2021-02-17 Nr. AB-3493-3-63-3-02375-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-118-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02375-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir J. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. K. ir J. K. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. lapkričio 10 d. operatyvaus patikrinimo pavedimo priedus Nr. (28.1)IFR1043-4337 ir Nr. (28.1)IFR1043-4338 (toliau – ir Priedai), kuriais pratęstas operatyvaus patikrinimo terminas iki 2020 m. gruodžio 17 dienos.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai ginčija Inspekcijos operatyvaus patikrinimo 2020 m. liepos 10 d. pavedimų Nr. (28.)1FR1043-2550 ir Nr. (28.)1FR1043-2551 termino pratęsimą, kuriame nurodyta, kad patikrinimo terminas pratęsiamas, nes nėra gauta informacija iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsniu, 120 straipsnio 3 dalimi, Inspekcijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punktu, nustatė, kad duomenys iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų negauti dėl objektyvių priežasčių, nes administracinė byla Nr.I3-6998-609/2020 yra neišnagrinėta. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjų skundžiamus dokumentus laikė tarpinį (procedūrinį) pobūdį turinčiais dokumentais. Teismas sprendė, kad ginčas dėl mokesčių administratoriaus įgaliojimų, jo kompetentingumo taip pat gali būti keliamas tik mokesčių mokėtojui skundžiant mokesčių administratoriaus baigiamąjį aktą. Mokesčių administratoriui tiek MAĮ, tiek Taisyklių nuostatos suteikia teisę pratęsti patikrinimo terminą dėl objektyvių priežasčių.

Teismas konstatavo, kad Priedai yra procedūriniai dokumentai, priimti mokesčių administratoriui atlikus mokestinio tyrimo veiksmus (MAĮ 136 str.), todėl jie patys savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, jie nėra galutiniai ir nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Tokie aktai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų skųstinų administraciniam teismui ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Todėl teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjai D. K. ir J. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jų skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai pabrėžia, kad pagal MAĮ mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti kiekvieną mokesčių administratoriaus veiksmą ir / ar sprendimą. Pareiškėjų manymu, atsakovo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimai negali būti laikomi atsakovo 2020 m. liepos 11 d. sprendimo priedais, nes tai yra atskiras viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris suponuoja atsakovo teisę toliau vykdyti operatyvų mokesčių mokėtojo sprendimą. Atsakovo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimai yra savarankiški mokesčių administratoriaus sprendimai, kurie sukelia teisines pasekmes mokesčių mokėtojui, nes toliau yra vykdomas operatyvus mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimas net ir tuo atveju, kai atsakovo 2020 m. liepos 11 d. pavedimai yra apskųsti teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų ginčijami dokumentai yra procedūriniai, tarpiniai dokumentai, priimti mokesčių administratoriui atliekant tiesiogines teisės aktuose nustatytas funkcijas ir sukeliantys pareiškėjams tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl tokie aktai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Pareiškėjai su tokia teismo pozicija nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad Priedai yra savarankiški mokesčių administratoriaus sprendimai, kurie sukelia teisines pasekmes mokesčių mokėtojui, nes toliau yra vykdomas operatyvus mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimas net ir tuo atveju, kai atsakovo 2020 m. liepos 11 d. pavedimai yra apskųsti teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70). Taigi teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką įtvirtina ABTĮ bei MAĮ.

Kaip teisingai atkreipė dėmesį pareiškėjai, mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą (MAĮ 144 st.). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 254-263 p.). Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011), o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Priedai, kuriais buvo pratęsti operatyvių patikrinimų terminai iki 2020 m. gruodžio 17 d., kadangi nebuvo gauta informacija iš Regionų apygardos administracinio teismo, savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjų teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skunde suformuluotą reikalavimą panaikinti Priedus (skundo dalykas) bei nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis reikalavimas (skundo pagrindas), atskirajame skunde išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, Priedų turinį, atsižvelgusi į MAĮ nuostatas, aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Priedų panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjams apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines neigiamas materialines teisines pasekmes, nenurodoma, kokias konkrečias pareiškėjų teises atsakovas pažeidė, pratęsdamas operatyvaus patikrinimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginti su mokesčių administravimo (administracinės) procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skundžiant tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą). Pavyzdžiui, nereikšdamas savarankiško reikalavimo dėl tarpinio (procedūrinio) sprendimo, mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka gali ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą atlikus šią mokesčių administravimo (administracinę) procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–263). Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą, ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertina ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus) kaip pareiškėjų ginčijami Priedai, kuriais pratęsti operatyvių patikrinimų terminai, bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) galbūt padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, pareiškėjų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. K. ir J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius