feaedf01-89b6-4e37-b270-b0718e78a0ee · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-361/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29824-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; (S) 1.2.4.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, L.

A. ir jo gynėjui advokatui Aivarui RaiÅ¡učiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Valdo Grabausko apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji bylÄ dėl kaltinimo L. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį nutraukta dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. L. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.38 val., Klaipėdoje, Naikupės g. 28, prie prekybos centro „Iki“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia peiliu dÅ«rė vienÄ kartÄ K. K. (K. K.) į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdÄ deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje (ties užpakaline pažasties linija, 9 tarpÅ¡onkauliniame tarpe) su oro ir kraujo susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir kepenų pažeidimu, dėl to jis buvo sunkiai suluoÅ¡intas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas).

II. Apeliacinio skundo praÅ¡ymai ir argumentai 2. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras V. Grabauskas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio l dalyje, ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. 2.1. Argumentuoja, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bÅ«tinÄ jÄ gintį.

Nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga, nes teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Aktualios veikos padarymo aplinkybes teismas iÅ¡dėstė Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes neteisingai įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikÅ¡mės ir dėl jų nepasisakė.

Teismas, priimdamas nutartį nutraukti bylÄ L. A., esant BK 28 straipsnyje 2 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai, padarė iÅ¡vadÄ , kad pastarasis durdamas peiliu nukentėjusiajam K. K. veikė ne nukentėjusiojo puolimo, o gynybos tikslais, nes smurtas buvo pavartotas tik po to, kai nukentėjusysis, pribėgęs, prie nuo jo bėgančio kaltinamojo, prieÅ¡ jį užsimojo rankomis, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis realaus ir akivaizdaus pavojaus jo sveikatai sÄ lygomis turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir ja teisėtai pasinaudojo, neperžengdamas jos ribų (BK 28 straipsnio 3 dalis).

Teismas netyrė ir visiÅ¡kai nepasisakė, ar kaltinamojo L. A. pasirinkta gynybos priemonė buvo proporcinga ir ar jo gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . BÅ«tent Å¡ios aplinkybės yra svarbios sprendžiant bÅ«tinosios ginties proporcingumo klausimÄ , nes įstatyme numatyti tik du atvejai, kuriems esant nepripažįstama, kad peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos – kai bÅ«tinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, ir kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ .

Teismas turėjo itin kruopščiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir savo iÅ¡vadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių bylos aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ BK 28 straipsnio taikymÄ . Tačiau to nebuvo padaryta, dėl to iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, jų tikrumo ir tikslumo kelia abejonių. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį bÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. 2.2.

Teismų praktikoje iÅ¡vada apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiÅ¡kiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo bÅ«tinos. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turėjo įvertinti kėsinimosi pobÅ«dį, pavojingumÄ ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besiginančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-31-788/2015).

Teismas rėmėsi tais bylos įrodymais arba jų dalimi, kurie pagrindžia L. A. pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ , o kiti įrodymai, nepatvirtinantys teismo iÅ¡vadų, nevertinti arba vertinti fragmentiÅ¡kai. Teismas neįvertino ir nepasisakė apie paties L. A. veiksmus ir elgesį bare, t. y. o bÅ«tent tai, kad jis nekviečiamas atsisėdo prie stalelio, kur sėdėjo svetimi žmonės, ir, kaip patvirtino liudytojai A. V. bei I. G., nors tai ir neiÅ¡provokavo konflikto, tačiau sukėlė jų nepasitenkinimÄ .

Teismas neįvertino L. A. elgesio tik išėjus iÅ¡ baro, nes liudytojai D. B. ir A. V. parodė, kad jiems belaukiant taksi, jis vėl atsirado Å¡alia jų, ir, kaip parodė jis pats, po suduoto smÅ«gio į veidÄ iÅ¡sitraukė peilį pagÄ sdinimui, nors iÅ¡ esmės turėjo visas galimybes veikti ne prieÅ¡ingu teisei elgesiu, t. y. turėjo telefonÄ , kuriuo galėjo iÅ¡sikviesti pagalbÄ (jei jau buvo puolamas ar grėsė puolimas), be to, galėjo iÅ¡ baro išėjęs eiti namo, tačiau bÅ«damas neblaivus nusprendė vieÅ¡oje vietoje demonstruoti Å¡altÄ neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ peilį, tai vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodo, jog jo elgesys nebuvo gynybinis.

Apklaustas kaip liudytojas A. V. patvirtino, jog L. A. juos kvietė, provokavo, sakė ateiti. 2.3. Nors L. A. ir nurodė, kad jam K. K. sudavė smÅ«gį į veidÄ , bei eksperto iÅ¡vada Nr. G 1234/2021 (03) L. A. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau pats nukentėjusysis K. K. ir kiti kaip liudytojai apklausti asmenys (buvę įvykio vietoje) neigė smurto buvimo faktÄ prieÅ¡ kaltinamÄ jį, ir byloje iÅ¡ esmės nėra jokių duomenų (iÅ¡skyrus L. A. parodymų ir eksperto iÅ¡vados), kurie objektyviai galėtų patvirtinti faktÄ , jog prieÅ¡ pastarÄ jį buvo vartotas fizinis smurtas.

Todėl teismo padarytos iÅ¡vados, kad kaltinamasis prieÅ¡ įvykį galėjo patirti smurtÄ , todėl galėjo baimintis dėl savo saugumo, yra tik prielaidos, kurios niekaip nebuvo patvirtintos ir pagrįstos byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusysis K. K. tiek ikiteisminio, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kurių metu nurodė, jog jokio konflikto tarp jo ir kaltinamojo L. A. nebuvo, o jis vijosi kaltinamÄ jį norėdamas jį sulaikyti, nes matė, kaip jis prie baro buvo iÅ¡sitraukęs peilį ir ta situacija jam pasirodė pavojinga.

Nukentėjusysis K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pribėgęs prie L. A. norėjo kažkaip jį sulaikyti, bandė jam suduoti, tačiau pamatė jo rankose peilį, todėl apsisuko ir pradėjo bėgti ir tuo metu pajuto smÅ«gį į nugarÄ , o A. V. buvo atsilikęs nuo jų 20–30 metrų. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas R. R. nurodė, kad ,,jam labiausiais priimtina versija, kad nukentėjusysis atsitraukinėjo ir gavo smÅ«gį iÅ¡ nugaros smÅ«giuojant deÅ¡ine ranka į deÅ¡inį Å¡onÄ , nes taip suduoti paprasčiausiai“.

Šie teismo eksperto komentarai ir pateikta išvada atitiko nukentėjusiojo K. K. nurodytas aplinkybes, jog, kai pamatė, kad A. V. yra toli nuo jų, suprato, kad vienas su L. A. nesusitvarkys, nes jis yra ginkluotas, tada apsisuko ir pradėjo nuo jo bėgti, ir tuomet pajuto iš nugaros smūgį. Taigi K. K. jau atsitraukinėjo nuo L. A., ir tuomet pajuto smūgį. Todėl teismo padaryta išvada, kad L. A. durdamas peiliu K. K. veikė ne nukentėjusiojo puolimo, o gynybos tikslais, laikytina nepagrįsta, neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir padaryta remiantis prielaidomis, o ne konkrečiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. 2.4.

L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog „eidamas atbulas pamatė kaip vyras, kuriam dÅ«rė, nubėgo į Å¡alį, apibėgo aplinkui ten esančiÄ parduotuvę „Iki“, kad jį apsupti ir po to greitai bėgo link jo iÅ¡ Å¡ono, jis visÄ tÄ laikÄ atlenkiamÄ peilį laikė rankoje, ir kai vyras greitai prie jo pribėgo, kaip vėliau suprato, iÅ¡sigandęs dÅ«rė jam, bet tuo momentu jis dėl iÅ¡gÄ sčio nesuprato, kad įdÅ«rė, matė, kad vyras pritÅ«pė ir jis ėmė bėgti“.

L. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusysis užšoko ant jo, neprisimena to momento, kai jam įdÅ«rė. Atnaujinus įrodymų tyrimÄ , L. A. teisme parodė, kad nukentėjusysis kažkaip labai greitai atsirado prie jo, net nesuprato, kaip, nes viskas vyko labai greitai. Neprisimena, kaip stovėjo su nukentėjusiuoju. Jis jau buvo atsitraukęs, o nukentėjusysis jam buvo iÅ¡ priekio. Tokius L. A. parodymus vertina kaip nenuoseklius, prieÅ¡taringus, ir vertinta juos kritiÅ¡kai, nes pastarasis tokiu bÅ«du nori iÅ¡vengti arba suÅ¡velninti jam gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Teismas rėmėsi liudytojų policijos pareigÅ«nų G. R., V. J. bei A. G. parodymais, kurie atvyko į įvykio vietÄ vėliau, ir vykusius veiksmus matė tik peržiÅ«rėjus vaizdo medžiagÄ . Teismas nurodė, jog L. A. vijosi ne tik nukentėjusysis, bet ir D. B. ir A. V., kurie patvirtino, kad norėjo sulaikyti kaltinamÄ jį, nors tam aiÅ¡kios priežasties neturėjo, nes jis jokios realios grėsmės nekėlė ir nieko nė vienam jų nepadarė. Nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, nes vieÅ¡oje vietoje neblaivaus L.

A. agresyvus peilio demonstravimas akivaizdžiai sukėlė pavojingÄ ir neprognozuojamÄ situacijÄ . Tai patvirtino nukentėjusysis ir įvykio vietoje buvę liudytojai. Be to, teismas neįvertino pareigÅ«no V. J. nurodytos aplinkybės, jog L. A. bėgo nuo policijos pareigÅ«nų, tačiau vėliau buvo pavytas ir sulaikytas, o į klausimus, kas įvyko, kodėl bėgo nuo policijos, nieko atsakyti nesugebėjo ir nieko nepaaiÅ¡kino, nesakė, jog nukentėjo, ir nesakė, jog gynėsi nuo ko nors. PrieÅ¡ L.

A. buvo pavartota spec. priemonė – antrankiai, nes jo veiksmai buvo neprognozuojami. Å ios pareigÅ«no nurodytos aplinkybės dar kartÄ patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų nurodytas aplinkybes, kad L. A. nuo pat pirmosios susitikimo minutės (kai nekviestas prisėdo prie stalelio) iki sulaikymo momento elgėsi neadekvačiai ir neprognozuojamai. 2.5. Teismas konstatavo bÅ«tinosios ginties situacijos egzistavimÄ , akcentuodamas ir jėgų santykio persvarÄ bei pačiam kaltinamajam konstatuotÄ nežymų sveikatos sutrikdymo aplinkybę.

Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, įvykus fiziniam kontaktui tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, įvykio vietoje jie buvo tik dviese, kitų asmenų arti nebuvo, jie buvo atsilikę 10–20 metrų, ir daugiau ėjo nei bėgo. BÅ«tinoji gintis galima tik esant kėsinimuisi, o iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis atliko rankų judesius vienas prieÅ¡ kitÄ , todėl Å¡iuo atveju tokios aplinkybės konstatuoti nėra pagrindo. O vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali bÅ«ti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima bÅ«tinoji gintis, nes Å¡is baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingo kėsinimosi, o ne nuo pavojingo asmens (kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011).

Be to, kaltinamasis turėjo ginklÄ â€“ peilį, tai jam suteikė fizinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, todėl nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusysis turėjo aiÅ¡kiÄ jėgų persvarÄ . Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (kasacinė nutartis Nr. 2K-416-942/2016). Å iuo atveju byloje nėra duomenų apie kaltinamajam kilusiÄ grėsmę, o vien tai, kad jį (jam prieÅ¡ tai iÅ¡sitraukus peilį ir jį demonstravus) vijosi nukentėjusysis ir liudytojai A.

V. bei D. B., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kaltinamajam kilo reali grėsmė ir pavojus. Tuo momentu, kai nukentėjusysis K. K. prisivijo L. A., paÅ¡alinių asmenų Å¡alia nebuvo, o K. K. jokio ginklo neturėjo ir nors galbÅ«t bandė atlikti atitinkamus veiksmus rankomis, tačiau L. A. reakcija ir pasirinktas veikimo bÅ«das, t. y. durti peiliu jam į gyvybiÅ¡kai svarbius organus, aiÅ¡kiai peržengia bÅ«tinosios ginties ribas. Taigi bÅ«tinosios ginties situacija Å¡iuo atveju nesusiklostė, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas, o turėjo priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

3. Teismo posėdyje apygardos teisme prokuroras V. Grabauskas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, L. A. ir jo gynėjas advokatas A. RaiÅ¡utis – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Taigi bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos yra Å¡ios:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).

5. Apeliantas teigia, jog byloje nėra duomenų apie L. A. kilusiÄ grėsmę, o vien tai, kad jį, jam prieÅ¡ tai iÅ¡sitraukus peilį ir jį demonstravus, vijosi K. K., A. V. bei D. B., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad L. A. kilo reali grėsmė ir pavojus. Neblaivaus L. A. agresyvus peilio demonstravimas akivaizdžiai sukėlė pavojingÄ ir neprognozuojamÄ situacijÄ . Tuo momentu, kai K. K. prisivijo L. A., paÅ¡alinių asmenų Å¡alia nebuvo, o K. K. jokio ginklo neturėjo ir nors galbÅ«t bandė atlikti atitinkamus veiksmus rankomis, tačiau L. A. reakcija ir pasirinktas veikimo bÅ«das, t. y. durti peiliu K. K. į gyvybiÅ¡kai svarbius organus, aiÅ¡kiai peržengia bÅ«tinosios ginties ribas. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

6. Apylinkės teismas išsamiai atskleidė ginčo konfliktinės situacijos aplinkybes ir jos dalyvių veiksmų turinį, padarė ištirtais bylos įrodymais pagrįstas, logiškas išvadas, kurios leidžia įsitikinti tuo, jog šiuo konkrečiu atveju L. A. gynyba buvo proporcinga kėsinimosi pavojingumui. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas pagrįstai nesureikšmino aplinkybės, jog būdamas neblaivus L. A. demonstravo peilį bare. Tiek nukentėjusysis K. K., tiek liudytojai A. V. ir D. B., kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, nenurodė, kad tuo peiliu pastarasis grasino atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį neblaivaus L. A. elgesį bare lėmė tai, jog K. K. sudavė jam į veidÄ kumščiu, todėl, iÅ¡sitraukęs peilį prieÅ¡ K. K., kuris bare buvo vienoje kompanijoje su dar dviem vyrais – A. V. ir D. B. – bei I. G. (A. V. sugyventine), norėjo juos iÅ¡gÄ sdinti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti tolimesnio smurto prieÅ¡ save. Jausdamas grėsmę, L. A. nusprendė bėgti nuo vyrų kompanijos, bet buvo pasivytas tik K. K., o jį taip pat besivejantys A. V. ir D.

B. jo nepavijo.

7. L. A. sužalojimo veide aplinkybę patvirtina Specialisto iÅ¡vada Nr. G1234/2021(03), kuria jam konstatuotas padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muÅ¡tinės žaizdos ir gleivinės nubrozdinimo apatinėje lÅ«poje, 32 danties intraalviolinio laisvumo. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu kontaktu dėl smÅ«gio poveikio kietų, bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. Todėl apeliantas nepagrįstai kritikuoja ir kaip prielaidomis grįstÄ vertina apylinkės teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis prieÅ¡ įvykį galėjo patirti smurtÄ , todėl galėjo baimintis dėl savo saugumo.

8. Visi neblaivÅ«s minėtos vienos kompanijos dalyviai, kurie beje nebuvo patenkinti nekviesta neblaivaus L. A. draugija bare, nurodė, kad pastarojo bare niekas iÅ¡ jų nemušė ir jokių konfliktų su juo neįvyko. Tačiau tokie jų teiginiai nėra patikimi, nes ginčo įvykio situacijos eiga leidžia įsitikinti L. A. parodymų objektyvumu, o bÅ«tent tuo, jog kai jis gavo bare smÅ«gį nuo K., tada iÅ¡sitraukė peilį, nes manė, kad taip iÅ¡gÄ sdins vyrus, sakė jiems, kad nenori konfliktų, tačiau tai turbÅ«t juos dar labiau įsiutino.

Be to, apylinkės teismas tinkamai įvertino A. V. ir D. B. duotų parodymų apie tai, dėl ko jie vijosi L. A., tikslų turinį. Liudytojas A. V. parodė, kad L. A. vijosi vien dėl to, kad Å¡is pademonstravo peilį, o D. B. – dėl to, kad pastarÄ jį vijosi jo draugas A. V.. Tokie Å¡ių liudytojų parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad jie tiesiog siekė kartu su K. K. pasivyti prieÅ¡ juos bravÅ«riÅ¡kai bare pasielgusį L. A., o ne esant pavojui ar grėsmei dėl savo ar kitų asmenų sveikatos, gyvybės ir pan., sulaikyti jau iÅ¡ baro prieigų pasiÅ¡alinusį L.

A..

9. Taip pat teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo motyvams, jog L. A., patyręs fizinį smurtÄ bare iÅ¡ K. K., pastarojo elgesį pagrįstai įvertino kaip pavojingÄ . Å iuo atveju K. K. neva sulaikyti L. A. siekė padėti ir kartu su juo jį vijosi dar du neblaivÅ«s vyrai – D. B. ir A. V.. Tačiau akivaizdu, jog imtis savarankiÅ¡kų iniciatyvų ir (ar) savo jėgomis imtis persekioti, sulaikyti neblaivų bei peilį bare jiems tik parodžiusį L.

A., nei K. K., nei A. V. ir (ar) D. B. neturėjo jokio teisėto pagrindo ir tam jokios bÅ«tinybės kilę nebuvo. L. A. parodė kompanijai turįs peilį tik po to, kai gavo smÅ«gį kumščiu į veidÄ , tačiau toks jo veiksmas jokios realios grėsmės ar pavojaus niekam iÅ¡ Å¡ios kompanijos dalyvių ir (ar) kitiems asmenims nesukėlė. L. A., kaip buvo minėta, iÅ¡ karto po to apskritai pasiÅ¡alino iÅ¡ baro, nes pajautė trijų neblaivių vyrų jėgos persvarÄ ir realiÄ grėsmę ir jau buvo sumuÅ¡tas jo veidas.

Todėl kaip nepagrįstas vertinamas prokuroro teiginys, jog vieÅ¡oje vietoje neblaivus L. A. agresyviai demonstravo peilį ir tokiu bÅ«du akivaizdžiai sukėlė pavojingÄ ir neprognozuojamÄ situacijÄ .

10. Liudytojai G. R., V. J. ir A. G. patvirtino, kad jie vaizdo įraÅ¡e matė nukentėjusiojo K. K. rankų judesius dar prieÅ¡ L. A. iÅ¡sitraukiant peilį ir matė, kaip K. K. apibėgo L. A. ir jie susidÅ«rė. K. K. ne tik vijosi L. A., kai Å¡is bandė pabėgdamas pasiÅ¡alinti nuo jo, D. B. bei A. V., bet ir pavijęs, prieÅ¡ sužalojimÄ , atliko kažkokius judesius rankomis ir jiedu susistumdė. Liudytojas A. G. parodė, kad vaizdo įraÅ¡e matė ne tik tai, kad L. A. ir K. K. susistumdė, bet ir tai, kad, jiems besistumdant, L.

A. nukrito nugara ant žemės, o K. K. griuvo ant jo. Pažymėtina, kad ekspertas R. R. apylinkės teisme paaiškino, kad negali atmesti, jog nukentėjusiojo sužalojimai galėjo būti patirti jam užgriuvus ant kaltinamojo, tačiau griuvimas turėjo būti dešiniu šonu, užpakaline dalimi, kad būtų padarytas toks sužalojimas; labiau tikėtina, kad nustatytas dūris buvo iš nugaros arba iš šono, arba buvo grumtynės ir asmuo buvo apkabintas. Taigi ekspertas R. R., kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, kategoriškai nepaneigė, kad L.

A. galėjo K. K. sužaloti ir Å¡iam užgriuvus ant L. A. ar jiems susigrÅ«mus, o Å¡i aplinkybė nepaneigia L. A. nurodytų aplinkybių, kad K. K. jį puolė, t. y. bėgo link jo ir ant jo Å¡oko, todėl ir dÅ«rė jam arba pastarasis pats įsidÅ«rė į jo iÅ¡tiestoje rankoje laikomÄ nedidelį peilį.

11. Visetas aptartų aplinkybių leidžia kaip pagrįstÄ vertinti apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , jog K. K. kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. L. A., pasiÅ¡alinęs iÅ¡ baro, netgi bėgdamas iÅ¡ ten, nesiekė sužaloti K. K., o savo veiksmais spontaniÅ¡kai sureagavo į pastarojo netikėtÄ užpuolimÄ . Be to, L. A. suprato, kad gali bÅ«ti pavytas ir apsuptas, nes kartu su K. K. jį dar vijosi minėtieji D. B. ir A. V.. Taigi K. K., besivydamas L. A. ir jį užsipuldamas, sukėlė pavojingÄ , akivaizdžiÄ ir realiÄ grėsmę L. A., todėl, bÅ«damas jo užpultas, L. A. turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir realizavo Å¡iÄ teisę neperžengdamas jos ribų.

12. Nors L. A. pavyko atremti K. K. užpuolimÄ tik pastarajam pajutus jo rankose laikyto peilio dÅ«rį, tačiau nėra pagrindo manyti, kad L. A. tam iÅ¡ anksto ruošėsi ar kitaip tyčia tokiu bÅ«du norėjo sužaloti K. K.. Todėl kaip nepagrįsti atmetami apelianto teiginiai, kad bÅ«tinosios ginties situacija nekilo, nes fizinis kontaktas įvyko tik tarp dviejų asmenų – nukentėjusiojo ir kaltinamojo, o kitų asmenų arti nebuvo, nes jie buvo atsilikę 10–20 metrų, ir daugiau ėjo nei bėgo.

Galiausiai nutartyje išdėstyti ištirti posėdyje objektyvūs, nuoseklūs liudytojų G. R., V. J. ir A. G. parodymai ir kartu aptarti eksperto R. R. paaiškinimai leidžia pagrįstai teigti, kad K. K. buvo sužalotas, kai užgriuvo ant žemės nuvirtusio L. A., kuris tuo metu rankoje turėjo peilį. Todėl kaip nederantis su L. A. ir K. K. kontakto būdu vertinamas apelianto argumentas, jog K. K. pajuto smūgį peiliu tuo metu, kai jau neva atsitraukinėjo nuo L. A.. Aplinkybė, jog L. A. turėjo peilį, priešingai nei teigia apeliantas, nesustabdė K.

K. ir jokios persvaros L. A. nesuteikė, nes užpuldamas L. A. neabejotinai žinojo, kad jis turi peilį. Be to, tuo metu prie L. A. artėjo dar du kompanijos vyrai, o tai suteikė K. K. pasitikėjimo savo fiziniu pranašumu, todėl L. A. tokios jo, prieš tai dar sumušto bare, užpuolimo aplinkybės buvo neabejotinai grėsmingos ir pavojingos jo sveikatai bei gyvybei.

13. Apeliantas L. A. parodymus vertina kaip nenuoseklius, prieÅ¡taringus, tačiau vien tai, kad pastarasis aiÅ¡kiai neprisiminė, kaip konkrečiai įvyko kontaktas su jį pasivijusiu K. K., juolab, kad L. A. buvo neblaivus ir apskritai nesuprato, kaip įdÅ«rė peiliu K. K., nereiÅ¡kia, kad duodamas informatyvius parodymus jis norėjo iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų, policijos pareigÅ«nų – G. R., V. J. bei A. G. – parodymais, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas rėmėsi pagrįstai ir nebuvo bei nėra jokio pagrindo netikėti tuo, kÄ jie matė minėtame įvykio vaizdo įraÅ¡e ir aiÅ¡kiai, iÅ¡samiai atpasakojo teismo posėdyje.

14. Nurodydamas, jog L. A. bėgo nuo policijos pareigÅ«nų, tačiau vėliau buvo pavytas ir sulaikytas, o į klausimus, kas įvyko, kodėl bėgo nuo policijos, nieko atsakyti nesugebėjo ir nieko nepaaiÅ¡kino, nesakė, jog nukentėjo ir nesakė, jog gynėsi nuo ko nors ir prieÅ¡ L. A. buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai, apeliantas nepagrįstai vertina, kad pastarojo veiksmai buvo neprognozuojami. L. A. po įvykio netoli įvykio vietos sulaikė pareigÅ«nas V. J., surakino jį antrankiais. Tačiau toks greitas L. A. sulaikymas dar nereiÅ¡kia, kad jo veiksmai, kaip teigia apeliantas, buvo neprognozuojami. Be to, L. A. po kontakto su K. K. pats jautė fizinį skausmÄ ir pareigÅ«nams iÅ¡ pat pradžių ir toliau procese neginčijo aplinkybės, kad peiliu sužalojo šį asmenį.

15. Apibendrindama anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ L. A. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nustatęs jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę – bÅ«tinÄ jÄ gintį. Nutartyje teismo iÅ¡vados yra pagrįstos įrodymų visuma, juridiÅ¡kai motyvuotos. Nutartis priimta iÅ¡samiai, objektyviai iÅ¡nagrinėjus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ginčijamos veikos pobÅ«dį.

Todėl naikinti nutarties ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Valdo Grabausko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė