2022-05-11 Nr. AB-12137-3-62-3-00459-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1431-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00459-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6 660 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmę nuo 2017 m. liepos 7 d. atliko Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 5 ir 6 būriuose (drausmės grupėje). 5 būrio gyvenamojoje patalpoje 504 kambarys buvo perpildytas (neįskaitant į gyvenamąjį plotą sanitarinio mazgo ir baldų), neveikė ventiliacija, trūko oro, vasaros metu buvo labai tvanku. Šioje patalpoje žiemą buvo šalta, nes langai buvo nesandarūs, sienos apipeliję, nebuvo veidrodžio. 123 kameroje taip pat trūko gyvenamojo ploto. 6 būrio 101 kameroje nuolat buvo keturi asmenys, patalpa buvo perpildyta. Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo netinkama ventiliacija, buvo drėgna, čiužiniai buvo drėgni, veisėsi parazitai, lovos rūdijo, buvo netinkamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis, buvo netinkamas apšvietimas, natūrali šviesa buvo labai silpna, o naktinio apšvietimo išjungti nebuvo galimybės, naktį ji buvo labai stipri, degė visą naktį, dėl ko pareiškėjas negalėdavo išsimiegoti ir pablogėjo regėjimas. Kamerose esančios lempos buvo netvarkingos. Į dušą pareiškėją vesdavo kartu su kitais 19 nuteistųjų, todėl reikėdavo laukti eilėje, dėl ko nespėdavo išsimaudyti, kadangi į tą patį laiką įskaičiuodavo ir patalynės keitimą. Dalis dušo įrangos neveikė, tarp dušų nebuvo pertvarų, nebuvo prieškambario, nebuvo įrengta pakankamai sieninių pakabų, todėl tekdavo rūbus bei rankšluosčius padėti ant žemės, dėl ko jie sušlapdavo. Duše nebuvo dušo kilimėlių, buvo tik vienas veidrodis, temperatūra duše žiemos metu buvo per žema. Į dušo patalpas reikėdavo eiti per lauką. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus tualetuose nebuvo jokių sienelių ar pertvarų, buvo netinkamai organizuojamas maitinimas. Nebuvo tinkamai įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos, dėl ko pareiškėjas patyrė nesaugumo jausmą. Pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, skardiniai, sienos sumontuotos iš skardos, vasarą skarda įkaisdavo, todėl būdavo labai karšta. Nebuvo užtikrintas pareiškėjo buvimas 8 val. lauke arba už kameros ribų, kaip numato tarptautinė praktika. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nuolatiniu emociniais ir psichologiniais išgyvenimais, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, pareiškėjui sutriko miegas, jautė nuolatinę depresiją, orumo žeminimą ir kančią.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. atliko bendrabučio tipo patalpose 5 būryje 502 ir 504 kambariuose, nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. kovo 27 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpose 6 būryje 118 ir 101 kameroje, nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose 5 būryje 504 kambaryje, nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. kamerų tipo patalpose 6 būryje, 101 ir 123 kameroje. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas buvo paleistas pasibaigus bausmės laikui. Nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 10 d. buvo neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nors skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui ne visada buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias nurodo pareiškėjas ir kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą. Todėl šis pažeidimas negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Todėl šiuo aspektu negalima priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

5. Marijampolės PN teigė, kad kamerų tipo patalpose bei nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o visose gyvenamosiose patalpose taip pat patalpas galima ventiliuoti per langus. Langai patalpose yra sandarūs, jokių pažeidimų dėl langų nėra nustatę ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Patalpos yra valomos pačių nuteistųjų, nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės. Veidrodžiai yra kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Teisės aktai nenumato, jog dušo patalpose turi būti įrengiamas prieškambaris ar dušo kabinos. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje užtikrinta tinkama temperatūra dušo patalpose, yra nuolat veikianti katilinė, reikiamą temperatūrą patalpose palaiko įrengti radiatoriai. Dušo persirengimo patalpa įrengta atskirai netoli išorinių durų, todėl žiemos metu, kai nuteistieji nesilaiko taisyklių ir dušo persirengimo patalpos durų neuždaro, gali susidaryti temperatūrų skirtumas. Duomenų apie tai, jog ginčo laikotarpiu neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, nėra. Minėta sistema atnaujinta 2016 m. Šis sistema yra nuolat gadinama, tačiau pastebėjus gedimus, įrengimai yra kuo skubiau taisomi. Pareiškėjas jokių skundų dėl iškvietimo mygtuko administracijai neteikė. Teisės aktai nereglamentuoja natūralaus apšvietimo intensyvumo. Dirbtinis apšvietimas visose kamerose yra ne mažesnis nei 200 lx. Langai kamerų tipo patalpose atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Yra sudaryta sutartis dėl nuolatinės parazitų kontrolės su šia veikla vykdančia įmone. Pasivaikščiojimo kiemelių ploto nereglamentuoja joks teisės aktas. Pasivaikščiojimo kiemeliai pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., po to kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.

6. Marijampolės PN paaiškino, kad du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos. Tikrinant maitinimo kokybę pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Žurnale kiekvieną dieną užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs išduoti maistą pasirašo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje sąlygas, bet atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje sąlygas ir šią bylos dalį perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 10 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Marijampolės PN nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skundo argumentus dėl dušuose trūkstamo inventoriaus. Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas šiuo aspektu nėra aktualus, todėl pirmosios instancijos teismas juo pagrįstai, kaip įrodymu, paneigiančiu pareiškėjo skunde aiškiai nurodytą aptariamą aplinkybę, nesirėmė. Įvertinęs bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Marijampolės PN nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde aiškiai nurodytą aplinkybę dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių sienų.

10. Vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas visgi neteisingai vertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl paties nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų, todėl nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos, kurią pareiškėjas vertina 6 660 Eur, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog už šiuo nagrinėjamu atveju nustatytus pažeidimus paprastai neturtinė žala atlyginama pinigais.

11. Nustatęs, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui aiškiai įvardino, kokius neturtinio pobūdžio išgyvenimus jis patyrė, ir prašė teismo išreikalauti visus trūkstamus dokumentus iš Marijampolės PN (b. l. 5). Nors pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi įpareigojo Marijampolės PN pateikti „kitus turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus“ (b. l. 7), tačiau byloje nėra pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorija ar kiti medicininiai duomenys, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti dėl pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl jo pablogėjusios sveikatos pagrįstumo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, jog teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. neišreikalavo iš Marijampolės PN duomenų (pareiškėjo asmens sveikatos istorijos, kitų medicininių duomenų), kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjo teiginius apie jo sveikatos būklę, kurie, kaip nustatyta yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinęs tai ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo į bylą pateikti teisiškai reikšmingų įrodymų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas perdavė bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Teismas, įvertinęs bylos pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjui gyvenant Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 520 kambaryje nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 10 d. (iš viso 3 paros) teko 3,02 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. 0,08 kv. m mažiau ploto nei numatyta Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte. Kitais laikotarpiais tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek ir kamerų tipo patalpose gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

14. Teismas pažymėjo, kad Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja natūralaus ir naktinio apšvietimo dydžių bei švaraus oro kiekio normų, todėl pareiškėjo teiginius dėl minėtų aplinkybių atmetė.

15. Atsakovo atstovas nurodė, jog kamerose yra įrengti langai, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), todėl natūralus apšvietimas kamerose yra užtikrinamas. Teisės aktai nereglamentuoja kokiu atstumu turi būti įrengiamos tvoros nuo kameros langų. Byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apšvietimas neatitiktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

16. Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios, tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Bylos duomenys patvirtino, kad pataisos namų administracija aprūpina nuteistuosius valymo priemonėmis. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

17. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo, o bylos duomenys, t. y. atliktų darbų aktai patvirtino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ pataisos namuose teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas. Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Teismo įsitikinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.

18. Atsakovo atstovas nurodė, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema pataisos namuose įrengta nuo 2016 m., tačiau nuteistieji ją laužo. Kita vertus, teismo vertinimu, pareiškėjas savo argumentus dėl pagalbos mygtukų neįrengimo grindė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o duomenų, apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl šių aplinkybių, pareiškėjas nepateikė. Teismo įsitikinimu, pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iškvietimo mygtukų neįrengimu, nenurodžius, ar būtinybė pasinaudoti šia sistema buvo iškilusi, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą dėl žalos fakto buvimo.

19. Pareiškėjo argumentus dėl veidrodžio neįrengimo 504 kambaryje teismas atmetė, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos) nenumato veidrodžių įrengimo bendrabučio tipo patalpose.

20. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl netinkamai organizuojamo nusiprausimo po dušu bei netinkamo dušų įrengimo, teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo atstovas neginčijo aplinkybės, kad dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos. Teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras ar atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismas sprendė, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes neužtikrino jam minimalaus privatumo naudojantis dušu kartą per savaitę nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. (iš viso 56 kartai), dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų. Be to, Aprūpinimo normos numato, jog dušo patalpose turi būti 1 dušo čiaupas (galvutė) vienam asmeniui, kilimėlis arba grotelės, sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukai vienam asmeniui), veidrodis (1 vnt.), bet teisės aktai nenumato, jog duše turi būti prieškambaris. Marijampolės PN teigė, jog dušo patalpos aprūpintos teisės aktuose numatytu inventoriumi, tačiau į bylą tokių duomenų nepateikė. Taip pat atsakovo atstovas nenurodė, kiek vienu metu yra vedama nuteistųjų maudytis. Todėl, teismo vertinimu, liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl to, jog duše trūko dušo ragelių, pakabų, kilimėlių. Teismas atkreipė dėmesį, jog Higienos normos HN 134:2015 44 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teisės aktai nenumato, koks laiko tarpas turi būti skiriamas maudymuisi. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui nebūtų užtikrinta teisė išsimaudyti taip pat nėra bei nėra jokių teiktų prašymų ar skundų dėl maudymosi trukmės.

21. Pareiškėjas teigė, jog duše buvo žema temperatūra, tačiau atsakovo atstovas nurodė, jog Marijampolės PN Kybartų sektoriuje yra nuolat veikianti katilinė ir reikiamą temperatūrą nuolat palaiko, tačiau pažymėjo, kad nuteistieji nesilaikydami tvarkos dažnai neuždaro durų, todėl gali susidaryti temperatūrų skirtumai. Nuteistieji dažnai į perspėjimus nereaguoja. Pareiškėjas skundų dėl netinkamos temperatūros dušo patalpose bei persirengimo kambariuose neteikė, todėl pareiškėjo argumentus šiuo klausimu teismas laikė deklaratyvais ir nepagrįstais.

22. Dėl netinkamai organizuojamo maitinimo teismas nurodė, kad du kartus metus atliekami maisto tyrimai, kurių metu pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui tiekiamas maistas, jo tvarkymo procesai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, o pareiškėjas, pagal bylos duomenis, su rašytiniais prašymais dėl netinkamo vartoti maisto, neatitinkančios maisto higienos reikalavimų į administraciją nesikreipė. Be to, pareiškėjas savo argumentus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

23. Vertindamas skundo argumentus dėl netinkamų sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose ir pasivaikščiojimų trukmės, teismas pažymėjo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir jų sienų dangos (medžiagų sudėties) ypatumų, taip pat teisės aktai nenumato nuteistųjų teisės pasivaikščioti gryname ore po 8 val. per parą, todėl pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių atmetė. Be to, pareiškėjas skunde neginčija to, kad jam buvo suteikta teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore, kiek numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso normos.

24. Įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi 3 paras jam neužtikrino minimalios gyvenamojo ploto normos (trūko 0,82 kv. m), visą ginčo laikotarpį (56 kartai) neužtikrino pareiškėjui minimalus privatumo naudojantis dušu, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl dušo patalpų nepakankamo aprūpinimo inventoriumi (dušo rageliai, sieninės pakabos, kilimėliai). Atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį ir jų trukmę, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 70 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

IV. 25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 70 Eur neturtinę žalą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nepriteisti neturtinės žalos.

26. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, jog minimaliai perpildytos patalpos buvo tik 3 paras. Jo vertinimu, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atliko ne kamerų tipo patalpose, o bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti. Be to, patalpų atitikimas higienos reikalavimas (temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t. t.) periodiškai tikrinamas, o šiukščiai pažeidžiančioms šias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Pastebėjęs pažeidimus, nedelsiant (atlikdamas bausmę) į atitinkamas institucijas turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas, tačiau, kiek atsakovo atstovui žinoma, to nepadarė. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo atveju (esant tinkamam miegojimui skirtos patalpos užpildymui) negalėjo būti padaryta tokio masto žala ar poveikis, nes visos higienos sąlygos šioje patalpoje yra geros, jis didžiąją paros dalį gali laisvai naudotis eile kitų patalpų ir erdvių, todėl neatsirado prielaidos pareiškėjo kankinimui, žiauriam elgesiui, žeminimui ar kitokiam jo orumo pažeidimui.

27. Atsakovo atstovo įsitikinimu, neturtinė žala negali būti atlyginta vien už ploto trūkumo faktą. Tam, kad neturtinė žala būtų priteista pinigine išraiška, būtina įrodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus patirtus išgyvenimus. Neturtinė žala turi būti suprantama ne kaip bet kokai žala, trumpalaikė, vos juntama ar menkavertė, o žala, pasireiškianti asmens, fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniais sukrėtimais, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu ir pan. Atsakovo atstovo vertinimu, nei vienos sąlygos, patvirtinančios patirtos neturtinės žalos dydį, pareiškėjas neįrodė. Pareiškėjas neįrodė galbūt patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o Marijampolės PN į bylą patiektų įrodymų visumą (psichologo pažymą, Sveikatos priežiūros tarnybos išrašai, liudijantys apie puikią psichologinę bei fizinę būklę), įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška.

28. Atsakovo atstovas teigia, jog teismas nesivadovavo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurios nenumato reikalavimų pataisos namų dušo patalpų įrengimui. Aprūpinimo normos 13 punkte nustatyta, kas turi būti įrengta dušo patalpoje. Atsakovo atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų bei jų nepažeidžia. Šiuo atveju teisinis reglamentavimas pažeistas nebuvo, nes teisės aktai nenumato nei atskiros kabinos nei kokių nors sienelių tarp dušų. Be to, pareiškėjas dušu naudojosi tik kartą per savaitę, pagal dienotvarkėje numatytą laiką, o tai negalėjo sukelti tokių išgyvenimų ar neigiamų psichologinių pasekmių, kurio galėtų būti įvertintos neturtinės žalos priteisimu.

29. Atsakovo atstovas pažymi, jog teismas ir Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeidimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų ar su tuo susijusių problemų į psichologus nesikreipė, todėl nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą bei teismo priteista 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, atsakovo atstovo manymu, neturi realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui A. M., jo teigimu, padarytos jį laikant Marijampolės PN nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog 3 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, 56 kartus nebuvo užtikrintas privatumas duše, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl dušo patalpų nepakankamo aprūpinimo inventoriumi (dušo rageliai, sieninės pakabos, kilimėliai), todėl nusprendė pareiškėjui iš atsakovo priteisti 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

32. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant netinkamas pareiškėjo kalinimo sąlygas, taip pat nurodo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo patirta neturtine žala ir jos atlyginimo būdu, pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

35. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

36. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

37. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad visą ginčo laikotarpį (56 kartus) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis Marijampolės PN esančiais dušais bei 3 dienas nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Vertindama nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl pažeidimo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo nurodytoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė