2022-02-25 Nr. AB-4520-3-61-3-04134-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1337-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04134-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.A. T. (S. A. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. T. (S. A. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. A. T. (S. A. T.) (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21S30521 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1289 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi bėga nuo skolų, kurios susidarė pasiskolinus pinigus sesers gydymui, taip pat šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra sunkus gyvenimas. Jis pasiskolino pinigų sesers operacijai, o žmonės, kurie paskolino pinigus, pradėjo grasinti ir anksčiau laiko reikalauti grąžinti skolą. Pareiškėjas prašė leisti grąžinti skolą vėliau, tačiau tie žmonės nieko apie tai nenorėjo girdėti. Vieną kartą jie sumušė bei sužeidė peiliu jo brolį. Pareiškėjas ir brolis kreipėsi į policiją, tačiau policija atsakė, kad nieko negali padėti. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas apskundė jį ikiteismine tvarka, tačiau skundas buvo atmestas Komisijos Sprendimu.

2.2. Pareiškėjas teigė nurodęs konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės valstybėje. Jam kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjo pasakojimą patvirtino jo brolis ir sesuo, todėl laikytina, kad buvo nurodytos tikros aplinkybės bei reali individuali grėsmė. Pareiškėjas išvyko iš šalies, norėdamas suteikti pagalbą sunkiai sergančiai savo seseriai, todėl jam kylanti individuali grėsmė turi būti vertinama kartu su jo seseriai kylančiomis grėsmėmis. Sunkūs ligoniai ir neįgalūs asmenys yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Departamentas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo sesers ligą ir su šia liga siejamas grėsmes. Pareiškėjo sesers (duomenys neskelbtini) liga kelia mirtiną pavojų. Pareiškėjas ir jo sesuo gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurioje vyksta beatodairiškas smurtas dėl nuolatinių bombardavimų ir sprogimų, todėl kyla reali grėsmė, kad šiomis aplinkybėmis pareiškėjo seseriai gali būti nesuteikta tinkama medicininė pagalba ir reikiamas gydymas. Dėl sesers sveikatai ir gyvybei egzistuojančios grėsmės pareiškėjas negali grįžti į kilmės šalį, todėl jam turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas į anksčiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą nesuteikti prieglobsčio.

2.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos Sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės nurodyta, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo vertinimu, vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

2.4. Pareiškėjas nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, bei prašė skundo dėl Departamento Sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti žodine tvarka. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats Departamentas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jo gyvenimas (duomenys neskelbtini) buvo sunkus, pareiškėjui grasino kreditorius. Pareiškėjas taip pat tikėjosi, kad jo sesuo Lietuvoje gaus jai reikalingą medicininę pagalbą.

3.2. Departamentas nesutinka, kad pareiškėjo skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kadangi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus, todėl pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas.

3.3. Pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, turėjo esminių trūkumų, t. y., pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo neišsamus, nenuoseklus, prieštaringas. Be to, pareiškėjo pasakojimas iš esmės prieštaravo pareiškėjo brolio apklausos metu papasakotoms aplinkybėms. Nors pareiškėjas teigė, jog negali seseriai gauti reikalingos medicininės pagalbos jų kilmės valstybėje, jo paties apklausos metu įvardinti faktai tai paneigia, o duomenų, kad pareiškėjo sesuo negali gauti gydymo (duomenys neskelbtini), nėra. Priešingai, – kilmės valstybės informacija patvirtina, kad gydymas (duomenys neskelbtini) yra prieinamas ir ankstesnė pareiškėjo sesers patirtis įrodo, kad tinkamas gydymas (duomenys neskelbtini) jai buvo suteiktas ir jis buvo efektyvus, o Lietuvoje šios tariamos ligos gydymui yra taikomi lygiai tokie patys metodai bei būdai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, kad dėl pareiškėjo sesers ligos jam turėjo būti suteiktas prieglobstis, yra nepagrįsti ir Departamentas pagrįstai sprendė, jog nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

3.4. Remiantis 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairėmis, (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurios atvyko pareiškėjas, beatodairiškas smurtas vyksta žemu lygiu, todėl nėra pagrindo daryti prielaidos, jog vien dėl buvimo teritorijoje pareiškėjui ar jo seseriai galėtų kilti reali rimta žala. Kilmės valstybės informacija leidžia vertinti, jog medicininės paslaugos (duomenys neskelbtini) yra prieinamos ir, kaip minėta, pareiškėjo sesuo gavo medicininę pagalbą, todėl skundo teiginiai, kad medicininė pagalba gali būti nesuteikta, yra nepagrįsti ir paremti vien tik hipotetinėmis prielaidomis.

3.5. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, ir tai kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo S.A. T. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Departamento 2021 m. spalio 11 d. Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti S. A. T. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 1S30521 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo S. A. T. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. Sprendimo dalį.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. birželio 18 d. buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa. Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2021 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime Dėl (duomenys neskelbtini) piliečių nurodyta, kad pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastys: finansinė, ekonominė bei sesers gydymas; jis bėga nuo skolų, kurios susidarė pasiskolinus pinigus sesers gydymui, taip pat šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra sunkus gyvenimas. Pareiškėjo tikslas buvo pasiekti Europą bei išgydyti seseris. (Duomenys neskelbtini) jis neturėjo pastovaus darbo, retkarčiais dirbo pagalbinius darbus, todėl Lietuvoje galėtų dirbti nekvalifikuotus darbus, kad išlaikyti šeimą. Europoje nei giminių, nei pažįstamų jis neturi.

5.2. 2021 m. liepos14 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis ir jo šeima serga (duomenys neskelbtini) (vėliau jis patikslino, kad tik jo sesuo H. T. serga (duomenys neskelbtini)), kurios (duomenys neskelbtini) neįmanoma išgydyti. Taip pat ten nėra vaistų, todėl jis bijo mirties. Jo seseriai, su kuria jis atvyko, reikalinga (duomenys neskelbtini) operacija. Nei (duomenys neskelbtini), nei Turkijoje šios operacijos neįmanoma atlikti, ji kainuoja 11 tūkst. dolerių. Vėliau paaiškėjo, kad operacija vis tik buvo atlikta, Turkijoje. Jis pasiskolino šiuos pinigus iš pažįstamo žmogaus (vardo, pavardės nežino), kuris gyvena gretimame (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau pastarasis pradėjo anksčiau laiko reikalauti gražinti skolą ir jam grasinti, o jo brolį prieš 6–7 mėn. trys asmenys net užpuolė su peiliu. Jo brolis 3 dienas praleido ligoninėje (duomenys neskelbtini)., į policiją nesikreipė. Jo motinos tikslas surasti seseriai medicininę pagalbą, nes visi (duomenys neskelbtini) gydytojai siūlė vykti į Europą.

5.3. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2021 m. spalio 11 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje; nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.4. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas apskundė jį Komisijai, kuri 2021 lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1289 atmėtė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatomis, pažymėjo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

7. Teismas, įvertinęs Tvarkos aprašo 89 ir 99 punktų nuostatas, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“ dėl persekiojimo ir kt., taip pat į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, nurodė, kad prieglobsčio prašytojas turi galimybę savo prašymą grįsti tiek rašytiniais įrodymais, tiek kitais būdais užfiksuotais duomenimis ar dokumentais, todėl teismas, vertindamas ginčijamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, turi išanalizuoti, ar pareiškėjų pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jų kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. Departamento atliktos apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini)neturi ateities, kadangi ten negerbiamos žmogaus teisės, todėl jis nemato ten prasmės gyventi ir mokytis; pareiškėjas yra baigęs 8 klases, 3 mėnesius 2018 m. dirbo automobilių plovykloje, jo šeima išlaikoma tėvo, tačiau tėvas turi 2 žmonas, todėl jo pagalbos oriam gyvenimui nepakanka; (duomenys neskelbtini)sudėtingos gyvenimo sąlygos, aukštas nedarbo lygis, nėra galimybės mokytis; ieškojo darbo, tačiau nesėkmingai, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra daug darbo vietų; patvirtino, kad pavojus kilmės šalyje nekyla, iš (duomenys neskelbtini) Respublikos išvyko dėl ekonominių priežasčių.

9. (duomenys neskelbtini) Teismas iš byloje esančių duomenų bei posėdžio metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas suteikti jam pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą grindžia motyvais, kad jis negali grįžti į kilmės valstybę, kadangi ten yra prastos ekonominės sąlygos, taip pat jis tikisi, kad jo sesuo gaus Lietuvoje medicininę pagalbą. Taip pat pareiškėjas teigė, kad jam grasino kreditorius.

10. Teismas pažymėjo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Teismas nustatė, kad pareiškėjo motyvai, kuriais jis grindė savo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, yra nesusiję su minėtomis priežastimis, pareiškėjas prašymą iš esmės grindė ekonominėmis ir socialinėmis priežastimis, bei pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo istorija apie pavojų iš kreditoriaus savaime nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą, nes pareiškėjo nurodytas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog būtų iš valstybės subjektų ar valstybines funkcijas įgyvendinančių subjektų patyręs ar bijotų persekiojimo, nenustatyta, kad pareiškėjas negali pasinaudoti valstybės apsauga. Teismas akcentavo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Departamentui, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl grasinimų, ir, kad kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jam pagalbą. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugą nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis, dėl ko asmeniui gali grėsti valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, bei pažymėjo, kad Departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą.

14. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Teismas byloje nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, ar kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės. Teismas vertino, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

15. Teismas pažymėjo, kad Departamentas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. gairėmis, kuriose nurodyta, kad nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje institucijoje žodinio proceso tvarka, įvertinęs Tvarkos aprašo 222 punkto nuostatas, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja Departamento Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Komisijai nenustačius aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijus ir pareiškėjui, bei nenurodžius, kokios informacijos negalėjo pateikti rašytiniais paaiškinimais, teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl žodinio skundo nagrinėjimo atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sprendimo išsiųsti jį į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, įvertino 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 4 dalies nuostatas, bei pažymėjo, kad šios Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Teismas vertino, kad pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

18. Teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei Departamento motyvus, jog prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį, nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas, atsižvelgdamas į Tvarkos dešimto skirsnio nuostatas ir 44.4.1 papunktį, pažymėjo, kad Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų; nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Teismas, vertindamas Departamento Sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvertino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punkto nuostatas, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus, ir pažymėjo, kad pareiškėjų atžvilgiu taikomas draudimas atvykti jam ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šių asmenų duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

20. Teismas nurodė, kad Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinus iki dvejų metų, yra pagrindas keisti ir Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, bei atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir jo patikslinime prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. T. skundą patenkinti visa apimtimi.

23. Pareiškėjo apeliacinis skundas ir jo patikslinimas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

23.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimu ir prašo jį naikinti, kadangi teismas nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę, apie įstatymus ir jų taikymo būdą.

23.2. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą (sesers liga ir jai reikalingas gydymas), todėl jam kylanti individuali grėsmė, turi būti vertinama kartu su jo seseriai kylančiomis grėsmėmis dėl ligos. Pareiškėjo sesers (duomenys neskelbtini) liga kelia mirtiną pavojų.

23.3. Pareiškėjas ir jo sesuo gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurios pagrindinė gyventojų etninė grupė yra kurdai. (Duomenys neskelbtini) guberniją kontroliuoja (duomenys neskelbtini) partija). Nuo 2014 m. konflikto su Islamo valstybe pradžios saugumo padėtis (duomenys neskelbtini)regione buvo „stabili“, tačiau 2019–2020 m. saugumo padėtis šiauriniuose (duomenys neskelbtini) pasienio rajonuose pablogėjo dėl Turkijos ir (duomenys neskelbtini)partija) veiklos. (Duomenys neskelbtini) vykdo ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) kalnuotas vietoves, įskaitant (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurių vykdo atakas prieš Turkiją. Turkija (duomenys neskelbtini) gubernijoje įkūrė karines bazes, skirtas (duomenys neskelbtini) bazių puolimui. Pranešama apie oro smūgius, antžeminius išpuolius ir šaudymą (duomenys neskelbtini) kaimuose ir pasienio rajonuose, kuriuose, kaip įtariama, buvo (duomenys neskelbtini) elementų. Šie išpuoliai paveikė civilių apgyvendintas teritorijas ir paskatino kaimų evakuaciją. (Duomenys neskelbtini) sienos apsaugos pajėgos įsteigė bazes konfliktui tarp Turkijos ir (duomenys neskelbtini) kontroliuoti ir civilių gyvybėms išsaugoti. Turkijos oro smūgiai prieš (duomenys neskelbtini) paveikė (duomenys neskelbtini) gubernijos kaimų gyventojų gyvenimą. Bombardavimas padarė didelę žalą dirbamoms žemėms, turtui ir infrastruktūrai, įskaitant kelius. Kurdistano generalinis sekretorius 2020 m. birželio 8 d. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) rajonuose buvo evakuota 100 kaimų. Taip pat pranešama apie užminuotas vietoves (duomenys neskelbtini) gubernijoje.

23.4. Pareiškėjas nurodo, kad paminėtos aplinkybės patvirtina, jog jo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) gubernijoje vyksta beatodairiškas smurtas dėl nuolatinių bombardavimų ir sprogimų, todėl pareiškėjui kyla reali karo veiksmų grėsmė ir grėsmė, kad karinio konflikto metu pareiškėjo seseriai nebus suteikta tinkama, kokybiška medicininė pagalba bei reikiamas gydymas. Dėl sesers sveikatai ir gyvybei egzistuojančios grėsmės pareiškėjas negali grįžti į kilmės šalį, todėl jam turi būti suteiktas prieglobstis. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų. Atsakovas į aukščiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

23.5. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, ir nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą, be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., todėl atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją, o to nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

23.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes atsakovas aplaidžiai įvykdė savo pareigą tinkamai surinkti informaciją apie kilmės šalį, neparengė aktualios pažymos apie kilmės valstybę, Atsakovo surinkta informacija neatitiko esminių keliamų kriterijų, o bylą nagrinėjant teisme pirmąja instancija, šis trūkumas nepagrįstai nebuvo pašalintas, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir grąžinti klausimą iš naujo nagrinėti atsakovui.

24. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

24.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, bei nurodo, kad minėti teiginiai neatitinka tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, ir nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybės. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažino, kad bėga nuo skolų, kurios susidarė pasiskolinus pinigus sesers gydymui, taip pat šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra sunkus gyvenimas Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (toliau – JTPA) parengtame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove (toliau – JTPA vadovas) nurodoma, kad pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

24.2. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Be to, pareiškėjo istorija apie pavojų iš kreditoriaus savaime nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą, nes pareiškėjo nurodytas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo, tačiau nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nenustatė, jog kilmės valstybėje negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugą nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas Konvencijoje įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis, dėl ko asmeniui gali grėsti valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė.

24.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad jo gyvenamojoje vietovėje vyksta beatodairiškas smurtas dėl nuolatinių bombardavimų ir sprogimų, todėl pareiškėjui kyla reali karo veiksmų grėsmė ir grėsmė, todėl jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, pažymi, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, dalijimasis įrodinėjimo našta prieglobsčio bylose neturi būti aiškinamas tokiu būdu, kuris reikalautų iš valstybės institucijos įrodyti priešingai, ypač jei pareiškėjo prašymas atmestas dėl pasakojimo patikimumo. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

24.4. Papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Remiantis ESPA pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Kadangi pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

24.5. Atsakovas, pasisakydamas dėl tyrimo metu naudotos informacijos aktualumo ir naujumo, pažymi, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Naujesnės ir patikimos kilmės valstybės informacijos pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

24.6. Atsakovas nurodo, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką, bei nurodo, kad pareiškėjos skundo teiginiai nepaneigė Departamento nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

24.7. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl Departamento spalio 11 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame buvo konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti bei neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

30. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

31. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

32. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kilmės valstybėje jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, tokį persekiojimą siedamas su kreditoriumi, kuris paskolino pinigų pareiškėjos sesers operacijai, o dabar reikalauja juos grąžinti, grasindamas pareiškėjui.

28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl individualaus persekiojimo, konstatavo, kad pareiškėjo istorija apie pavojų iš kreditoriaus savaime nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą, nes pareiškėjo nurodytas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė, kad po to, kai kreditorius peiliu buvo užpuolę jo brolį, jie kreipėsi į policiją, o patikslintos apklausos metu, jis teigė, kad nesikreipė. Pareiškėjas nenurodė, jog būtų iš valstybės subjektų ar valstybines funkcijas įgyvendinančių subjektų patyręs ar bijotų persekiojimo, taip pat dėl pareiškėjo pasakojime esančių neatitikimų – nelaikytina, kad pareiškėjas negali pasinaudoti valstybės apsauga. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad būtų pripažinta esant pagrindui suteikti prieglobstį, pareiškėjas turėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias konkretaus persekiojimo, kaip jis suprantamas Konvencijos kontekste, pavojų savo kilmės valstybėje. Kadangi pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių duomenų apie pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl rasės, lyties, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų kilmės valstybėje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jo baimė nėra pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

30. Iš pareiškėjo paaiškinimų, duotų Departamentui apklausų metu matyti, kad pareiškėjas nenori grįžti į kilmės valstybę iš esmės dėl socialinio ir ekonominio pobūdžio priežasčių (pareiškėjas Europoje nori pradėti viską iš naujo, kad galėtų grąžinti skolas, į kurias įklimpo siekdamas surinkti pinigų sesers gydymui, ir dėl to yra persekiojimas kreditoriaus, be to, teigia, kad jo seseriai tinkamas gydymas gali būti suteikiamas tik Europoje). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

31. Papildomos apsaugos suteikimui, be Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (bent vienos iš jų), taip pat būtina nustatyti, kad valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, taikant veiksmingą teisinę sistemą 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino saugumo situaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, t. y. (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurią pareiškėjas nurodo ir apeliaciniame skunde (kad 2019-2020 m. saugumo situacija šiauriniuose (duomenys neskelbtini) provincijos pasienio rajonuose pablogėjo dėl Turkijos ir PKK veiklos), bei padarė išvadą, kad pagal EPPB 2021 m. gaires, pareiškėjo nurodytoje gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti EPPB vertinimą, Departamentas nerado, tokios informacijos nepateikė ir pareiškėjas apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kuriuo prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Byloje nėra duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjas galėtų būti kankinamas, su juo galėtų būti žiauriai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jo orumas arba jis galėtų būti tokiu būdu baudžiamas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus surinktą informaciją konstatuotina, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš asmenų grupių, prieš kurias dažniausiai yra nukreipti išpuoliai (prieš asmenis, suvokiamus kaip susijusius su Islamo valstybe, sunitus ir kt.), jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra jaunas vyras (gim. 1997 m.), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) provincijoje, žino vietinius papročius ir kultūrą, kuriam nebūtų didelių sunkumų susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui.

34. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog pareiškėjo sesuo yra pažeidžiamas asmuo (sunkus ligonis), o pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės norėdamas suteikti jai pagalbą, todėl jam kylanti individuali grėsmė turi būti vertinama kartu su jo seseriai kylančiomis grėsmėmis, pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 22 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, t. y. pareiškėjo. Įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog užsienietis asmeniškai pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių.

35. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kartu su pareiškėju į Lietuvos Respubliką atvyko jo motina, trys seserys ir brolis. Pareiškėjo sesuo, su kurios sveikatos problemomis pareiškėjas sieja jam kylančias grėsmes kilmės valstybėje, yra pilnametė (gim. 1999 m.), pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. apklausos metu nurodė, kad kilmės valstybėje jis negyveno kartu su seserimis, o atvykęs į Europą norėtų gyventi kartu su visa šeima. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad sveikatos problemų turinti pareiškėjo sesuo yra priklausoma nuo pareiškėjo, yra jo išlaikoma ir kt., todėl byloje nenustatyta priežasčių, kodėl pareiškėjo prieglobsčio prašymas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant ne į individualiai jam, o jo seseriai kylančias grėsmes. Minėta, jog vertinant pareiškėjo prašymą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, buvo įvertintos pareiškėjo sesers galimybės gauti medicinines paslaugas jų kilmės šalyje, bei nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sesers galimybės gauti medicinines paslaugas bus apribotos, ar kad dėl turimų diagnozių pareiškėjo sesuo susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi rekomendacinio pobūdžio EPPB ataskaita, nes atsakovas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

37. Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktas nustato, kad surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į, be kita ko, tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (97.1 p). Aprašo 7 punkte nustatyta, kad priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau – COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius

38. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Departamento surinktos informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę aktualumo ir naujumo, pažymi, jog Migracijos departamentas iš oficialiai skelbiamų portalų surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę bei saugumo situaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, taip pat medicininių paslaugų prieinamumą pareiškėjo kilmės valstybėje, kurią išanalizavo skundžiamame Sprendime. Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus motyvus, ją įvertino individualios situacijos aplinkybių kontekste. Atsakovo surinkta medžiaga vertintina kaip pakankama teisingam sprendimui priimti.

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė prieglobsčio suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. A. T. (S. A. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Milda Vainienė