fea84b03-fe22-4ea7-b28d-7d856e252903 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-625-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00758-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų I. N. ir Ž. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1791-613/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Varateka“ ieÅ¡kinį atsakovams I.

N. ir Ž. V. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB ,,Varateka“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 2-9), praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų I. N. ir Ž. V. 49 394,20 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad faktiÅ¡kai nuo 2012 m. įmonė buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡ytos turto vertės, ji veikė nuotolingai, nuosavas kapitalas – neigiamas.

Nei įmonės direktorius Ž. V., nei vienintelė akcininkė I. N. į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė. Ä®monė ir jos kreditoriai patyrė 49 394,20 Eur žalÄ , kuri lygi bankroto byloje, kuri iÅ¡kelta 2016-04-01 pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ , patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai. Å iÄ Å¾alÄ praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį turtÄ .

Nurodė, kad vien reikalavimo dydis – 49 394,20 Eur, savaime preziumuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-24 nutartimi (b. l. 43-45) ieÅ¡kovės BUAB ,,Varateka“ praÅ¡ymÄ patenkino:

1) areÅ¡tavo atsakovams I. N. ir Ž. V. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, esančius pas atsakovus arbÄ trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė 49 394,20 Eur;

2) leido atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti;

3) nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio reikalavimų dydžio areÅ¡tavo atitinkamÄ piniginių lėšų, esančių atsakovams priklausančiose sÄ skaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį;

4) pavedė antstoliui, turinčiam teisę atlikti vykdymo veiksmus ir kuriam ieÅ¡kovė pateiks Å¡iÄ nutartį vykdymui, surasti ir areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ , paliekant šį turtÄ saugoti atsakovams;

5) nurodė antstoliui nustatyti konkrečiÄ pinigų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota atsakovų bÅ«tiniausiems poreikiams patenkinti.       Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas. Spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo pažymėjo, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ vien didelė ieÅ¡kinio suma laikytina pakankamu pagrindu konstatuoti esant tokiai grėsmei (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011-03-17 nutartis byloje Nr. 2-658/2011, 2011-02-24 nutartis byloje Nr. 2-152/2011 ir kt.).

Ä®vertinęs atsakovams pareikÅ¡to reikalavimo dydį – 49 394,20 Eur, pripažino jog Å¡i suma jiems, kaip fiziniams asmenimis, laikytina didele. Aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovai bÅ«tų pajėgÅ«s įvykdyti galimai ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ , teismas nenustatė. Ä®vertinęs tai, kas paminėta, teismas konstatavo, kad yra įrodytos visos CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai I.

N. ir Ž. V. atskirajame skunde praÅ¡o (b. l. 51-62) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-24 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ atmesti. Taip pat praÅ¡o priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus – gimimo liudijimų kopijas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:         Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas. Pirma, bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo dienÄ atsakovai nebuvo nei įmonės vadovais, nei akcininkais.

Nuo 2015-03-31 įmonės akcininke ir vadove buvo A. P.-T.. Antra, 2012–2015 m. įmonė buvo moki, neturėjo pradelstų mokėjimų kreditoriams. Trečia, nuo 2011-08-12 įmonės veikla buvo suvaržyta dėl FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris 2013-01-11 buvo nutrauktas. Ketvirta, į balansÄ buvo įtraukta VMI sprendimu, kuris buvo ginčijamas teisme, nustatyta nepagrįsto dydžio mokesčių suma.    Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė I. N. augina du nepilnamečius vaikus, kurių iÅ¡laikymui reikalinga ne mažesnė kaip dviejų minimalių darbo užmokesčių suma.

Tuo tarpu pritaikius areÅ¡tÄ atsakovei nėra leidžiama tokia suma disponuoti. Teismas nepagrįstai itin reikÅ¡minga laikė aplinkybę, susijusiÄ su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma. Å i suma iÅ¡imtinai priklauso nuo pačios ieÅ¡kovės pasirinkimo. IeÅ¡kovė, įtraukdama į ieÅ¡kinio sumÄ visÄ kreditorinių reikalavimų sumÄ , net neanalizavo priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų tariamai neteisėto neveikimo ir kreditorinių reikalavimų atsiradimo. Jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovų galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , siekį iÅ¡vengti jiems galbÅ«t nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jų turtÄ ir pan., ieÅ¡kovė nenurodė nei ieÅ¡kinyje, nei analizavo ir nustatė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį.

  IeÅ¡kovė nenurodė, o teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, ar bankroto byloje patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams, jų dydžiui, turėjo įtakos tariamai pavėluotas kreipimasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagrindinio įmonės kreditoriaus – VMI, reikalavimas apima mokestinį laikotarpį už 2010 m., akivaizdu, kad Å¡is reikalavimas nesusijęs su administratoriaus deklaruojama tariama pareiga 2012 m. kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovė BUAB ,,Varateka“ atsiliepime praÅ¡o (b. l. 68-71) atsakovų atskirÄ jį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:  IeÅ¡kinyje pateikta pakankamai aplinkybių bei įrodymų pareikÅ¡tam reikalavimui pagrįsti. Todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad ieÅ¡kinys preliminariai nepagrįstas.    Atsakovams pareikÅ¡tas didelės vertės turtinis reikalavimas, todėl teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovai, siekdami įrodyti, kad jiems pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nebuvo pagrindo taikyti didelės reikalavimo sumos prezumpcijÄ , turėjo teikti tai patvirtinančius įrodymus, t. y.

įrodymus, patvirtinančius jų gerÄ turtinę padėtį. Tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti.Teismas, siekdamas ieÅ¡kovės teisių bei teisėtų interesų apsaugos, nepažeisdamas ir atsakovų interesų, areÅ¡tavo atsakovų turtÄ pareikÅ¡to piniginio reikalavimo ribose, t. y. laikėsi ekonomiÅ¡kumo principo, nepažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Be to, teismas nutarė atsakovų pinigines lėšas areÅ¡tuoti tik tuomet, kai nebus galimybės areÅ¡tuoti kitÄ jų kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ .

Todėl atmestini atsakovų deklaratyvÅ«s teiginiai dėl nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo.Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiÅ¡kia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiÅ¡kumo principų pažeidimo. Å iuo atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir pakankamai užtikrina tiek ieÅ¡kovės, praÅ¡iusios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek atsakovų, kurių atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – gimimo liudijimų kopijas, kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos. Atsakovai Å¡iais įrodymais siekia pagrįsti savo argumentus, kad teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones buvo nepagrįstai suvaržytos ne tik atsakovės I.

N., bet ir jos nepilnamečių vaikų teisės bei teisėti interesai, t. y., kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo ekonomiÅ¡kumo reikalavimo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusio procesinio klausimo pobÅ«dį ir jo iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formÄ bei tvarkÄ , taip pat siekdamas teisingai iÅ¡spręsti šį klausimÄ ir nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bÅ«tinosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, ar Å¡ios priemonės yra ekonomiÅ¡kos bei proporcingos, apeliantų pateiktus dokumentus priima ir juos vertina kartu su visa bylos medžiaga.

IeÅ¡kovei Å¡ie nauji įrodymai buvo įteikti kartu su atskiruoju skundu, ji turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusi.    Dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkinimui pakako vien ieÅ¡kinio preliminaraus nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais skundo argumentai nesutinka. Įstatymų leidėjo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių instituto turinys įpareigoja teismÄ užtikrinti efektyvų ieÅ¡kovo teisių gynimÄ , todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai ir yra sprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieÅ¡kovui, siekiančiam pasinaudoti Å¡io instituto teikiama apsauga, praÅ¡ymo pareiÅ¡kimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieÅ¡kinio patenkinimo galimybė.

Teismo pareiga įvertinti ieÅ¡kinio patenkinimo galimybę gali bÅ«ti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieÅ¡kinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktrinÄ ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiÅ¡kiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su Å¡iuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai.Nagrinėjamu atveju vien apeliantų teiginių, kad nuo 2015 m. jie nėra nei įmonės akcininkai, nei vadovai, jų vadovavimo metu įmonė vykdė veiklÄ , aplinkybių, susijusių su FNTT vykdytu tyrimu bei kitų skunde nurodytų faktinių aplinkybių (6.1. p.), nepakanka padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei palankus sprendimas, iÅ¡nagrinėjus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, net negalėtų bÅ«ti priimtas ir pagrindo priteisti praÅ¡omÄ ar dalį žalos atlyginimo nėra.

Apeliantai atskirajame skunde neįvardija tokių aplinkybių, kurios ieÅ¡kinio reikalavimus leistų vertinti kaip akivaizdžiai negalimus, pavyzdžiui, kad ieÅ¡kovė pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apie tai ne kartÄ buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017).

Taigi apeliantų skundo argumentai Å¡iame bylos proceso etape patys savaime neteikia prielaidų vertinimui, kad ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.   Kita vertus, pirmiau aptarti atskirojo skundo argumentai yra priskiriami argumentams dėl ginčo esmės. Visa tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiÅ¡ko ir detalaus iÅ¡nagrinėjimo, analizės bei įvertinimo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobÅ«džio klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas ieÅ¡kinio patenkinimui nėra aktualus, taigi ir skundo argumentai, susiję su įmonės nemokumo momento nustatymu bei kreditorių reikalavimų atsiradimo momentu, su sÄ lygų apeliantų deliktinei civilinei atsakomybei taikyti (ne)buvimu, nėra vertinami.

Minėta, kad kuomet sprendžiama dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo, pakanka tik patikrinti, ar ieÅ¡kinys yra grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais ir ar argumentai pagrindžiami įrodymais.IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindÄ â€“ dėl žalos, kilusios dėl įmonės vadovo bei akcininkės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo, atlyginimo (Ä®BÄ® 8 str. 4 d.), prie ieÅ¡kinio pridėjo jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (b. l. 10-38).

Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog iÅ¡ pateiktų duomenų galima manyti, kad ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimÄ .                 Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui         Apeliantai savo atskirajame skunde pagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vien dėl didelės ieÅ¡kinio sumos preziumuojamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, padarė neįtikinamÄ ir prieÅ¡taraujančiÄ Å¡iam klausimui aktualioje teismų praktikoje pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams prielaidÄ dėl grėsmės bÅ«simo sprendimo įvykdymui buvimo.

Tokia skundžiamos nutarties argumentacija kritikuotina kaip aiÅ¡kiai nepakankama teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas tokiÄ sÄ lygÄ turto areÅ¡tui pritaikyti nustatyta, nesilaikė pareigos atsižvelgti į savo pačių ar aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose sukurtus precedentus, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ bei nuspėjamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija).

Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo pastaruoju metu aiÅ¡kiai ir nevienareikÅ¡miÅ¡kai formuojamos praktikos, kad sprendžiant dėl vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, didelei ieÅ¡kinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieÅ¡kovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios areÅ¡to taikymÄ aplinkybės reikÅ¡mė. Pažymėtina, kad jokiomis kitomis aplinkybėmis, iÅ¡skyrus minėtÄ (t. y. didelę ieÅ¡kinio sumÄ ), teismas savo pozicijos dėl grėsmės sprendimo įvykdymui buvimo nepagrindė.

Tačiau ieÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik Å¡is faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Å io iÅ¡imtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (solidarių atsakovų) nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo (jų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.

SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Vadinasi, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, visų prima turi bÅ«ti vertinama ne pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma, o atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sÄ Å¾iningumo aspektu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo (praÅ¡ymÄ pateikusio asmens) nurodomus argumentus bei pateikiamus įrodymus, kuriais Å¡is grindžia bÅ«tent tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, kaip grėsmė sprendimo neįvykdymui, buvimÄ .

IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Å¡iuo atveju pati ieÅ¡kovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra nurodžiusi jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, iÅ¡skyrus jau aptartas ir susijusias iÅ¡imtinai su pareikÅ¡to reikalavimo suma, liudijančių apie apeliantų galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. apie jų ketinimÄ paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar pinigines lėšas, turint tikslÄ eliminuoti bet kokiÄ galimybę ateityje iÅ¡ Å¡io turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieÅ¡kovės naudai priimtÄ teismo sprendimÄ .

Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai Å¡aliai, kuri pareiÅ¡kia teisme reikalavimÄ ir kartu praÅ¡o taikyti antrajai ginčo Å¡aliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti. Tokios įrodinėjimo pareigos paskirstymo Å¡alims taisyklės nepaneigia ir faktas, kad ieÅ¡kovė yra bankrutuojantis subjektas. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naÅ¡tos Å¡alims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikÅ¡tų, kad apeliantai, aiÅ¡kiai nežinodami, kÄ ieÅ¡kovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali net atsikirsti, o tai nėra suderinama su Å¡alių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, kaip matyti iÅ¡ jos praÅ¡ymo motyvų, laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio net ir nesiejo su apeliantų galimai nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimu, areÅ¡to bÅ«tinybę pagrįsdama iÅ¡imtinai pareikÅ¡to reikalavimo jiems dydžiu. Tačiau, kaip buvo jau pasisakyta, teismų praktikoje vien didelės ieÅ¡kinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab kad turto areÅ¡to paskirtis yra nesÄ Å¾iningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iÅ¡ kurių vėliau bÅ«tų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimÄ , sukaupimas.   Šiuo aspektu reikalinga paminėti, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimÄ ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiÅ¡kai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai.

Kitu atveju, t. y. jeigu ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininkų turto neužtektų, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.  Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas apeliantų nesÄ Å¾iningumas, siekiant ateityje iÅ¡vengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl ir taikyti apeliantams tokias varžančias priemones Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo.

Jeigu bÅ«tų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobÅ«džio ribojimus iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų Å¡io procesinio instituto paskirties bei jo taikymo iÅ¡imtinumo.   Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , pateikiamÄ aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.

Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti apeliantams laikinÄ sias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinis teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie jau nebeturi reikÅ¡mės Å¡io procesinio klausimo teisingam iÅ¡nagrinėjimui.Dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė I. N. sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria iÅ¡spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kai yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – byloje dalyvauja įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, bet ir už atskiruosius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-186/2018).

Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo gali priimi ir savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė 2017-12-26 mokėjimu, atliktu per AB Lietuvos paÅ¡tÄ , sumokėjo žyminį mokestį už atskirÄ jį skundÄ , nors jo neprivalėjo mokėti, sumokėtas žyminis mokestis jai grÄ Å¾intinas, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi Å¡ia teismo nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 3 d.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :              Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Varateka“ (j. a. k. 302442073) praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų I.

N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.                GrÄ Å¾inti atsakovei I. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) žyminį mokestį.              Šios nutarties kopijÄ pateikti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. Teisėja                                                                               Dalia Kačinskienė