fea8dbee-d616-48ac-8d51-da355491fb8d · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-16-898/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03828-2019-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.3; 21.11.10 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo tenkintas L.

Ž. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo panaikinimo ir administracinių nusižengimų teisena L. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 1 dalį nutraukta. Teismas n u s t a t ė: I. Priimtų sprendimų esmė 1. L. Ž. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 154 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 23 Eur bauda.

L. Ž. nubausta už tai, kad 2019 m. liepos 23 d. 20.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nepateikė įrengtos „(duomenys neskelbtini)“ lauko kavinės projekto bei leidimo prekiauti vieÅ¡oje vietoje, Å¡iais veiksmais pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos vieÅ¡osiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 37.1 punktÄ . Nesutikdama su nutarimu L. Ž. jį apskundė apylinkės teismui. Apylinkės teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad L.

Ž. administracinis nusižengimas inkriminuotas nepagrįstai. Teismas nurodė, kad darbuotoja negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad įmonė neturi leidimo prekiauti vieÅ¡oje vietoje. Teismo įsitikinimu L. Ž. bÅ«tų tinkamas subjektas tik tuo atveju, jeigu byloje bÅ«tų nustatyta, kad ji iÅ¡neÅ¡a įmonės inventorių, taip sudarydama sÄ lygas lauko kavinės veiklai arba aptarnauja klientus esančius lauke, bet institucija tokių įrodymų nesurinko. Teismas vertino, kad L. Ž. darbo sutartyje nurodyta, kad jos pareigos įmonėje yra barmenės, o barmeno pareiginėse nuostatose nėra numatyta, jog barmenas yra įpareigotas rÅ«pintis leidimu ir projekto (prekiauti vieÅ¡oje vietoje) gavimu (turėjimu, pateikimu).

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti 2019 m. lapkričio 7 d. (skunde nurodyta vasario 14 d. nutarimÄ , bet tai laikytina technine klaida) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ , paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimÄ nepakeistÄ . 2.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nebuvo įsigilinta į pateiktus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, formaliai apklausti liudytojai, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, nenustatyta faktinių duomenų visuma. 2.2.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2019 m. liepos 23 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ barmene dirbo ir klientus aptarnavo tik L. Ž.. Pagrindinis procesas Å¡ioje paslaugoje yra maitinimas arba maisto ir gėrimų suteikimas vartoti. Aptariama paslauga apima ir daug papildomų procesų kaip ir informacijos apie parduodamÄ maistÄ ir gėrimus suteikimas. Klientai prie lauko staliukų meniu neatsinešė, tad paslaugÄ buvo siÅ«loma teikti vieÅ¡oje vietoje, o barmenė, net jeigu užsakymus priėmė ir ne lauke, prekiavo suteikiant galimybę gėrimus ar maisto produktus iÅ¡sineÅ¡ti.

Vadinasi paslaugas teikęs asmuo (pardavėjas) buvo L. Ž.. 2.3. Nors iÅ¡ barmenės pareiginių nuostatų nematyti, kad L. Ž. turėjo pateikti projektÄ ir leidimÄ , tačiau jai tokia prievolė numatyta Prekybos vieÅ¡osiose vietose taisyklėse. Teismas nepagrįstai tapatino leidimo gavimo, turėjimo ir pateikimo terminus. Skunde pabrėžiama, kad L. Ž. netraukiama atsakomybėn dėl to, jog nepasirÅ«pino leidimu, o todėl, kad prekiaudama – leisdama klientams vartoti gėrimus ir užkandžius – lauke, prie kavinei priklausančių staliukų, nepateikė reikiamų dokumentų.

Nesant tokių dokumentų jos pareiga pasirÅ«pinti, kad lauke nestovėtų stalai, kėdės, kad nebÅ«tų meniu kortelių, kad klientai neitų į laukÄ su gėrimais. Atsakomybės perkėlimas klientams, neva jie daro kÄ nori ir patys susimontuoja kėdes prie kavinės, yra bandymas iÅ¡vengti atsakomybės. L. Ž. suvokė, veikė ir norėjo taip veikti, nes buvo daug kartų įspėta, todėl turėjo pasirÅ«pinti savo galimybėmis pateikti praÅ¡omus dokumentus arba taip neveikti (neprekiauti lauko kavinėje, užtikrinti, kad inventorius bÅ«tų sandėliuojamas taip, kad klientai negalėtų jo sumontuoti lauko kavinėje), nes žinojo, kad tokia veika užtraukia administracinę atsakomybę. 2.4.

Apelianto vertinimu teismo iÅ¡vada dėl pareigÅ«nų pasirinkto lengvesnio kelio – nubaudžiant darbuotojÄ vietoje įmonės direktoriaus – neteisingo vertinimo pasekmė. PareigÅ«nas rinkosi ne lengvesnį keliÄ , o priėmė sprendimÄ vadovaudamasis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo principais, nes manė, kad bÅ«tent L. Ž. yra kalta dėl nusižengimo. Ä®monės direktorius su juo bendraujant atsiribojo nuo lauko kavinės atsiradimo teisėtumo problemos bei nurodė, kad patys darbuotojai norėdami daugiau užsidirbti iÅ¡neÅ¡a į laukÄ prie kavinės staliukus bei kėdes ir aptarnauja klientus.

Taisyklių 37.1 punktas (kurio pažeidimÄ teismas patvirtino) numato ne draudimÄ Ä¯rengti lauko kavinę, bet prievolę prekybos vietoje turėti leidimÄ ir projektÄ . IÅ¡ byloje surinktos medžiagos matyti, kad įmonės direktorius kreipėsi dėl leidimo įrengti lauko kavinę ir toliau visiÅ¡kai nesidomėjo apie jo iÅ¡davimo eigÄ .

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ L. Ž. praÅ¡o apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pažeidimai buvo trumpalaikiai ir atsitiktiniai. Savivaldybės administracija teigdama, jog L. Ž. leido klientams savivaliauti pripažįsta, jog barmenė neatliko jokių aktyvių veiksmų – neįrengė lauko kavinės ir joje neaptarnavo klientų. Savivaldybės administracija iÅ¡plėstinai aiÅ¡kina savo pačios sukurtas taisykles, vieÅ¡osios tvarkos pareigÅ«no funkcijas ir atsakomybę perkelia privačios įmonės darbuotojui, įpareigodama barmenÄ nustatyti tvarkÄ ir prižiÅ«rėti klientų alkoholio vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje (išėjus iÅ¡ kavinės patalpų). IÅ¡plėstinis taisyklių aiÅ¡kinimas kuria netinkamÄ precedentÄ ir sudaro pagrindÄ be pakankamos įrodymų visumos bausti nekaltus asmenis. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde Savivaldybės administracija nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei mano, kad bylos aplinkybės buvo iÅ¡tirtos nevisapusiÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ L. Ž., nes ji nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Savo sprendimÄ apylinkės teismas grindė ne visai tinkamais motyvais, tačiau galutinis sprendimo rezultatas yra teisingas.

5. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad L. Ž. kaip darbuotoja, negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad įmonė neturi leidimo prekiauti vieÅ¡oje vietoje. Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog L. Ž. bÅ«tų tinkamas subjektas, jeigu byloje bÅ«tų nustatyta, kad ji iÅ¡sineÅ¡a įmonės inventorių taip sudarydama sÄ lygas lauko kavinės veiklai arba aptarnauja klientus esančius lauke. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pabrėžia, kad net ir nustačius Å¡ias aplinkybes L. Ž. negalėtų bÅ«ti traukiama administracinėn atsakomybėn dėl Taisyklių 37.1 punkto pažeidimo, nes ji neatitinka Taisyklių 4 punkte nurodyto subjekto ? pardavėjo apibrėžimo.

6. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad Pardavėjas – asmuo (juridinis ar fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę prekiauti ir ar teikti paslaugas), kuris verčiasi mažmenine prekyba ar teikia paslaugas viešosiose vietose. L. Ž. yra barmenė – samdoma darbuotoja ir ji nesiverčia mažmenine prekyba bei neteikia paslaugų. L. Ž. dirbdama barmene prekiauja maistu ir gėrimais, tačiau ji pati nesiverčia mažmenine prekyba, taip pat neteikia maitinimo paslaugos (tokiu atveju atsakomybėn galėtų būti traukiamas ir virėjas bei kiti kavinės darbuotojai).

Pardavėjo sÄ voka negali bÅ«ti suvokiama itin siaurai pagal asmens atliekamas funkcijas. Mažmenine prekyba verčiasi L. Ž. darbovietė, o maitinimo paslaugas taip pat teikia įmonė, kurioje ji dirba. Leidimai prekiauti vieÅ¡osiose vietose taip pat yra iÅ¡duodami įmonėms (juridiniams asmenims), kurios verčiasi mažmenine prekyba arba teikia paslaugas vieÅ¡osiose vietose arba fiziniams asmenims, kurie mažmenine prekyba verčiasi arba paslaugas suteikia pagal verslo liudijimÄ .

7. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad atsakomybės klausimas turėtų bÅ«ti keliamas įmonės vadovui, kuris neužtikrino įmonės veiklos teisėtumo ir leidimo pateikimo prekybos vietoje. Taisyklių 37.1 punktas Å¡iuo atveju numato pareigÄ juridiniam asmeniui (pardavėjui) prekybos vietoje turėti leidimÄ . 37.1 Taisyklių punktas nenumato atsakomybės darbuotojams už tokio leidimo nepateikimÄ . Minėtos taisyklės nesuponuoja, kad leidimÄ prekybos vietoje privalo turėti įmonės darbuotojas.

Savivaldybės administracija skųsdama apylinkės teismo sprendimÄ klaidingai interpretavo ir plečiamai aiÅ¡kino Taisyklėse apibrėžiamÄ pardavėjo sÄ vokÄ ir skunde pateikė argumentus, kurie iÅ¡ esmės neturi įtakos apylinkės teismo nutarimo panaikinimui. Administracinė atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jei yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o nagrinėjamu atveju atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas subjektas, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.

8. Nors L. Ž. dėl taisyklių reikalavimų neatitinkančios prekybos vieÅ¡oje vietoje buvo ne kartÄ Ä¯spėta, tai nesudaro jai pareigos pasirÅ«pinti pateikti praÅ¡omus dokumentus. Å i pareiga kyla įmonės vadovui, kuris yra atsakingas už teisėtÄ Ä¯monės veikimÄ ir reikalingo leidimo gavimÄ bei savo darbuotojų veiksmus. Skunde teigiama, kad įmonės vadovas atsiribojo nuo kilusios problemos, teigdamas, jog patys darbuotojai savavaliÅ¡kai iÅ¡neÅ¡a staliukus ir aptarnauja klientus. Ä®monės vadovo neveikimas ar netinkamas veikimas nesudaro pagrindo institucijoms bausti įmonės darbuotojus. Nesant galimybės įmonės vadovo rasti darbo vietoje, pažeidimÄ nustačiusi institucija gali imtis visų įmanomų teisėtų priemonių atsakingÄ asmenį surasti ar iÅ¡kviesti (iÅ¡siųsti Å¡aukimÄ ) atvykti į pažeidimÄ nustačiusiÄ institucijÄ .

9. Taigi, atsižvelgdamas į tai kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus miesto 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šį nutarimÄ . Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7  d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė