Legislator Case Law & Legislation
feb58cc7-0cc2-4c24-82be-b7c8795e5d04 AI generated

feb58cc7-0cc2-4c24-82be-b7c8795e5d04 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number feb58cc7-0cc2-4c24-82be-b7c8795e5d04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

CivCiv. b. Nr. 2A-1115-656/2013                       Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01432-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. kovo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) J.

Legislator headnote

AI generated

feb58cc7-0cc2-4c24-82be-b7c8795e5d04 · Vilniaus apygardos teismas: mirties ji ir jos mama sužinojo apie TestamentÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė įstatymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes V. G. mirties dienÄ ji buvo mažametė (devynerių metų amžiaus), neturėjo visiÅ¡ko civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiÅ¡kai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), todėl negalėjo tinkamai ir laiku apginti savo teisių ir teisėtų interesų priimant palikimÄ pagal testamentÄ . Be to, apie tai, jog Testatorė Testamentu paliko ieÅ¡kovei turtÄ , ji sužinojo tik 2011 m. gegužės 4 d., kai motina T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CivCiv. b. Nr. 2A-1115-656/2013                       Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01432-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. kovo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) J.

G. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. L. ieÅ¡kinį atsakovei J. G., trečiajam asmeniui notarei D. B. – A. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo bei paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡ dalies panaikinimo ir J. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį K. L. ir Trakų rajono savivaldybei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.            Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė K. L. kreipėsi ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pratęsti terminÄ V. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui pagal 1998-08-10 testamentÄ priimti ir panaikinti iÅ¡ dalies Trakų rajono notarės D. B.- A. 2001-08-01 J. G. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, taikant ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovė K.

L. ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2011-05-04 sužinojo, kad jos močiutės sesuo V. G. (toliau tekste – Testatorė) 1998-08-10 pasirašė, o Lentvario seniÅ«nas L. K. patvirtino testamentÄ (toliau – Testamentas), kuriuo ieÅ¡kovei po Testatorės mirties paliko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). V. G. augino ieÅ¡kovę. Testatorės mirties dienÄ 2001-08-01 ieÅ¡kovei buvo devyneri metai ir ji nieko nežinojo apie TestamentÄ . IeÅ¡kovė nežinodama apie TestamentÄ , taip pat palikimo atsiradimo dienÄ dėl mažametystės bÅ«dama neveiksni, neturėjo galimybės priimti palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Tik 2011-05-04 ieÅ¡kovei jos mama pranešė, kad yra Testamentas, kuriuo V. G. paliko ieÅ¡kovei ButÄ . IeÅ¡kovės mama apie TestamentÄ sužinojo 2011 m. gegužės pradžioje iÅ¡ I. N.. Mano, kad J. G. neteisėtai paveldėjo V. G. priklausiusį ButÄ , kadangi V. G. nenuginčytu testamentu Butas paliktas ieÅ¡kovei K. L..Atsakovė J. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė žinojo apie TestamentÄ , tik dėl neaiÅ¡kių aplinkybių Å¡io Testamento nepateikė notarei. Tik kai 2011-04-09 mirė atsakovės vyras J.

G. ir visÄ turtÄ paliko atsakovei, ieÅ¡kovė prisiminė apie TestamentÄ . Kadangi mirus Testatorei ieÅ¡kovei buvo 9 m., todėl dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis jos įstatyminė atstovė - mama T. L., o nesikreipdama palikimo atsisakė. Be to, ieÅ¡kovė negalėjo pagal TestamentÄ paveldėti viso Buto.Atsakovė J. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu 1998-08-10 Lentvario seniÅ«no L. K. patvirtintÄ V. G. testamentÄ . Nurodė, kad atsakovė J. G. su J. G. susituokė 2002-02-22.

Nuo santuokos įregistravimo atsakovė gyvena Bute. 2006-06-02 testamentu J. G. padarė patvarkymÄ , kad jo mirties atveju visÄ jam priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ palieka atsakovei. 2011-04-20 atsakovė pateikė notarei N. M. pareiÅ¡kimÄ apie J. G. palikimo priėmimÄ . Nurodė, kad 1998-08-10 Testamentas turi bÅ«ti panaikintas, nes Butas V. G. įsigytas 1992-06-03 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymÄ . Kadangi butas privatizuotas atsakovei ir J. G. bÅ«nant santuokoje, Butas laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Todėl po V. G. mirties ½ Buto priklausė jos sutuoktiniui. Be to, pagal 1964 m. CK 576 str. nedarbingas mirusiosios V. G. sutuoktinis J. G. nepriklausomai nuo Testamento turinio turėjo teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, kuri tektų jam paveldint pagal įstatymÄ , t.y. nemažiau kaip 2/3 turto dalis. IeÅ¡kovė K. L. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Testamentas suraÅ¡ytas 1998-08-10 ir skaičiuojant bendrÄ jį senaties terminÄ , Å¡is terminas suėjo dar 2008-08-10.Atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.Trečiasis asmuo notarė D.

B.- A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl byla iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Pratęsė K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistÄ Ä¯statymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, atsiradusiam po V. G., a.k (duomenys neskelbtini) mirties 2001-01-23, pagal 1998-08-10 Lentvario seniÅ«no L.

K. patvirtintÄ testamentÄ , Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pripažino negaliojančiu 2001-08-01 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo, reg. Nr.1-2842, iÅ¡duoto J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį į ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ J. G. 2276,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų K. L. bei 61,91 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo Teismas nurodė, kad palikimas turėjo bÅ«ti priimtas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (pagal 1964 m. CK 587 str.). Tačiau jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį (1964 m. CK 588 str.) teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo I.

N. parodymais, kad 2011 m. gegužės pradžioje T. L. papasakojęs, kad girdėjęs V. G. su savo vyru J. G. Å¡nekantis, jog po mirties turtÄ reikėtų palikti ieÅ¡kovei, nes jie vaikų neturėjo. Teismas nenustatė Å¡io liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ir galimo Å¡aliÅ¡kumo. Atsakovės praÅ¡ymu apklaustos liudytojos V. S. ir G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjus 30 dienų po J. G. mirties T. L. domėjosi V. G. testamentu. Teismo vertinimu, tokie liudijimai patvirtina ieÅ¡kovės parodymus, kad tik po J.

G. mirties ji ir jos mama sužinojo apie TestamentÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė įstatymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes V. G. mirties dienÄ ji buvo mažametė (devynerių metų amžiaus), neturėjo visiÅ¡ko civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiÅ¡kai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), todėl negalėjo tinkamai ir laiku apginti savo teisių ir teisėtų interesų priimant palikimÄ pagal testamentÄ . Be to, apie tai, jog Testatorė Testamentu paliko ieÅ¡kovei turtÄ , ji sužinojo tik 2011 m. gegužės 4 d., kai motina T.

L. jai pasakė apie galimai esantį TestamentÄ . Kai sužinojo apie TestamentÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡ karto kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Nors liudytoja V. S. parodė, kad ji matė TestamentÄ ieÅ¡kovės rankose, kai ji dar buvo vaikas, tačiau daugiau įrodymų patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę nėra. Taip pat liudytoja V. S. parodė, kad daugiau niekam apie šį testamentÄ nesakė, todėl tokie liudytojos parodymai vertintini kai nelogiÅ¡ki ir nepatikimi, nes pati liudytoja patvirtino, kad ji yra gera atsakovės pažįstamÄ , tačiau apie TestamentÄ nieko atsakovei nepasakė.

Taip pat atsakovė J. G. teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad ieÅ¡kovė žinojo apie TestamentÄ . Teismas nenustatė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų atsakovės J. G. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovė (CPK 178 straipsnis). Taigi termino palikimui priimti pratęsimas Å¡iuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis atsakovės teises.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pripažino tenkintinu ir terminÄ palikimui priimti pratęsiamu.Dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalies panaikinimoTeismas nustatė, kad Butas V. G. įsigytas 1992-06-03 pirkimo- pardavimo sutartimi, sudaryta tarp Trakų rajono valdybos įgalioto Butų Å«kio valdybos virÅ¡ininko ir V. G. pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymÄ . Kadangi butas privatizuotas V. G. ir J. G. bÅ«nant santuokoje, Butas laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir po V.

G. mirties J. G. pagal įstatymÄ priklausė ½ dalis Buto. IeÅ¡kovei atnaujinus terminÄ V. G. palikimui priimti pagal TestamentÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad J. G. neteisėtai paveldėjo visÄ ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl 2001-08-01 J. G. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ pripažino naikintinu dalyje dėl ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.Dėl Testamento pripažinimo negaliojančiuTeismas vadovavosi tuo, kad teismo posėdžio metu liudytojas I.

N. paaiÅ¡kino, kad jis girdėjo, kaip J. G. ir V. G. žadėjo ButÄ palikti ieÅ¡kovei, liudytoja V. S. parodė, kad mirus Vandai G. J. G. turėjo problemų priimant Vandos palikimÄ dėl testamento, atsakovės V. G. atstovė adv. I. S. teismo posėdžio metu pasinaudodama atsikirtimo teise pripažino, kad J. G. žinojo apie V. G. testamentÄ , todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad J. G. žinodamas apie TestamentÄ , jo neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovė J. G. nėra pretendentė į palikimÄ nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , todėl jÄ pripažino nelaikytina tinkamu subjektu reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.IeÅ¡kovės praÅ¡ymu teismas prieÅ¡ieÅ¡kiniui taikė ieÅ¡kinio senatį, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė taip ir tuo pagrindu, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas testamentui ginčyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, neteisingai jas taikė ir aiÅ¡kino ir dėl to priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Teismo sprendimas naikintinas dėl CPK 329 str. 1 d. bei 330 str. numatytų pagrindų.2.

Teismas pažeidė CPK 141 str. IeÅ¡kovui pakeitus ieÅ¡kinio dalykÄ teismas turėjo pareikalauti tai padaryti raÅ¡tu ir nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų terminÄ dėl procesinio dokumento įteikimo atsakovui bylos nagrinėjimui pasirengti ir bylos nagrinėjimÄ tam laikui atidėti.3. Teisėja teismo posėdyje klausimu pati suformulavusi ieÅ¡kovei reikalavimÄ praÅ¡yti panaikinti paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ tik dėl 1/2 buto, šį ieÅ¡kinio elemento keitimÄ pavadino ieÅ¡kinio reikalavimų sumažinimu.

Tačiau teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti ieÅ¡kinio elementų. Teismas pažeidė dispozityvumo principÄ . Tokiu bÅ«du buvo pažeisti atsakovės J. G. interesai, nes ji neturėjo galimybės pasirinkti gynybos taktikos.4. Teismas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ kuris įtvirtintas LR Konstitucijos 29 str., ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Å i byla buvo nagrinėjama ne pagal vienodas taisykles. Teismas stojo ieÅ¡kovės K. L. pusėn ir pažeidė ne tik Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, bet ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo bei neutralumo principus.5.

Teismas peržengė pateiktų reikalavimų ribas.6. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir teismų praktika dėl senaties termino taikymo ir sprendime rėmėsi aplinkybėmis, neatitinkančiomis tikrovės.7. Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nustatydamas atsakovės teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį.8. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kinio reikalavimai nebuvo patenkinti visa apimtimi. Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nurodė, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nesuteikdamas kuriems nors iÅ¡ jų svaresnės įrodomosios reikÅ¡mės, iÅ¡skyrus prima facie oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apklausti atsakovės liudytojai paliudijo, kad ieÅ¡kovės rankose yra matę testamentÄ , tačiau teismas dėl Å¡ių parodymų vertinimo savo sprendime nepasisakė.

IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir nurodė atsiliepimo argumentus:1. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovė turėjo teismui pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį, o teismas turėjo suteikti atsakovei galimybę atsikirsti į patikslintus reikalavimus per įstatymo nustatytÄ 14 dienų terminÄ . IeÅ¡kovės manymu, su tokia reikalavimo sumažinimo traktuote nėra pagrindo sutikti, nes ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo pakeitimÄ reikia skirti nuo ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo ar sumažinimo.

IeÅ¡kinio reikalavimo sumažinimas nelaikomas ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiÅ¡ka ieÅ¡kovo procesinė teisė, nes pradiniai ieÅ¡kinio elementai nesikeičia, o tik sumažėja jų apimtis.2. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovė neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties termino prieÅ¡ieÅ¡kiniu suformuluotam reikalavimui, nes Å¡is praÅ¡ymas yra suformuluotas raÅ¡tu - atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.2012-04-02 parengiamajame teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad tikslins ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir praÅ¡ys pripažinti negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimÄ .

IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje, kurį teismas priėmė 2012-04-12, t.y. iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, nurodė naujÄ (antrÄ ) ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ reikalavimÄ panaikinti iÅ¡ dalies Trakų rajono notarės D. B.-A. 2001-08-01 J. G. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Teismas patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡siuntė atsakovei ir pasiÅ«lė per 14 dienų pateikti atsiliepimÄ , tačiau atsakovė atsiliepimo dėl papildomai suformuluoto ieÅ¡kinio reikalavimo nepateikė, nors buvo atstovaujama advokato. 2012-09-18 teismo posėdyje ieÅ¡kovę atstovaujanti advokatė duodama paaiÅ¡kinimus nurodė, kad tikslina ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir praÅ¡o paveldėjimo teisės liudijimÄ pripažinti tik dalyje dėl ½ buto, nes supranta, kad ½ dalis buto priklausė ne V.

G., bet J. G.. Atsakovės J. G. advokatė teismo posėdžio metu duotose paaiÅ¡kinimuose nevertino patikslinto ieÅ¡kovės reikalavimo kaip ieÅ¡kinio pagrindo ar dalyko pakeitimo, tęsė paaiÅ¡kinimus ir pritarė pozicijai, kad tik ½ dalis buto priklausė V. G.. Atsakovė taip pat neprašė papildomo termino atsikirtimams patikslinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus sprendžia, kad toliau nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės Å¡alys pripažino aplinkybę, kad paveldėtinÄ turtÄ , dėl kuriuo vyksta ginčas, sudaro tik ½ dalis buto.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagrindas neapsikeitė, o dalykas pasikeitė tik tuo aspektu, kad sumažėjo reikalavimo apimtis ir tai materialine prasme atitiko procesinę atsakovės pozicijÄ . Teisėjų kolegija vertina, kad pirmos teismas nepažeidė civilinio proceso dispozityvumo principo. Susiklosčiusi bylos nagrinėjimo eiga atitiko civilinio proceso koncentruotumo principÄ , nes tame pačiame teismo posėdyje byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Apeliantė konkrečiai nenurodė, kaip dėl jos nurodytų galimų civilinio proceso principų pažeidimų buvo pažeistos materialinės teisės normos.Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta, priimant teisingÄ sprendimÄ .

Tai, kad Å¡alys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiÅ¡kia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes Å¡alių veiksmus kontroliuoja teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo teisę prireikus patikslinti ir pasiÅ«lyti Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti (CPK 225 str. 1 p.). Teismas, Å¡io CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 str.).

CPK 179 str. 1 d. nustato, kad įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjančio teisėjo iÅ¡keltas klausimas dėl galimo senaties taikymo atitiko civilinio proceso kooperacijos principÄ (CPK 8 str.) ir nepažeidė proceso dalyvių lygiateisiÅ¡kumo principo.

Be to, ieÅ¡kovė 2012-02-24 pateiktame atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį konkrečiai nurodė vienÄ iÅ¡ savo atsikirtimo pagrindų – aplinkybę, kad J. G., žinodamas apie testamento buvimÄ , jo neginčijo ir ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2008-08-10 dar esant gyvam J. G.. Atsakovė J. G. nėra V. G. įpėdinė, V. G. palikimo atsiradimo metu dar nebuvo J. G. sutuoktinė, todėl neturėjo reikalavimo teisės ginčyti testamentÄ (CK 5.17 str. 1 d.). Apeliantė deklaratyviai nurodė, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl senaties termino taikymo, nes konkrečių teismų praktikos taisyklių nenurodė.Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja apie V.

G. testamentÄ galėjo sužinoti bÅ«dama nepilnametė, teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes iki pilnametystės negalėdama savarankiÅ¡kai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, įstatyminei atstovei motinai T. L. taip pat nežinant apie testamentÄ , ieÅ¡kovė dėl svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme įtvirtintÄ terminÄ palikimui po V. G. mirties priimti. Byloje yra oficialus įrodymas Lentvario seniÅ«nijos 2011-05-19 raÅ¡tas, kad Lentvario seniÅ«nas 2011-05-19 iÅ¡davė ieÅ¡kovei testamento dublikatÄ ir konkrečiai susipažino su testamento turiniu, todėl ieÅ¡kovė 2011-06-22 kreipdamasi į teismÄ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nepraleido trijų mėnesių termino palikimo priėmimui.Tiek ieÅ¡kovė, tiek apeliantė pripažino aplinkybę, kad V.

G. galėjo palikti tik ½ dalį buto. Tačiau apeliantė kaip prieÅ¡ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo pagrindÄ nurodo 1964 m. CK 576 str. nuostatÄ , kad J. G. kaip nedarbingam sutuoktiniui (pensininkui) priklausė 2/3 dalys tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis). Atsakovė nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme neįrodinėjo ir nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti, kad J. G. buvo V. G. iÅ¡laikomas ir todėl turėjo paveldėti 2/3 dalis V. G. turto tenkančio jam paveldint pagal įstatymÄ .

Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.). Be to, J. G. paveldėjo visÄ likusį V. G. turtÄ â€“ žemės sklypÄ , pinginius indėlius ir žemės sklypÄ (2001-08-01 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas). Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė pretenduodama į ½ dalį paveldėtino buto pripažino prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl ½ buto yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė tokios pozicijos neiÅ¡sakė. IeÅ¡kovė ir teismas pripažino, kad nežiÅ«rint testamento formuluotės, kuri naudojama apibrėžiant testamentu paliekamÄ turtÄ , paliekamas faktiÅ¡kai palikėjo nuosavybės teise valdomas turtas. 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m.

Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimÄ , taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto, sudarančio palikimÄ , kuris atsirado 2001-01-23 mirus V. G., todėl spręstinas klausimas dėl 2000 m. CK nuostatų galiojimo. Teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo, klausimas reglamentuotas 2001 m. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje, o 1964 m. CK tokia teisė nebuvo reglamentuota, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu galiojusia norma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B., bylos Nr. 3K-3-152/2006, konstatavo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui. Juo gali bÅ«ti įpėdinis tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal testamentÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal ginčijamÄ 1998-08-10 testamentÄ Ä¯pėdiniais buvo ieÅ¡kovė ir J. G., o ne atsakovė J. G., todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė J. G. ginčyti testamento neturėjo teisės.Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos V. S. parodymais bei atsakovės J. G. replika, kad J. G. žinojo apie V. G. testamentÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės sprendžiant ginÄÄ , nes teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė J.

G. neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.Teismas ieÅ¡kinį patenkino dėl visų reikalavimų (po patikslinimo), o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė visiÅ¡kai, todėl perskirstyti pirmos instancijos bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo. Atsakovės J. G. apeliacinį skundÄ atmetus ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisamos 500 Lt apmokėjimo advokatui iÅ¡laidos, kurias ieÅ¡kovė patyrė pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei K. L. iÅ¡ atsakovės J. G. 500 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                                                Andrius Ignotas Kolegijos teisėjos                                                                        Aldona Tilindienė                                                                              Liuda Uckienė