2011-10-21 Nr. ANB-6-4-62-3-00318-2010-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N62-1954/2011

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00318-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 50.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Administracinės komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 24 d. nutarimu P. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį skyrė 150 Lt baudą už tai, kad 2010 m. sausio 18 d. jis savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą R. B., t. y. užrakino vartus ir neleido jai išvažiuoti iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), tuo nepadarydamas esminės žalos R. B. teisėms ir teisėtiems interesams.

P. B. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. kovo 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad su R. B. buvo sudaręs patalpų (buto) nuomos sutartį, žemės sklypas nebuvo nuomos sutarties objektu. Pažymėjo, kad buvo įspėjęs R. B. nebelaikyti kieme automobilių, nes nuo 2009 m. gruodžio 1 d. ketino rakinti kiemo vartus. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas su trūkumais, nes jame nenurodyta, kokią įstatymais nustatytą tvarką jis pažeidė.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu P. B. skundą tenkino – Institucijos 2010 m. kovo 24 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad nei Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, nei įstatymas naudojimosi žemės sklypu šalia gyvenamųjų patalpų, kurias nuomininkas išsinuomavo, konkrečiu atveju nenustatė, dėl naudojimosi kiemu šalys nebuvo susitarę. Patekimui iš nuomojamų patalpų į gatvę buvo naudojami nerakinami varteliai. Teismas pažymėjo, kad R. B. teismo posėdžio metu pripažino, jog turėjo galimybę išeiti pro vartelius, todėl jos judėjimo laisvė nebuvo suvaržyta, o automobilių stovėjimo kieme tvarką ji privalėjo suderinti su gyvenamųjų patalpų nuomotoju. Pabrėžė, kad 2009 m. lapkričio 20 d. paštu išsiųstas nuomotojo pranešimas nuomininkei patvirtina, jog dėl nesinaudojimo kiemu R. B. buvo įspėta. Nurodė, kad vartai buvo užrakinti praėjus mėnesiui po pranešimo išsiuntimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad jog 2010 m. sausio 18 d. užrakindamas vartus P. B. ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo nepadarė.

II. Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą ir palikti galio Institucijos 2010 m. kovo 24 d. nutarimą. Paaiškina, kad namo pirmąjį aukštą iš P. B. išsinuomojo tik todėl, kad buvo didelis kiemas statyti tris jai priklausančius automobilius ir išleisti palakstyti šunis. Teigia, kad savo lėšomis aptvėrė sklypą nauja tvora. Tvirtina, kad jai adresuotas pranešimas apie ketinamus rakinti vartus buvo siųstas senu jos gyvenamosios vietos adresu bei kad jis buvo surašytas po Institucijos posėdžio, kuriame buvo nagrinėta byla. Nurodo, kad P. B. tyčia užrakino vartus, kad su savo automobiliais ji negalėtų išvažiuoti, taip apribodamas jos judėjimo laisvę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovada – teigia, kad Institucijos 2010 m. kovo 24 d. nutarimas skirti administracinę nuobaudą P. B. yra teisėtas ir teisingas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. B. atstovas advokatas Žilvinas Stašaitis prašo R. B. reikalavimus pripažinti nepagrįstais ir apeliacinį skundą atmesti bei priteisti P. B. bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, nes nebuvo nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimai buvo pažeisti. Tvirtina, kad P. B. nebuvo sutaręs su apeliante dėl žemės sklypo naudojimo. Teigia, kad P. B. veikė būtinosios ginties ribose, siekdamas apginti savo turtą. Pažymi, kad 2009 m. lapkričio 20 d. pranešimas apie ketinamus rakinti vartus buvo išsiųstas registruotu paštu, apeliantės nurodytu korespondencijos adresu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Civilinio kodekso 6.532 straipsnio 3 dalimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomojosi 80 m2 bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-23). Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė P. B. priklausiančiame žemės sklype, į kurį patenka nuomotos gyvenamosios patalpos, statė ir laikė jai priklausančius automobilius. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad P. B. R. B. nurodė nesutinkantis, jog ji statytų automobilius jam priklausančiame žemės sklype ir 2009 m. lapkričio 20 d. išsiuntė pranešimą, informuodamas R. B., jog kiemo vartai bus rakinami nuo 2009 m. gruodžio 1 d., todėl prašė kieme nebelaikyti automobilių (b. l. 18).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2010 m. sausio 18 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo užrakino vartus ir iš kiemo neleido išvažiuoti R. B. (b. l. 50). P. B. tvirtina, kad R. B. neturėjo teisės naudotis žemės sklypu, į kurį patenka išnuomotos patalpos, ir jame statyti automobilius. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip minėta, atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį nėra reikšminga, ar asmuo, traukiamas atsakomybėn, įgyvendina savo tikrąją, ar tariamą teisę. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai.

Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Nagrinėjamu atveju P. B., realizuodamas teisę į nuosavybę, piktnaudžiavo teise. Nors apeliantės judėjimo laisvė nebuvo suvaržyta ir ji galėjo pro kitus vartelius iš kiemo išeiti ir grįžti atgal, P. B. kliudė R. B. išvažiuoti iš kiemo jai priklausančiu automobiliu, taip suvaržydamas R. B. teisę laisvai naudotis jai priklausančiu turtu. Kaip nustatyta, apeliantė buvo informuota, kad kiemo vartai bus rakinami, tačiau, remiantis aukščiau cituotu įstatyminiu reglamentavimu, P. B., įgyvendindamas savo teisę į nuosavybę, turėjo elgtis taip, kad nepažeistų R. B. teisės naudotis jai priklausančiu turtu, t. y. jis turėjo leisti apeliantei išvažiuoti iš kiemo jai priklausančiu automobiliu. Tačiau pasirinktu elgesio modeliu P. B. nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų. Todėl darytina išvada, kad P. B. veiksmai, neleidžiant nukentėjusiajai laisvai išvažiuoti iš kiemo, kvalifikuotini pagal ATPK 188 straipsnį kaip savavaldžiavimas. P. B. nepateikė jokių įrodymų, jog grėsė realus pavojus jo nuosavybei ir jis savo teisių negalėjo apginti kitaip, kaip užrakindamas kiemo vartus ir neleisdamas R. B. jai priklausančiu automobiliu išvažiuoti iš kiemo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą P. B. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai, visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Antanas Ablingis

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas