2024-05-22 Nr. BB-2822-1-01-1-29919-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1891/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29919-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. ir jo gynėjas advokatas R. Drakšas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius: pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už padarytas nusikalstamas veikas K. K. skirti švelnesnes bausmes negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės minimumas ir atitinkamai švelnesnę subendrintą galutinę bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesivadovavo teismų praktikos išaiškinimais – visapusiškai neįvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus ir nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismai suabsoliutino K. K. padarytų nusikalstamų veikų rūšinį pavojingumą ir sumenkino jo asmenybę bei nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes. Dėl to K. K. buvo paskirta neindividualizuota, neproporcinga ir neteisinga bausmė.

Pasak kasatorių, rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas neeliminuoja BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai ir vienpusiškai vertino šiuo klausimu susijusią teismų praktiką ir K. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. K. K. niekada neturėjo nieko bendro su narkotinėmis medžiagomis, jis nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius, jo vaidmuo buvo antraeilis, t. y. iš esmės techninis ir lengvai pakeičiamas, nes ir be jo pagalbos G. V. galėjo atlikti sumanytas nusikalstamas veikas. Teismai vertino tik K. K. aktyvumą, o ne jo veiksmų turinį ir reikšmę darant nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. K. nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų. Nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, padaryta dėl neapdairumo, kurį lėmė poilsio trūkumas ir fizinis nuovargis dėl intensyvaus užimtumo, nes K. K. daug dirbo, t. y. remontavo automobilius, padėjo žmonai versle, be to, aktyviai sportavo. Būdamas tokios būsenos K. K. nepagalvojo ir neapdairiai sutiko padėti G. V. Be to, veikos pavojingumą mažina tai, kad šiuo atveju reali žala nekilo, draudžiamos medžiagos nebuvo išplatintos (nepateko į apyvartą) ir žmonių sveikata, gyvybė nebuvo pažeista.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nevertino išskirtinai teigiamai K. K. apibūdinančių aplinkybių. K. K. neteistas (teistumas išnykęs), turi šeimą, vienas iš vaikų nepilnametis, taip pat rūpinasi žmonos neįgalia dukterimi iš pirmos santuokos, turi legalų pragyvenimo šaltinį – vykdo individualią automobilių remonto veiklą, gyvena socialiniame būste. Be to, K. K. yra profesionalus ir perspektyvus motokroso sportininkas, rodantis gerus rezultatus, ir neeilinė asmenybė, nes visose veiklose, kuriose jis dalyvauja, žmonių ir šeimos narių apibūdinamas kaip darbštus, sąžiningas, veiklus žmogus, kuris kuria pozityvią atmosferą. K. K. yra socialiai aktyvus ir jaučiantis empatiją nuskriaustiesiems, kuri pasireiškia realiais darbais aukojant labdarai, padedant neįgaliems vaikams, daugiavaikėms šeimoms, nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms ir pan. Tai laikytina išimtinėmis aplinkybėmis, kurios turi ypatingą reikšmę sprendžiant bausmės švelninimo klausimą. Šios aplinkybės rodo ir tai, kad K. K. yra vertingas visuomenės dalyvis ir neeilinė asmenybė, kuriai nėra artima nusikalstama kultūra, o tai reiškia, kad K. K. asmenybė nėra pavojinga. Tačiau K. K. paskirta jo asmenybės neatitinkanti, nelogiška ir visiškai nereikalinga, tik nubaudimo tikslą turinti galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Tokios trukmės bausmė nėra proporcinga, prieštarauja teisingumo principui, neužtikrina bausmės paskirties. Dėl to nutrūks K. K. ryšiai su šeima, neturės galimybės dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, bus sugriauta jo teigiama socialinė veikla, be to, tai turės neigiamos įtakos K. K. resocializacijai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai nepagrįstai atsisakė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam K. K. švelnesnę bausmę. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis K. K. ir jo gynėjas R. Drakšas kasacinio skundo teiginius dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo ؘ– BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2, 3 dalių – taikymo iš esmės grindžia nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir priimtame nuosprendyje dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. K. bausmę, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, pažeidimus. Kasatoriai kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, iš esmės tik pakartojo apeliacinės instancijos teismo jau išnagrinėtas ir įvertintas aplinkybes, siūlydamas jas kasacinės instancijos teismui vertinti kitaip. Toks skundo teiginių dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2, 3 dalių) taikymo argumentavimas, kuris grindžiamas tik kasatorių nuomone, o ne teismų padarytomis šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės švelninimas (kaip ir griežtinimas) nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis