2023-07-05 Nr. AB-13103-3-64-3-00819-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-876-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00819-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. ir L. M. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos A. Š. ir L. M. (toliau kartu – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. rugpjūčio 6 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nurodymas) įvykdymo terminą iki 2024 m. gegužės 6 d.

2. Pareiškėjos skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. rugpjūčio 6 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamajame name vykdytos rekonstrukcijos, neturint statybą leidžiančio dokumento.

2.2. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Inspekcijos Vakarų Lietuvos departamentas savavališkos statybos akto pagrindu surašė Nurodymą, kurio įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. vasario 6 d. 2019 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutartimi L. M. perleido A. Š. gyv. namą ir kitus statinius, o taip pat žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos per Inspekcijos nustatytą terminą nesuspėjo pašalinti statybos padarinių ir įteisinti savavališkai atliktų rekonstrukcijos darbų, todėl pateikė prašymą dėl termino pratęsimo. Inspekcija 2019 m. vasario 11 d. patenkino pateiktą prašymą ir pratęsė Nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. gegužės 6 d. Įvertinusios, kad iki nustatyto termino nesugebės laiku užbaigti visų statinio įteisinimo procedūrų, pareiškėjos kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydamos pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. gegužės 6 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu pratęsė Nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. gegužės 6 d.

2.3. Pareiškėjos pažymėjo, kad per teismo nustatytą terminą ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių nesuspėjo užbaigti neteisėtos statybos įteisinimo procedūrų. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijai patenkinus prašymą leisti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuris buvo registruotas savivaldybėje 2020 m. sausio 8 d., 2021 m. lapkričio 30 d. buvo parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas ir parengta elektroninė žemės sklypo kadastro duomenų byla. 2022 m. balandžio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2022 m. balandžio 24 d. prašymu pateikė valstybės įmonei Registrų centras (toliau – ir Registrų centras), kad būtų pakeisti žemės sklypo duomenys. 2022 m. balandžio 25 d. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamo turto kadastro departamento Šiaulių skyrius išnagrinėjo pateiktą parašymą ir sprendimu prašymą atmetė, kadangi pažymint žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba kerta kadastro žemėlapyje pažymėtą inžinerinį statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4. Pareiškėjos nurodė, kad siekiant patikslinti žemės sklypo ribų koordinačių sistemos reikšmes, reikia iš dalies perdaryti kadastrinių duomenų bylą ir ją vėl patvirtinti NŽT ir įregistruoti Registrų centre, tik tada bus galima kreiptis dėl leidimo statybai išdavimo ir statinio įteisinimo. Šios procedūros užtrunka ilgą laiko tarpą, pareiškėjos jų negali pagreitinti. Objektyvus terminas visų procedūrų atlikimui būtų iki 2024 m. gegužės 6 d.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų prašymą su juo nesutiko.

4. Inspekcija atsiliepime pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes ir rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėja A. Š. šioje byloje nėra tinkama pareiškėja ir turėtų būti traukiama trečiuoju asmeniu, kadangi šiuo atveju pateikti prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą ilgesniam laikotarpiui gali tik Privalomajame nurodyme nurodyta statinio (patalpos) naudotoja, t. y. L. M., nes būtent jai buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir Nurodymas.

4.2. Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą galima pratęsti tik jeigu prašymas gautas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju Nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. gegužės 6 d., o prašymą teismui pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjos pateikė 2022 m. gegužės 24 d., t. y. pasibaigus Nurodymo įvykdymo terminui, kas reiškia, jog pareiškėjos prašo pratęsti jau pasibaigusį terminą. Inspekcijos nuomone, pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos teisiškai nereikšmingomis, kadangi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šios aplinkybės nepatenka į svarbiomis laikomų priežasčių kategoriją, be to, prašymas paduotas pasibaigus terminui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento procesinės padėties, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius surašė minėto departamento darbuotojas, laikytina, kad tinkamu suinteresuotu asmeniu byloje yra Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas.

7. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintus terminus, pažymėjo, jog Įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (privalomam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau šios teisės normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nukrypti nuo nurodyto išaiškinimo. Prašymo argumentai, kad reikia patikslinti žemės sklypo ribų koordinačių sistemos reikšmes, reikia iš dalies perdaryti kadastrinių duomenų bylą ir ją vėl pasitvirtinti NŽT ir įregistruoti Registrų centre, ir tik tada bus galima kreiptis dėl leidimo statybai išdavimo ir statinio įteisinimo, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl jau pasibaigusio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nes teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Pareiškėjos dėl termino pratęsimo galėjo kreiptis dar jam nepasibaigus, tačiau tokio prašymo nepateikė. Šiuo atveju Nurodymo vykdymo terminas baigėsi 2022 m. gegužės 6 d., pareiškėjos į teismą kreipėsi 2022 m. gegužės 23 d., t. y. jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

8. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Kadangi pareiškėjos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs šio nurodymo įvykdymo terminas, pareiškėjų prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo, tačiau yra pasibaigęs Nurodymo terminas, kuris nebegali būtų pratęstas.

III. 9. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą patenkinti.

10. Pareiškėjos apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pareiškėjų įsitikinimu, praleistas terminas kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo gali būti atnaujintas, jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nepaisant to, kad įstatymas tokios galimybės nenustato. Teismas privalo ištaisyti šią teisės spragą.

10.2. Pareiškėjos aptariamą terminą praleido nežymiai, o savavališkai pastatyto priestato įteisinimo procedūra užsitęsė ne dėl pareiškėjų kaltės, taip pat nėra objektyvių kliūčių, kad priestatas būtų įteisintas. Pareiškėjos neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad prašymą dėl termino pratęsimo būtina pateikti iki jo pabaigos. Formalus įstatymų taikymas pažeidžia pareiškėjų teisę į teisminę gynybą ir yra nepagrįstas.

10.3. Pareiškėjos pakartoja argumentus, kad terminas Nurodymui įvykdyti privalo būti pratęstas, kadangi jos aktyviai siekė įteisinti žemės sklypą, tačiau tai šiuo metu priklauso nuo kitų institucijų.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą galima pratęsti tik tuo atveju, jei prašymas gautas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju Nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. gegužės 6 d., o prašymą teismui pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjos pateikė 2022 m. gegužės 24 d., t. y. pasibaigus Nurodymo įvykdymo terminui. Tai lemia, kad pareiškėjos prašė pratęsti jau pasibaigusį terminą.

12.2. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad Įstatyme įtvirtintos teisės normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų normų, reglamentuojančių procesinių terminų pratęsimą ir atnaujinimą, atžvilgiu, todėl jos, o ne bendrosios normos, taikytinos ginčo teisiniams santykiams. Minėti įstatymai byloje netaikytini, kadangi Privalomųjų nurodymų pratęsimas reglamentuotas Įstatyme. Teisės aktai nenustato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės ir teismas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, negali pratęsti jau pasibaigusio termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino ir prašymo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2024 m. gegužės 6 d.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos į teismą dėl Nurodymo pratęsimo kreipėsi pasibaigus minėtam terminui, bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, konstatavo, kad aptariamas terminas negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjų prašymą atmetė.

15. Pareiškėjos, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl termino Nurodymo įvykdymui pratęsimo pateikimo ir pratęsti Nurodymo terminą.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais ir argumentais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

18. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

19. Taigi, pagal aptartas Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o tokio termino atnaujinimo galimybė nėra numatyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3576-624/2020).

20. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalį bei 14 straipsnio 4 dalį Inspekcijos nustatyti terminai gali būti pratęsti, kai dėl jų pratęsimo kreipiamasi iki nustatyto termino pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2567-520/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1962-415/2020, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-140-415/2022 ir kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Inspekcijos Nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. gegužės 6 d., o prašymą teismui pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjos pateikė 2022 m. gegužės 24 d., t. y. pasibaigus Nurodymo įvykdymo terminui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negalima pratęsti jau pasibaigusio termino. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ši pirmosios instancijos išvada yra teisinga, pagrįsta nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, kad taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, nes teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-860-415/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-815/2021; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-27-492/2023; 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-602/2023; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-491-815/2023).

22. Šiuo aspektu pažymėtina, kad konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (lot. be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būtų vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (žr. šios nutarties 21 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, kad terminas praleistas nežymiai, kad nėra kliūčių įteisinti statybą, o įteisinimo procesas užsitęsė ne dėl pareiškėjų kaltės, taip pat kad pareiškėjos neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad prašymą dėl termino pratęsimo būtina pateikti iki jo pabaigos, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl jau pasibaigusio Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nes, kaip jau buvo minėta, teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės.

24. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą ir anksčiau minėtą nuoseklią teismų praktiką, kritiškai vertintini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas šiuo atveju privalėjo atnaujinti pareiškėjoms praleistą terminą, nepaisant to, kad įstatymas tokios galimybės nenustato. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjos prašo formuoti naują precedentą, ne tik neatitinkantį nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, bet ir prieštaraujantį Įstatymui (lot. contra legem), jo 14 straipsnio 4 daliai. Pabrėžtina, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti viešosios teisės, t. y. Įstatyme įtvirtintas nuostatas. Todėl aptariami apeliacinio skundo argumentai atmestini.

25. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo klausimus, atmestini, nes minėtos ABTĮ nuostatos reglamentuoja procesinius terminus administracinėje teisenoje, o ne privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminų atnaujinimą.

26. Konstatavus, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs ir negali būti atnaujintas, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

27. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. Š. ir L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė