feb5d5dd-4ef1-4248-a3dd-9a8cf7dd1114 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI3-3178-402/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00413-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjų D. Z. ir G. Z. atstovui advokatui R. K.,

atsakovės Valstybinės miškų tarnybos atstovui D. R.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. Z. ir G. Z. skundÄ atsakovei Valstybinei miÅ¡kų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: 1) panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡to Nr. S-7K-04-3 dalį, kuria atsakovė nusprendė neiÅ¡duoti leidimo kirsti miÅ¡kÄ 0,1 ha plote dėl tariamo jo patekimo į Europos Bendrijos svarbos natÅ«raliÄ buveinę „9010 Vakarų taiga“; 2) įpareigoti atsakovę pareiÅ¡kėjų įgalioto atstovo D. T. 2020 m. sausio 10 d. praÅ¡ymo dalį dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ 0,1 ha plote iÅ¡davimo (kurios atsakovė nepatenkino dėl tariamo 0,1 ha ploto patekimo į Europos Bendrijos svarbos natÅ«raliÄ buveinę „9010 Vakarų taiga“) iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėjai skunde teigia ir jų atstovas teismo posėdžio metu visiÅ¡kai palaikydamas skundÄ paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miÅ¡kų Å«kio. 2020 m. sausio 10 d. su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjų įgaliotas atstovas D. T. kreipėsi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ minėtame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 452 kvartale, 7 sklype, 0,1 ha plote. Atsakovė 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡te Nr. S-7K-04-3 nurodė, kad leidimas kirsti miÅ¡kÄ nebus iÅ¡duodamas, nes dalis numatyto kirsti sklypo (apie 0,1 ha) patenka į Europos Bendrijos svarbos natÅ«raliÄ buveinę „9010 Vakarų taiga“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 69 straipsnio 21 punkto a papunktis nustato, kad Europos Bendrijos svarbos natÅ«raliose buveinėse, esančiose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, yra draudžiami plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miÅ¡ko kirtimai. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjų miÅ¡ko valda patenka į Knyčio botaninį-zoologinį draustinį. Atsakovė taip pat nurodė, kad leidimas kirsti miÅ¡kÄ bus iÅ¡duotas pataisius biržės ribas brėžinyje ir natÅ«roje (atribojus Europos Bendrijos svarbos natÅ«raliÄ buveinę).

Siekdami operatyviai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo 1,2 ha ploto sklypo dalyje, kurioje dėl tokios veiklos galimumo ginčo nebuvo, pareiÅ¡kėjai pateikė atsakovei patikslintus dokumentus. Atsakovė 2020 m. vasario 7 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjams leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ 1,2 ha plote. Tačiau minėtu pareiÅ¡kėjų įgalioto atstovo D. T. 2020 m. sausio 10 d. praÅ¡ymu atsakovė buvo praÅ¡oma iÅ¡duoti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ ne 1,2 ha plote, o 1,3 ha plote (2020 m. sausio 10 d. praÅ¡ymo dalies dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ 0,1 ha plote iÅ¡davimo atsakovė iki Å¡iol nėra patenkinusi). Kadangi į atsakovę buvo kreiptasi dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ 1,3 ha plote iÅ¡davimo, o klausimas dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ 1,2 ha plote iÅ¡davimo jau yra iÅ¡spręstas, tai Å¡iuo metu liko ginčas tik dėl atsakovės 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡to Nr. S-7K-04-3 dalies, kuria ji neiÅ¡davė leidimo kirsti miÅ¡kÄ 0,1 ha plote.

Atsakovė be teisinio pagrindo konstatavo, kad minėtame apie 0,1 ha plote yra buveinė „9010 Vakarų taiga“, todėl šia klaidinga prielaida pagrįstas skundžiamas atsakovės sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir jo atitinkama dalis naikintina.

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos ribos ir gamtinių buveinių ribos yra pateikiamos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317, prieduose. Å iuo atveju skundžiamame atsakovės sprendime Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317, priedai apskritai neminimi. Taigi skundžiamame 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡te Nr. S-7K-04-3 atsakovė neįvardijo Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sÄ raÅ¡o priedo, kuriame bÅ«tų nurodyta, kad minėtame apie 0,1 ha plote yra buveinė „9010 Vakarų taiga“.

Å iuo atveju nebuvo laikytasi teisėtumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimÄ ir skundžiamÄ atsakovės sprendimo dalį panaikinti. Atsakovės sprendimas neatitinka ir kitų Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Visų pirma proporcingumo reikalavimo. Proporcingumas yra ir konstitucinis principas, jis įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte kaip vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis vieÅ¡ojo administravimo subjektai.

Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Net jei minėtame 0,1 ha plote ir bÅ«tų atsakovės nurodyta buveinė „9010 Vakarų taiga“, tai nereiÅ¡kia, kad tokia situacija spręstina bÅ«tent ribojant teisę netrukdomai naudotis nuosavybe. Turi bÅ«ti siekiama interesų pusiausvyros, įvertinant ir tariamos buveinės plotÄ (vos 0,1 ha) viso buveinių „9010 Vakarų taiga“ užimamo Lietuvos teritorijos ploto atžvilgiu ir pan.

IÅ¡ Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317, matyti, kad jame taip pat yra nustatoma ir tai, kokiame plote reikia iÅ¡saugoti buveinę. Å iuo atveju Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sÄ raÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317, skundžiamame atsakovės sprendime apskritai nėra minimas, juolab atsakovė nepagrindė, kad pagal minėtÄ Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sÄ raÅ¡Ä bÅ«tent minėtame 0,1 ha plote reikėtų iÅ¡saugoti tariamÄ buveinę „9010 Vakarų taiga“.

Å iuo atveju ginčas yra kilęs vos dėl 0,1 ha miÅ¡ko plyno kirtimo, o tai akivaizdžiai yra itin mažas ir tariamos buveinės aspektu nereikÅ¡mingas plotas. Taigi skundžiamas atsakovės sprendimas neiÅ¡duoti leidimo kirsti miÅ¡kÄ minėtame vos 0,1 ha plote yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė. Skunde iÅ¡samiai iÅ¡dėstytas ginčo teisinis reglamentavimas.

Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovas teismo posėdžio metu visiÅ¡kai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir paaiÅ¡kino, kad 2020 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjų įgaliotas asmuo D. T. kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ plynai kirsti 1,3 ha miÅ¡ko plotÄ pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype, pateikdamas 2014 m. spalio 9 d. miÅ¡kininko specialisto P. P. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį.

Tarnyba, susipažinusi su pareiÅ¡kėjų 2020 m. sausio 10 d. praÅ¡ymu ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, nustatė, kad į pareiÅ¡kėjų pateiktÄ 2014 m. spalio 9 d. miÅ¡kininko specialisto P. P. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį, kuris parengtas plynai kirsti 1,3 ha miÅ¡ko, įtraukta sklypo dalis, kurioje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis yra Europos Bendrijos svarbos miÅ¡ko buveinė. Tarnyba kreipėsi į pareiÅ¡kėjus 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡tu Nr. S-7K-04-3 nurodydama, kad leidimas kirsti miÅ¡kÄ bus iÅ¡duotas miÅ¡kininkui specialistui pataisius biržės ribas brėžinyje ir natÅ«roje.

2020 m. sausio 31 d. pareiÅ¡kėjai, atsižvelgdami į Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡tÄ Nr. S-7K-04-3, pateikė Tarnybai patikslintus dokumentus, reikalingus miÅ¡kui kirsti, t. y. miÅ¡kininko specialisto R. V. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miÅ¡ko pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype. 2020 m. vasario 7 d. Tarnyba pareiÅ¡kėjams iÅ¡davė leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ privataus miÅ¡ko savininkui Serija A Nr. 056409 plynai kirsti 1,2 ha miÅ¡ko pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype. Tarnybos 2020 m. vasario 7 d. iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ privataus miÅ¡ko savininkui Serija A Nr. 056409 pareiÅ¡kėjai teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.

Tarnyba iÅ¡ pareiÅ¡kėjų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 31 d. yra gavusi dvejus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus: 2020 m. sausio 10 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjų gavo miÅ¡kininko specialisto P. P. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,3 ha miÅ¡ko plotÄ pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype); 2020 m. sausio 31 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjų gavo miÅ¡kininko specialisto R. V. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miÅ¡ko pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame tame pačiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (tos pačios Minčiagirės girininkijos, to paties 452 kvartalo, tame pačiame 7 sklype).

Tarnyba 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡tu Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo“ tik pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams patikslinti miÅ¡kininko specialisto P. P. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,3 ha miÅ¡ko plotÄ pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype) kaip prieÅ¡taraujantį teisės aktams, nes MiÅ¡ko kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl MiÅ¡ko kirtimų taisyklių patvirtinimo“, 46 punkte nustatyta, kad, paruoÅ¡iant biržę miÅ¡kui kirsti, vadovaujamasi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentuose nurodomi kirtaviečių valymo, miÅ¡ko atkÅ«rimo bÅ«dai, saugotino pomiÅ¡kio, želdinių ar jaunuolyno, sėklinių ar kitų nekirstinų medžių kiekis. Biržės brėžinyje pažymimos saugomų augalų radavietės, nekirstinos sklypo dalys ar medžių grupės, taip pat 0,1 ha ir didesni saugotino pomiÅ¡kio ir jaunuolynų grupės ar perspektyvÅ«s želdiniai.

PareiÅ¡kėjai, atsižvelgdami į Tarnybos 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡tÄ Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo“, patikslino ir 2020 m. sausio 31 d. pateikė Tarnybai miÅ¡kininko specialisto R. V. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miÅ¡ko plotÄ pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame tame pačiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype).

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajÅ«rio juosta, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (duomenų sistemoje) kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos ir nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes. Minėto įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro (duomenų sistemos) duomenys yra vieÅ¡i ir teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis Å¡ie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“, 7 punkte Kadastro tvarkytojas yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kadastro nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Kadastre registruojami objektai, nurodyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Kadastro nuostatų 36 punkte nustatyta, kad visi Kadastro duomenys yra vieši. Kadastro duomenis duomenų gavėjams Nuostatų nustatyta tvarka teikia Kadastro tvarkytojas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1.3 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastro reorganizavimo visi jame įregistruoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbias teritorijas, nustatymas – tai ilgalaikis, ne vienerius metus trunkantis, procesas, todėl Å«kinės veiklos neribojimas vietovėse, kurios jau Å¡iuo metu atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nors Å¡iuo metu formaliai dar ir nėra Europos Komisijos sprendimo ir (ar) atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip tiesiogiai taikomo teisės akto, 54 straipsnio 1 daliai, kurioje numatyta, kad valstybė rÅ«pinasi natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«ri, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai. Atsakovė atsiliepime iÅ¡samiai iÅ¡dėstė ginčo teisinį reglamentavimÄ .

Skundas netenkintinas.

PareiÅ¡kėjai skundu praÅ¡o: 1) panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡to Nr. S-7K-04-3 dalį, kuria atsakovė nusprendė neiÅ¡duoti leidimo kirsti miÅ¡kÄ 0,1 ha plote dėl tariamo jo patekimo į Europos Bendrijos svarbos natÅ«raliÄ buveinę „9010 Vakarų taiga“; 2) įpareigoti atsakovę pareiÅ¡kėjų įgalioto atstovo D. T. 2020 m. sausio 10 d. praÅ¡ymo dalį dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ 0,1 ha plote iÅ¡davimo (kurio atsakovė netenkino dėl tariamo 0,1 ha ploto patekimo į Europos Bendrijos svarbos natÅ«raliÄ buveinę „9010 Vakarų taiga“) iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miÅ¡kų Å«kio. 2020 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjų įgaliotas asmuo D. T. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ plynai kirsti 1,3 ha miÅ¡ko plotÄ pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype, pateikdamas 2014 m. spalio 9 d. miÅ¡kininko specialisto P. P. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį.

Atsakovė, susipažinusi su pareiÅ¡kėjų 2020 m. sausio 10 d. praÅ¡ymu ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, nustatė, kad į pareiÅ¡kėjų pateiktÄ 2014 m. spalio 9 d. miÅ¡kininko specialisto P. P. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį, kuris parengtas plynai kirsti 1,3 ha miÅ¡ko, įtraukta sklypo dalis, kurioje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis yra Europos Bendrijos svarbos miÅ¡ko buveinė. Atsakovė kreipėsi į pareiÅ¡kėjus 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡tu Nr. S-7K-04-3 nurodydama, kad leidimas kirsti miÅ¡kÄ bus iÅ¡duotas miÅ¡kininkui specialistui pataisius biržės ribas brėžinyje ir natÅ«roje.

2020 m. sausio 31 d. pareiÅ¡kėjai pateikė patikslintus dokumentus, reikalingus miÅ¡kui kirsti, t. y. miÅ¡kininko specialisto R. V. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miÅ¡ko pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype. 2020 m. vasario 7 d. atsakovė pareiÅ¡kėjams iÅ¡davė leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ privataus miÅ¡ko savininkui Serija A Nr. 056409 plynai 1,2 ha miÅ¡ko pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype. Atsakovės 2020 m. vasario 7 d. iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ privataus miÅ¡ko savininkui Serija A Nr. 056409 pareiÅ¡kėjai teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.

Atsakovė iÅ¡ pareiÅ¡kėjų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 31 d. yra gavusi dvejus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus: 2020 m. sausio 10 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjų gavo miÅ¡kininko specialisto P. P. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,3 ha miÅ¡ko plotÄ pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype); 2020 m. sausio 31 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjų gavo miÅ¡kininko specialisto R. V. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miÅ¡ko pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame tame pačiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (tos pačios Minčiagirės girininkijos, to paties 452 kvartalo, tame pačiame 7 sklype).

Atsakovė 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡tu Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo“ pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams patikslinti miÅ¡kininko specialisto P. P. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,3 ha miÅ¡ko plotÄ pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype) kaip prieÅ¡taraujantį teisės aktams, nes MiÅ¡ko kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl MiÅ¡ko kirtimų taisyklių patvirtinimo“, 46 punkte nustatyta, kad, paruoÅ¡iant biržę miÅ¡kui kirsti, vadovaujamasi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentuose nurodomi kirtaviečių valymo, miÅ¡ko atkÅ«rimo bÅ«dai, saugotino pomiÅ¡kio, želdinių ar jaunuolyno, sėklinių ar kitų nekirstinų medžių kiekis. Biržės brėžinyje pažymimos saugomų augalų radavietės, nekirstinos sklypo dalys ar medžių grupės, taip pat 0,1 ha ir didesni saugotino pomiÅ¡kio ir jaunuolynų grupės ar perspektyvÅ«s želdiniai.

PareiÅ¡kėjai, atsižvelgdami į atsakovės 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡tÄ Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo“, patikslino ir 2020 m. sausio 31 d. pateikė Tarnybai miÅ¡kininko specialisto R. V. parengtÄ biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miÅ¡ko plotÄ pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame tame pačiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype).

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, kad bÅ«tų nustatytos bÅ«tinos apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir prireikus įgyvendina atitinkamus tvarkymo dokumentus, parengtus specialiai Å¡ioms teritorijoms ar įtrauktus į kitus plėtros planus, ir užtikrina, kad atitinkamais įstatymais, administracinėmis priemonėmis arba su žemės savininkais ir valdytojais sudaromomis apsaugos sutartimis bÅ«tų nustatytos apsaugos priemonės, atitinkančios teritorijose esančių Europos Bendrijos svarbos natÅ«ralių buveinių tipų, augalų ir gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių ekologinius reikalavimus. Minėto įstatymo 241 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose bÅ«tų iÅ¡vengta natÅ«ralių buveinių ir rÅ«Å¡ių buveinių blogėjimo ir rÅ«Å¡ių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas, norint palaikyti ar atkurti palankiÄ Europos Bendrijos svarbos natÅ«ralių buveinių, augalų ir gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klę.

Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbias teritorijas, nustatymas – tai ilgalaikis, ne vienerius metus trunkantis, procesas, todėl Å«kinės veiklos neribojimas vietovėse, kurios jau Å¡iuo metu atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nors Å¡iuo metu formaliai dar ir nėra Europos Komisijos sprendimo ir (ar) atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip tiesiogiai taikomo teisės akto, 54 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad valstybė rÅ«pinasi natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«ri, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai. MiÅ¡ko žemės sklypams, patenkantiems į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡Ä , yra taikomi ir Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, nes Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 15 dalyje įstatymų leidėjas taip pat aiÅ¡kiai nurodė, kad Å¡io straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarkÄ nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 13 dalyje įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai nurodė, kad Å¡io straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai vietovėms pradedami taikyti, kai jas Vyriausybės įgaliota institucija įraÅ¡o į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡Ä . Å io straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kai Vyriausybės įgaliota institucija konsultuojasi su Europos Komisija, kol bus priimtas sprendimas dėl vietovės priskyrimo Europos Bendrijos svarbos teritorijoms, teritorijai taikomi Å¡io straipsnio 9 dalyje numatyti apsaugos reikalavimai. Akivaizdu, kad Å¡i teisės norma yra specialioji, palyginti su teisės norma, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje.

Dėl Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų ir Europos Bendrijos svarbos miško buveinės Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

MiÅ¡ko žemės sklypams, patenkantiems į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡Ä , yra taikomi ir Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, nes Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 15 dalyje įstatymų leidėjas taip pat aiÅ¡kiai nurodė, kad Å¡io straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarkÄ nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡o, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ patvirtintÄ Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡Ä , skirtÄ pateikti Europos Komisijai, Å¡io sÄ raÅ¡o 8 priedÄ ir Saugomų teritorijų valstybės kadastro 2019 m. rugsėjo 27 d. duomenis, į pareiÅ¡kėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., patenka dalis Europos Bendrijos svarbos miÅ¡ko buveinės „9010 Vakarų taiga“.

Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, 8 punkte nustatyta, kad leidimai privačių miÅ¡kų savininkams iÅ¡duodami vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Akivaizdu, kad leidimo kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo pagrindu yra biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentai, o ne raÅ¡tu suraÅ¡ytas ar žodžiu pareikÅ¡tas miÅ¡ko savininko praÅ¡ymas.

Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 50 punkte nustatyta, kad biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus sudaro: biržių atrėžimo projektai (1 priedas), biržių brėžiniai (6 priedas), medžių matavimo (3 priedas) ar kirstinų medžių numeravimo (7 priedas) lapai, biržių taksavimo lapai (8 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal stačiakampius apskaitos barelius (9 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3, 8 priedų formos).

Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 30 punkte nustatyta, kad privataus miÅ¡ko savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų bei Å¡ių Nuostatų reikalavimų. Minėtų nuostatų 32.1 punkte nustatyta, kad privataus miÅ¡ko savininkas turi teisę valdyti, naudoti miÅ¡ko valdÄ ir disponuoti ja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, 28 punkte nustatyta, kad paženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentacijÄ gali: miÅ¡ko savininkai fiziniai asmenys jiems nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke ar jų artimi giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys), taip pat savininko sutuoktinis, turintys savininko iÅ¡duotÄ bei nustatyta tvarka patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , bei miÅ¡ko savininko juridinio asmens vadovo įgalioti darbuotojai juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke. Visi Å¡ie asmenys turi turėti aukÅ¡tÄ jį ar jam prilygintÄ aukÅ¡tesnįjį miÅ¡kininkystės iÅ¡silavinimÄ arba turi bÅ«ti baigę specialius miÅ¡ko savininkų mokymo kursus pagal privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo pagrindų mokymo 5 dienų (40 val.) trukmės programas, patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 114 „Dėl Privačių miÅ¡kų savininkų Å¡vietimo, mokymo ir konsultavimo perspektyvinės programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 31-1291), bei iÅ¡laikę žinių patikrinimo egzaminus, kuriuose egzaminuoja miÅ¡kų urėdijų ar Valstybinės miÅ¡kų tarnybos valstybinis miÅ¡kų pareigÅ«nas; valstybiniai miÅ¡kų pareigÅ«nai; miÅ¡kininkai specialistai, turintys aukÅ¡tÄ jį ar jam prilygintÄ aukÅ¡tesnįjį miÅ¡kininkystės krypties iÅ¡silavinimÄ .

Parengti dokumentus miÅ¡ko kirtimui reikalingos specialios žinios, todėl pirmiau nurodytas teisės aktas nustato specialius kvalifikacinius reikalavimus asmenims, kurie turi teisę parengti dokumentus miÅ¡ko kirtimui, todėl Tarnyba 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡tu Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo“ pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams kreiptis į miÅ¡kininkÄ specialistÄ , kuris patikslintų reikalingus dokumentus miÅ¡ko kirtimui pagal teisės aktų reikalavimus, o ne priėmė sprendimÄ , kaip nurodo pareiÅ¡kėjai, kuriuo nusprendė neiÅ¡duoti leidimo kirsti miÅ¡kÄ 0,1 ha plote, nes nebuvo pateikti jokie miÅ¡ko kirtimui reikalingi dokumentai ar kokie nors praÅ¡ymai leisti kirsti 0,1 ha ploto miÅ¡kÄ .

Dėl Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų ir Europos Bendrijos svarbos miško buveinės Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajÅ«rio juosta, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (duomenų sistemoje) kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos ir nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes. Minėto įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro (duomenų sistemos) duomenys yra vieÅ¡i ir teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis Å¡ie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“, 7 punkte Kadastro tvarkytojas yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kadastro nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Kadastre registruojami objektai, nurodyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Kadastro nuostatų 36 punkte nustatyta, kad visi Kadastro duomenys yra vieši. Kadastro duomenis duomenų gavėjams Nuostatų nustatyta tvarka teikia Kadastro tvarkytojas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1.3 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastro reorganizavimo visi jame įregistruoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro 2019 m. rugsėjo 27 d. duomenis, į pareiÅ¡kėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., patenka dalis Europos Bendrijos svarbos miÅ¡ko buveinės „9010 Vakarų taiga“. Kadastro duomenys įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl atsakovė privalėjo ir privalo vadovautis Å¡iais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje taip pat kadastro duomenys neginčijami. Be to, pareiÅ¡kėjai atsakovei nėra pateikę biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų, kurie numatytų galimybę kirsti 0,1 ha miÅ¡ko pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas panaikinti 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡to Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo“ dalį, kuria atsakovė nusprendė neiÅ¡duoti leidimo kirsti miÅ¡kÄ 0,1 ha plote, neturi pagrindo, atsakovė nėra gavusi biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų, kurie numatytų galimybę kirsti 0,1 ha miÅ¡ko pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke, todėl ir priimti sprendimo iÅ¡duoti ar neiÅ¡duoti leidimÄ kirsti 0,1 ha miÅ¡ko nėra pagrindo, atsakovė nėra gavusi praÅ¡ymo dėl leidimo kirsti 0,1 ha miÅ¡ko.

Taip pat skunde pareiškėjai nurodo, jog skundžiamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas vieÅ¡ojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumÄ , pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus, logiÅ¡kas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiÅ¡kių iÅ¡vadų elgtis dviprasmiÅ¡kai. Å i teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTÄ®) nustato imperatyviÄ pareigÄ patikrinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių vieÅ¡ojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) naikintinas (ABTÄ® 13 ir 20 str., LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai ginčija atsakovės priimtÄ aktÄ â€“ 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡to Nr. S-7K-04-3 dalį. Vertindama atsakovės, kaip vieÅ¡ojo administravimo organo, priimtų ginčijamų administracinių aktų teisėtumÄ , teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovės akte aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir argumentuotai, aiÅ¡kiai pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktÄ , motyvai iÅ¡dėstyti aiÅ¡kiai ir logiÅ¡kai, todėl nesudaro galimybių pareiÅ¡kėjams dėl neaiÅ¡kių iÅ¡vadų elgtis dviprasmiÅ¡kai. Darytina iÅ¡vada, jog ginčijamas administracinis aktas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus ir naikinti jo dėl neatitikties minėto įstatymo keliamiems reikalavimams nėra teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina ir aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai aiÅ¡kiai suprato ginčijamo akto reikalavimus ir pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl 1,2 ha miÅ¡ko kirtimo ir gavo leidimÄ . Antras pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo iÅ¡duoti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ 0,1 ha plote yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo reikalavimo, todėl, netenkinus reikalavimo dėl administracinio akto dalies panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Be to, teismas sutinka su atsakovės padarytomis iÅ¡vadomis, jog tokio praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ kirsti 0,1 ha miÅ¡ko atsakovei nėra pateikta, kad tokį leidimÄ iÅ¡duoti reikalinga pateikti reikiamus tam dokumentus (analizuota pirmiau), kurie nagrinėjamu atveju nepateikti, todėl patenkinus tokį pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ jis taptų neįvykdomas, remiantis byloje surinkta medžiaga. Pateikus praÅ¡ymÄ dėl 0,1 ha miÅ¡ko iÅ¡kirtimo ir visus su praÅ¡ymu susijusius dokumentus, atsakovė, patikrinusi gautus dokumentus, turi spręsti klausimÄ kaip naujÄ praÅ¡ymÄ ir dėl to priimti sprendimÄ , taigi pareiÅ¡kėjai gali pasinaudoti savo teisėmis ir kreiptis į atsakovę su tokiu praÅ¡ymu.

Pareiškėjai prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 („Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2013 m., p. 375–388) pažymėjo, jog ABTÄ® minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų skundas netenkintinas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo atmestinas.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pareiškėjų skundas atmestinas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų D. Z. ir G. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjos Daina Kukalienė

Jolanta Medvedevienė

Natalja Zelionkienė