feb01857-5ea6-4238-9d1d-ae67907f1dca · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-530/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34465-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Rimo Å virino, sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistosios gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A.

M. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, ir nuteista 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio bauda. Taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pagal BK 68 straipsnį, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams, pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotas nusikaltimo padarymo įrankis – jai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), Å¡io automobilio rakteliai, bei jo registracijos liudijimas. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: A. M. nuteista už tai, kad 2017-07-09 apie 12.11 val. (duomenys neskelbtini), kieme, turėdama teisę vairuoti transporto priemonę, bÅ«dama neblaivi vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jos kraujyje nustatyta 1,91 promilės etilo alkoholio, t. y. daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad A.

M. vairavo automobilį, kai jos kraujyje buvo daugiau, kaip 1,5 promilės alkoholio, t. y. padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , A. M. asmenybę, į tai, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus baudÄ , nustatant jos dydį mažesnį negu vidurkis.

Taip pat nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 str., uždraudimÄ naudotis specialia teise - vairuoti autotransporto priemones ir nustatė jo terminÄ 2 metams. Taip pat nusprendė konfiskuoti automobilį „Ford Focus“.Apeliaciniame skunde nuteistoji A. M. praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį panaikinti ir jÄ iÅ¡teisinti. 3.1. Skunde nurodoma, kad A. M. savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Neneigia, jog iÅ¡ vakaro buvo vartojusi alkoholio, tačiau nepripažįsta fakto, jog autoįvykio, kurio metu apgadino kitÄ automobilį, t. y. 2017-07-09 apie 12.11 val. jos kraujyje buvo 1,91 promilės etilo alkoholio.

Tokių įrodymų nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje. Priimtas teismo nuosprendis negali bÅ«ti laikomas pagrįstu bei teisėtu, kadangi teismas jį grindė tik prielaidomis, nors teismų praktikoje yra nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad A. M. kraujyje vairavimo metu buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, apylinkės teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ji padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 7 dalyje.3.2.

Skunde teigiama, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas tik prielaidomis įrodo teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies 3.6 p., kuriame teismas pripažįsta, kad 1,91 promilės girtumas kraujyje buvo nustatytas praėjus 3:24 val. nuo įvykio, tačiau įvertinęs byloje dalyvavusio eksperto paaiÅ¡kinimÄ , kad daugiausia kraujyje promilių gali sumažėti 0,10-0,15 promilės per valandÄ , padarė prielaidÄ , kad per 3:24 val. A. M. kraujyje sumažėjo alkoholio promilių, t. y. įvykio metu buvo ne mažiau kaip 1,91 promilės kraujyje, kas virÅ¡ija 1,5 promiles.

Tokia teismo prielaida prieÅ¡tarauja kaltinimui, kuriame nurodyta, kad kraujyje nustatyta 1,91 promilės etilo alkoholio, o ne mažiau kaip 1,91 promilės alkoholio. Be to, teismas tokiÄ prielaidÄ padarė vadovaudamasis eksperto paaiÅ¡kinimu. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ eksperto A. A. Z. paaiÅ¡kinimų teisme, jis ne vienÄ kartÄ pabrėžė, kad nustatyti, kokia alkoholio koncentracija buvo kraujyje įvykio metu ar vėliau, nėra galimybės ir tai nėra nustatinėjama, nes jo nurodytos aplinkybės, kad mokslinėje literatÅ«roje alkoholio vartojimo tema nurodomi skaičiai apie alkoholio kiekio kraujyje mažėjimÄ (0,1-0,15 promilių per valandÄ ) tėra literatÅ«roje randami apibendrinti duomenys, kuriais atliekant konkretų kraujo tyrimÄ nesivadovaujama.

Kaip nurodė ekspertas alkoholio skaidymo trukmė žmogaus organizme priklauso nuo įvairiausių faktorių bei aplinkybių, todėl padaryta prielaida, kad įvykio metu A. M. organizme buvo ne mažiau kaip 1,91 promilės alkoholio kraujyje yra teisiÅ¡kai nepagrįsta ir akivaizdžiai neteisinga. Kyla pagrįstas klausimas, ar teismas padarytų tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ , kad kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jeigu alkoholio kiekis kraujyje bÅ«tų nustatinėjamas net ir po pvz. 6 ar 8 val. ir bÅ«tų nustatyta pvz. 1,4 ar 1,2 promilės girtumo.

TurbÅ«t tokiu atveju net nebÅ«tų pradedamas ikiteisminis tyrimas. Å iuo atveju praėjus 3:24 val. nuo įvykio nustatytas 1,91 promilių girtumas kraujyje jokios įrodomosios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje neturi ir negali bÅ«ti laikomas A. M. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 7 d. padarymo įrodymu.3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad 2006 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 452 (2016-07-01 redakcija) patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 3 p. nustato, kad „policijos pareigÅ«nai tikrina transporto priemonės vairuotojÄ , nusikalstamos veikos padarymu įtariamÄ asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, kurie įtariami esantys neblaivÅ«s, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimÄ nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija - daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros“.

Tų pačių Taisyklių 8 p. nustato, kad „Siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neapsvaigęs: 8.1. policijos ar Administracijos pareigÅ«nai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ Ä¯vertina bendrÄ asmens bÅ«klę; įvertinę bendrÄ asmens bÅ«klę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo apsvaigęs, toliau atlieka Taisyklių 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus; 8.2. policijos pareigÅ«nai transporto priemonės vairuotojui, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieÅ¡ pristatydami jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o Administracijos pareigÅ«nai - prieÅ¡ kreipdamiesi į policijos įstaigÄ su praÅ¡ymu pristatyti vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , žodžiu paaiÅ¡kina jam atsisakymo atlikti medicininę apžiÅ«rÄ teisinius padarinius; 8.3. policijos pareigÅ«nai atlieka Taisyklių 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus veiksmus, o Administracijos pareigÅ«nai - Taisyklių 9 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus veiksmus.

“ Pagal Taisyklių 9 p. Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytais atvejais policijos pareigÅ«nai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo suraÅ¡ymo, iÅ¡raÅ¡o Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros ir pristato Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ .

Byloje apklaustas policijos pareigÅ«nas A. B. Å¡ių Taisyklių nežino ir teismo posėdyje teigė, jog patikrinti alkotesteriu jokio termino nėra. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, nustatant A. M. neblaivumÄ visiÅ¡kai nebuvo laikomasi minėtų Taisyklių nuostatų, nes įvykio vietos apžiÅ«ra atlikta 2017-07-09 12.22 val., pristatyta į policijos komisariatÄ ir laikinai sulaikyta A. M. buvo 2017-07-09 13 val., bÅ«nant policijos komisariate, t. y. 2017-07-09 14.55 val. buvo suraÅ¡ytas sprendimas nuÅ¡alinti jÄ nuo transporto priemonės vairavimo.

Å is dokumentas buvo suraÅ¡ytas praėjus beveik 3 val. nuo įvykio ir po to, kai 14.54 val. policijos komisariate buvo patikrintas neblaivumas alkotesteriu), o alkoholio kiekis kraujyje buvo nustatinėjamas 15.30 val., t. y. į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ji buvo pristatyta daugiau nei po valandos tiek nuo įvykio, tiek nuo laikino sulaikymo.3.4. Skunde nuteistoji nurodė, kad nesutinka su paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Teismas turėjo netaikyti turto konfiskavimo (pagal BK 72 str. 2 d.), nes skiriant baudžiamojo poveikio priemonę turi bÅ«ti iÅ¡laikytas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų.

Teismas A. M. paskyrė 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudÄ , taip pat baudžiamojo poveikio priemonę - draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Apeliantės nuomone, dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, skyrimas yra perteklinis. Beveik 1700 € bauda ir draudimas vairuoti transporto priemones 2 metus ir taip sukeltų labai didelius ir ilgalaikius netekimus. Be to, iÅ¡ jos konfiskuotas automobilis FORD FOCUS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo tariamai padarė nusikaltimÄ , yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo įsigytas gyvenant santuokoje (2013 m.) su vyru N. M., todėl dėl jo konfiskavimo nukentės ir sutuoktinis, kurio poreikiams tenkinti automobilis yra bÅ«tinas, nes jis yra neįgalus, ribotai darbingas (nustatytas 20 proc. darbingumo lygis), o Å¡iuo metu yra ruoÅ¡iama medžiaga kreipimuisi į teismÄ dėl neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Atsižvelgiant į tai, automobilio konfiskavimas vertintinas kaip neužtikrinimas sÄ Å¾iningos pusiausvyros tarp teisės į nuosavybę, kaip vienos pagrindinių žmogaus teisių, ir vieÅ¡o intereso, perkeliant neproporcingÄ naÅ¡tÄ ne tik A. M., bet ir jos sutuoktiniui kaip konfiskuoto turto bendrasavininkui, o tai pažeidžia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dėl nuosavybės apsaugos nuostatas. Transporto priemonės konfiskavimas bausmės paskirties - sulaikyti nuteistÄ jį nuo naujų nusikaltimų darymo, niekaip nepadėtų įgyvendinti, o taptų iÅ¡ esmės dar viena bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į automobilio kainÄ - apie 4000 € (pagal www.emprekis.lt duomenis) daugiau nei du kartus virÅ¡ija paskirtos baudos dydį.

Tokia situacija akivaizdžiai neatitinka teisingos pusiausvyros tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijų, todėl BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė neturėtų bÅ«ti taikoma.4.             Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja, advokatė L. DaukÅ¡ienė apeliacinį skundÄ prašė tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.5.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).6.             Nagrinėjamu atveju nuteistoji A. M. ginčydama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nesutinka su jame pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas jos kaltę grindė tik prielaidomis, nes byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, jog įvykio metu, jos kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.

Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su automobilio konfiskavimu, nurodant jog jis neužtikrins sÄ Å¾iningos pusiausvyros tarp teisės į nuosavybę ir vieÅ¡o intereso, perkeliant neproporcingÄ naÅ¡tÄ ne tik apeliantei, bet ir jos sutuoktiniui. Tačiau sutikti su Å¡iais nuteistosios skundo argumentais bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi teisėjų kolegija neturi pagrindo.7.             Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.8.             Patikrinus nagrinėjamÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas atliktas nepadarant esminių BPK 20 str. 5 d. pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismas nuosekliai aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu, siekdamas paÅ¡alinti bet kokias abejones ir prieÅ¡taravimus, apklausė liudytojus, ekspertÄ , iÅ¡tyrė visus kitus įrodymus, kruopščiai iÅ¡nagrinėjo visas byloje iÅ¡keltas versijas, susijusias su įrodinėtomis aplinkybėmis, patikrino jų pakankamumÄ , tarpusavio ryšį ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus kaip visumÄ , iÅ¡ to kildino savo iÅ¡vadas, kurios yra pakankamai motyvuotos ir atitinkančios įrodymų turinį, taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodė įrodymus, kuriais rėmėsi ir kuriuos atmetė, bei pateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus.

Todėl nuteistosios teiginiai, kad apylinkės teismas nuosprendį grindė vien tik prielaidomis yra nepagrįsti. Kolegija konstatuoja, kad apeliantės kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, neginčijamai nustatyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, atlikus iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu pagrįstÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 9.             Nuteistoji savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra jokių įrodymų jog 2017 m. liepos 9 d. apie 12.11 val. jos kraujyje buvo 1,5 promilės alkoholio, nes 1,91 promilės girtumas kraujyje buvo nustatytas praėjus 3.24 val. nuo įvykio.

Tačiau kolegija pažymi, kad Å¡ie skundo argumentai nėra nauji ir, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistoji, apylinkės teismo jau yra tinkamai įvertinti bei skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta apie jų reikÅ¡mę faktinėms aplinkybėms. 10.             Nuteistosios kaltę padarius jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ , o bÅ«tent aplinkybę, jog įvykio metu ji buvo neblaivi patvirtina byloje esantys įrodymai. Liudytojas J. Å . nurodė, jog bÅ«damas savo bute iÅ¡girdo braÅ¡kėjimÄ , kaimynai Å¡aukė paimti raktelius.

Tuo metu liudytojas kalbėjo telefonu su J. J.-G.. Liudytojas suprato, kad A. M. neblaivi iÅ¡ judesių, negriuvinėjo, bet svyravo į Å¡onus, ir todėl, kad eidama pataikė į trečiÄ laiptinę, nors gyvena (duomenys neskelbtini). Ji su savimi nieko neturėjo, dokumentų neturėjo, automobilio jis neapžiÅ«rėjo. Liudytoja J. J. G. paaiÅ¡kino, kad kalbant telefonu su J. Å ., Å¡is pranešė, kad į jos uoÅ¡vio automobilį, kuriuo naudojosi ji, atsitrenkė kaimynė ir nukrito numeriai. Liudytoja pažiÅ«rėjo pro langÄ , pamatė, kad kaimynė parkuojasi toliau už keleto automobilių, bėgo į apačiÄ , užtruko vienÄ minutę.

ApžiÅ«rėjo savo automobilį, kaimynė buvo baigusi parkuotis. A. M. kol atvažiavo policija buvo įbėgusi į trečiÄ laiptinę, nors gyvena (duomenys neskelbtini), po dviejų, trijų minučių iÅ¡bėgo. A. M. elgėsi neadekvačiai, rėkė, jos manymu buvo iÅ¡gėrusi, sprendžia nes svirduliavo, mėtėsi, prieÅ¡inosi policijai, kalba buvo neriÅ¡li, nenuosekli. Ar turėjo automobilio dokumentus negali pasakyti, nematė. Liudytoja I. K. parodė, kad buvo atidarytas langas, iÅ¡girdo garsÄ iÅ¡ kurio suprato, kad automobilis kliudė kitÄ automobilį, priėjusi prie lango pastebėjo kaimynę, matėsi, kad neteisingai laviruoja, atlieka neteisingus veiksmus.

A. M. buvo kieme, po to nuėjo į trečiÄ laiptinę, bet ne į tÄ kur ji gyvena ir tuoj pat parėjo. Liudytoja E. Å . paaiÅ¡kino, kad dirba tyrėja, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ A. M. jautėsi alkoholio kvapas, neriÅ¡liai kalbėjo, svirduliavo, atsisakė tikrintis blaivumÄ . Po eismo įvykio praėjus 3-4 valandoms A. M. pati paprašė patikrinti jos blaivumÄ . Policijos pareigÅ«nas K. P. paaiÅ¡kino, kad moteris atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , vėliau komisariate pati paprašė patikrinti.

Nuo jos sklido alkoholio kvapas, buvo agresyvi. Liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, jog buvo jo nedarbo diena, savo reikalais atėjo į patrulių kabinetÄ , girdėjo, kai moteris atsisakė tikrintis blaivumÄ , vėliau sutiko pasitikrinti blaivumÄ . Buvo aiÅ¡kiai matyti, kad ji yra neblaivi, elgsena neadekvati, judesiai nekoordinuoti. 11.             Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio metu A. M. buvo neblaivi, liudytojai nurodo, jog ji svirduliavo, elgėsi neadekvačiai, policijos pareigÅ«nas K.

P. ir tyrėja E. Å ., patvirtina, jog nuo A. M. sklido alkoholio kvapas. Be to, iÅ¡ Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 26, matyti, kad A. M. apžiÅ«ros metu nustatyta jos bÅ«sena, net ir praėjus daugiau negu trims valandoms nuo vairavimo, patvirtina liudytojų parodymus, be to atsakydama į klausimÄ kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartÄ nurodė, jog vakar gėrė brendį ir kavÄ (t. 1, b. l. 24). 12.             Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A.

M. 2017 m. liepos 9 d. 12.11 val. vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, kai jos kraujyje nustatyta 1,91 promilės etilo alkoholio. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nustatytas 1.91 promilės girtumas kraujyje nustatytas praėjus 3.24 val. nuo įvykio, jokios įrodomosios reikÅ¡mės neturi ir negali bÅ«ti laikomas jos kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje patvirtinančiu įrodymu, taip pat nurodoma, kad policijos pareigÅ«nai nesilaikė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų. 13.             Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu (redakcija galiojanti 2017 m. birželio 13 d.) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai tikrina transporto priemonės vairuotojÄ , nusikalstamos veikos padarymu įtariamÄ asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, kurie įtariami esantys neblaivÅ«s, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimÄ nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.

Tų pačių taisyklių 8 punkte nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai tikrina transporto priemonės vairuotojÄ , nusikalstamos veikos padarymu įtariamÄ asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, kurie įtariami esantys neblaivÅ«s, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimÄ nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.

Å ių Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad 3, 4 ir 8 punktuose nurodytais atvejais policijos pareigÅ«nai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo suraÅ¡ymo, iÅ¡raÅ¡o Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros ir pristato Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . 14.             Bylos duomenys patvirtina, kad alkoholio matuokliu 14.54 val., praėjus beveik trims valandoms nuo įvykio A.

M. buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, todėl policijos pareigÅ«nai A. M. pristatė į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kraujo tyrimui atlikti (t. 1, b. l. 5, 37), siuntimas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ iÅ¡raÅ¡ytas 14.57 val., A. M. pristatyta į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ 15.15 val. (t. 1, b. l. 23), apžiÅ«ros pradžia 15.35 val. (t. 1, b. l. 24), A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilės etilo alkoholio (t.1, b. l. 33). IÅ¡ liudytojų, o taip pat ir policijos pareigÅ«nų parodymų matyti, jog iÅ¡ karto po įvykio, o taip pat ir policijos komisariate siÅ«lant A.

M. pasitikrinti blaivumÄ alkoholio matuokliu ji nesutiko. BÅ«tent pačios nuteistosios nesutikimas pasitikrinti blaivumÄ alkoholio matuokliu lėmė, jog jis buvo atliktas ne per vienÄ valandÄ , kaip nurodyta aptartose Taisyklėse, o tik tuomet, kai ji pati iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pasitikrinti blaivumÄ . Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo Taisyklių laikymosi pažymima, jog policijos pareigÅ«nų veiksmai atlikti ne tik atsižvelgiant į Taisyklių reikalavimus, tačiau įvertinus ir pačios A.

M. valiÄ (nesutikimÄ pasitikrinti blaivumo). Be to, tai, kad alkoholio kiekio kraujyje tyrimui, kraujas paimtas praėjus 3.24 val. nepaneigia nuosprendyje nurodyto nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo, prieÅ¡ingai patvirtina, kad net ir praėjus nurodytam laikui, A. M. kraujyje vis dar buvo 1,91 promilės alkoholio. Kas neabejotinai patvirtina, kad A. M. inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį teisingai, nes jame atsakomybė numatyta tam, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.15.             ŠiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs ir eksperto A.

A. Z. paaiÅ¡kinimus. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad alkoholio kiekis kraujyje gali sumažėti daugiausiai 0,10-0,15 promilės per valandÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas nepadarė vertinimo klaidos darydamas iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu buvo 1,91 promilės kraujyje, nes toks girtumas buvo nustatytas praėjus daugiau nei trims valandoms nuo įvykio, vertinant eksperto paaiÅ¡kinimus akivaizdu, jog alkoholio kiekis kraujyje laikui einant mažėja, tyrimÄ blaivumui nustatyti atlikus iÅ¡ karto po vairavimo fakto jis bÅ«tų žymiai didesnis, tačiau tai sunkintų apeliantės teisinę padėtį, todėl teismas į tai neatsižvelgia.

Tai, kad nuosprendyje kaltinimo apraÅ¡yme nurodyta aplinkybė, jog A. M. kraujyje įvykio metu buvo 1,91 promilė alkoholio, o motyvuose konstatuojant iÅ¡vadÄ nurodoma, kad kraujyje buvo ne mažiau kaip 1,91 promilė alkoholio, nuteistosios padėties nesunkina ir kvalifikacijos nekeičia, kadangi bet kokiu atveju alkoholio kiekis kraujyje įvykio metu virÅ¡ijo 1,5 promilės, o tai atitinka veikos kvalifikavimÄ pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. 16.             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė nesutinka su bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Tačiau jokių argumentų dėl nesutikimo su paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu jai naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dviems metams, nenurodo. 17.             Apeliacinės instancijos teismas įvertino bylos medžiagÄ , skundžiamo nuosprendžio motyvus, argumentus ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė.

Ä®vertino veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ ir stadijÄ , o bÅ«tent tai, kad nuteistoji padarė tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ A. M. padarė bÅ«dama anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojama teigiamai.

Ä®vertino, kad turi sutuoktinį, kuriam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, nepilnametį, sÅ«nų, taip pat tai, kad dirba, gauna netekto darbingumo pensijÄ , nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, yra paėmusi kreditÄ iki 2023 metų, kas mėnesį moka po 163 eurus. Todėl pagrįstai parinko Å¡velniausiÄ bausmės rūšį - baudÄ ir teisingai nustatė jos dydį mažesnį nei sankcijoje už Å¡iÄ veikÄ numatytas vidurkis t. y. 45 MGL Tokia bausmė laikytina teisinga, ji leis užtikrinti bausme siekiamų tikslų.

Be to, teismas įvertinęs A. M. turtinę padėtį nustatė Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ baudai sumokėti, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kokiu atveju bauda gali bÅ«ti pakeista vieÅ¡aisiais darbais. 18.             Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė apeliantei Å¡ia teise naudotis ir nustatė dviejų metų terminÄ . Apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai padarytÄ nusikaltimÄ Ä¯vertino kaip pavojingÄ , taip pat pagrįstai konstatavo, kad A. M. Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemonę bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, įvertino, kad neturi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavimÄ bÅ«nant neblaiviai, skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones.

A. M. teisė vairuoti kelių transporto priemones atimta pagrįstai, o šios baudžiamojo poveikio priemonės dvejų metų trukmė nėra per griežta. 19.             Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas.

Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-122-699/2018). 20.             Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas.

Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės galėtų bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018). 21.             Apeliantės skunde nurodomi argumentai – kad automobilio priemonės konfiskavimas yra perteklinis, jis neužtikrintų sÄ Å¾iningos pusiausvyros tarp teisės į nuosavybę, kaip vienos pagrindinių žmogaus teisių, ir vieÅ¡o intereso, perkeliant naÅ¡tÄ ne tik apeliantei bet ir jos sutuoktiniui, kuris yra neįgalus, jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, jo poreikiams tenkinti reikalingas automobilis.

Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistoji vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, jo kraujyje esant 1,91 promilės alkoholio, aplinkybės susijusios su sutuoktinio sveikatos bÅ«kle jai buvo žinomos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas parinko Å¡velniausiÄ BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , ir nustatė jos dydį, kuris yra mažesnis, nei už nesunkius nusikaltimus numatytas baudos minimalus dydis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), bei nustatė žymiai ilgesnį, nei įstatymo numatytÄ , terminÄ savanoriÅ¡kam baudos sumokėjimui, nusikalstama veika padaryta vairuojant pačiai kaltininkei priklausantį automobilį, nėra pagrindo automobilio konfiskavimÄ laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuriÄ paskyrus bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti.

Teismo sprendimas dėl BK 72 straipsnio taikymo yra aiÅ¡kiai motyvuotas, bei neprieÅ¡tarauja kasacinės instancijos teismo formuojamai teismų praktikai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). 22.             Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad apeliantei inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas jai vairuojant jos vardu registruotÄ automobilį. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio nuostatas įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o bylos duomenys patvirtina (prie apeliacinio skundo pridėta santuokos liudijimo kopija) konfiskuotino turto aptariamo teisinio režimo faktÄ .

Tačiau įvertinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, apeliantės vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas, nepriklausomai nuo to, kad yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011).23.             Esant pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, naikinti skundžiamÄ VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, kaip to praÅ¡oma A.

M. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: A. M. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                 Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Rimas Å virinas