feb09ce9-24ab-4ff8-977e-c8ec64a46c05 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-490-464/2015                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00651-2014-4                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4.; 103.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d. Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J.

K. ir A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4047-823/2014 pagal ieÅ¡kovo Danske Bank A/S ieÅ¡kinį atsakovams A. N., J. K. ir A. K., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vilrasta“, dėl skolos priteisimo.              Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Danske Bank A/S per EPP kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A.

N., J. K. ir A. K., kaip BUAB „Vilrasta“ laiduotojų, 3 859 263, 72 Lt, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko atsakovų įsipareigojimų įvykdymo pagal teismo priimtÄ sprendimÄ , taip pat priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai J. K. ir A. K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinius ir praÅ¡o pripažinti negaliojančia tarp jų ir banko sudarytÄ laidavimo sutartį Nr. FA-L1-KL200707-0742, kurios pagrindu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė jiems turtinius reikalavimus.

Atsakovai nurodė, kad sumokėjo po 300 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios 115 478 Lt žyminio mokesčio dalies, vadovaudamiesi CPK 83 straipsnio 3 dalimi, praÅ¡o atleisti, kadangi viso žyminio mokesčio sumokėti negali. Å eimos pajamos yra nedidelės, nekilnojamojo turto, automobilių ar kito turto neturi, augina du nepilnamečius vaikus.  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014-11-27 nutartimi atsakovų J. K. ir A. K. praÅ¡ymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio patenkino iÅ¡ dalies: atleido atsakovus 34 074,40 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo; nustatė atsakovams terminÄ iki 2014-12-10 sumokėti 8 218,60 Lt dydžio už prieÅ¡ieÅ¡kinius mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio dalį, pateikiant teismui sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus.

Ä®vertinęs atsakovo pareikÅ¡tų byloje reikalavimų pobÅ«dį bei prieÅ¡ieÅ¡kinio sumÄ , teismas sprendė, kad už prieÅ¡ieÅ¡kinius mokėtinas žyminis mokestis yra ne atsakovų įvardijama suma, o 42 593 Lt. Vadinasi, atsakovai nėra sumokėję 42 293 Lt, t. y. daugiau nei 99 proc. už prieÅ¡ieÅ¡kinius mokėtino žyminio mokesčio. Atsižvelgdamas į teismų praktikoje formuojamas nuostatas dėl atleidimo nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo iÅ¡imtinumo bei nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iÅ¡ verslo, o ne iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, taip pat konstatavęs, jog atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių ir jų pačių pastangas padidinti savo pajamas, teismas nenustatė teisinių prielaidų patenkinti atsakovų praÅ¡ymus atleisti juos nuo beveik viso žyminio mokesčio sumokėjimo.

Nutartyje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir atsakovų teisė, remiantis CPK 84 straipsniu, teikti teismui praÅ¡ymÄ dėl nustatyto jiems žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovai J. K. ir A. K. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-11-27 nutartį ir atleisti juos kiekvienÄ nuo 115 478 Lt žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinius dalies sumokėjimo. Nurodo, kad Å¡iuo metu jų finansinė padėtis yra labai prasta, todėl teismo nustatytos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jiems yra nepakeliamas finansiÅ¡kai.

Tuo tarpu skundžiamos nutarties iÅ¡vados, suponuojančios jų pačių kaltę dėl sunkios finansinės padėties, nepagrįstos, nes negalėjimÄ gauti didesnes pajamas iÅ¡ darbo santykių lemia nuo jų nepriklausančios aplinkybės, tokios kaip amžius, nepalanki padėtis darbo rinkoje. Atsakovų teigimu, jų neatleidus nuo žyminio mokesčio 115 478 Lt dalies už kiekvienÄ iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinių (iÅ¡ viso 230 956 Lt), jie neturės jokios galimybės ginti savo pažeistas teises.  IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO bei Juridinių asmenų registro duomenis (CPK 179 str. 3 d.), pripažįsta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ (CPK 83 str., 84 str.).

Tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ (CPK 178 str.). Ä®statymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias turėtų bÅ«ti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės / mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 7 d.). Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrÄ jÄ proceso (ginčo) Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiÅ¡kia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti iÅ¡laidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent žyminio mokesčio dydis turėtų bÅ«ti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumÄ ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bÅ«tina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo praÅ¡oma atleisti bylos Å¡alį, proporcingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis c. b.

Nr. 2-1423/2014, 2014-05-15 nutartis c. b. Nr. 2-888/2014). Nagrinėjamos bylos atveju pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantų turtinė padėtis Å¡iuo metu nėra gera. Apeliantai neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų likutis banko sÄ skaitose nereikÅ¡mingas, t. y. A. K. – 37,73 Lt, o J. K. – 93,74 Lt ir 75,45 USD, J. K. iÅ¡ darbo santykių gaunamos pajamos, neatskaičius mokesčių, sudaro 1 000 Lt, A.

K. Å¡iuo metu nedirba, be to, apeliantai turi du nepilnamečius vaikus. Tai sudaro pagrindÄ , remiantis apeliantų praÅ¡ymais, spęsti klausimÄ dėl jų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismui konstatavus nurodytÄ aplinkybę, atskirojo skundo argumentai, kad Å¡is teismas nepragrįstai apeliantų elgesį įvertino kaip ne visiÅ¡kai tokioje situacijoje tinkamÄ , nesiekiant susirasti geriau apmokamo darbo ir taip pagerinti savo finansinę padėtį, iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai aktualÅ«s. Toks pirmosios instancijos teismo pateiktas apeliantų pasyvumo darbo rinkoje vertinimas atleidimui nuo dalies žyminio mokesčio nesukliudė ir pats savaime nenulėmė mokėtinos žyminio mokesčio dalies nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, į apeliantų procesinius veiksmus, siekiant apginti galimai pažeistas teises, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad teisinių prielaidų atleisti apeliantus nuo beveik viso žyminio mokesčio sumokėjimo nagrinėjamoje byloje nėra. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas turtinis reikalavimas apeliantams kildinamas iÅ¡ laidavimo sutarties Nr. FA-L1-KL200707-0742, kuri sudaryta dar 2007-07-02. Remiantis bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtos sutarties teisėtumo apeliantai, kol ieÅ¡kovas 2014-03-19 inicijavo nagrinėjamÄ bylÄ , nekvestionavo ir teisme neginčijo, dar daugiau, savo prieÅ¡inius reikalavimus ieÅ¡kovui jie pareiÅ¡kė tik praėjus daugiau nei pusmečiui po nagrinėjamos civilinės bylos iÅ¡kėlimo.

Apeliantams įrodinėjant sunkiÄ savo finansinę padėtį, kas, pasak jų, užkerta keliÄ sumokėti netgi teismo nustatytÄ Å¾yminio mokesčio dalį, neracionalus atrodo ir jų sprendimas siekti minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia dviem atskirais prieÅ¡ieÅ¡kiniais, kuomet mokėtina žyminio mokesčio suma dvigubėja, nors procesinio bendrininkavimo institutas (CPK 43 str.) sudarė sÄ lygas pateikti vienÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovui, apmokestinamÄ pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles.

Toks apeliantų procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje pagrįstai leidžia susiformuoti abejonėms dėl tikrųjų teikiamais apeliantų prašymais atleisti juos nuo 99 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos siekiamų tikslų. Atskirojo skundo argumentai, kuriais iš esmės pakartojamos pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, šių abejonių nepaneigia. Tuo tarpu teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuota informacija (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3277-881/2015 pagal ieškovo AB ,,Swedbank“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš J.

K., kaip laiduotojo, solidariai su kitais atsakovais, J. K. savo interesus gynė pasitelkdamas į pagalbÄ advokatÄ ), teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys, charakterizuojantys J. K. veiklos, pagrįstos ne darbo teisiniais santykiais, pobÅ«dį (J. K. yra medžiotojų klubo „Palomenys“ vadovas, KaiÅ¡iadorių medžiotojų draugijos valdybos narys), jo darbo pobÅ«dis privataus kapitalo įmonėje UAB "NRB Capital" (įmonės vadovo pareigos), aplinkybė, kad žyminį mokestį po 300 Lt 2014-10-10 tiek už save, tiek už J.

K. sumokėjo nedirbanti A. K., nurodžiusi ne savo deklaruotÄ gyvenamosios vietos adresÄ Elektrėnų sav., KietaviÅ¡kių sen., GilÅ«Å¡io k., o kitÄ â€“ LukÅ¡io g. 59-1, Kaunas, tik papildomai patvirtina, kad apeliantų padėtis nėra tokia sunki, kad bÅ«tų pagrindas visiÅ¡kai tenkinti jų praÅ¡ymus. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, bei įvertinęs aplinkybę, jog apeliantai prieÅ¡ieÅ¡kiniais siekia atleidimo nuo 3 859 263, 72 Lt dydžio prievolės vykdymo, kas lemtų kiekvieno pareigÄ sumokėti po 42 593 Lt dydžio žyminį mokestį, reiÅ¡kiant savarankiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinius (CPK 13 str., 80 str. 1 d. 1 p.), o apeliantų sumokėtos dalys (po 300 Lt) tesudaro po 1 proc. nuo mokėtinos žyminio mokesčio sumos, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nesiekiama apginti vieÅ¡o intereso ar eliminuoti grėsmes visuomenei ir pan., nes turtinio pobÅ«džio ginčas vyksta tarp privačių fizinių ir juridinių asmenų, kas pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojamÄ taisyklę pats savaime nėra laikytina aplinkybe, sudarančia pagrindÄ atleisti asmenis nuo beveik viso žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-15 nutartis c. b.

Nr. 2-888/2014), apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kitaip nuspręsti dėl mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nei tÄ padarė pirmosios instancijos teismas. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dienÄ jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas prieÅ¡ieÅ¡kinių trÅ«kumams paÅ¡alinti, apeliantams nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2014-11-27 nutarties reikalavimams įvykdyti, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad sumokėjimÄ patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantai dar gali pasinaudoti CPK 84 straipsnyje nustatyta žyminio mokesčio atidėjimo iki galimybe, tokiÄ teisę pateikti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismas jiems taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs skundžiamoje nutartyje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti atsakovams J. K. ir A. K. terminÄ iki 2015 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje nustatytiems reikalavimams įvykdyti. Teisėja              Dalia Kačinskienė