fea69975-41ca-4fa8-8991-0f9eda60bab7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1659-1072/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01329-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.8.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. S., jo atstovui advokatui Viktorui Gecui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo P. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracinio nusižengimo bylÄ .

Teismas n u s t a t ė : P. S. 2021 m. balandžio 24 d., apie 04.40 val., Trakų g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,97 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Tokiais savo veiksmais P. S. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje. Byloje surinkti duomenys Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. S. parodė, kad neneigia, jog vairavo iÅ¡gėręs, tačiau nesutinka su alkotesteriu rodmenimis, nes gerai jautėsi, tuomet sėdėdamas prie vairo.

PareigÅ«nai ilgai pildė dokumentus, „susidarė įspÅ«dis, kad specialiai vilkina <...> Po to sužinojau, kad yra vienos valandos terminas, tai tikrai mane tiek pralaikė ir daugiau <...> Kita vertus, aÅ¡ nesugalvojau, kur nuvykti, kad kažkas atidaryta bÅ«tų, todėl nebeiÅ¡sityriau.“ Teisę vairuoti prarado Lietuvoje, gal prieÅ¡ tris metus, o kadangi daug keliavo, reikėjo vairuoti, Belgijoje 2018 m. iÅ¡siėmė vairuotojo pažymėjimÄ . Grįžęs į LietuvÄ Ä¯sidarbino (duomenys neskelbtini), kadangi buvo praėjęs teisių atėmimo terminas, galvoja, kad teisė vairuoti Lietuvoje atsirado savaime, juolab, kad turėjo teisėtai gautÄ belgiÅ¡kÄ vairuotojo pažymėjimÄ .

Nagrinėjamo įvykio metu vairavo (duomenys neskelbtini) gyvenančiam tėvui V. S. priklausantį automobilį, Belgijoje iÅ¡duotÄ ir galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ pateikė ir jį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos vyriausiasis patrulis 2 bÅ«rio D. J. parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d., apie 05.00 val. patruliavo Pylimo g., pamatė Trakų gatve, kurioje vienpusis eismas, link Pylimo g., prieÅ¡ eismÄ atvažiuojantį automobilį, todėl nutarė sustabdyti.

Vairuotojui atidarius langÄ , pasklido alkoholio kvapas, todėl patikrino girtumÄ alkotesteriu. Taip pat buvo tikrinama, ar turi teisę vairuoti, Å¡ių aplinkybių nepamena. Po neblaivumo patikrinimo ir dokumentų supildymo P. S. pasakė, kad vyks priduoti kraujo. Protokolo, kitų dokumentų pildymas truko apie valandÄ . Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 bÅ«rio vyriausiojo patrulio D. J. tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, 2021 m. balandžio 24 d. apie 04.40 val. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu J.

P. Vilniuje, Trakų g. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė sustabdyti minėtÄ automobilį patikrinimui. Priėjus prie minėto „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio, prie vairo rado sėdintį P. S. gim. (duomenys neskelbtini) m., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Paklausus ar vartojo alkoholinius gėrimus, P. S. atsakė, kad prieÅ¡ 2 val. vartojo pora bokalų alaus.

Patikrinus P. S. alkotesteriu „Drager7510“ Nr. ARJK-0135, sertifikato Nr. 1395816, 04.42 val. pirmu pÅ«timu buvo nustatytas 0,99 prom. girtumas. Antras pÅ«timas buvo atliktas 05.07 val. ir buvo nustatytas 0,97 prom. girtumas. P. S. dėl pažeidimo sutiko, tačiau suraÅ¡ius protokolÄ ir nuneÅ¡us jam, pasiraÅ¡yti už padarytÄ pažeidimÄ protokolÄ atsisakė, kadangi kreipsis savarankiÅ¡kai į narkologijos skyrių dėl kraujo tyrimų, kadangi nepatikėjo alkotesterio parodymais. Automobilis „Opel Astra| valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas jo draugei J.

N. gim. (duomenys neskelbtini)m., tel. (duomenys neskelbtini), kuri automobiliu pasirÅ«pins, o P. S. buvo nuÅ¡alintas nuo automobilio vairavimo (b. l. 5). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2 bÅ«rio vyriausiasis patrulis J. P. parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d. tarnybos metu pastebėjo Trakų g. prieÅ¡ eismÄ važiuojantį asmenį link Pylimo g. Sustabdė, priėjo prie automobilio. IÅ¡kart kilo įtarimas, nes asmens judesiai buvo nekoordinuoti, atidarius langÄ sklido alkoholio kvapas.

Tikrino alkotesteriu. Kadangi neblaivumas virÅ¡ijo leidžiamÄ normÄ , pasiÅ«lė asmeniui iki antro pÅ«timo į alkotesterį bÅ«ti grynam lauke, iÅ¡gerti vandens, pasportuoti, Asmuo bendravo maloniai, tikrintis alkotesteriu neatsisakė. AntrÄ kartÄ patikrinus alkotesteriu ir nustačius, kad vis gi neblaivumas virÅ¡ normos, buvo suraÅ¡ytas protokolas. Asmuo nebesutiko su pažeidimu. Jis galėjo pasinaudoti teise vykti į gydymo įstaigÄ , jeigu jis bÅ«tų atsisakęs pÅ«sti pirmÄ kartÄ . Buvo tikrinta ir asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, aplinkybių nepamena.

Teismo posėdžiu metu liudytojas V. S. parodė, kad jis faktiÅ¡kai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo sÅ«nus P. S. gyvena jo Å¡eimos namuose (duomenys neskelbtini). Jam nuosavybes teise priklausantis automobilis „Opel Astra“ taip pat laikomas nurodytu adresu. Nurodo, jog jam nebuvo žinoma apie tai, kad jo sÅ«nus naudojosi jo transporto priemone ir galimai vairavo Å¡iÄ transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Jam žinoma, jog jo sÅ«nus P. S. turėjo ir dabartiniu metu turi galiojantį Belgijos Karalystėje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , todėl jis buvo įsitikinęs, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones.

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir V. S. rašytiniame paaiškinime (b. l. 30). Alkotesterių kvituose nurodyta, jog 2021 m. balandžio 24 d. 04.42 val. P. S. nustatytas 0,99 prom. girtumas, o 2021 m. balandžio 24 d. 05.07 val. nustatytas 0,97 prom. girtumas (b. l. 8-9). Alkotesterio patikros sertifikato duomenimis, įrenginys yra tinkamas naudoti (b. l. 10). 2021 m. balandžio 24 d. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulis D. J. priėmė sprendimus nušalinti P. S. nuo transporto priemonės vairavimo, nustačius, jog vairuotojas neblaivus (b. l.

11) bei sustabdyti P. S. teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 12). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Astra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra V. S. (b. l. 13). Iš 2021 m. balandžio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulio D. J. surašyto Administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-33169-2021 matyti, jog P. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 str. 5 d., už tai, kad 2021 m. balandžio 24 d., apie 04.40 val., Trakų g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,97 prom. girtumas (b. l. 6).

Iš 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės A. L. surašyto Administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-39246-2021 matyti, jog P. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 str. 4 d., už tai, kad 2021 m. balandžio 24 d., apie 04.40 val., Trakų g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,97 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę neturėdamas tesės vairuoti neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones (b. l. 2).

IÅ¡ 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės A. L. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , ir nustačius, kad P. S. 2021 m. balandžio 24 d. vairavo neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, suraÅ¡ant jam protokolÄ buvo padaryta klaida, kvalifikuojant jo veikÄ , todėl buvo perraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, P. S. kopija įteikta (b. l. 3).

IÅ¡ VÄ® Regitra pateiktos informacijos matyti, kad P. S. po to, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nesugrÄ Å¾ino teisės vairuoti transporto priemonės ir Å¡iuo klausimu į VÄ® Regitra jis nesikreipė (b. l. 14). Teismas konstatuoja Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės jÄ vairuoti ar neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Å¡io straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

Teismas, iÅ¡tyręs teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pateiktÄ administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , bei iÅ¡klausęs liudytojų, bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimų, nustatė, kad 2017 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. S. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 -ai mėnesių nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. spalio 28 d. (b. l. 16).

IÅ¡ byloje pateikto Belgijos karalystėje iÅ¡duoto vairuotojo P. S. pažymėjimo matyti, jog jis iÅ¡duotas 2018 m. sausio 23 d. (b. l. 36). P. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog teisė vairuoti jam buvo reikalinga, nes jis daug keliavo, todėl vairuotojo pažymėjimÄ iÅ¡siėmė Belgijoje, šį dokumentÄ naudojo ir sugrįžęs į LietuvÄ , pateikė ir jį 2021 m. balandžio 24 d. sustabdžiusiems ir protokolÄ suraÅ¡iusiems pareigÅ«nams. P. S. pažymėjo, jog jis įsitikinęs, kad teisę vairuoti jis nagrinėjamo įvykio metu turėjo, nes jau buvo pasibaigęs teisių atėmimo terminas ir jis naudojosi teisėtai Belgijos karalystėje įgytu vairuotojo pažymėjimu.

Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (aktuali įvykio metu galiojusi redakcija 2020-06-25 Nr. XIII-3122) 13 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. <...> Å ie užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę Å¡io įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo iÅ¡duoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrÄ Å¾ino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta.

P. S. Belgijos karalystėje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas nepasibaigus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui, ir jis vairavo transporto priemonę Å¡ios teisės nustatyta tvarka nesusigrÄ Å¾inęs, kai nustatytas 0,97 prom. girtumas, todėl jo veika teisingai buvo perkvalifikuota iÅ¡ ANK 422 straipsnio 5 dalies į ANK 424 straipsnio 4 dalį, perraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ . P. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog policijos pareigÅ«nai nesudarė galimybių jam nuvykti į gydymo įstaigÄ pasitikrinti neblaivumÄ , pildė dokumentus valandÄ laiko, vilkino procesÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punkte numatyta, kad jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas dėl tikrinimo metu esamos savo bÅ«klės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, pristato į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Visais kitais atvejais policijos pareigÅ«nų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros neatsiranda.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog įvykio metu P. S. neblaivumo (girtumo) laipsnis buvo patikrintas, objektyvių priežasčių, dėl kurių nebÅ«tų buvę galima to padaryti, nebuvo, todėl policijos pareigÅ«nams nekilo pareiga pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktÄ , jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ , kai jam atliktas tikrinimas, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kad bÅ«tų atlikta medicininė apžiÅ«ra jo lėšomis.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad P. S. baigtas neblaivumo patikrinimas 05.07 val. (b. l. 8-9). Administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas 05.45 val. (b. l. 6). Asmuo buvo Vilniaus centre, turėjo visas galimybes per 20 minučių kreiptis į gydymo įstaigÄ , bet, kad bÅ«tų bandęs imtis tam priemonių, pavyzdžiui iÅ¡sikvietęs taksi neblaivumo tikrinimo metu, kad galėtų negaiÅ¡damas iÅ¡kart vykti atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , nenustatyta. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo (b. l.

5) matyti, kad asmuo nurodė su pažeidimu nesutinkantis, vyks į narkologijos centrÄ tirtis kraujo, tokias aplinkybes nurodė ir pareigÅ«nai, apklausti liudytojais teismo posėdžio metu. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių policijos pareigÅ«nų, ėjusių tarnybines pareigas, neÅ¡aliÅ¡kumu, suinteresuotumu pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Pažymėtina, kad Å¡ių pareigÅ«nų parodymai nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir atitinka vieni kitus bei tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes.

PareigÅ«nai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-416-331/2011). Taigi, nėra pagrindo netikėti pareigÅ«nų nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, tai, kad dabar P. S. kelia savas versijas, nurodo jo atžvilgiu padarytus procesinius pažeidimus, nesuponuoja absoliučių ir objektyvių aplinkybių laikyti administracinio nusižengimo protokolÄ netinkamu įrodymu, ir rodo tik P. S. siekį iÅ¡vengti kilusios teisinės atsakomybės. P. S. kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialiÄ techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Draeger Alcotest 7510 Serijos Nr. ARJK0135.

Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1395816 matyti, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, o patikros sertifikatas galiojo iki 2021-06-01. Taigi konstatuotina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti, duomenų, kad pareigūnai nemokėjo juo naudotis, nenustatyta. Darytina išvada, jog P. S. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Dėl nuobaudos individualizavimo ir administracinio poveikio priemonės Už ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymÄ numatyta bauda nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų. Teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, į pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius P. S.: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bylos duomenimis Lietuvoje administracine tvarka 5 metų laikotarpiu 1 kartÄ baustas administracine tvarka už tai, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. 0.11 val. vairavo automobilį „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, pasirinktu greičiu nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius ir tvorÄ .

IÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas kelių eismo taisykles. Už padarytÄ nusižengimÄ jam paskirta 350 Eur dydžio bauda (sumokėta), bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių (b. l. 16). Bylos duomenimis, teisės vairuoti P. S. nesusigrÄ Å¾ino (b. l. 14). P. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ P. S. skirtina bauda lygi sankcijoje numatytam vidurkiui. ANK 424 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad už Å¡io straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Tačiau, vien tik ši aplinkybė nėra pakankama sprendimo dėl transporto priemonės konfiskavimo priėmimui. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad Å¡is turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;

2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sÄ lygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudencijÄ ir teismų praktikÄ , pagal kuriÄ ne pažeidėjui priklausantis turtas negali bÅ«ti konfiskuojamas be jokių apribojimų.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad, pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali bÅ«ti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sÄ lygas. Taigi, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iÅ¡ nurodytų sÄ lygų. Å iuo atveju yra reikÅ¡mingas tik pirmajame punkte nustatytų sÄ lygų egzistavimas – ar perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, žinojo, kad ji bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, kadangi kitos sÄ lygos nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

Transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VÄ® „Regitra“ duomenimis priklauso kitam asmeniui – V. S., kuris nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) ir negalėjo žinoti, kad sÅ«nus neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, vairuos Lietuvoje jo automobilį. Byloje nėra duomenų, kad minėtos transporto priemonės savininkas su jam priklausančia transporto priemone elgėsi nerÅ«pestingai, sudarydamas galimybes padaryti administracinį nusižengimÄ .

Automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai bÅ«tų didesnis jo savininkui, nei administracinį nusižengimÄ padariusiam P. S.. Todėl Å¡io automobilio konfiskavimas neturėtų tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebÅ«tų efektyvi prevencinė priemonė. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebÅ«tų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015).

Kadangi nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su nusižengimu bÅ«tų susijęs, laikytina, kad neegzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sÄ lyga, bÅ«tina ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti, todėl teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas netaikytinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : P. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 424 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir paskirti jam 1300 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų eurų) baudÄ .

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 21132347002 ir įmokos kodÄ - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Teisėja Eglė Venckienė