feafa2c4-0360-4ed3-85fa-76e8a7b53dfb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-928/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15504-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nuteistajam G.

P., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiosios V. R. atstovui advokatui Daliui Mecelicai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

V. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš G. P. priteistas 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 15 Eur (penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti V. R. naudai. Iš G. P. nukentėjusiajai V. R. priteista 700 Eur (septyni šimtai eurų) advokato atstovavimo išlaidų. Iš G. P. valstybės naudai priteista 230 Eur (du šimtai trisdešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 3 d. apie 18.00 val., patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė smÅ«gį V. R. į pilvo sritį bei suėmęs už jos kairės rankos, jÄ spaudė, po ko nukentėjusiajai susiformavo kraujosruva kairiame žaste, tokiais veiksmais sukėlė V. R. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo kad pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu nėra, kadangi kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada, kad kraujosruva kairiame žaste galėjo bÅ«ti padaryta kaltinime nurodytu laiku. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad G. P. padarė nesunkų, tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , praeityje neteistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra dirbantis, todėl sprendė, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydis nustatytinas mažesnis už Å¡iuos nusikaltimus taikomÄ laisvės apribojimo bausmės sankcijos vidurkį.

Atitinkamai iÅ¡sprendė ir byloje pateiktų civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ . Ä®vertino tai, kad kaltinamojo kaltė dėl smurto pavartojimo V. R. atžvilgiu įrodyta, kad dėl smurto pavartojimo pasekmių nukentėjusioji kreipėsi į medikus, jai buvo taikytas gydymas „Lotion“ tepalu, todėl tenkino 15 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti. Priteisdamas neturtinę žalÄ pirmosios instancijos teismas įvertino, jog buvo pasikėsinta į nukentėjusios sveikatÄ , jai tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padaryta kraujosruva kairiame žaste, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime.

Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , taip pat tai, kad nepateikta dokumentų, patvirtinančių patirto sužalojimo liekamųjų reiÅ¡kinių egzistavimÄ , vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismų praktika, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusios patirtiems neigiamiems dvasiniams iÅ¡gyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai turi bÅ«ti priteista 1000 eurų suma. Tuo pačiu iÅ¡spręsti ir atstovavimo iÅ¡laidų klausimai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-573/2023 panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, G. P. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties;

2) apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 3.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas iÅ¡ esmės, prieÅ¡taraujantis teisingumo principams. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , nepateikė įtikinamų ir neprieÅ¡taringų motyvų dėl veikos kvalifikavimo, pažeidė BPK 305 straipsnio 1- 5 dalies reikalavimus, todėl toks nuosprendis negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo įrodyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , kaltė. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. 3.2. Atkreipė dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, kaltinamasis G.

P. savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiÄ ja V. R., liudytojais A. K., M. B. ir V. B. konfliktavo jau gerokai iki 2022 m. gegužės 3 d. Visus konfliktus kėlė bÅ«tent V. R. ir aukščiau paminėti liudytojai. Nurodė, kad tuo metu buvo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, o visų konfliktų su nurodytais asmenimis esmė yra tai, kad jie, konkrečiai A. K., V. B. reikalavo perraÅ¡yti, t. y. suklastoti bendrijos susirinkimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 3 d. protokolÄ , o G.

P. tai atsisakė padaryti. Pažymėtina, kad prieÅ¡ du mėnesius iki nuosprendyje nurodytos datos, kada tariamai G. P. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. R., V. R., M. B., V. B. 2022 m. vasario 22 d. G. P. bÅ«nant bendrijos kontrolės poste, atėjo į postÄ ir reikalavo atiduoti visus buhalterinius bendrijos dokumentus, stumdė G. P., bandė dokumentus paimti jėga. Konkrečiai fizinę jėgÄ prieÅ¡ G. P. naudojo V. R. ir M. B.. G. P. apie šį įvykį informavo policijos pareigÅ«nus. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį Å¡ių įvykių nevertino, o iÅ¡ jų akivaizdu, kad V.

R. turėjo aiÅ¡kų nusistatymÄ prieÅ¡ G. P., kaip ir M. B., V. B. ir A. K., kurie byloje davė melagingus parodymus. 3.3. Skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje kaip absoliučiai teisingais rėmėsi tik nukentėjusios ir jos liudytojų parodymais, o G. P. parodymus vertino kaip jo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ . Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiosios V. R., ir teisme apklaustų liudytojų parodymuose yra akivaizdžių prieÅ¡taravimų. V. R. nurodė, kad jai G.

P. sudavė vienÄ smÅ«gį į pilvo sritį. Gi liudytojas A. K., akivaizdžiai bÅ«damas suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teismo posėdžio metu tvirtino, kad G. P. sudavė ne mažiau 4-5 smÅ«gius V. R. į pilvo sritį ir vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę rankÄ , nors ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad iÅ¡ viso nematė, kad G. P. bÅ«tų naudojęs smurtÄ prieÅ¡ V. R.. M. B. taip pat tvirtino, kad G. P. sudavė V. R. ne mažiau 3 smÅ«gius į pilvo sritį. Apylinkės teismas apie Å¡iuos parodymų nesutapimus net nepasisakė.

Tuo tarpu medikas, specialistas apklaustas teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kokio senumo sužalojimai buvo V. R., t. y. ar vienos paros, ar aÅ¡tuonių, nes gali bÅ«ti, pasak specialisto ir taip ir taip. 3.4. Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis - teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

Taigi visas įvairių teisės Å¡akų normų kompleksas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios V. R. atstovas advokatas Dalius Mecelica praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ nuteistojo V. R. naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 4.1. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir objektyviai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kurie patvirtino nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teigia, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį apylinkės teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino įrodymus. 4.2. Atkreipė dėmesį, kad paties nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s 2022 m. gegužės 5 d. įtariamojo apklausos protokolas patvirtina, kad nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nurodė, kad su įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ susipažino, kuo kaltinimas supranta, kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies. Nurodė, kad abejomis rankomis suėmė pastarosios rankas, tiksliai neatsimena už kurios vietos suėmė, neneigė, kad jas suspaudė.

Nurodė nepamenantis fakto, kad bÅ«tų smÅ«giavęs į pilvo sritį, nes M. B. iÅ¡kart puolė skirti ir fizinis kontaktas truko neilgai, akimirksniu. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė kitas aplinkybes, jog stodamas griebė už rankų (plaÅ¡takų), M. B. griebė už žastų ir jÄ atitraukė, į pilvÄ nukentėjusiajai nesudavė. Lyginant nuteistojo parodymus matyti, kad jie skiriasi, nurodomos kitos aplinkybės, kitokie asmenų veiksmai, ypatingai tos, kurios turi reikÅ¡mės nuteistojo veiksmų kvalifikacijai. 4.3.

Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nebandoma paaiÅ¡kinti, kodėl po įvykio nuteistasis neneigė, kad jis galėjo suduoti ir smÅ«gius į pilvÄ , teigdamas, kad jis neprisimena, bei pripažino, kad buvo pagriebęs už nukentėjusiosios rankos. Esant tokiems prieÅ¡taravimas tarp nuteistojo parodymų, kurie nesutampa su nukentėjusiosios ir liudytojų, kurie matė šį įvykį, parodymais, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad neigimas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje pripažintina tik kaip gynybinė taktika, kuria siekiama paneigti nusikaltimo padarymÄ . 4.4.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog liudytojų M. B., V. B. ir A. K. parodymus reikėtų pripažinti melagingais. Atkreipia dėmesį, kad byloje yra 2022 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotas pirmas pokalbis įvykęs po įvykio, t. y. 2022 m. gegužės 3 d. 18.39 val. BÅ«tent liudytojas V. B. skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (toliau – BPC) ir iÅ¡dėstė įvykio aplinkybes. Å iame pokalbyje be kitų aplinkybių V. B. nurodo operatorei, kad „revizorė (t. y. nukentėjusioji) atėjo dokumentu praÅ¡yti ir jis jÄ Ä—mė muÅ¡ti, stumdyti“ ir yra įvardinta pavardė „pirmininkas bendrijos P.“.

IÅ¡ Å¡io pakalbio turinio matyti, kad liudytojas V. B. nurodė „ėmė muÅ¡ti, stumdyti“, kas patvirtina, kad nuteistasis atliko daugiau nei vienÄ nukentėjusios stumdymÄ ir sudavė daugiau nei vienÄ smÅ«gį. Be to, skambučio metu V. B. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojas A. K., kuris teigia, kad V. buvo suduoti 4-5 smÅ«giai į pilvÄ ir į deÅ¡inę rankÄ . Å is liudytojas nurodo, kad kitas liudytojas M. B. atbėgo iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ ir kÅ«nu uždengė nuo kaltinamojo. A. K. buvo patalpoje, matė patį įvykį, detaliai pasakoja kas įvyko.

Nei nuteistasis, nei nukentėjusioji neginčija A. K. nurodomų aplinkybių dėl asmenų veiksmų, t. y., kad liudytojai buvo įvykio vietoje ir girdėjo ar matė įvykį. Nuteistojo kaltę patvirtina ir liudytojo M. B. parodymai teisiamajame posėdyje, kuris parodė, kad „A. pasakė „baikit“, tada įėjo į vidų ir pamatė, kad G. jau smÅ«giuoja V.“. Ir Å¡is liudytojas nurodo, kad „Ji tuo momentu buvo įsprausta į kampÄ , matė ne mažiau tris smÅ«gius į pilvo sritį.

SmÅ«giai kaip moteriai buvo stiprÅ«s, fizinį skausmÄ galėjo sukelti“. IÅ¡ Å¡io liudytojo nurodytų aplinkybių matyti, kad Å¡is liudytojas patvirtina nukentėjusios parodymus. 4.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė objektyviais liudytojo M. B. parodymus, nes jis matė, kaip nuteistasis muÅ¡a nukentėjusiÄ jÄ , be to, jis atribojo nuteistÄ jį nuo nukentėjusiosios, kas leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡io asmens parodymai dėl nukentėjusios sužalojimo yra teisingi.

Akivaizdu, kad liudytojui M. B. nebÅ«tų tekę nuteistÄ jį atriboti nuo nukentėjusiosios, jeigu nuteistasis nebÅ«tų naudojęs fizinio smurto. Nors apeliaciniame skunde taip pat kritikuojami liudytojo V. B. parodymai, kaip neteisingi, tačiau lyginant Å¡io liudytojo nurodytas matytas aplinkybes, galima teigti, kad Å¡io asmens parodymai iÅ¡ esmės sutampa su kitų liudytojų parodymais ir nukentėjusiosios parodymais. Pažymėtina, kad Å¡io liudytojo parodymai sutampa iÅ¡ dalies ir su nuteistojo parodymais, iÅ¡skyrus aplinkybes dėl nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmo.

Visi liudytojai buvo įvykio vietoje matė nuteistojo atliekamus aktyvius veiksmus, t. y. smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiajai. Visi Å¡ie liudytojai nuosekliai patvirtintino įvykių eigÄ . 4.6. Dėl aplinkybių, jog G. P. matė 4-5 smÅ«gius, o liudytojas M. B. tik 3 smÅ«gius, pabrėžė, kad liudytojas M. B. buvo trumpam išėjęs, kadangi tuo metu suskambo jo telefonas. Jis sugrįžo po kelių akimirkų iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ . Taigi, logiÅ¡ka, kad liudytojas M. B. nurodė mažesnį smÅ«gių skaičių, nei A.

K., kuris buvo Å¡alimais viso įvykio metu. Jokio prieÅ¡taravimo tarp liudytojų parodymų nėra. 4.7. Apeliacinio skundo argumentai, kad fizinę jėgÄ prieÅ¡ G. P. naudojo V. R. ir M. B. turėtų bÅ«ti atmesti, pats nuteistasis apklausiamas iÅ¡ karto po įvykio, nenurodė tokių aplinkybių. PrieÅ¡ingai, nuteistas teigė, kad liudytojas M. B. „puolė skirti“, kas parodo, kad liudytojas M. B. nenaudojo jokio smurto nuteistojo atžvilgiu, bet siekė nutraukti nuteistojo vartojamÄ smurtÄ nukentėjusios atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis pakeičia savo parodymus, juos papildydamas naujomis aplinkybėmis, kad prieÅ¡ jį buvo naudojamas smurtas. Ä®rodymų, kurie patvirtintų tokiÄ nuteistojo versijÄ baudžiamojoje byloje nėra. 4.8. 2022 m. gegužės 5 d. nukentėjusioji atvykusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių įvardijo nusiskundimus, t. y. skauda sužalotÄ vietÄ , kairę rankÄ , kaklÄ , pilvÄ , svaigsta galva. IÅ¡ nukentėjusios nurodomų sužalojimų matyti, kad liudytojai teisingai nurodė smÅ«gių vietas, t. y. pilvÄ ir rankÄ .

Tokiais veiksmais nuteistasis ne tik sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , bet ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . Nors medicinos specialistas paaiÅ¡kino, kad jis negali nustatyti vietų, į kurias buvo smÅ«giuota sukeliant skausmÄ , kadangi jis gali nustatyti tik nukentėjusio asmens sužalojimus, tačiau fiziniam skausmui konstatuoti nėra bÅ«tinos specialios medicinos žinios. Fizinio skausmo sukėlimÄ gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).

Å iuo atveju, medicinos specialistas teisingai nustatė rankos sužalojimÄ , o fizinio skausmo sukėlimas nustatomas kitais byloje surinktais įrodymais. Nors nuteistasis nurodo, kad medicinos specialistas nurodė net kelis bÅ«dus, kurie galėjo sukelti nustatytus sužalojimus, tačiau sužalojimo laikÄ patvirtina pačios nukentėjusiosios elgesys, t. y. vykimo į medicinos įstaigÄ laikas, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sužalojimai, liudytojų nurodomos aplinkybės dėl smÅ«gio ir paties nuteistojo nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu. 4.9.

Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ autoriaus nuomone, aukščiau nurodyti motyvai patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, tokios pat iÅ¡vados turi bÅ«ti daromos vertinant ir liudytojų parodymus, kadangi jokių prieÅ¡taravimų nėra, o kiti byloje esantys įrodymai, kaip medicininiai dokumentai ir medicinos specialisto iÅ¡vada tik patvirtina iÅ¡vardintų asmenų parodymus, todėl apeliacinis skundas nėra pagrįstas.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusiosios atstovas su apeliacinio skundo argumentais nesutiko, prašė apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti civilinį ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prokuroras su apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . Nuteistojo G. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmetamas 6.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. P. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nurodydamas, kad jo kaltė grindžiama prielaidomis, t. y. abejones keliančiais nukentėjusiosios, kitų liudytojų parodymais, bei specialisto iÅ¡vada. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 7.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).

8. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai suponuoja iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiÅ«lymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ ir iÅ¡analizavusi skundžiamÄ nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. P. kaltu dėl to, kad smurtaudamas sukėlė V. R. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nors apeliantas neigia smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, tvirtindamas, kad nukentėjusioji V. R. jį melagingai apkalba, tačiau tai yra paneigta ne tik pačios nukentėjusiosios, bet ir liudytojų A. K., V. B., G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, specialisto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėjas neturi pagrindo spręsti, kad teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors esmines bylos aplinkybes ar padarė klaidų dėl įrodymų turinio.

10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad bÅ«tų sukeliami atitinkami Å¡ioje normoje nurodyti padariniai.

11. Bylos faktiniai duomenys, t. y. nukentėjusiosios protokolas – pareiškimas (1 t., b. l. 13), jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 28-29), bei teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 151-153) patvirtina, kad 2022 m. gegužės 3 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp nukentėjusiosios V. R. ir nuteistojo G. P., kurio metu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors apeliaciniame skunde menkinami nukentėjusiosios parodymai bei jų įrodomoji galia, tačiau iš byloje esančių nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji iš esmės nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad įvykio vietoje ne kas kitas, o būtent nuteistasis G.

P. prieÅ¡ jÄ smurtavo, tai yra rankos kumščiu smogė į pilvÄ , bei paėmęs už kairės rankos jÄ spaudė, po ko susiformavo kraujosruva. ReikÅ¡minga yra tai, kad nukentėjusiosios parodymus apie jos atžvilgiu nuteistojo iniciatyva panaudotÄ smurtÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir Bendrojo pagalbos skambučio garso įraÅ¡as bei jo apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, jog (duomenys neskelbtini), vyksta kivirčas iki muÅ¡tynių, bendrijos pirmininkas P. stumdo revizorę, jis jÄ Ä—mė muÅ¡t, stumdyt (1 t., b. l. 58-59, 61).

Be to, analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes taip pat patvirtino ir kiti įvykyje betarpiÅ¡kai dalyvavę asmenys, liudytojai A. K., M. B., V. B.. Pasak liudytojo A. K. G. P. smÅ«giavo nukentėjusiajai į pilvÄ ir rankÄ , bandė jÄ iÅ¡mesti iÅ¡ kambario, smÅ«gių buvo apie 4-5 (1 t., b. l. 192-193). Liudytojas M. B. patvirtino, kad buvo konfliktinė situacija tarp G. ir V., jam tuo metu suskambo telefonas ir jis trumpam išėjo, grįžęs pamatė, kad G. jau smÅ«giuoja V., ji buvo įsprausta į kampÄ , matė ne mažiau 3 smÅ«gių į pilvo sritį, smÅ«giai kaip moteriai buvo stiprÅ«s, galėjo sukelti fizinį skausmÄ , nukentėjusioji buvo užsiėmusi už kairės rankos (1 t., b. l. 193-194).

Fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojimo faktÄ taip pat nurodė ir liudytojas V. B., jog konflikto metu G. P. smÅ«giavo nukentėjusiajai V. R. į pilvo sritį, buvo suduoti 3-4 smÅ«giai, A. Å¡oko į tarpÄ juos skirti, nukentėjusioji skundėsi, kad skauda rankÄ (1 t., b. l. 194). Akivaizdu, kad aukščiau aptarti liudytojų parodymai, sutampa tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiosios parodymais, kurie pripažinti iÅ¡ esmės nuosekliais, todėl laikytini patikimais ir logiÅ¡kais patvirtinančiais nuosekliÄ Ä¯vykių grandinę.

Nors apeliaciniame skunde itin akcentuojami liudytojų parodymų neatitikimai dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus, tačiau Å¡ie neatitikimai negali bÅ«ti priežastimi liudytojų parodymus vertinti kaip nepatikimus ar laikyti iÅ¡ esmės melagingais. Minėti liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , patvirtino, jog viskas vyko labai greitai, dėl ko atskiros detalės gali skirtis, atsižvelgiant į įvykio metu patirtÄ stresÄ , be to, vienas iÅ¡ liudytojų (M.

B.) trumpam buvo išėjęs, dėl ko jo nurodytas smÅ«gių skaičius visiÅ¡kai pagrįstai gali skirtis nuo kitų liudytojų nurodyto skaičiaus, visgi esmines įvykio aplinkybes, jog nuteistasis G. P. buvo nusiteikęs agresyviai nukentėjusiosios atžvilgiu, mosikavosi prieÅ¡ jÄ rankomis, panaudojo jėgÄ (pilvo ir kairio žasto srityje) nurodė visi įvykyje betarpiÅ¡kai dalyvavę asmenys. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui liudytojų nurodytos aplinkybės jokių abejonių nekelia, juolab, kad pastarieji nurodė G.

P. pažįstantys, tačiau tarpusavio santykius įvardino kaip neutralius, duomenų, kad jie gali bÅ«ti linkę apkalbėti nuteistÄ jį ar kitaip bandyti jam pakenkti, byloje nėra.

12. AukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad BK 140 straipsnyje numatytų veikų kvalifikavimui lemiamos reikÅ¡mės smÅ«gių skaičius neturi – pakanka įrodyti nors vienÄ nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ , kuriuo žmogui sukeliamas skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Å iuo atveju, medicinos specialistas teisingai nustatė rankos sužalojimÄ , o fizinio skausmo sukėlimas nustatytas kitais byloje surinktais įrodymais, tai yra pačios nukentėjusiosios nusiskundimais tiek betarpiÅ¡kai įvykyje dalyvavusiems asmenims, tiek nedelsiant kreipiantis pas Å¡eimos gydytojÄ , tiek medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

13. Priešingai apelianto gynėjo skundo argumentams, pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. R. ir liudytojų A. K., V. B., G. B. parodymais nesuteikia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 800/2022 (02), kurioje konstatuota, kad V. R. nustatyta kraujosruva kairiame žaste, sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku, tai yra 2022 m. gegužės 3 d. (1 t., b. l. 66-67).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas patvirtino savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ , jog sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas spaudžiant žastÄ (1 t., b. l. 191-192). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti specialisto iÅ¡vada, nes ji jokių abejonių savo iÅ¡samumu ir teisėtumu nekelia. Tai, kad specialistas nurodė sužalojimo padarymo laikotarpį nuo 1 iki 8 parų, jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymų ir Specialisto iÅ¡vados kaip nepatikimų bei neobjektyvių.

Pažymėtina, kad įvykis įvyko 2022 m. gegužės 3 d., tuo tarpu 2022 m. gegužės 4 d. atlikta nukentėjusiojo asmens apžiÅ«ra ir asmens apžiÅ«ros protokole, bei fotolentelėse prie protokolo pateikti duomenys patvirtina, kad ant nukentėjusiosios V. R. kairės rankos žasto srities matoma netaisyklingos formos kraujosruva (1 t., b. l. 53-56). Visi Å¡ie duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji iÅ¡kart po įvykio, nedelsdama ėmėsi priemonių užfiksuoti jai padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kuris atitinkamai atsispindi ir 2022 m. gegužės 5 d. specialisto iÅ¡vadoje, atlikus gyvo asmens tyrimÄ .

Duomenų, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ nukentėjusiÄ jÄ galėjo sužaloti kiti asmenys, ar kad nukentėjusioji susižalojo kitomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinime, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, nuteistojo samprotavimai Å¡iuo klausimu atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

14. Be to, nors apeliantas neigia smurtavęs nukentėjusios atžvilgiu, visgi jo parodymai Å¡iuo klausimu nėra nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu, netrukus po įvykio 2022 m. gegužės 5 d. apklaustas G. P. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, nurodė, jog buvo suėmęs nukentėjusiosios rankas, neneigia, kad jas spaudė (1 t., b. l. 90-91). AnalogiÅ¡kas aplinkybes pastarasis nurodė ir 2022 m. gegužės 16 d. apklausos metu, jog sugriebė rankomis už nukentėjusiosios rankų, už kuriuos vietos tiksliai nepamena, pripažįsta, kad rankas suspaudė, dėl ko nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ , neprisimena, kad bÅ«tų jai smÅ«giavęs ranka, galbÅ«t sudavė, kuomet tarpusavyje stumdėsi, dėl poelgio gailisi (1 t., b. l. 101).

Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė jau kitas aplinkybes dėl savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, tai yra jog suėmė nukentėjusiosios rankas, tačiau už plaÅ¡takų, už žastų galimai jÄ sugriebė M. B. (2 t., b. l. 11-14). VisiÅ¡kai pagrįstai tokius nuteistojo parodymus bei jo iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad nukentėjusiÄ jÄ galėjo sužaloti M. B., teismas vertino kaip gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.

Dar labiau, nei vienas įvykyje betarpiÅ¡kai dalyvavęs asmuo, iÅ¡skyrus patį nuteistÄ jį, nenurodė, kad nukentėjusioji už žasto buvo sugriebta liudytojo M. B..

15. Taigi iÅ¡dėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog G. P. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tai yra žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė smÅ«gį V. R. į pilvo sritį bei suėmęs už jos kairės rankos, jÄ spaudė, po ko nukentėjusiajai susiformavo kraujosruva kariame žaste, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Pripažindamas G. P. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl G.

P. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl išteisinti jį dėl šios nusikalstamos veikos, nėra jokio pagrindo.

16. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę G. P. tinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, nurodė iÅ¡samius motyvus dėl laisvės apribojimo bausmės skyrimo, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Civilinių ieÅ¡kinių dalyje atsižvelgta į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir žalos klausimai taip pat iÅ¡spręsti tinkamai. Kolegija su apylinkės teismo motyvais sutinka, nes jie atitinka įstatymų reikalavimus.

17. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nukentėjusiosios patirtų atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo iÅ¡ nuteistojo 18. Nukentėjusiosios V. R. atstovas advokatas Dalius Mecelica apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie nukentėjusiosios patirtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, paslaugų pobÅ«dis – atsikirtimo į apeliacinį skundÄ parengimas, pasiruoÅ¡imas teismo posėdžiams ir klientės atstovavimas teisme, kurios sudaro 900 Eur ir jas praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1042810 patvirtina, kad V. R. už suteiktas teisines paslaugas 2023 m. kovo 7 d. sumokėjo advokatui D. Mecelicai 900 Eur (2 t., b. l. 76).

19. Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iÅ¡ nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020).

20. Å i baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Nukentėjusiosios iÅ¡laidos advokatui buvo pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Ä®vertintina tai, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovas pateikė gana iÅ¡samų atsikirtimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuriame pasisakė dėl skundo argumentų.

Atsižvelgiant į nukentėjusiajai suteiktos teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato veiksmų kiekį bei mastÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios turėtos 900 Eur iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra adekvačios proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, nėra per didelės, todėl priteistinos iÅ¡ nuteistojo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo G. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundÄ atmesti.

Tenkinti nukentėjusiosios V. R. praÅ¡ymÄ ir priteisti iÅ¡ G. P. nukentėjusiosios V. R. naudai 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Algirdas Giedraitis Odeta Gruodienė Jurga Vasiliauskienė