡ esmÄs sutinka su atsakovu ir apeliantÄs argumentus atmeta kaip nepagrįstus.PažymÄtina, kad teismas bylose dÄl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo gali taikyti Å¡ias vaiko teisių apsaugos priemones: laikino iÅ¡laikymo nepilnameÄiams vaikams priteisimas (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., CK 3.196 str. 2 d.); priverstinis konkretaus skolininko turto įkeitimas (hipoteka) (CK 3.197 str.).
Teismui nustaÄius, kad vaiko iÅ¡laikymo prievolÄs realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ), teismas gali tiek suinteresuoto asmens praÅ¡ymu, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko turto įkeitimÄ (hipotekÄ ) (CK 3.197 str., CK ketvirtosios knygos DaiktinÄ teisÄ XI skyrius Hipoteka ir XII skyrius Ä®keitimas). Priverstinis įkeitimas (hipoteka) gali bÅ«ti teismo nustatytas tiek prieÅ¡ teismui priimant sprendimÄ dÄl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo iÅ¡ esmÄs, tiek priimant tokį sprendimÄ ar jį priÄmus.
Taip pat prireikus teismas gali taikyti ir kitas CK 3.65 straipsnyje ir CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones. NagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. gegužÄs 19 d. sprendimÄ , kuriuo visiÅ¡kai patenkino apeliantÄs reikalavimus dÄl tÄvystÄs nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, nusprendÄ, kad Å¡io sprendimo vykdymo užtikrinimui paliktinas galioti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi uždÄtas areÅ¡tas atsakovo turtui (b.l. 67-68, 86).
Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs civilinÄs bylos duomenis, sprendÄ, jog tokia vaiko teisių apsaugos užtikrinimo priemonÄ konkreÄiu atveju yra tinkama ir pakankama. Su tokiomis iÅ¡vadomis sutinka ir teisÄjų kolegija. Ä®statymų leidÄjas, įtvirtindamas galimybÄ nustatyti hipotekÄ pagal teismo sprendimÄ patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokiÄ teisÄ susiejo su socialiai reikÅ¡mingų teisinių gÄrių apsauga, pavyzdžiui, prioritetine vaiko teisių ir interesų apsauga (CK 3.3 str.).
IÅ¡laikymas skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sÄ lygoms vaiko fizinei ir protinei bÅ«klei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruoÅ¡Äs savarankiÅ¡kam gyvenimui. Atsižvelgiant į iÅ¡laikymo paskirtį, Å¡ios prievolÄs įvykdymui užtikrinti įstatymų leidÄjas ir nustatÄ priverstinį įkeitimÄ , kuris, prireikus, galÄtų bÅ«ti taikomas tiek vaiko atstovo praÅ¡ymu, tiek teismo iniciatyva. Aptariama teisÄs norma leidžia nustatyti tÄvų (ar tik vieno iÅ¡ jų) turtui priverstinį įkeitimÄ tam atvejui, kad iÅ¡ Å¡io turto bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti teismo sprendimu priteistÄ , bet neteikiamÄ iÅ¡laikymÄ .
NagrinÄjamojoje byloje teismui nebuvo jokio faktinio pagrindo vertinti, kad egzistuoja tokia iÅ¡laikymo vaikui galimo neteikimo grÄsmÄ, kurios neeliminuotų byloje pritaikytas ir iki pat teismo sprendimo įvykdymo paliktas galioti atsakovo turto areÅ¡tas (CPK 145 str. 1 d.). ApeliantÄ nepateikÄ jokių svarių argumentų ir juos pagrindžianÄių įrodymų, kad atsakovas ateityje galÄtų vengti mokÄti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei iÅ¡laikymÄ periodinÄmis piniginÄmis iÅ¡mokomis arba iÅ¡ savo gaunamų pajamų neiÅ¡galÄtų jų mokÄti ir tokiu bÅ«du reikÄtų mokÄjimÄ užtikrinti jo turimo turto (¾ dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) hipoteka.
Tuo tarpu atsakovas, siekdamas įrodyti savo ketinimus sÄ Å¾iningai vykdyti įsipareigojimus, apeliacinÄs instancijos teismui pateikÄ 2014 m. birželio 26 d. praÅ¡ymÄ , adresuotÄ darbdaviui (duomenys neskelbtini) (b.l. 106), kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ jo darbo užmokesÄio iÅ¡skaiÄiuoti 500 Lt sumÄ teikiamam iÅ¡laikymui bei 250 Lt sumÄ , skirtÄ dengti iÅ¡laikymo įsiskolinimui, pervedant Å¡ias sumas tiesiogiai į apeliantÄs atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Be to atsakovo pateikti 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 10 d. mokÄjimo nurodymai, patvirtina, kad į apeliantÄs sÄ skaitÄ buvo pervesta 10 000 Lt, t.y. padengta beveik 2/3 dalys priteistos iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos (b.l. 107, 108).
TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pakankamų įrodymų apeliantÄs praÅ¡ymui dÄl priverstinÄs hipotekos atsakovui priklausanÄio gyvenamojo namo dalims nustatymo, nÄra. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinÄje dalyje nenurodÄ, jog ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl priverstinÄs hipotekos nustatymo atmetamas, vertintina kaip formalus proceso teisÄs normų pažeidimas, dÄl ko iÅ¡ esmÄs teisÄtas bei pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas (CPK 328 str.).Kiti ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo argumentai nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumo bei pagrįstumo.
PažymÄtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikÄ materialinÄs teisÄs normas, teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nÄra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija             n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gegužÄs 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                  Romualda JanoviÄienÄ Alma UrbanaviÄienÄ