Legislator Case Law & Legislation
fea6208f-6cfc-4955-a256-48cc4cd18eeb AI generated

Court convicts driver of traffic offense causing injury, imposes probation and fines, partially awards civil damages.

Case Number fea6208f-6cfc-4955-a256-48cc4cd18eeb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court convicted the defendant of a traffic offense under Article 281(3) of the Criminal Code, resulting in a suspended sentence and a fine. The defendant admitted guilt, explaining she was driving with a child while navigating a traffic queue, which led to a collision causing serious injury to another driver. The court partially allowed the victim's civil claim for non-material damages and legal costs while dismissing the remainder of the claim against the insurance company.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis: Traffic offenses causing injury warrant criminal conviction with probation and fines, while civil claims for non-material damages are assessed based on the severity of the victim's suffering.

Keywords

AI generated
traffic offense conviction suspended sentence probation personal injury damages civil compensation award criminal liability traffic

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-585-1113/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33772-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 13 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Laurai Jasiulienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajai D.

R., jos gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, nugenėjusiajai E. Ž., jos įgaliotam atstovui advokatui Simui Å uminui, nedalyvaujant civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , netekėjusi, esanti vaiko priežiÅ«ros atostogose, studijuojanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. D. R. 2021 m. rugsėjo 28 d. apie 15 valandų 50 minučių, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 102 punktų reikalavimus, – tai yra, įvažiavo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) g. gatvę iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos – kiemo ir nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad įvažiuoti į keliÄ yra saugu, bei nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) g. gatve tiesiai važiuojančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. Ž., ir įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė sužalojimus – deÅ¡inės kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio kÅ«nų lūžius ir kairės kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio kÅ«nų lūžius.

2. Kaltinamoji D. R. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ji 2021 m. rugsėjo 28 d., laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 16.00 val., iš savo namų, adresu: (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos draugui G.B., važiavo parsivežti draugo iš darbo. Ji vyko su savo mažamečiu vaiku. Išvažiuojant iš kiemo teritorijos, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo automobilių eilė. Jai reikėjo sukti į kairę.

Buvo paliktas tarpas. Gatvėje, jai iÅ¡ kairės stovėjusio automobilio vairuotojas parodė gestÄ , kad jÄ praleidžia. Apsižvalgiusi į kairę, paskui – į deÅ¡inę, nedideliu greičiu, iki 20 km/val., pradėjusi važiuoti ir iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį. Transporto priemonė, su kuria susidÅ«rė, atvažiavo jai iÅ¡ kairės pusės. PrieÅ¡ sukdama ji Å¡ios transporto priemonės nematė. Ä®vykio metu oro sÄ lygos buvo geros. Pamatyti trukdė kairėje pusėje stovėjusios transporto priemonės, kurios laukė eilėje prie Å¡viesoforo.

Pirmiausia ji patikrino, ar viskas gerai vaikui. Priėjusi kažkokia moteris pasakė duoti jai vaikÄ palaikyti. Tada ji paskambino pagalbos numeriu. Pasakė policijai, kad reikia ir greitosios, ir gaisrinės, kad moteris yra prispausta, tuomet laukė pagalbos tarnybų. Ä®vykio metu jos vaikas nebuvo sužalotas. Jai taip pat, tik Å¡iek tiek vėliau sprandÄ pradėjo skaudėti, tai kreipėsi į gydytojÄ , buvo nustatytas sumuÅ¡imas. Jokių fizinių reiÅ¡kinių jai neliko. Žino, kokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajai.

Nukentėjusiosios ji atsiprašė, labai gailisi. Ji anksčiau neteista, seniau bausta administracine tvarka už nesumokėtÄ automobilio stovėjimÄ , praÅ¡o atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jos tėvo D. R. atsakomybei pagal laidavimÄ . Tėtis nėra teistas, baustas administracine tvarka. Jos santykiai su tėvu geri, bendrauja kasdien. Ji atsižvelgia į jo nuomonę gyvenimiÅ¡kais klausimais, jis turėtų galimybę daryti jai teigiamÄ Ä¯takÄ . Å iuo matu ji iÅ¡gyvena iÅ¡ 415 Eur už vaiko priežiÅ«rÄ gaunamos iÅ¡mokos iÅ¡ „Sodros“.

ŽalÄ nukentėjusiajai praÅ¡o priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės. Ikiteisminio tyrimo metu ji ne iÅ¡ karto pripažino kaltę. Dėl jaudulio norėjo geriau viskÄ apgalvoti. Vėliau, apgalvojusi, kaltę pripažino ir Å¡iuo metu jai dėl to nekyla abejonių.

3. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė E. Ž. dėl civilinio ieÅ¡kinio teisiamojo posėdžio metu 2022 m. gegužės 30 d. parodė, kad turtinė žala jai buvo atlyginta, praÅ¡o priteisti likusiÄ neatlygintÄ neturtinę žalÄ . Po įvykio juto didelius skausmus, 10 balų sistemoje 10 balų neužtektų įvertinti patirtÄ skausmÄ . 2021 m. rugsėjo 28 d. ji buvo operuota Å iaulių Respublikinėje ligoninėje. Po to savaitę gulėjo ligoninėje, iÅ¡leidus gydytis namie jai 2 mėnesius buvo skirtas gulimas režimas.

Kojos buvo įtvaruose, judinti iÅ¡vis negalėjo, nes skausmas buvo nežmoniÅ¡kas. Intensyvus pooperacinis skausmas tęsėsi apie 2 mėnesius, vėliau kiekvienas judėjimas taip pat buvo skausmingas. Jos draugas buvo pasiėmęs 4–5 savaites atostogų jai prižiÅ«rėti, nes ji nieko negalėdavo pati pasidaryti. Paskui, kai draugas pradėjo eiti į darbÄ , atvažiuodavo padėti teta. Gyvena 5 aukÅ¡te, tai vykstant pas gydytojus, dėdė ar draugas nuneÅ¡davo į apačiÄ ant rankų. Vėliau gydytojai jai pradėjo leisti po truputį, 30 proc., remtis į kojas, tačiau ir tuomet skaudėdavo, keliai nelaikydavo. 2022 m. sausio mėnesį Å iaulių Respublikinėje ligoninėje buvo atlikta antra operacija – iÅ¡ kojų paÅ¡alinta po vienÄ Ä¯tvirtinimÄ , kad netrukdytų pėdai lankstytis.

Vasario mėnesį ji buvo iÅ¡siųsta į sanatorijÄ . Sanatorijoje jau po truputį į procedÅ«ras nueidavo su ramentais. Å iuo metu jai vis dar yra tęsiamas nedarbingumas, lanko reabilitacinius užsiėmimus. Å iuo metu juda be ramentų, tačiau kiekvienÄ dienÄ jaučia skausmus, vartoja vaistus nuo skausmo, pavaikščiojus kelias valandas pradeda tinti kojos. Buvo ir yra sunku psichologiÅ¡kai. Sumažėjo bendravimas, jautė vienatvę, izoliacijÄ . Kreipėsi psichologinės pagalbos – žiemos metu Å¡eimos gydytoja siuntė pas psichologę, kuri po konsultacijos paskyrė naudoti nervų sistemÄ raminančius vaistus bei vaistus nuo nemigos, kurių vartojimas vėliau buvo pratęstas, juos su pertraukomis vartoja iki Å¡iol.

Iki įvykio dirbo dažytoja medienos įmonėje, darbo pobÅ«dis yra susijęs su vaikščiojimu, fizine veikla. Ä® darbÄ iki Å¡iol negrįžo. Traumatologas sakė, jog ateityje gali reikėti operacijos iÅ¡tisinių vinių paÅ¡alinimui. Medikų prognozes neaiÅ¡kios, laikas parodys. Gydytojai informavo, jog yra galimybė, kad bus nustatytas neįgalumas, neprognozuoja, ar ji pasveiks iki galo. Iki įvykio ji mėgdavo pasivaikščioti su draugu ar su Å¡uniuku, Å¡iuo metu to daryti negali dėl skausmų.

Neturtinė žala jos atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai skausmÄ jaučia dar ir dabar ir nežino, kokios pasekmės toliau bus, ar į darbÄ galės grįžti, ar gaus keisti darbÄ . IÅ¡ darbdavio gavo draudimo iÅ¡mokÄ iki 2 000 Eur.

4. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes D. R. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamosios gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

5. Be pačios kaltinamosios D. R. visiÅ¡ko prisipažinimo teisme, jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme iÅ¡vardytais ir teismo įvertintais įrodymais: 5.1. D. R. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 27 d. atliktos pirminės apklausos metu dėl kaltės klausimo nepasisakė. PaaiÅ¡kino, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. ji buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo susitarusi, kad važiuos pas draugÄ ir jį parsiveÅ¡ iÅ¡ darbo. Ji apsirengė. Aprengė vaikÄ , kuriam yra 6 mėnesiai.

Tikslaus laiko pasakyti negali, kai ji išėjo iÅ¡ namų, bet galėjo bÅ«ti tas laikas, kuris yra nurodytas praneÅ¡ime apie įtarimÄ â€“ 15.50 val., tik kelioms minutėmis anksčiau, nes dar prieÅ¡ tai įdėjo kėdutę su vaiku į automobilio galÄ , keleivio pusę. Automobilinę kėdutę su vaiku prisegė. Pati atsisėdo už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, prisisegė saugos diržu ir iÅ¡važinėjo iÅ¡ kiemo, adresu: (duomenys neskelbtini).

Ji sustojo prie iÅ¡važiavimo ir stovėjo. Ä®jungė posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairę ir matė, kaip iÅ¡ kairės pusės pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo automobilių kolona. Gali pasakyti, kad jai stovint Å¡alutinėje gatvėje, automobilio, kuris stovėjo pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kiek prisimina, tai buvo „Audi“, vairuotas jai parodė gestÄ ranka – pamojo, ji taip suprato, kad jis jÄ praleidžia iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo. „Audi“ stovėjo, nevažiavo.

Ji iÅ¡ kiemo pradėjo lėtai važiuoti, sustojo dar apsižiÅ«rėti į kairę, į deÅ¡inę, nes iÅ¡ abiejų pusių buvo automobiliai. Ji buvo sustojusi tarp automobilių iÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo ir pradėjo daryti manevrÄ , tai yra sukosi į kairę, tada pajuto smÅ«gį. Vaikas pradėjo verkti. Ji iššoko iÅ¡ automobilio ir ėjo pažiÅ«rėti, ar vaikui viskas gerai. Kol ji iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo, prie kitos transporto priemonės, su kuria įvyko susidÅ«rimas, buvo jau priėjęs kitas kažkoks vaikinas.

Prie jos priėjo kažkokia moteris, kurios kontaktų jokių neturi, neužsirašė, nes tikrai ne apie tai galvojo. Moteris jai pasakė, kad duotų palaikyti savo vaikÄ , o ji skambintų į pagalbos centrÄ . Ji paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ . Pasakė, kad reikia policijos, greitosios, nes įvyko eismo įvykis. Kai operatorė pasakė, kad atvažiuoja pagalba, reikia laukti, ji pasiėmė savo vaikÄ ir laukė, kol atvažiavo specialiosios tarnybos. Ji automobilyje įjungė „parkingÄ â€œ ir užgesino automobilį.

Greitai atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir medikai. Paskambino savo draugui, pasakė, kad įvyko eismo įvykis ir kad turi susirasti, kas jį parvežtų. Automobilis „VW Passat“ priklauso jos draugui, tačiau jis jai leidžia naudotis jo transporto priemone. Prie apklausos prideda draugo įgaliojimÄ . Kokios buvo oro sÄ lygos eismo įvykio dienÄ pasakyti negali, nes neprisimena. Kelio danga buvo sausa. Saulė nespigino. Nori pasakyti, kad po to, kai grįžo namo, po eismo įvykio, pastebėjo „Facebook“ grupėje „Pagalba vairuotojams Å iauliuose“, kad įvyko eismo įvykis ir ten vienas vyras rašė komentarÄ , kad jis stovėjo už to automobilio, kuris jį praleido iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo ir matė kaip įvyko eismo įvykis.

Tas asmuo buvo pasivadinęs N. B.. Daugiau jo jokių kontaktų neturi. Taip pat nori pasakyti, kad po to, kai įvyko eismo įvykis, prie jos buvo priėjusi pareigÅ«nė ir paklausė, ar jai nereikia pagalbos. Ji buvo Å¡oko bÅ«senoje ir tuo metu jai nieko nereikėjo, nes buvo labai iÅ¡sigandusi ir nejuto skausmo, tačiau po to, kai po eismo įvykio grįžo namo, pradėjo sukioti galvÄ , pajuto sprando, Å¡onkaulių bei kairės kojos skausmÄ . Paskambino savo Å¡eimos gydytojai N. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, bet ji tuo metu atostogavo, tai jÄ užregistravo kitai dienai pas traumatologÄ .

Ji nuvyko pas traumatologÄ , jai konstatavo sprando patempimÄ ir Å¡onkaulių sumuÅ¡imÄ . Vaikas sužalojimų iÅ¡vengė, tačiau patyrė iÅ¡gÄ stį (1 t., b. l. 176–179); 5.2. D. R., apklausta 2021 m. lapkričio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiÅ¡kai. Pirmos apklausos metu negalėjo pasisakyti dėl kaltės, nes buvo sutrikusi, pasimetusi, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes ir apgalvoti, tačiau dabar puikiai suvokia savo veiksmus ir supranta, kad padarė teisės pažeidimÄ ir kalta prisipažįsta visiÅ¡kai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo moteris.

Ji supranta, kad iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo Å¡alutinės gatvės ir nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio. Gailisi dėl tokio savo poelgio. Esant galimybei, sutinka ikiteisminį tyrimÄ baigti susitaikymo protokolu arba pagal laidavimÄ , už jÄ laiduoti galėtų jos tėtis D. R. (2 t., b. l. 7–8); 5.3. D. R., apklausta 2022 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu, nurodė pasiliekanti prie ankstesnių apklausos metu duotų savo parodymų. Kalta prisipažįsta visiÅ¡kai. Gailisi dėl to, kad įvyko eismo įvykis.

IÅ¡ karto po įvykio ji pasiėmė iÅ¡ automobilio vaikÄ , prie jos buvo priėjęs kažkoks vyras, pasakė, kad skambintų, kur reikia, ir ji iÅ¡ karto paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . PrieÅ¡ tai daugiau niekam neskambino. Po to, kai paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , paskambino savo draugui tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė, esant galimybei, ikiteisminį tyrimÄ baigti pagal laidavimÄ . Už jÄ laiduoti gali jos tėtis D. R. (2 t., b. l. 11–12); 5.4. nukentėjusioji E. Ž., apklausta 2021 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu yra po operacijos ir jai yra lūžusios abi kojos, todėl šiuo metu negali vaikščioti. Guli specialioje jai pritaikytoje lovoje. Ji turi automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi. Automobilis yra techniškai tvarkingas ir draustas draudimo kompanijoje (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 28 d. ji po darbo važiavo namo. Tiksliai negali pasakyti, kiek buvo valandų, bet galėjo būti apie 16.00 val. Ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. link namų (duomenys neskelbtini) g.

Jai pravažiavus aplinkkelį, ji pasuko į (duomenys neskelbtini) g. ir visada važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Pravažiavus perėjÄ ir pravažiavus posÅ«kį į V. G. g., prieÅ¡ jÄ (duomenys neskelbtini) g. buvo automobilių spÅ«stis. Eismas judėjo lėtai. Ji parodė posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairę ir pradėjo važiuoti aplenkusi prieÅ¡ save stovėjusius automobilius. Važiavo daugiausia iki 40 km/val. greičiui iki pagrindinės (duomenys neskelbtini) g., kur yra iÅ¡siÅ¡akojimas pasukti į kairę.

Ji nepažeidė jokių kelio ženklų. Važiuodama staiga pastebėjo automobilį, kiek prisimina, buvo „Volkswagen“, kuris iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo į pagrindinę gatvę ir atsitrenkė į jÄ , važiavusia pagrindine gatve. Automobilis iÅ¡važiavo iÅ¡ deÅ¡inės pusės, iÅ¡ Å¡alutinės gatvės į pagrindinę, neįsitikino, kad įvažiuoti į pagrindinę gatvę yra saugu, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio pakėlusi galvÄ , ji pamatė „iššovusias“ oro pagalves.

Prie jos buvo priėjęs vyriÅ¡kis, kuris pasiteiravo, ar ji gali iÅ¡lipti. Ji pažiÅ«rėjo į savo kojas, nes jas pradėjo gelti. Matė, kad deÅ¡inės kojos kelnės yra įdubusios ir pasakė, kad negali iÅ¡lipti. Kas tiksliai iÅ¡kvietė specialiÄ sias tarnybas – pasakyti negali, bet lyg ir prisimena, kad mergina, kuri vairavo kitÄ automobilį. Atvykę medikai jÄ iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio ir iÅ¡vežė į ligoninę, kur jai buvo atlikta abiejų kojų operacija. Ar buvo kokių nors liudytojų – pasakyti negali.

Kaip minėjo, vienas vaikinas buvo priėjęs, tačiau jo jokių kontaktų neturi. Eismo įvykio metu oro sÄ lygos buvo geros. Lietus nelijo. Saulė nespigino. Kelio danga buvo sausa. Nori pasakyti, kad ji važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini) g. gatve ir, važiuojant link (duomenys neskelbtini) g., pravažiavus posÅ«kį po kaire, kur yra (duomenys neskelbtini) g., ji norėjo aplenkti automobilius ir, parodžiusi posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairę, aplenkusi kelis automobilius, pamatė, kaip iÅ¡ Å¡alutinės gatvės (kiemo), iÅ¡ deÅ¡inės, iÅ¡važiavo automobilis.

Ji pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo sustabdyti ir įvyko susidÅ«rimas į automobilio priekinę dalį. Ji Å¡iuo metu vaikščioti negali. Turi visada gulėti lovoje. Jai teisė dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡aiÅ¡kinta (1 t., b. l. 35–37); 5.5. nukentėjusioji E. Ž., apklausta 2022 m. kovo 2 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos sveikata dar nėra gera. Å iuo metu vaikščioja sunkiai, su ramentais. Buvo iÅ¡važiavusi į sanatorijÄ ir grįžo prieÅ¡ kelias dienas.

Jai draudimo bendrovė bendrai iÅ¡mokėjo 10 423,71 eurus, tačiau Å¡i pinigų suma jos netenkina, kadangi žala padaryta didesnė, todėl nori praneÅ¡ti, kad civilinį ieÅ¡kinį ji teiks, tačiau civilinį ieÅ¡kinį teiks teisme (1 t., b. l. 39); 5.6. liudytojas D. R. 2022 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. R. yra jo dukra. Jo santykiai su dukra yra labai geri. D. R. jam pasakė, kad buvo eismo įvykis ir kad papuolė į avarijÄ . Jo dukra gyvena (duomenys neskelbtini), turi mažametę dukrytę, kuriai (duomenys neskelbtini) mėnesių.

Jo dukra yra labai nuoÅ¡irdi, atsakinga mergaitė. Eismo įvykis įvyko netyčia, niekas nenorėjo, kad įvyktų nelaimė. Jis yra įsitikinęs, kad jo dukra D. R. laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, visiÅ¡kai prisipažįsta savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl jis praÅ¡o nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir atleisti jo dukrÄ D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis yra vertas pasitikėjimo. Nėra baustas administracine tvarka. Nėra teistas. Su dukra D. R. sutaria labai gerai.

PraÅ¡o perduoti D. R. jo atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato (1 t., b. l. 141–144); 5.7. 2021 m. rugsėjo 28 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, Eismo įvykio vietos plane užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, matyti susidÅ«rę du automobiliai. (duomenys neskelbtini) gatvės plotas 10,90 m, gatvė asfaltuota, pažymėta punktyrine skiriamÄ ja juosta, Å¡alia gatvės yra žalia veja. Ties (duomenys neskelbtini), namu yra įvažiavimas į daugiabučių namų kiemus, įvažiavimo plotis 4,50 m, asfaltuotas. (duomenys neskelbtini) g. viduryje, priekiu į (duomenys neskelbtini) g., stovi automobilis „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis pažeista po eismo įvykio. Priešais šį automobilį priekine dalimi, kairiu kampu, stovi automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis sudaužyta po eismo įvykio. Tarp šių automobilių priekinių dalių mėtosi automobilių šukės, nuolaužos. Abiejuose automobiliuose iššovusios oro pagalvės. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 13–27); 5.8.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G  387/2021(04) nurodyta, kad E. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl dviejų blauzdikaulių kūnų lūžių. Padaryti sužalojimai: dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžiai ir kairės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukomis kietomis automobilio salono dalimis. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių į blauzdas.

Sužalojimai padaryti keleto valandų laikotarpiu iki 2021 m. rugsėjo 28 d. 16.18 val., kai E. Ž. buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę (1 t., b. l. 68); 5.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1577/2021(04) nurodyta, kad D. R. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių skeleto kaulų lūžių nekonstatuota. Dainų PSPC nustatytas krūtinės sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį.

Kaklo raiščių ir raumenų patempimo diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastÄ (1 t., b. l. 75); 5.10. 2021 m. rugsėjo 28 d. Administraciniame sprendime nurodyta, kad motorinei transporto priemonei „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintai eismo įvykio metu, uždrausta dalyvauti vieÅ¡ajame eisme (1 t., b. l. 77); 5.11. 2021 m. rugsėjo 28 d. Administraciniame sprendime nurodyta, kad motorinei transporto priemonei „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintai eismo įvykio metu, uždrausta dalyvauti vieÅ¡ajame eisme (1 t., b. l. 78); 5.12. 2021 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 79); 5.13. 2021 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82); 5.14. 2022 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, atliktų policijos pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ , neÅ¡iojamomis kÅ«no kameros, apžiÅ«ra (1 t., b. l. 86–88); 5.15. 2021 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole stenografuotas garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (praneÅ¡imas apie eismo įvykį) (1 t., b. l. 92–93); 5.16. 2022 m. sausio 31 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtos pateiktos telefono numerių, naudotų E. Ž., D.

R., iÅ¡klotinės prieÅ¡ ir po eismo įvykio (1 t., b. l. 105–106); 5.17. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos Karinos BÅ«tautienės 2022 m. kovo 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl patikslintų aplinkybių nurodyta, jog eismo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) g. gatvėje iki (duomenys neskelbtini) g. sankryžos nėra kelio ženklų, draudžiančių automobilių lenkimÄ . Pridedamos keturios fotonuotraukos (1 t., b. l. 120–125).

6. Teismas, įvertinęs anksčiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog byloje iÅ¡tirti įrodymai objektyvÅ«s, iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas iÅ¡vadÄ . Ä®rodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Å ių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog D. R. 2021 m. rugsėjo 28 d. apie 15 valandų 50 minučių, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 102 punktų reikalavimus, – tai yra, įvažiavo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos – kiemo ir nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad įvažiuoti į keliÄ yra saugu bei nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai važiuojančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. Ž., todėl įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamoji nusikalto dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. nenumatė, kad dėl jos veikimo / neveikimo gali kilti atitinkami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (amžių, iÅ¡silavinimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ ir transporto priemonių vairavimo patirtį) turėjo ir galėjo tai numatyti. Kaltinamosios D. R. veiksmai, įvertinus kilusius padarinius, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 7.

Kaltinamosios D. R. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sÄ lygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

9. Kaltinamosios D. R. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, susijusi su nusikalstamos veikos klasifikacija, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra.

10. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 str. 1, 3 d.).

Vadinasi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.

11. Byloje yra laiduotojo D. R. praÅ¡ymas atleisti jo dukrÄ D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jÄ D. R. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. PraÅ¡yme nurodyta, kad D. R. įsipareigoja daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai ir pasirÅ«pinti, kad ji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 147). Šį praÅ¡ymÄ galimas laiduotojas D. R. teisiamojo posėdžio metu palaikė, nurodė, jog jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka. Jo santykiai su dukterimi artimi, Å¡ilti, dažnai bendrauja. Dukra atsižvelgia į jo nuomonę, iÅ¡sakytÄ gyvenimiÅ¡kais klausimais, jis turi galimybę daryti jai teigiamÄ Ä¯takÄ . Jis yra pensininkas, paskutinius 5 metus dirba sargu. Iki pensijos 20 metų dirbo policijoje, buvo teigiamai charakterizuojamas. Jo mėnesio pajamos sudaro 600–700 Eur, jas skiria pragyvenimui, todėl laidavimÄ praÅ¡o skirti be užstato.

12. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog D. R. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 137, 140), dirbantis kooperatyve (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135), yra kaltinamosios D. R. tėvas (1 t., b. l. 134). IÅ¡ kaltinamosios D. R. ir D. R. paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, jog jų santykiai artimi, dažnai bendrauja, D. R. atsižvelgia į D. R. nuomonę gyvenimiÅ¡kais klausimais. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamosios D. R. tėvas turi autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir gali daryti jai teigiamÄ Ä¯takÄ .

13. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamoji D. R. neteista (1 t., b. l. 163), Å¡iuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau bausta administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus suraÅ¡ant protokolus su administraciniais nurodymais (automobilio stovėjimÄ vietoje, kurioje stovėti galima tik su leidimais; tamsiu paros metu nedegė galinė gabarite Å¡viesa, sustojo draudžiamoje vietoje) (1 t., b. l. 164–166), Å¡iuo metu yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, iki jų dirbo (1 t., b. l. 162), pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Pažymėtina, jog byloje nagrinėjamas eismo įvykis yra draudiminis, byloje civiliniu atsakovu įtraukta ADB (duomenys neskelbtini), kuri taip pat nukentėjusiajai atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos. Ir nors byloje nėra susitarimo dėl visiÅ¡ko žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu įtraukta draudimo bendrovė, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindo manyti, kad visa priteista neturtinė žala bus atlyginta. Atkreiptinas dėmesys, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Teismas, įvertinęs anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei atsižvelgęs į tai, kad nustatyta D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ji praeityje neteista, bei į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, taip pat yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, sprendžia, kad taikytinas BK 40 straipsnis ir D. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , jÄ perduodant jos tėvo D.

R. atsakomybėn pagal laidavimÄ . Ä®vertinus kaltinamosios D. R. ir laiduotojo D. R. asmenybes, gaunamas pajamas, laidavimas skirtinas be užstato. Nustatytinas vienų metų laidavimo terminas.

15. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, bÅ«tent toks Å¡io baudžiamojo proceso pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali, o jei padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių 16. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«ra. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Ä®statymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ . Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

17. Atleidžiant kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jÄ pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , tikslinga D. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Ä®vertinus tai, kad kaltinamoji D. R. padarė neatsargų nusikaltimÄ , kuris pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu, pažeidimÄ ji padarė, nebÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių / psichotropinių medžiagų, atsižvelgus į dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kilusias pasekmes, kaltinamosios turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, D.

R. skirtina 15 MGL (750 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Atsižvelgiant į įmokos dydį, kaltinamajai nustatytinas 12 mėnesių terminas įmokai sumokėti, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, kaltinamajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu bei trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

18. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, vienintelė bÅ«tina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų bÅ«tinųjų Å¡ios priemonės taikymo sÄ lygų baudžiamasis įstatymas nenumato.

Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiÅ¡kia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2012 K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.).

Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. R. neatsargų nusikaltimÄ padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau, teismo nuomone, teisinga vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise. D. R. neteista, jauno amžiaus, kaip minėta, anksčiau už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Ä®vykio metu D.

R. buvo blaivi, nevengė atsakomybės ir nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, atsiprašė nukentėjusiosios, jokių D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. D. R. padaryti ir kaltinime inkriminuoti KET 9, 102 punktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Be to, D. R. augina mažametį vaikÄ . Visos Å¡ios aptartos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymas D.

R. taptų nepagrįstu ir neproporcingu jos teisių suvaržymu. Vien tai, kad D. R. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o jos veikos pasekmės sunkios, negali bÅ«ti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jai Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo nuomone, D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , neabejotinai taisomai veiks D.

R.. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 20. ADB (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 11 d. raÅ¡te nurodyta, kad E. Ž. 2021 m. lapkričio 26 d. iÅ¡mokėta 1 793,58 eurai draudimo iÅ¡mokos už apgadintÄ transporto priemonę, bus iÅ¡mokėta 8 630,13 eurų draudimo iÅ¡moka asmens žalai atlyginti (8 300 eurų neturtinė žala, 94,52 eurai negautos pajamos, 235,61 eurai gydymosi iÅ¡laidos) (1 t. b. l. 116).

21. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. Ž. pareiškė civilinį ieškinį atsakovams ADB (duomenys neskelbtini) ir kaltinamajai D. R. dėl 16 700,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 44–54, 58–105).

22. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. gegužės 2 d. protokoline nutartimi draudimo bendrovė ADB (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu atsakovu (2 t., b. l. 55–56). ADB (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 25 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ nukentėjusiosios E. Ž. civilinį ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinėti nedalyvaujant ADB (duomenys neskelbtini) atstovui (2 t., b. l. 117–124).

23. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį palaikė, nurodė, kad turinė žala jai yra atlyginta visiÅ¡kai, ir jos priteisti nebepraÅ¡o. Nurodė, kad draudimo kompanija ADB (duomenys neskelbtini) atlygino tik dalį neturtinės žalos, todėl prašė priteisti 16 700 eurų likusiai neturtinei žalai atlyginti.

24. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

25. Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iÅ¡ neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikÅ¡mės aplinkybių). Ji turi bÅ«ti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikÅ¡mingų kriterijų Å¡iai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

26. E. Ž. praÅ¡ydama priteisti neturtinę žalÄ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio metu patirtų, specialisto iÅ¡vada Nr. G 1387/2021(04) patvirtintų, abiejų kojų blauzdikaulių ir Å¡eivikaulių kÅ«nų lūžių buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata. 2021 m. rugsėjo 28 d., po įvykio, ji buvo operuota – 21 val. atlikta deÅ¡inio ir kairio blauzdikaulio osteosintezė intramedulinėmis vinimis. Padaryti sužalojimai jai pasireiÅ¡kia judėjimo sutrikimu, ji patiria nuolatinį skausmÄ bei jaučia savo kÅ«ne svetimkÅ«nius – vinis, kurie liko po operacijos.

Nepaisant operacinio ir stacionaraus gydymo ligoninėje, reabilitacijos sanatorijoje, tikėtina, kad ji visiÅ¡kai nepasveiks, iÅ¡liks liekamieji reiÅ¡kiniai, ji, bÅ«dama jauno darbingo amžiaus (31 m.), nuo pat eismo įvykio ilgÄ laikÄ gulėjo lovoje, be aplinkinių pagalbos jai vis dar sunku judėti ir pasirÅ«pinti savimi. Nežinia, ar ateityje ji galės aktyviai gyventi, bėgioti, dirbti fizinį darbÄ (jos profesija – dažytoja). Liekamieji žalingi reiÅ¡kiniai sukėlė ir sukelia itin skausmingus iÅ¡gyvenimus, neigiamai atsiliepia jos gyvenimo kokybei, riboja jos galimybes visavertiÅ¡kai tenkinti savo poreikius ir t. t.

Ant kojų matomose vietose liks randai. Yra tikimybė, kad dėl įvykio nukentėjusiajai bus nustatytas neįgalumas. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. Ž. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį palaikė, patikslino, jog jai buvo atliktos iÅ¡ viso dvi operacijos, neatmetama galimybė, jog ateityje reikės dar vienos operacijos. Papildė, kad po įvykio praėjus daugiau nei 8 mėnesiams, ji judėdama kasdien jaučia fizinį skausmÄ , nuolat vartoja skausmÄ malÅ¡inančius vaistus. Dėl patirtų psichologinių iÅ¡gyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimo, nerimo kreipėsi psichologinės pagalbos, jai buvo skirti raminantys medikamentai.

Teismas pripažįsta, jog yra pagrindas E. Ž. priteisti neturtinę žalÄ .

27. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kilo ginčas dėl jos dydžio. ADB (duomenys neskelbtini) sutikdama, kad E. Ž. dėl byloje tiriamo eismo įvykio ir jo sukeltų pasekmių buvo padaryta neturtinė žala, atlygino jai 8 300 eurų. Tačiau nukentėjusioji E. Ž. neturtinę žalÄ Ä¯vertino 25 000 eurų, todėl ji praÅ¡o priteisti likusiÄ â€“ 16 700 eurų sumÄ . ADB (duomenys neskelbtini) su praÅ¡oma neturtinės žalos suma nesutinka. Kaltinamoji D. R. dėl žalos dydžio nepasisakė, nurodė, jog dėl gaunamų minimalių pajamų neturi galimybės žalos nukentėjusiajai atlyginti net iÅ¡ dalies.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ .

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

29. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusiajai E. Ž. padaryti sužalojimai bendrai buvo kvalifikuoti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ä®vykio metu nukentėjusioji E. Ž. neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų nulėmę eismo įvykio kilimÄ , ji buvo blaivi, KET taisyklių nepažeidė, vairavo techniÅ¡kai tvarkingÄ ir apdraustÄ transporto priemonę. Eismo įvykis įvyko dėl kaltinamosios D. R. kaltės.

30. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, Nr. 2K-48/2013, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225- 895/2016,2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188- 648/2017), tačiau yra atvejų, kai konstatavus sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius priteista 114 000 Lt (33 016,68 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-371/2003), 200 000 Lt (57 924 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-90/2008) ar net 290 000 Lt (83 989,80 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-298/2007) neturtinės žalos atlyginimo.

31. Pažymėtina, jog reikalavimas atsižvelgti į teismų praktikÄ aiÅ¡kinamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Precedentų konkurencijos atveju (t. y., kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

32. Tačiau, teismo nuomone, svarbu nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgti ne tik į teismų praktikÄ , bet įvertinti ir tai, kokiu laikotarpiu ji buvo suformuota, tai yra atsižvelgti į Å¡alies Å«kio vystymosi rezultatus ir tendencijas (ekonominę situacijÄ ), bei kitus veiksnius, tokius kaip didėjančius minimaliosios mėnesinės algos dydžius, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus draudimo bendrovėms mokamų įmokų ir draudimo sumos dydžių didėjimÄ , protingumo principÄ , kas leidžia spręsti, jog atitinkamai turi didėti ir teismo priteisiamos neturtinės žalos dydžiai.

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 5 punktas numato, kad draudimo iÅ¡mokos dydis priklauso nuo eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui dydžio. Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, draudimo iÅ¡mokos dėl žalos asmeniui, žalos turtui ir (ar) neturtinės žalos mokamos atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ , tačiau draudimo iÅ¡mokų suma negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų.

34. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

35. Nagrinėjamoje byloje D. R. vairuota transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu akcinėje draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183–189).

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnyje numatyta, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali bÅ«ti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

37. Esant nurodytam reglamentavimui, atsižvelgiant į padarytos turtinės bei praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos bendrÄ dydį, tai, kad Å¡i suma nesiekia maksimalaus žalos asmeniui atlyginimo dydžio, numatyto įstatymo, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju neturtinę žalÄ privalo atlyginti ADB (duomenys neskelbtini) , o ne kaltinamoji D. R..

38. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamosios D. R. sukelto eismo įvykio E. Ž. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė skausmÄ , didelius emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, gydėsi stacionare bei reabilitacinėje ligoninėje, gydymas truko ilgÄ laikÄ ir yra vis dar nebaigtas, ant kojų yra likę randai, ateityje gali reikėti operacijos, praėjus daugiau nei aÅ¡tuoniems mėnesiams nuo eismo įvykio dar negali dirbti, nežino, ar apskritai galės grįžti į tÄ patį darbÄ , ar reikės keisti specialybę, sumažėjo jos judėjimo ir bendravimo galimybės. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, kad sunkų sužalojimÄ patyrė jaunas darbingas žmogus, kurio tolimesniam tiek psichologiniam, tiek fiziniam gyvenimui patirtos traumos padariniai turės didelės įtakos.

