2015-10-15 Nr. AB-20192-3-61-3-02742-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1668-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02742-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2014 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 28-27(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 25-2087 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad skundžiamu Vilniaus PN 2014 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 28-27(1) jam buvo paskirta nuobauda – draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus – už tai, kad jis 2014 m. sausio 9 d. dėl sveikatos problemų –(duomenys neskelbtini)– pavėlavo į rytinio patikrinimo rikiuotę. Pažymėjo, kad pareiškėjo susirgimą (duomenys neskelbtini) patvirtino Laisvės atėmimo vietų ligoninė, tačiau nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamentas paskirtos nuobaudos nepanaikino. Kadangi pareiškėjui nepagrįstai buvo draudžiama pirkti maisto produktus, jis patyrė žalą.

Vilniaus pataisos namai, kurie atstovauja atsakovui Lietuvos valstybei, taip pat byloje dalyvauja kaip atsakovas, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog į sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl mieguistumo ir silpnumo pareiškėjas kreipėsi tik jam paskyrus drausminę nuobaudą, t. y. 2014 m. sausio 10 d. Pažymėjo, kad iki šios datos pareiškėjas nebuvo kreipęsis dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su mieguistumu, silpnumu bei žemu kraujo spaudimu, iki 2014 m. sausio 10 d. pareiškėjui nebuvo taikytas joks gydymas ir skirti gydymą nebuvo pagrindo. Pabrėžė, kad pareiškėjui gydytojas rekomendavo fizinį aktyvumą. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų ir argumentų, jog dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų ar jie turėjo įtakos jo psichinei sveikatai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad iki 2014 m. sausio 10 d. į gydytoją dėl sveikatos sutrikimų (t. y. nuolatinio silpnumo ir mieguistumo) pareiškėjas nesikreipė, todėl leidimas nedalyvauti rytiniame patikrinime (skaičiuotėje) nebuvo išduotas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesilaikė Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintos „Nuteistųjų dienotvarkės“ (toliau – ir Nuteistųjų dienotvarkė), todėl už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymą buvo pakankamas pagrindas skirti pareiškėjui nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistųjų dienotvarkėje darbo dienomis nuo 9 val. iki 9.20 val. numatytas rytinis patikrinimas (skaičiuotė). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog būtų kreipęsis į Vilniaus PN medikus dėl savo sveikatos būklės iki jam paskiriant ginčijamą nuobaudą ar tą dieną, kada, pasak pareiškėjo, dėl prastos sveikatos būklės jis nedalyvavo rytinėje skaičiuotėje. Taip pat teismas pažymėjo, jog gydytojai rekomendavo fizinį aktyvumą, todėl, net ir esant minėtai diagnozei, atleisti pareiškėją nuo Vilniaus PN dienotvarkės nėra pagrindo.Taigi pareiškėjo argumentus dėl prastos sveikatos būklės 2014 m. sausio 9 d., rytinio patikrinimo metu, teismas laikė nepagrįstais, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą režimo pažeidimą.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Teigia, kad jei pareiškėjas nesikreipė į medikus ankščiau, tai nereiškia, kad jis neturėjo sveikatos problemų. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN nėra teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, todėl į medikus kreipiasi tik išskirtiniais atvejais. Pabrėžia, kad į rytinį patikrinimą nėjo būtent dėl (duomenys neskelbtini) negalavimo, kadangi staiga sumažėjo pulso dažnis, todėl pasijuto silpnai ir apėmė nekontroliuojamas mieguistumas.

Vilniaus pataisos namai, kurie atstovauja atsakovui Lietuvos valstybei, taip pat byloje dalyvauja kaip atsakovas, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad Vilniau PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti apie žalos pareiškėjui atlyginimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-27(1), kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 punkto bei 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3-83 reikalavimų pažeidimus, bei dėl Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 2S-2087, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pažymėtina, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010). Sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Tuo tarpu Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.).

Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 buvo patvirtinta Nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 65-66), remiantis kuria, darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 9.20 val. numatytas rytinis patikrinimas (skaičiuotė).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 9 d. rytiniame patikrinime nedalyvavo. Byloje ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra. Tačiau, pareiškėjo teigimu, nuobauda už tai jam buvo skirta nepagrįstai, kadangi dalyvauti patikrinime jis negalėjo dėl prastos sveikatos būklės.

Įvertinusi byloje esančius duomenis ir pareiškėjo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog dienotvarkės pažeidimą padarė dėl prastos sveikatos būklės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo argumentus, kad 2014 m. sausio 9 d. ryte jam buvo (duomenys neskelbtini). Priešingai, pareiškėjas pats savo 2014 m. sausio 9 d. pasiaiškinime nurodė, jog rytiniame patikrinime nedalyvavo, nes jį pramiegojo (b. l. 38). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nei 2014 m. sausio 9 d., nei prieš tai į Vilniaus pataisos namų medikus dėl savo sveikatos būklės nesikreipė. Tai, kad pareiškėjas į gydytoją dėl jo nurodomų sveikatos sutrikimų kreipėsi 2014 m. sausio 10 d. ir 2014 m. sausio 14 d. (b. l. 31), t. y. po skundžiamos nuobaudos paskyrimo, pareiškėjo argumentų dėl jo sveikatos būklės būtent 2014 m. sausio 9 d. nepatvirtina. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, 2014 m. sausio 9 d. nedalyvaudamas rytiniame patikrinime, pažeidė Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintą Nuteistųjų dienotvarkę.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, nesilaikydamas dienotvarkės režimo, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies bei 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3-83 reikalavimų, todėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus ginčijamu 2014 m. sausio 10 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-27(1) teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – draudimą 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta atsakomybės priemone.

Kalėjimų departamentas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 2S-2087, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turinys leidžia konstatuoti, kad Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, yra aiškus ir motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius Vilniaus pataisos namų ar Kalėjimo departamento netesėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat negali būti tenkinamas, kadangi valstybei civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė