Court convicts driver of traffic offense causing injury, imposes probation and fines, partially awards civil damages.
Legislator summary
AI generatedThe court convicted the defendant of a traffic offense under Article 281(3) of the Criminal Code, resulting in a suspended sentence and a fine. The defendant admitted guilt, explaining she was driving with a child while navigating a traffic queue, which led to a collision causing serious injury to another driver. The court partially allowed the victim's civil claim for non-material damages and legal costs while dismissing the remainder of the claim against the insurance company.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis: Traffic offenses causing injury warrant criminal conviction with probation and fines, while civil claims for non-material damages are assessed based on the severity of the victim's suffering.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-585-1113/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33772-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ä S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 13 d. Å iauliai Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų teisÄja Renata MaziliauskienÄ, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Laurai Jasiulienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajai D.
R., jos gynÄjai advokatei Vidai Povilaitienei, nugenÄjusiajai E. Ž., jos įgaliotam atstovui advokatui Simui Å uminui, nedalyvaujant civilinio atsakovo akcinÄs draudimo bendrovÄs (duomenys neskelbtini) atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietÄ, turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , netekÄjusi, esanti vaiko priežiÅ«ros atostogose, studijuojanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä:
1. D. R. 2021 m. rugsÄjo 28 d. apie 15 valandų 50 minuÄių, (duomenys neskelbtini) gatvÄje, ties namu, pažymÄtu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonÄ â automobilį âVW Passatâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 9 ir 102 punktų reikalavimus, â tai yra, įvažiavo į pagrindinÄ (duomenys neskelbtini) g. gatvÄ iÅ¡ Å¡alia esanÄios teritorijos â kiemo ir nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių bei sukÄlÄ pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad įvažiuoti į keliÄ yra saugu, bei nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) g. gatve tiesiai važiuojanÄio automobilio âToyota Avensisâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. Ž., ir įvyko eismo įvykis, dÄl kurio E. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sukÄlÄ sužalojimus â deÅ¡inÄs kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio kÅ«nų lūžius ir kairÄs kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio kÅ«nų lūžius.
2. Kaltinamoji D. R. teisiamojo posÄdžio metu kalta prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad ji 2021 m. rugsÄjo 28 d., laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 16.00 val., iÅ¡ savo namų, adresu: (duomenys neskelbtini), automobiliu âVW Passatâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos draugui G.B., važiavo parsivežti draugo iÅ¡ darbo. Ji vyko su savo mažameÄiu vaiku. IÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo teritorijos, (duomenys neskelbtini) gatvÄje buvo automobilių eilÄ. Jai reikÄjo sukti į kairÄ.
Buvo paliktas tarpas. GatvÄje, jai iÅ¡ kairÄs stovÄjusio automobilio vairuotojas parodÄ gestÄ , kad jÄ praleidžia. Apsižvalgiusi į kairÄ, paskui â į deÅ¡inÄ, nedideliu greiÄiu, iki 20 km/val., pradÄjusi važiuoti ir iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį. Transporto priemonÄ, su kuria susidÅ«rÄ, atvažiavo jai iÅ¡ kairÄs pusÄs. PrieÅ¡ sukdama ji Å¡ios transporto priemonÄs nematÄ. Ä®vykio metu oro sÄ lygos buvo geros. Pamatyti trukdÄ kairÄje pusÄje stovÄjusios transporto priemonÄs, kurios laukÄ eilÄje prie Å¡viesoforo.
Pirmiausia ji patikrino, ar viskas gerai vaikui. PriÄjusi kažkokia moteris pasakÄ duoti jai vaikÄ palaikyti. Tada ji paskambino pagalbos numeriu. PasakÄ policijai, kad reikia ir greitosios, ir gaisrinÄs, kad moteris yra prispausta, tuomet laukÄ pagalbos tarnybų. Ä®vykio metu jos vaikas nebuvo sužalotas. Jai taip pat, tik Å¡iek tiek vÄliau sprandÄ pradÄjo skaudÄti, tai kreipÄsi į gydytojÄ , buvo nustatytas sumuÅ¡imas. Jokių fizinių reiÅ¡kinių jai neliko. Žino, kokie sužalojimai buvo nustatyti nukentÄjusiajai.
NukentÄjusiosios ji atsipraÅ¡Ä, labai gailisi. Ji anksÄiau neteista, seniau bausta administracine tvarka už nesumokÄtÄ automobilio stovÄjimÄ , praÅ¡o atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs, perduodant jos tÄvo D. R. atsakomybei pagal laidavimÄ . TÄtis nÄra teistas, baustas administracine tvarka. Jos santykiai su tÄvu geri, bendrauja kasdien. Ji atsižvelgia į jo nuomonÄ gyvenimiÅ¡kais klausimais, jis turÄtų galimybÄ daryti jai teigiamÄ Ä¯takÄ . Å iuo matu ji iÅ¡gyvena iÅ¡ 415 Eur už vaiko priežiÅ«rÄ gaunamos iÅ¡mokos iÅ¡ âSodrosâ.
ŽalÄ nukentÄjusiajai praÅ¡o priteisti iÅ¡ draudimo bendrovÄs. Ikiteisminio tyrimo metu ji ne iÅ¡ karto pripažino kaltÄ. DÄl jaudulio norÄjo geriau viskÄ apgalvoti. VÄliau, apgalvojusi, kaltÄ pripažino ir Å¡iuo metu jai dÄl to nekyla abejonių.
3. NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ E. Ž. dÄl civilinio ieÅ¡kinio teisiamojo posÄdžio metu 2022 m. gegužÄs 30 d. parodÄ, kad turtinÄ Å¾ala jai buvo atlyginta, praÅ¡o priteisti likusiÄ neatlygintÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Po įvykio juto didelius skausmus, 10 balų sistemoje 10 balų neužtektų įvertinti patirtÄ skausmÄ . 2021 m. rugsÄjo 28 d. ji buvo operuota Å iaulių RespublikinÄje ligoninÄje. Po to savaitÄ gulÄjo ligoninÄje, iÅ¡leidus gydytis namie jai 2 mÄnesius buvo skirtas gulimas režimas.
Kojos buvo įtvaruose, judinti iÅ¡vis negalÄjo, nes skausmas buvo nežmoniÅ¡kas. Intensyvus pooperacinis skausmas tÄsÄsi apie 2 mÄnesius, vÄliau kiekvienas judÄjimas taip pat buvo skausmingas. Jos draugas buvo pasiÄmÄs 4â5 savaites atostogų jai prižiÅ«rÄti, nes ji nieko negalÄdavo pati pasidaryti. Paskui, kai draugas pradÄjo eiti į darbÄ , atvažiuodavo padÄti teta. Gyvena 5 aukÅ¡te, tai vykstant pas gydytojus, dÄdÄ ar draugas nuneÅ¡davo į apaÄiÄ ant rankų. VÄliau gydytojai jai pradÄjo leisti po truputį, 30 proc., remtis į kojas, taÄiau ir tuomet skaudÄdavo, keliai nelaikydavo. 2022 m. sausio mÄnesį Å iaulių RespublikinÄje ligoninÄje buvo atlikta antra operacija â iÅ¡ kojų paÅ¡alinta po vienÄ Ä¯tvirtinimÄ , kad netrukdytų pÄdai lankstytis.
Vasario mÄnesį ji buvo iÅ¡siųsta į sanatorijÄ . Sanatorijoje jau po truputį į procedÅ«ras nueidavo su ramentais. Å iuo metu jai vis dar yra tÄsiamas nedarbingumas, lanko reabilitacinius užsiÄmimus. Å iuo metu juda be ramentų, taÄiau kiekvienÄ dienÄ jauÄia skausmus, vartoja vaistus nuo skausmo, pavaikÅ¡Äiojus kelias valandas pradeda tinti kojos. Buvo ir yra sunku psichologiÅ¡kai. SumažÄjo bendravimas, jautÄ vienatvÄ, izoliacijÄ . KreipÄsi psichologinÄs pagalbos â žiemos metu Å¡eimos gydytoja siuntÄ pas psichologÄ, kuri po konsultacijos paskyrÄ naudoti nervų sistemÄ raminanÄius vaistus bei vaistus nuo nemigos, kurių vartojimas vÄliau buvo pratÄstas, juos su pertraukomis vartoja iki Å¡iol.
Iki įvykio dirbo dažytoja medienos įmonÄje, darbo pobÅ«dis yra susijÄs su vaikÅ¡Äiojimu, fizine veikla. Ä® darbÄ iki Å¡iol negrįžo. Traumatologas sakÄ, jog ateityje gali reikÄti operacijos iÅ¡tisinių vinių paÅ¡alinimui. Medikų prognozes neaiÅ¡kios, laikas parodys. Gydytojai informavo, jog yra galimybÄ, kad bus nustatytas neįgalumas, neprognozuoja, ar ji pasveiks iki galo. Iki įvykio ji mÄgdavo pasivaikÅ¡Äioti su draugu ar su Å¡uniuku, Å¡iuo metu to daryti negali dÄl skausmų.
NeturtinÄ Å¾ala jos atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai skausmÄ jauÄia dar ir dabar ir nežino, kokios pasekmÄs toliau bus, ar į darbÄ galÄs grįžti, ar gaus keisti darbÄ . IÅ¡ darbdavio gavo draudimo iÅ¡mokÄ iki 2 000 Eur.
4. Ä®rodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 273 straipsniu, nes D. R. nÄra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir sutiko, jog kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamosios gynÄja ir teisiamajame posÄdyje dalyvavÄs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
5. Be paÄios kaltinamosios D. R. visiÅ¡ko prisipažinimo teisme, jos kaltÄ Ä¯rodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme iÅ¡vardytais ir teismo įvertintais įrodymais: 5.1. D. R. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 27 d. atliktos pirminÄs apklausos metu dÄl kaltÄs klausimo nepasisakÄ. PaaiÅ¡kino, kad 2021 m. rugsÄjo 28 d. ji buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo susitarusi, kad važiuos pas draugÄ ir jį parsiveÅ¡ iÅ¡ darbo. Ji apsirengÄ. AprengÄ vaikÄ , kuriam yra 6 mÄnesiai.
Tikslaus laiko pasakyti negali, kai ji iÅ¡Äjo iÅ¡ namų, bet galÄjo bÅ«ti tas laikas, kuris yra nurodytas praneÅ¡ime apie įtarimÄ â 15.50 val., tik kelioms minutÄmis anksÄiau, nes dar prieÅ¡ tai įdÄjo kÄdutÄ su vaiku į automobilio galÄ , keleivio pusÄ. AutomobilinÄ kÄdutÄ su vaiku prisegÄ. Pati atsisÄdo už automobilio âVW Passatâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, prisisegÄ saugos diržu ir iÅ¡važinÄjo iÅ¡ kiemo, adresu: (duomenys neskelbtini).
Ji sustojo prie iÅ¡važiavimo ir stovÄjo. Ä®jungÄ posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairÄ ir matÄ, kaip iÅ¡ kairÄs pusÄs pagrindinÄje (duomenys neskelbtini) gatvÄje stovÄjo automobilių kolona. Gali pasakyti, kad jai stovint Å¡alutinÄje gatvÄje, automobilio, kuris stovÄjo pagrindinÄje (duomenys neskelbtini) gatvÄje, kiek prisimina, tai buvo âAudiâ, vairuotas jai parodÄ gestÄ ranka â pamojo, ji taip suprato, kad jis jÄ praleidžia iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo. âAudiâ stovÄjo, nevažiavo.
Ji iÅ¡ kiemo pradÄjo lÄtai važiuoti, sustojo dar apsižiÅ«rÄti į kairÄ, į deÅ¡inÄ, nes iÅ¡ abiejų pusių buvo automobiliai. Ji buvo sustojusi tarp automobilių iÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo ir pradÄjo daryti manevrÄ , tai yra sukosi į kairÄ, tada pajuto smÅ«gį. Vaikas pradÄjo verkti. Ji iššoko iÅ¡ automobilio ir Äjo pažiÅ«rÄti, ar vaikui viskas gerai. Kol ji iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo, prie kitos transporto priemonÄs, su kuria įvyko susidÅ«rimas, buvo jau priÄjÄs kitas kažkoks vaikinas.
Prie jos priÄjo kažkokia moteris, kurios kontaktų jokių neturi, neužsiraÅ¡Ä, nes tikrai ne apie tai galvojo. Moteris jai pasakÄ, kad duotų palaikyti savo vaikÄ , o ji skambintų į pagalbos centrÄ . Ji paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ . PasakÄ, kad reikia policijos, greitosios, nes įvyko eismo įvykis. Kai operatorÄ pasakÄ, kad atvažiuoja pagalba, reikia laukti, ji pasiÄmÄ savo vaikÄ ir laukÄ, kol atvažiavo specialiosios tarnybos. Ji automobilyje įjungÄ âparkingÄ â ir užgesino automobilį.
Greitai atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir medikai. Paskambino savo draugui, pasakÄ, kad įvyko eismo įvykis ir kad turi susirasti, kas jį parvežtų. Automobilis âVW Passatâ priklauso jos draugui, taÄiau jis jai leidžia naudotis jo transporto priemone. Prie apklausos prideda draugo įgaliojimÄ . Kokios buvo oro sÄ lygos eismo įvykio dienÄ pasakyti negali, nes neprisimena. Kelio danga buvo sausa. SaulÄ nespigino. Nori pasakyti, kad po to, kai grįžo namo, po eismo įvykio, pastebÄjo âFacebookâ grupÄje âPagalba vairuotojams Å iauliuoseâ, kad įvyko eismo įvykis ir ten vienas vyras raÅ¡Ä komentarÄ , kad jis stovÄjo už to automobilio, kuris jį praleido iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo ir matÄ kaip įvyko eismo įvykis.
Tas asmuo buvo pasivadinÄs N. B.. Daugiau jo jokių kontaktų neturi. Taip pat nori pasakyti, kad po to, kai įvyko eismo įvykis, prie jos buvo priÄjusi pareigÅ«nÄ ir paklausÄ, ar jai nereikia pagalbos. Ji buvo Å¡oko bÅ«senoje ir tuo metu jai nieko nereikÄjo, nes buvo labai iÅ¡sigandusi ir nejuto skausmo, taÄiau po to, kai po eismo įvykio grįžo namo, pradÄjo sukioti galvÄ , pajuto sprando, Å¡onkaulių bei kairÄs kojos skausmÄ . Paskambino savo Å¡eimos gydytojai N. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, bet ji tuo metu atostogavo, tai jÄ užregistravo kitai dienai pas traumatologÄ .
Ji nuvyko pas traumatologÄ , jai konstatavo sprando patempimÄ ir Å¡onkaulių sumuÅ¡imÄ . Vaikas sužalojimų iÅ¡vengÄ, taÄiau patyrÄ iÅ¡gÄ stį (1 t., b. l. 176â179); 5.2. D. R., apklausta 2021 m. lapkriÄio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiÅ¡kai. Pirmos apklausos metu negalÄjo pasisakyti dÄl kaltÄs, nes buvo sutrikusi, pasimetusi, turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes ir apgalvoti, taÄiau dabar puikiai suvokia savo veiksmus ir supranta, kad padarÄ teisÄs pažeidimÄ ir kalta prisipažįsta visiÅ¡kai, kad sukÄlÄ eismo įvykį, kurio metu nukentÄjo moteris.
Ji supranta, kad iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo Å¡alutinÄs gatvÄs ir nepraleido pagrindine gatve važiuojanÄio automobilio. Gailisi dÄl tokio savo poelgio. Esant galimybei, sutinka ikiteisminį tyrimÄ baigti susitaikymo protokolu arba pagal laidavimÄ , už jÄ laiduoti galÄtų jos tÄtis D. R. (2 t., b. l. 7â8); 5.3. D. R., apklausta 2022 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu, nurodÄ pasiliekanti prie ankstesnių apklausos metu duotų savo parodymų. Kalta prisipažįsta visiÅ¡kai. Gailisi dÄl to, kad įvyko eismo įvykis.
IÅ¡ karto po įvykio ji pasiÄmÄ iÅ¡ automobilio vaikÄ , prie jos buvo priÄjÄs kažkoks vyras, pasakÄ, kad skambintų, kur reikia, ir ji iÅ¡ karto paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . PrieÅ¡ tai daugiau niekam neskambino. Po to, kai paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , paskambino savo draugui tel. Nr. (duomenys neskelbtini). PraÅ¡Ä, esant galimybei, ikiteisminį tyrimÄ baigti pagal laidavimÄ . Už jÄ laiduoti gali jos tÄtis D. R. (2 t., b. l. 11â12); 5.4. nukentÄjusioji E. Ž., apklausta 2021 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodÄ, kad gyvena (duomenys neskelbtini).
Å iuo metu yra po operacijos ir jai yra lūžusios abi kojos, todÄl Å¡iuo metu negali vaikÅ¡Äioti. Guli specialioje jai pritaikytoje lovoje. Ji turi automobilį âToyota Avensisâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi. Automobilis yra techniÅ¡kai tvarkingas ir draustas draudimo kompanijoje (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsÄjo 28 d. ji po darbo važiavo namo. Tiksliai negali pasakyti, kiek buvo valandų, bet galÄjo bÅ«ti apie 16.00 val. Ji važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. link namų (duomenys neskelbtini) g.
Jai pravažiavus aplinkkelį, ji pasuko į (duomenys neskelbtini) g. ir visada važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Pravažiavus perÄjÄ ir pravažiavus posÅ«kį į V. G. g., prieÅ¡ jÄ (duomenys neskelbtini) g. buvo automobilių spÅ«stis. Eismas judÄjo lÄtai. Ji parodÄ posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairÄ ir pradÄjo važiuoti aplenkusi prieÅ¡ save stovÄjusius automobilius. Važiavo daugiausia iki 40 km/val. greiÄiui iki pagrindinÄs (duomenys neskelbtini) g., kur yra iÅ¡siÅ¡akojimas pasukti į kairÄ.
Ji nepažeidÄ jokių kelio ženklų. Važiuodama staiga pastebÄjo automobilį, kiek prisimina, buvo âVolkswagenâ, kuris iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo į pagrindinÄ gatvÄ ir atsitrenkÄ Ä¯ jÄ , važiavusia pagrindine gatve. Automobilis iÅ¡važiavo iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs, iÅ¡ Å¡alutinÄs gatvÄs į pagrindinÄ, neįsitikino, kad įvažiuoti į pagrindinÄ gatvÄ yra saugu, dÄl to ir įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio pakÄlusi galvÄ , ji pamatÄ âiššovusiasâ oro pagalves.
Prie jos buvo priÄjÄs vyriÅ¡kis, kuris pasiteiravo, ar ji gali iÅ¡lipti. Ji pažiÅ«rÄjo į savo kojas, nes jas pradÄjo gelti. MatÄ, kad deÅ¡inÄs kojos kelnÄs yra įdubusios ir pasakÄ, kad negali iÅ¡lipti. Kas tiksliai iÅ¡kvietÄ specialiÄ sias tarnybas â pasakyti negali, bet lyg ir prisimena, kad mergina, kuri vairavo kitÄ automobilį. AtvykÄ medikai jÄ iÅ¡traukÄ iÅ¡ automobilio ir iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ, kur jai buvo atlikta abiejų kojų operacija. Ar buvo kokių nors liudytojų â pasakyti negali.
Kaip minÄjo, vienas vaikinas buvo priÄjÄs, taÄiau jo jokių kontaktų neturi. Eismo įvykio metu oro sÄ lygos buvo geros. Lietus nelijo. SaulÄ nespigino. Kelio danga buvo sausa. Nori pasakyti, kad ji važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini) g. gatve ir, važiuojant link (duomenys neskelbtini) g., pravažiavus posÅ«kį po kaire, kur yra (duomenys neskelbtini) g., ji norÄjo aplenkti automobilius ir, parodžiusi posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairÄ, aplenkusi kelis automobilius, pamatÄ, kaip iÅ¡ Å¡alutinÄs gatvÄs (kiemo), iÅ¡ deÅ¡inÄs, iÅ¡važiavo automobilis.
Ji pradÄjo stabdyti, taÄiau nespÄjo sustabdyti ir įvyko susidÅ«rimas į automobilio priekinÄ dalį. Ji Å¡iuo metu vaikÅ¡Äioti negali. Turi visada gulÄti lovoje. Jai teisÄ dÄl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡aiÅ¡kinta (1 t., b. l. 35â37); 5.5. nukentÄjusioji E. Ž., apklausta 2022 m. kovo 2 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodÄ, kad jos sveikata dar nÄra gera. Å iuo metu vaikÅ¡Äioja sunkiai, su ramentais. Buvo iÅ¡važiavusi į sanatorijÄ ir grįžo prieÅ¡ kelias dienas.
Jai draudimo bendrovÄ bendrai iÅ¡mokÄjo 10 423,71 eurus, taÄiau Å¡i pinigų suma jos netenkina, kadangi žala padaryta didesnÄ, todÄl nori praneÅ¡ti, kad civilinį ieÅ¡kinį ji teiks, taÄiau civilinį ieÅ¡kinį teiks teisme (1 t., b. l. 39); 5.6. liudytojas D. R. 2022 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad D. R. yra jo dukra. Jo santykiai su dukra yra labai geri. D. R. jam pasakÄ, kad buvo eismo įvykis ir kad papuolÄ Ä¯ avarijÄ . Jo dukra gyvena (duomenys neskelbtini), turi mažametÄ dukrytÄ, kuriai (duomenys neskelbtini) mÄnesių.
Jo dukra yra labai nuoÅ¡irdi, atsakinga mergaitÄ. Eismo įvykis įvyko netyÄia, niekas nenorÄjo, kad įvyktų nelaimÄ. Jis yra įsitikinÄs, kad jo dukra D. R. laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, visiÅ¡kai prisipažįsta savo kaltÄ, nuoÅ¡irdžiai gailisi, todÄl jis praÅ¡o nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir atleisti jo dukrÄ D. R. nuo baudžiamosios atsakomybÄs. Jis yra vertas pasitikÄjimo. NÄra baustas administracine tvarka. NÄra teistas. Su dukra D. R. sutaria labai gerai.
PraÅ¡o perduoti D. R. jo atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato (1 t., b. l. 141â144); 5.7. 2021 m. rugsÄjo 28 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, Eismo įvykio vietos plane užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, matyti susidÅ«rÄ du automobiliai. (duomenys neskelbtini) gatvÄs plotas 10,90 m, gatvÄ asfaltuota, pažymÄta punktyrine skiriamÄ ja juosta, Å¡alia gatvÄs yra žalia veja. Ties (duomenys neskelbtini), namu yra įvažiavimas į daugiabuÄių namų kiemus, įvažiavimo plotis 4,50 m, asfaltuotas. (duomenys neskelbtini) g. viduryje, priekiu į (duomenys neskelbtini) g., stovi automobilis âToyota Avensisâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinÄ dalis pažeista po eismo įvykio. PrieÅ¡ais šį automobilį priekine dalimi, kairiu kampu, stovi automobilis âVW Passatâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinÄ dalis sudaužyta po eismo įvykio. Tarp Å¡ių automobilių priekinių dalių mÄtosi automobilių Å¡ukÄs, nuolaužos. Abiejuose automobiliuose iššovusios oro pagalvÄs. Ä®vykio vietoje įrengtų vaizdo stebÄjimo kamerų nepastebÄta (1 t., b. l. 13â27); 5.8.
ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G  387/2021(04) nurodyta, kad E. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dÄl dviejų blauzdikaulių kÅ«nų lūžių. Padaryti sužalojimai: deÅ¡inÄs kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio kÅ«nų lūžiai ir kairÄs kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio kÅ«nų lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukomis kietomis automobilio salono dalimis. KÅ«ne rastiems sužalojimams padaryti reikÄjo dviejų trauminių poveikių į blauzdas.
Sužalojimai padaryti keleto valandų laikotarpiu iki 2021 m. rugsÄjo 28 d. 16.18 val., kai E. Ž. buvo pristatyta į VšĮ RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ (1 t., b. l. 68); 5.9. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1577/2021(04) nurodyta, kad D. R. kÅ«ne objektyvių iÅ¡orinių sužalojimo žymių skeleto kaulų lūžių nekonstatuota. Dainų PSPC nustatytas krÅ«tinÄs sumuÅ¡imas sužalojimu nevertinamas, nes žodis âsumuÅ¡imasâ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobÅ«dį.
Kaklo raiÅ¡Äių ir raumenų patempimo diagnozÄ nepagrįsta objektyviais duomenimis. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nÄra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastÄ (1 t., b. l. 75); 5.10. 2021 m. rugsÄjo 28 d. Administraciniame sprendime nurodyta, kad motorinei transporto priemonei âToyota Avensisâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintai eismo įvykio metu, uždrausta dalyvauti vieÅ¡ajame eisme (1 t., b. l. 77); 5.11. 2021 m. rugsÄjo 28 d. Administraciniame sprendime nurodyta, kad motorinei transporto priemonei âVW Passatâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintai eismo įvykio metu, uždrausta dalyvauti vieÅ¡ajame eisme (1 t., b. l. 78); 5.12. 2021 m. rugsÄjo 28 d. transporto priemonÄs apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rÄtas automobilis âToyota Avensisâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 79); 5.13. 2021 m. rugsÄjo 28 d. transporto priemonÄs apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rÄtas automobilis âVW Passatâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82); 5.14. 2022 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, atliktų policijos pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ , neÅ¡iojamomis kÅ«no kameros, apžiÅ«ra (1 t., b. l. 86â88); 5.15. 2021 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole stenografuotas garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (praneÅ¡imas apie eismo įvykį) (1 t., b. l. 92â93); 5.16. 2022 m. sausio 31 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rÄtos pateiktos telefono numerių, naudotų E. Ž., D.
R., iÅ¡klotinÄs prieÅ¡ ir po eismo įvykio (1 t., b. l. 105â106); 5.17. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrÄjos Karinos BÅ«tautienÄs 2022 m. kovo 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dÄl patikslintų aplinkybių nurodyta, jog eismo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) g. gatvÄje iki (duomenys neskelbtini) g. sankryžos nÄra kelio ženklų, draudžianÄių automobilių lenkimÄ . Pridedamos keturios fotonuotraukos (1 t., b. l. 120â125).
6. Teismas, įvertinÄs anksÄiau iÅ¡dÄstytų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog byloje iÅ¡tirti įrodymai objektyvÅ«s, iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas iÅ¡vadÄ . Ä®rodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinÄms aplinkybÄms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Å ių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog D. R. 2021 m. rugsÄjo 28 d. apie 15 valandų 50 minuÄių, (duomenys neskelbtini) gatvÄje, ties namu, pažymÄtu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonÄ â automobilį âVW Passatâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 9 ir 102 punktų reikalavimus, â tai yra, įvažiavo į pagrindinÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄ iÅ¡ Å¡alia esanÄios teritorijos â kiemo ir nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių bei sukÄlÄ pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad įvažiuoti į keliÄ yra saugu bei nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai važiuojanÄio automobilio âToyota Avensisâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. Ž., todÄl įvyko eismo įvykis, dÄl kurio E. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs leidžia teigti, kad kaltinamoji nusikalto dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. nenumatÄ, kad dÄl jos veikimo / neveikimo gali kilti atitinkami padariniai, taÄiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (amžių, iÅ¡silavinimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ ir transporto priemonių vairavimo patirtį) turÄjo ir galÄjo tai numatyti. Kaltinamosios D. R. veiksmai, įvertinus kilusius padarinius, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. DÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ 7.
Kaltinamosios D. R. atsakomybÄ lengvina tai, jog prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta.
8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sÄ lygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .
9. Kaltinamosios D. R. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs sÄ lygų, susijusi su nusikalstamos veikos klasifikacija, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra.
10. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs sÄ lyga â asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikÄjimo, laikomi pilnameÄiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinÄiu pasitikÄjimÄ ir galinÄiu bÅ«ti laiduotoju turÄtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykÄ ar panaikinti ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).
Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmeniui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tÄvai, artimieji giminaiÄiai ar kiti teismo pasitikÄjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 str. 1, 3 d.).
Vadinasi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.
11. Byloje yra laiduotojo D. R. praÅ¡ymas atleisti jo dukrÄ D. R. nuo baudžiamosios atsakomybÄs, perduodant jÄ D. R. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. PraÅ¡yme nurodyta, kad D. R. įsipareigoja daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai ir pasirÅ«pinti, kad ji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 147). Šį praÅ¡ymÄ galimas laiduotojas D. R. teisiamojo posÄdžio metu palaikÄ, nurodÄ, jog jis nÄra teistas ar baustas administracine tvarka. Jo santykiai su dukterimi artimi, Å¡ilti, dažnai bendrauja. Dukra atsižvelgia į jo nuomonÄ, iÅ¡sakytÄ gyvenimiÅ¡kais klausimais, jis turi galimybÄ daryti jai teigiamÄ Ä¯takÄ . Jis yra pensininkas, paskutinius 5 metus dirba sargu. Iki pensijos 20 metų dirbo policijoje, buvo teigiamai charakterizuojamas. Jo mÄnesio pajamos sudaro 600â700 Eur, jas skiria pragyvenimui, todÄl laidavimÄ praÅ¡o skirti be užstato.
12. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog D. R. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 137, 140), dirbantis kooperatyve (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135), yra kaltinamosios D. R. tÄvas (1 t., b. l. 134). IÅ¡ kaltinamosios D. R. ir D. R. paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, jog jų santykiai artimi, dažnai bendrauja, D. R. atsižvelgia į D. R. nuomonÄ gyvenimiÅ¡kais klausimais. Ä®vertinus anksÄiau iÅ¡dÄstytus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamosios D. R. tÄvas turi autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir gali daryti jai teigiamÄ Ä¯takÄ .
13. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybÄs tik tada, jeigu jis:
1) pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
14. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamoji D. R. neteista (1 t., b. l. 163), Å¡iuo metu galiojanÄių administracinių nuobaudų neturi, anksÄiau bausta administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus suraÅ¡ant protokolus su administraciniais nurodymais (automobilio stovÄjimÄ vietoje, kurioje stovÄti galima tik su leidimais; tamsiu paros metu nedegÄ galinÄ gabarite Å¡viesa, sustojo draudžiamoje vietoje) (1 t., b. l. 164â166), Å¡iuo metu yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, iki jų dirbo (1 t., b. l. 162), pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstama veika padaryta dÄl neatsargumo, prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi.
PažymÄtina, jog byloje nagrinÄjamas eismo įvykis yra draudiminis, byloje civiliniu atsakovu įtraukta ADB (duomenys neskelbtini), kuri taip pat nukentÄjusiajai atlygino turtinÄ ir dalį neturtinÄs žalos. Ir nors byloje nÄra susitarimo dÄl visiÅ¡ko žalos atlyginimo, taÄiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu įtraukta draudimo bendrovÄ, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindo manyti, kad visa priteista neturtinÄ Å¾ala bus atlyginta. Atkreiptinas dÄmesys, jog Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo suma dÄl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentÄjusių treÄiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkriÄio 1 d. yra 5 000 000 eurų dÄl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinÄ Å¾alÄ ) ir 1 000 000 eurų dÄl žalos turtui.
Teismas, įvertinÄs anksÄiau iÅ¡dÄstytų aplinkybių visumÄ bei atsižvelgÄs į tai, kad nustatyta D. R. atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, ji praeityje neteista, bei į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygos, taip pat yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, sprendžia, kad taikytinas BK 40 straipsnis ir D. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybÄs už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , jÄ perduodant jos tÄvo D.
R. atsakomybÄn pagal laidavimÄ . Ä®vertinus kaltinamosios D. R. ir laiduotojo D. R. asmenybes, gaunamas pajamas, laidavimas skirtinas be užstato. Nustatytinas vienų metų laidavimo terminas.
15. Teismo nuomone, nagrinÄjamu atveju, bÅ«tent toks Å¡io baudžiamojo proceso pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybÄs tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra sÄ lyginÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs rūšis, nes asmuo nÄra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybÄs. Jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali, o jei padaro naujÄ tyÄinį nusikaltimÄ , privalo sprÄsti dÄl asmens baudžiamosios atsakomybÄs už visas padarytas nusikalstamas veikas.
DÄl baudžiamojo poveikio priemonių 16. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog baudžiamojo poveikio priemonÄ gali bÅ«ti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmeniui skirtinos poveikio priemonÄs, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinÄjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybÄ ir kt.
Ä®statymas nenumato maksimalaus skaiÄiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, taÄiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ . Taikomos baudžiamojo poveikio priemonÄs turi bÅ«ti proporcingos teisÄs pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisÄtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
17. Atleidžiant kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs, siekiant jÄ pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , tikslinga D. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonÄ â įmokÄ Ä¯ NukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Ä®vertinus tai, kad kaltinamoji D. R. padarÄ neatsargų nusikaltimÄ , kuris pasireiÅ¡kÄ nusikalstamu nerÅ«pestingumu, pažeidimÄ ji padarÄ, nebÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių / psichotropinių medžiagų, atsižvelgus į dÄl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kilusias pasekmes, kaltinamosios turtinÄ padÄtį ir kitas aplinkybes, D.
R. skirtina 15 MGL (750 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ NukentÄjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Atsižvelgiant į įmokos dydį, kaltinamajai nustatytinas 12 mÄnesių terminas įmokai sumokÄti, terminÄ skaiÄiuojant nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. Teismo vertinimu, kaltinamajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ savo dydžiu bei trukme yra proporcinga teisÄs pažeidimui, neabejotinai atitinka siekiamus teisÄtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.
18. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisÄmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisÄmis asmuo padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, vienintelÄ bÅ«tina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonÄs taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarÄ naudodamasis specialia teise. Jokių kitų bÅ«tinųjų Å¡ios priemonÄs taikymo sÄ lygų baudžiamasis įstatymas nenumato.
Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotÄ reiÅ¡kia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nÄra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs taikymo klausimÄ ir motyvuotai nusprÄsti taikyti jÄ ar ne. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustaÄius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinÄja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarÄ Å¡iurkÅ¡Äiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2012 K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.).
Be to, baudžiamojo poveikio priemonÄs taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.
19. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad D. R. neatsargų nusikaltimÄ padarÄ naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taÄiau, teismo nuomone, teisinga vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise. D. R. neteista, jauno amžiaus, kaip minÄta, anksÄiau už Å¡iurkÅ¡Äius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, neturi galiojanÄių administracinių nuobaudų. Ä®vykio metu D.
R. buvo blaivi, nevengÄ atsakomybÄs ir nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiosios, jokių D. R. atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nÄra nustatyta. D. R. padaryti ir kaltinime inkriminuoti KET 9, 102 punktų reikalavimų pažeidimai, dÄl kurių įvyko eismo įvykis, nÄra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Be to, D. R. augina mažametį vaikÄ . Visos Å¡ios aptartos aplinkybÄs teismui leidžia konstatuoti, kad baudžiamo poveikio priemonÄs â uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymas D.
R. taptų nepagrįstu ir neproporcingu jos teisių suvaržymu. Vien tai, kad D. R. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdÄ naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o jos veikos pasekmÄs sunkios, negali bÅ«ti ir nÄra absoliutus pagrindas taikyti jai Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo nuomone, D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â įmoka į NukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , neabejotinai taisomai veiks D.
R.. DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo 20. ADB (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 11 d. raÅ¡te nurodyta, kad E. Ž. 2021 m. lapkriÄio 26 d. iÅ¡mokÄta 1 793,58 eurai draudimo iÅ¡mokos už apgadintÄ transporto priemonÄ, bus iÅ¡mokÄta 8 630,13 eurų draudimo iÅ¡moka asmens žalai atlyginti (8 300 eurų neturtinÄ Å¾ala, 94,52 eurai negautos pajamos, 235,61 eurai gydymosi iÅ¡laidos) (1 t. b. l. 116).
21. Teisminio bylos nagrinÄjimo metu nukentÄjusioji E. Ž. pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį atsakovams ADB (duomenys neskelbtini) ir kaltinamajai D. R. dÄl 16 700,00 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo (2 t., b. l. 44â54, 58â105).
22. Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. gegužÄs 2 d. protokoline nutartimi draudimo bendrovÄ ADB (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu atsakovu (2 t., b. l. 55â56). ADB (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužÄs 25 d. pateikÄ teismui atsiliepimÄ Ä¯ nukentÄjusiosios E. Ž. civilinį ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinÄti nedalyvaujant ADB (duomenys neskelbtini) atstovui (2 t., b. l. 117â124).
23. Teisminio bylos nagrinÄjimo metu nukentÄjusioji pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį palaikÄ, nurodÄ, kad turinÄ Å¾ala jai yra atlyginta visiÅ¡kai, ir jos priteisti nebepraÅ¡o. NurodÄ, kad draudimo kompanija ADB (duomenys neskelbtini) atlygino tik dalį neturtinÄs žalos, todÄl praÅ¡Ä priteisti 16 700 eurų likusiai neturtinei žalai atlyginti.
24. PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkreÄioje byloje teismo nustatytas ir reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
25. Ä®statymų leidÄjas nÄra nustatÄs neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinÄs nebaigtinį neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todÄl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprÄsti dÄl teisingo žalos atlyginimo nukentÄjusiam asmeniui. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pažymÄta, kad įstatyme nustatytas neturtinÄs žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todÄl jame įtvirtinti kriterijai turÄtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio.
Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todÄl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkreÄiai bylai svarbias neturtinÄs žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybÄs, dÄl kurių neturtinÄs žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai.
NukentÄjusio asmens kaltÄ yra vienas iÅ¡ neturtinÄs žalos nustatymo kriterijų, mažinanÄių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinÄių reikÅ¡mÄs aplinkybių). Ji turi bÅ«ti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinÄs žalos dydis, kaip visų reikÅ¡mingų kriterijų Å¡iai žalai įvertinti sintezÄs rezultatas (kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinÄs žalos dydį teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisÄs normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkreÄios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .
Ä®statymų leidÄjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkreÄiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
26. E. Ž. praÅ¡ydama priteisti neturtinÄ Å¾alÄ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodÄ, jog dÄl eismo įvykio metu patirtų, specialisto iÅ¡vada Nr. G 1387/2021(04) patvirtintų, abiejų kojų blauzdikaulių ir Å¡eivikaulių kÅ«nų lūžių buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata. 2021 m. rugsÄjo 28 d., po įvykio, ji buvo operuota â 21 val. atlikta deÅ¡inio ir kairio blauzdikaulio osteosintezÄ intramedulinÄmis vinimis. Padaryti sužalojimai jai pasireiÅ¡kia judÄjimo sutrikimu, ji patiria nuolatinį skausmÄ bei jauÄia savo kÅ«ne svetimkÅ«nius â vinis, kurie liko po operacijos.
Nepaisant operacinio ir stacionaraus gydymo ligoninÄje, reabilitacijos sanatorijoje, tikÄtina, kad ji visiÅ¡kai nepasveiks, iÅ¡liks liekamieji reiÅ¡kiniai, ji, bÅ«dama jauno darbingo amžiaus (31 m.), nuo pat eismo įvykio ilgÄ laikÄ gulÄjo lovoje, be aplinkinių pagalbos jai vis dar sunku judÄti ir pasirÅ«pinti savimi. Nežinia, ar ateityje ji galÄs aktyviai gyventi, bÄgioti, dirbti fizinį darbÄ (jos profesija â dažytoja). Liekamieji žalingi reiÅ¡kiniai sukÄlÄ ir sukelia itin skausmingus iÅ¡gyvenimus, neigiamai atsiliepia jos gyvenimo kokybei, riboja jos galimybes visavertiÅ¡kai tenkinti savo poreikius ir t. t.
Ant kojų matomose vietose liks randai. Yra tikimybÄ, kad dÄl įvykio nukentÄjusiajai bus nustatytas neįgalumas. Teisiamojo posÄdžio metu apklausta nukentÄjusioji E. Ž. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį palaikÄ, patikslino, jog jai buvo atliktos iÅ¡ viso dvi operacijos, neatmetama galimybÄ, jog ateityje reikÄs dar vienos operacijos. PapildÄ, kad po įvykio praÄjus daugiau nei 8 mÄnesiams, ji judÄdama kasdien jauÄia fizinį skausmÄ , nuolat vartoja skausmÄ malÅ¡inanÄius vaistus. DÄl patirtų psichologinių iÅ¡gyvenimų, bendravimo galimybių sumažÄjimo, nerimo kreipÄsi psichologinÄs pagalbos, jai buvo skirti raminantys medikamentai.
Teismas pripažįsta, jog yra pagrindas E. Ž. priteisti neturtinÄ Å¾alÄ .
27. Sprendžiant klausimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo kilo ginÄas dÄl jos dydžio. ADB (duomenys neskelbtini) sutikdama, kad E. Ž. dÄl byloje tiriamo eismo įvykio ir jo sukeltų pasekmių buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, atlygino jai 8 300 eurų. TaÄiau nukentÄjusioji E. Ž. neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 25 000 eurų, todÄl ji praÅ¡o priteisti likusiÄ â 16 700 eurų sumÄ . ADB (duomenys neskelbtini) su praÅ¡oma neturtinÄs žalos suma nesutinka. Kaltinamoji D. R. dÄl žalos dydžio nepasisakÄ, nurodÄ, jog dÄl gaunamų minimalių pajamų neturi galimybÄs žalos nukentÄjusiajai atlyginti net iÅ¡ dalies.
28. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl teisÄs normų, reglamentuojanÄių neturtinÄs žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymÄjÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. NeturtinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginÄs satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ .
NeturtinÄs žalos dydžio įrodinÄjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkreÄioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .
29. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentÄjusiajai E. Ž. padaryti sužalojimai bendrai buvo kvalifikuoti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ä®vykio metu nukentÄjusioji E. Ž. neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų nulÄmÄ eismo įvykio kilimÄ , ji buvo blaivi, KET taisyklių nepažeidÄ, vairavo techniÅ¡kai tvarkingÄ ir apdraustÄ transporto priemonÄ. Eismo įvykis įvyko dÄl kaltinamosios D. R. kaltÄs.
30. Teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose, kai nukentÄjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, Nr. 2K-48/2013, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225- 895/2016,2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188- 648/2017), taÄiau yra atvejų, kai konstatavus sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius priteista 114 000 Lt (33 016,68 Eur) (kasacinÄ nutartis Nr. 3K-3-371/2003), 200 000 Lt (57 924 Eur) (kasacinÄ nutartis Nr. 3K-3-90/2008) ar net 290 000 Lt (83 989,80 Eur) (kasacinÄ nutartis Nr. 3K-3-298/2007) neturtinÄs žalos atlyginimo.
31. PažymÄtina, jog reikalavimas atsižvelgti į teismų praktikÄ aiÅ¡kinamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ,,DÄl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ, kuriame nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinÄs aplinkybÄs yra tapaÄios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisÄ, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
Precedentų konkurencijos atveju (t. y., kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnÄs instancijos (aukÅ¡tesnÄs grandies) teismo sukurtu precedentuâ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).
32. TaÄiau, teismo nuomone, svarbu nustatant priteistinos neturtinÄs žalos dydį atsižvelgti ne tik į teismų praktikÄ , bet įvertinti ir tai, kokiu laikotarpiu ji buvo suformuota, tai yra atsižvelgti į Å¡alies Å«kio vystymosi rezultatus ir tendencijas (ekonominÄ situacijÄ ), bei kitus veiksnius, tokius kaip didÄjanÄius minimaliosios mÄnesinÄs algos dydžius, Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus draudimo bendrovÄms mokamų įmokų ir draudimo sumos dydžių didÄjimÄ , protingumo principÄ , kas leidžia sprÄsti, jog atitinkamai turi didÄti ir teismo priteisiamos neturtinÄs žalos dydžiai.
33. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 âDÄl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimoâ 5 punktas numato, kad draudimo iÅ¡mokos dydis priklauso nuo eismo įvykio metu padarytos žalos nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui ir (ar) jo turtui dydžio. Jeigu eismo įvykio metu nukentÄjo keli asmenys, draudimo iÅ¡mokos dÄl žalos asmeniui, žalos turtui ir (ar) neturtinÄs žalos mokamos atsižvelgiant į kiekvieno nukentÄjusio treÄiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ , taÄiau draudimo iÅ¡mokų suma negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų.
34. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo suma dÄl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentÄjusių treÄiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkriÄio 1 d. yra 5 000 000 eurų dÄl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinÄ Å¾alÄ ) ir 1 000 000 eurų dÄl žalos turtui.
35. NagrinÄjamoje byloje D. R. vairuota transporto priemonÄ â automobilis âVW Passatâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu akcinÄje draudimo bendrovÄje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183â189).
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnyje numatyta, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinÄ atsakomybÄ gali bÅ«ti draudžiama sudarant civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutartį. Su civilinÄs atsakomybÄs draudimu susijusius santykius reglamentuoja Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinÄs žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .
37. Esant nurodytam reglamentavimui, atsižvelgiant į padarytos turtinÄs bei praÅ¡omos priteisti neturtinÄs žalos bendrÄ dydį, tai, kad Å¡i suma nesiekia maksimalaus žalos asmeniui atlyginimo dydžio, numatyto įstatymo, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju neturtinÄ Å¾alÄ privalo atlyginti ADB (duomenys neskelbtini) , o ne kaltinamoji D. R..
38. Teismas pripažįsta, jog dÄl kaltinamosios D. R. sukelto eismo įvykio E. Ž. buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, nes ji patyrÄ skausmÄ , didelius emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, gydÄsi stacionare bei reabilitacinÄje ligoninÄje, gydymas truko ilgÄ laikÄ ir yra vis dar nebaigtas, ant kojų yra likÄ randai, ateityje gali reikÄti operacijos, praÄjus daugiau nei aÅ¡tuoniems mÄnesiams nuo eismo įvykio dar negali dirbti, nežino, ar apskritai galÄs grįžti į tÄ patį darbÄ , ar reikÄs keisti specialybÄ, sumažÄjo jos judÄjimo ir bendravimo galimybÄs. Teismo nuomone, nagrinÄjamoje byloje nustatant neturtinÄs žalos dydį svarbu ir tai, kad sunkų sužalojimÄ patyrÄ jaunas darbingas žmogus, kurio tolimesniam tiek psichologiniam, tiek fiziniam gyvenimui patirtos traumos padariniai turÄs didelÄs įtakos.
TaÄiau tuo paÄiu atsižvelgtina ir į kaltinamosios kaltÄs formÄ (nusikalstamas nerÅ«pestingumas), siekį, jog priteisiamos žalos atlyginimo dydis bÅ«tų kuo teisingesnis, į tai, kad nukentÄjusiajai draudimo kompanija atlyginio 8 300 Eur neturtinÄs žalos, turtinÄ Å¾ala visiÅ¡kai atlyginta, teismas sprendžia, jog praÅ¡omas priteisti likusios neatlygintos 16 700 eurų neturtinÄs žalos dydis, nors yra neperžengiantis nustatytų atlygintinos žalos sumų, taÄiau yra per didelis ir prieÅ¡taraujantis teismų praktikai, todÄl yra mažintinas iki 6 700 eurų.
DÄl procesinių palÅ«kanų priteisimo 39. NukentÄjusioji E. Ž. civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o jai priteisti penkis procentus dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties perduoti bylÄ nagrinÄti teisiamajame posÄdyje iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
40. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad priÄmÄs apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkinÄs baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir (ar) neturtinÄs žalos atlyginimo, esant civilinio ieÅ¡kovo (nukentÄjusiojo) reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo momentas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
41. Vadovaujantis Å¡iuo PlenarinÄs sesijos iÅ¡aiÅ¡kinimu, nukentÄjusiajai E. Ž. priteisiamos penkių procentų dydžio procesinÄs palÅ«kanos nuo jai priteistos 6 700,00 Eur sumos, jas skaiÄiuojant nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo momento iki jo visiÅ¡ko įvykdymo. DÄl proceso iÅ¡laidų 42. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).
43. NukentÄjusiosios E. Ž. atstovas advokatas S. Šuminas civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡ civilinių atsakovų AB (duomenys neskelbtini) ir D. R. priteisti visų patirtų proceso (bylinÄjimosi) iÅ¡laidų atlyginimÄ . IÅ¡ prie civilinio ieÅ¡kinio pridÄtų PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už teisines paslaugas Serija ASK Nr. 264 ir 2021 m. lapkriÄio 3 d. mokÄjimo nurodymų matyti, jog E. Ž. advokatui už teisines paslaugas sumokÄjo 1 512,50 Eur (2 t., b. l. 103â105).
PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos sietinos su teisinių konsultacijų teikimu, pretenzijos draudimo kompanijai bei civilinio ieÅ¡kinio teismui parengimu, atstovavimu nukentÄjusiosios teisiniams interesams ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posÄdžiuose. Å ioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susijÄ su nukentÄjusiosios interesais byloje, todÄl ji buvo priversta kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos atstovaujant jÄ teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentÄjusioji iÅ¡laidas patyrÄ dÄl D. R. jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, nukentÄjusiosios turÄtos advokato pagalbos iÅ¡laidos dÄl jos atstovavimo teisme pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ D.
R..
44. Teismas, atsižvelgÄs į nagrinÄjamos bylos sudÄtingumÄ , bylos apimtį (2 tomai), jos faktinį ir teisinį sudÄtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , teisinÄs pagalbos teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, tikÄtinai skirtÄ darbo laikÄ , bylos rezultatÄ , iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, gaunanti pajamas, nukentÄjusiosios E. Ž. jos turÄtos atstovavimo teisme 1 512,50 Eur dydžio iÅ¡laidos yra protingos bei pagrįstos, todÄl priteistinos iÅ¡ kaltinamosios D. R..
45. Teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad draudimo bendrovÄs ir apsidraudusiojo asmens atsakomybÄ yra sutartinÄ ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentÄjusiojo iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai nesusijÄ su žala, patirta dÄl eismo įvykio. TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis numato, kad iÅ¡moka mokama dÄl nukentÄjusiesiems padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonÄ atsiranda civilinÄ atsakomybÄ. Žalos nustatymo ir mokÄjimo tvarka nustatyta taisyklÄse, taÄiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių paminÄtų teisÄs aktų, o taip pat ir civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos galÄtų bÅ«ti pripažįstamos žala.
46. Pagal BPK 103â106 straipsnius civilinio ieÅ¡kovo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos priskiriamos proceso iÅ¡laidoms, o proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veikÄ padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakÄs, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradÄ dÄl neteisÄtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinanÄių į žalos sÄ vokÄ , žalai prilyginamos ir kitokio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atsiradusios dÄl nukentÄjusiojo asmens siekio užkirsti keliÄ Å¾alai atsirasti arba padÄti, paskaiÄiuoti žalos dydį, iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius ne teismo tvarka.
TaÄiau bylinÄjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.
47. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, darytina iÅ¡vada, kad nukentÄjusiosios praÅ¡ymas dÄl proceso iÅ¡laidų priteisimo nukentÄjusiajai iÅ¡ civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti tenkinamas, nes nagrinÄjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, įstatymas nenumato galimybÄs iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas iÅ¡ civilinio atsakovo, kuris nÄra kaltinamasis (nuteistasis), o tik atsakingas už kaltininko veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Kiti klausimai 48. Kaltinamajai D. R. paskirta kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti, (2 t., b. l. 1â3) â nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikintina.
49. Daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, nuosprendžiui įsiteisÄjus: - automobilis âVW Passatâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gražintas saugoti automobilio savininkui (1 t., b. l. 83â84), paliktinas neribotai savininko nuosavybei; - automobilis âToyota Avensisâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gražintas saugoti A. D., kurio savininkÄ yra E. Ž., paliktinas neribotai savininkÄs E. Ž. nuosavybei (1 t., b. l. 80â81); - dvi kompaktinÄs laikmenos CD-R su informacija, esanÄios vokuose prie pirmojo tomo galinio virÅ¡elio, paliktinos saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : D. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. D. R. perduoti laiduotojo D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybÄn pagal laidavimÄ be užstato 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. R. paskirti 15 MGL/BBND (750 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ NukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 12 (dvylika) mÄnesių nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (âLuminorâ bankas) nurodant vardÄ , pavardÄ ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardÄ ir asmens kodÄ .
D. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti â nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikinti. NukentÄjusiosios E. Ž. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) , juridinio asmens kodas 110057869, E. Ž. priteisti likusiÄ neatlygintÄ neturtinÄs žalos dalį â 6 700 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstanÄius septynis Å¡imtus eurų) ir penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos â 6 700 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstanÄių septynių Å¡imtų eurų 00 ct) sumos, jas skaiÄiuojant nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo momento iki jo visiÅ¡ko įvykdymo.
LikusiÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti. IÅ¡ D. R. priteisti nukentÄjusiajai E. Ž. 1 512,50 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvylika eurų ir 50 ct) turÄtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti. Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, teismo nuosprendžiui įsiteisÄjus: - automobilį âVW Passatâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris gražintas saugoti automobilio savininkui , palikti neribotai savininko nuosavybei; - automobilį âToyota Avensisâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris grÄ Å¾intas saugoti A.
D., kurio savininkÄ E. Ž., palikti neribotai savininkÄs E. Ž. nuosavybei; - dvi kompaktines laikmenas CD-R su informacija, esanÄias vokuose prie pirmojo tomo galinio virÅ¡elio, palikti saugoti byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti D. R., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir sprÄsti dÄl jos baudžiamosios atsakomybÄs už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naujÄ tyÄinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs nustos galioti ir bus sprendžiama dÄl jos baudžiamosios atsakomybÄs už visas padarytas nusikalstamas veikas.
IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui D. R., kad jis turi teisÄ atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprÄs dÄl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybÄs už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs. Nuosprendžio nuoraÅ¡Ä D. R. įteikti ar iÅ¡siųsti ne vÄliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja Renata MaziliauskienÄ