Tačiau tuo pačiu atsižvelgtina ir į kaltinamosios kaltės formÄ (nusikalstamas nerÅ«pestingumas), siekį, jog priteisiamos žalos atlyginimo dydis bÅ«tų kuo teisingesnis, į tai, kad nukentėjusiajai draudimo kompanija atlyginio 8 300 Eur neturtinės žalos, turtinė žala visiÅ¡kai atlyginta, teismas sprendžia, jog praÅ¡omas priteisti likusios neatlygintos 16 700 eurų neturtinės žalos dydis, nors yra neperžengiantis nustatytų atlygintinos žalos sumų, tačiau yra per didelis ir prieÅ¡taraujantis teismų praktikai, todėl yra mažintinas iki 6 700 eurų.

Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 39. Nukentėjusioji E. Ž. civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o jai priteisti penkis procentus dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priėmęs apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkinęs baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, esant civilinio ieÅ¡kovo (nukentėjusiojo) reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

41. Vadovaujantis Å¡iuo Plenarinės sesijos iÅ¡aiÅ¡kinimu, nukentėjusiajai E. Ž. priteisiamos penkių procentų dydžio procesinės palÅ«kanos nuo jai priteistos 6 700,00 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl proceso iÅ¡laidų 42. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).

43. Nukentėjusiosios E. Ž. atstovas advokatas S. Šuminas civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė praÅ¡ymÄ iÅ¡ civilinių atsakovų AB (duomenys neskelbtini) ir D. R. priteisti visų patirtų proceso (bylinėjimosi) iÅ¡laidų atlyginimÄ . IÅ¡ prie civilinio ieÅ¡kinio pridėtų PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už teisines paslaugas Serija ASK Nr. 264 ir 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymų matyti, jog E. Ž. advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 1 512,50 Eur (2 t., b. l. 103–105).

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos sietinos su teisinių konsultacijų teikimu, pretenzijos draudimo kompanijai bei civilinio ieÅ¡kinio teismui parengimu, atstovavimu nukentėjusiosios teisiniams interesams ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose. Å ioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos atstovaujant jÄ teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji iÅ¡laidas patyrė dėl D. R. jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos dėl jos atstovavimo teisme pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ D.

R..

44. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , bylos apimtį (2 tomai), jos faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , teisinės pagalbos teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, tikėtinai skirtÄ darbo laikÄ , bylos rezultatÄ , iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, gaunanti pajamas, nukentėjusiosios E. Ž. jos turėtos atstovavimo teisme 1 512,50 Eur dydžio iÅ¡laidos yra protingos bei pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamosios D. R..

45. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo bendrovės ir apsidraudusiojo asmens atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai nesusiję su žala, patirta dėl eismo įvykio. TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis numato, kad iÅ¡moka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta taisyklėse, tačiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių paminėtų teisės aktų, o taip pat ir civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažįstamos žala.

46. Pagal BPK 103–106 straipsnius civilinio ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priskiriamos proceso iÅ¡laidoms, o proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veikÄ padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sÄ vokÄ , žalai prilyginamos ir kitokio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti keliÄ Å¾alai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius ne teismo tvarka.

Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.

47. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo nukentėjusiajai iÅ¡ civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti tenkinamas, nes nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, įstatymas nenumato galimybės iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas iÅ¡ civilinio atsakovo, kuris nėra kaltinamasis (nuteistasis), o tik atsakingas už kaltininko veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Kiti klausimai 48. Kaltinamajai D. R. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, (2 t., b. l. 1–3) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

49. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: - automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gražintas saugoti automobilio savininkui (1 t., b. l. 83–84), paliktinas neribotai savininko nuosavybei; - automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gražintas saugoti A. D., kurio savininkė yra E. Ž., paliktinas neribotai savininkės E. Ž. nuosavybei (1 t., b. l. 80–81); - dvi kompaktinės laikmenos CD-R su informacija, esančios vokuose prie pirmojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : D. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. D. R. perduoti laiduotojo D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. R. paskirti 15 MGL/BBND (750 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) („Luminor“ bankas) nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

D. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nukentėjusiosios E. Ž. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) , juridinio asmens kodas 110057869, E. Ž. priteisti likusiÄ neatlygintÄ neturtinės žalos dalį – 6 700 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius septynis Å¡imtus eurų) ir penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos – 6 700 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų eurų 00 ct) sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiÅ¡ko įvykdymo.

LikusiÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. IÅ¡ D. R. priteisti nukentėjusiajai E. Ž. 1 512,50 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvylika eurų ir 50 ct) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: - automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris gražintas saugoti automobilio savininkui , palikti neribotai savininko nuosavybei; - automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris grÄ Å¾intas saugoti A.

D., kurio savininkė E. Ž., palikti neribotai savininkės E. Ž. nuosavybei; - dvi kompaktines laikmenas CD-R su informacija, esančias vokuose prie pirmojo tomo galinio virÅ¡elio, palikti saugoti byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti D. R., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui D. R., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendžio nuoraÅ¡Ä D. R. įteikti ar iÅ¡siųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja Renata Maziliauskienė