Legislator Case Law & Legislation
fea28eb0-8f31-440f-b216-415ffdd4b20f AI generated

fea28eb0-8f31-440f-b216-415ffdd4b20f · Kauno apygardos teismas

Case Number fea28eb0-8f31-440f-b216-415ffdd4b20f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. G. ir A. L. 2021 m. liepos 2 d. apie 21.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, žodinio konflikto metu su N. Å ., tyčia bendrai sudavė N. Å . nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydami N. Å . nubrozdinimus veide, kairiojo VIII Å¡onkaulio lūžį, kas dėl kairiojo VIII Å¡onkaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Legislator headnote

AI generated

fea28eb0-8f31-440f-b216-415ffdd4b20f · Kauno apygardos teismas: Nuteistojo nuomone, minėtų liudytojų parodymai jokių objektyvių duomenų nesuteikia, todėl jais grįsti jo kaltę nėra jokio teisinio pagrindo: 2.5.1. liudytoja N. M. įvykio nematė. Ji tik perteikia neblaivaus nukentėjusiojo parodymus, jog jis buvo muÅ¡amas pažįstamų asmenų, įvykus konfliktui dėl sesers. Nurodo, kad nukentėjusysis patikslinti įvykio aplinkybių nesugebėjo. Å iai liudytojai nurodyta konflikto priežastis prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių Å¡iÄ konflikto priežastį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-919/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23260-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4. (S) 2.4.7 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, dalyvaujant prokurorei J. R., kaltinamojo A.

G. gynėjui advokatui R. B., ekspertui J. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. l, 3, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2021 m. gruodžio 9 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 38 MGL dydžio (1900 eurų) bauda ir A. G. nustatyta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 38 MGL dydžio, t. y. 1900 (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų) eurų bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbÄ arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be bausmės vykdymo priežiÅ«rÄ vykdančio institucijos žinios ir visÄ bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

A. G. bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteista iš A. G. valstybei 913,33 (devyni šimtai trylika eurų ir 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. A. G. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktas nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. G. ir A. L. 2021 m. liepos 2 d. apie 21.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, žodinio konflikto metu su N. Å ., tyčia bendrai sudavė N. Å . nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydami N. Å . nubrozdinimus veide, kairiojo VIII Å¡onkaulio lūžį, kas dėl kairiojo VIII Å¡onkaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡tiesinamÄ jį nuosprendį, nepriteisti iÅ¡ A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų bei atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir apklausti medicinos ekspertÄ G. A. C. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, padarytos prieÅ¡taringos iÅ¡vados, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai.

Nuteistojo nuomone, nuosprendyje nėra nurodyti įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę, kurie neginčytinai patvirtintų, jog jis padarė šį nusikaltimÄ . Teismas, nepagrindė savo iÅ¡vadų bei nemotyvavo kuo vadovaudamasis atmetė nuteistojo parodymus. 2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtina nekaltumo prezumpcija, kadangi byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčitinų įrodymų, kad A.

G. dalyvavo ir padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme atmetami visiÅ¡kai nemotyvuojant, apsiribojant vien tik formaliu teiginiu, jog jis noriu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendyje iÅ¡vardijami visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tačiau kaip jie susiję su nuteistuoju nenurodoma. Todėl, apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu paremtas spėlionėmis ir abejonėmis.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad visi neaiÅ¡kumai, netikslumai ir abejonės turi bÅ«ti vertinami kaltinamojo naudai. Skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas A. G. kaltu, vadovavosi A. L. parodymais, kaltinančiais jį, neatsižvelgiant, jog teisiamojo posėdžio metu jie nepasitvirtino. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje apsiribota tik lakoniÅ¡ku sakiniu, jog A. L. nori A. G. padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas, nepadarė.

Su inkriminuojamos veikos aplinkybėmis yra susijęs tik tiek, kad bandė išskirti besimušančius A. L. ir N. Š.. Nuteistojo teigimu, jokių smūgių nukentėjusiajam jis nesudavė ir jokių sužalojimų nepadarė ir negalėjo padaryti. 2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo A. L. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodo, kad nukentėjusįjį sumušė jis vienas. Kodėl pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos parodymus nėra aišku, skundžiamoje nutartyje atmetimo priežastys nenurodytos.

Nuteistojo nuomone A. L. ikiteisminio tyrimo metu jį kaltinančius parodymus davė tik todėl, kad norėjo iÅ¡vengti pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo - skyrimo, todėl Å¡iuos parodymus teisiamojo posėdžio metu ir paneigė. Skunde pažymima, kad nuteistojo ir A. L. parodymus apie tai, kad N. Å . sužalojo vienas A. L., pirmos instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip norÄ padėti nuteistajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ visiÅ¡kai Å¡io formalaus teiginio niekaip nesusieja su byloje esančiais įrodymais ir niekaip jo nepagrindžia. 2.5.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. kaltė skundžiamame nuosprendyje įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – liudytojų parodymais. Liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas laiko akivaizdžiais įrodymais, kad nukentėjusįjį mušė du asmenys, kurie buvo sulaikyti įvykio vietoje, A. G. ir A. L.. Tačiau, nuteistasis su tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka ir mano, kad Å¡i iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o liudytojų nurodyti teiginiai iÅ¡imti iÅ¡ konteksto neįrodo, kad nuteistasis bÅ«tų kaip nors prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymo, už kuriÄ jis nuteistas.

Nuteistojo nuomone, minėtų liudytojų parodymai jokių objektyvių duomenų nesuteikia, todėl jais grįsti jo kaltę nėra jokio teisinio pagrindo: 2.5.1. liudytoja N. M. įvykio nematė. Ji tik perteikia neblaivaus nukentėjusiojo parodymus, jog jis buvo muÅ¡amas pažįstamų asmenų, įvykus konfliktui dėl sesers. Nurodo, kad nukentėjusysis patikslinti įvykio aplinkybių nesugebėjo. Å iai liudytojai nurodyta konflikto priežastis prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių Å¡iÄ konflikto priežastį.

Nukentėjusysis dėl girtumo negalėjo nurodyti kas jį sumušė ir kaip tai buvo daroma. Liudytojai N. M. nukentėjusysis tik konstatavo patį faktÄ , jog buvo sumuÅ¡tas; 2.5.2. liudytojas V. P. įvykio, taip pat, nematė. Jo, iÅ¡ konteksto iÅ¡traukti, parodymai, kurie cituojami apkaltinamajame nuosprendyje, yra visai apie kitÄ Ä¯vykį, dėl kurio joks tyrimas nepradėtas ir Å¡iame procese nebuvo tiriamas. TÄ teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats liudytojas; 2.5.3. liudytojai G. B. ir R. B. (policijos pareigÅ«nai), nematę įvykio, perteikia tik praneÅ¡imo aplinkybes apie įvykį.

Jų parodymai, jog „Įvykio vietoje N. Å . paaiÅ¡kino, kad jį pradėjo abu muÅ¡ti rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas“, prieÅ¡tarauja byloje esantiems vaizdo registratorių įraÅ¡ams, kuriuos pirmos instancijos teismas sÄ moningai ignoruoja, kaip įrodymus. Jokiuose vaido įraÅ¡uose nefiksuota, kad nukentėjusysis bÅ«tų nurodęs, kas jį mušė. IÅ¡ vaizdo įrašų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti ir girdėti, kad patys policijos pareigÅ«nai bando save įtikinti, jog nukentėjusįjį sumušė abu sulaikytieji, t. y.

A. G. ir A. L.. Tai užfiksuota ir objektų apžiÅ«ros protokole (t. l b. l. 107-108); 2.5.4. liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykį matė iÅ¡ 50-100 metrų. Matė, kad A. G. ir A. L. mosikavo rankomis. Kas, kam ir kur sudavė smÅ«gius nematė. Nuteistojo nuomone, tokie liudytojo parodymai gali patvirtinti tik tÄ faktÄ , jog jis bandė A. L. ir nukentėjusįjį iÅ¡skirti. Nuteistasis teigia, jog Å¡io liudytojo nei jis, nei A. L. nematė. Jis prie jų priėjęs nebuvo.

Jo nebuvo nei atvykus policijos pareigÅ«nams. Taigi, nuteistojo nuomone, kyla pagrįstos abejonės ar Å¡is liudytojas buvo įvykio vietoje ir ar kÄ nors matė. Liudytojas teigia, jog įvykio metu buvo blaivus, tačiau tai kelia daug abejonių, nes jis geria kiekvienÄ dienÄ . Net duodant parodymus pirmos instancijos teisme, jam iÅ¡ kiÅ¡enės kyÅ¡ojo alkoholinio gėrimo butelis. Tai matė visi proceso dalyviai, tačiau Å¡iÄ aplinkybę teismas praignoravo. 2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. kaltė skundžiamame nuosprendyje įrodinėjama ir specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kurie patvirtina, jog N. Å . patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad sužalojimų pobÅ«dis atitinka liudytojų, kurių parodymais nesiremti nėra pagrindo, nurodytas aplinkybes. Tačiau, nuteistojo nuomone nėra aiÅ¡ku, kokias aplinkybes, atitinkančias sužalojimų pobÅ«dį, nurodo liudytojai, o nuosprendyje Å¡ios aplinkybės nedetalizuojamos sÄ moningai, nes tokių aplinkybių nei vienas liudytojas nenurodė, kadangi nei vienas nukentėjusiajam suduodamų smÅ«gių nematė. Skunde pažymima, kad kyla abejonių ir dėl specialisto iÅ¡vados dėl nukentėjusiajam padaryto Å¡onkaulio lūžio.

Nuteistojo nuomone, iÅ¡vada daryta pagal medicininius dokumentus, todėl nėra aiÅ¡ku pagal kokius požymius nustatyta, kad Å¡onkaulio lūžis padarytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu. 2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo valstybei priteista 913,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atsižvelgiant į tai, kad jis dirbantis. Nuteistasis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi gynėjas jam buvo paskirtas teismo nutartimi, BPK 51 str. pagrindu, nes kitas kaltinamasis turėjo gynėjÄ ir tarp jų buvo gynybos interesų prieÅ¡taravimų, t. y. nuteistojo gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas.

Be to, dėl nepagrįstų kaltinimų ir dėl nuolatinių kelionių į teisiamuosius posėdžius nuteistasis buvo atleistas iš darbo.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iuo atveju, apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos iÅ¡vados dėl A. G. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

5. Ä®rodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y.

įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines iÅ¡vadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

7. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluoÅ¡inimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kÅ«no. Ši nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

8. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio, jame iÅ¡dėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų praÅ¡ymų matyti, kad A. G. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl jo kaltės nepagrįstai rėmėsi tik A. L. duotais nuteistÄ jį kaltinančiais parodymais, nevertindamas A. L. duotų nuteistÄ jį iÅ¡teisiančių parodymų, netinkamai vertino liudytojų N. M., V. P., G. B., R. B., A. G. duotus parodymus bei nukentėjusiojo N. Å . iÅ¡sakytus teiginius dėl jį muÅ¡usių asmenų skaičiaus bei netinkamai įvertino specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

9. A. G. pateikia savo įvykių versijÄ , nurodydamas, jog nenaudojo tyčinių smurtinių veiksmų prieÅ¡ N. Å ., bandė tik iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius A. L. ir N. Å .. Nuteistojo teigimu, jokių smÅ«gių nukentėjusiajam jis nesudavė ir jokių sužalojimų nepadarė ir negalėjo padaryti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, Å¡iÄ nuteistojo pozicijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu pagrįstai pripažino A. G. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl N. Å . nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tikrindamas A. G. versijÄ , jog jis tik bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius A. L. ir N. Å ., jÄ paneigė nesant tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Apylinkės teismas, grįsdamas A. G. kaltumÄ , rėmėsi ne tik liudytojų parodymais, bet ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, kitų objektų apžiÅ«ros protokole, tarnybiniame praneÅ¡ime bei specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotais duomenimis. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

11. Kaltinamojo dėstymÄ , kad jis tik bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius nukentėjusįjį ir A. L. paneigia liudytojų duoti parodymai. A. G. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d. apie 21 val. tikslaus laiko neatsimena iÅ¡vedė Å¡unį į laukÄ . PririÅ¡us Å¡unį prie garažo atsisukęs pamatė, kad N. kieme muÅ¡a du vyriÅ¡kiai. Vienas kiek prisimena A., o kito vardo neatsimena, jis buvo jaunuolis, plikai kirptas. Plikai kirptas jaunuolis N. mušė rankomis bei kojomis.

N. sėdėjo ant prie namo esančio suoliuko, o jaunuolis jį spardė kojų kelienais ne mažiau kaip penkis kartus, smÅ«giavo į galvos bei krÅ«tinės sritį. Vyresnysis vyras vardu A. taip pat mušė N., prieidamas smÅ«giavo rankomis bei kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Kiek smÅ«gių buvo, pasakyti negali, matė kaip abu asmenys muÅ¡a sėdintį ant suoliuko N.. Tada jis priėjo prie A., pasakė jam, "tu nesipazorink", nemuÅ¡k silpnesnio. A. atsakė, kad N. yra prasikaltęs. Å is liudytojas nuėjo į savo kambarį ir iÅ¡kvietė policijÄ (t 1., b. l. 91-92).

A. G. duodamas parodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dar kartÄ patvirtino ir nurodė tas pačias nukentėjusiojo muÅ¡imo aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad A. liepė „nesipazorinti“, nereikėjo baladoti A. tÄ Å¾mogų kaip kriaušę. Jie daužė abudu, dalyvavo prieÅ¡ N. (t 4., b. l. 103-104). Å ie liudytojo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paneigia, apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojas A.

G. negalėjo matyti, kaip nuteistasis muÅ¡a nukentėjusįjį dėl didelio atstumo. Kaip matyti iÅ¡ duotų liudytojo A. G. parodymų, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo ne tik nuoseklÅ«s, bet ir paneigiantys versijÄ , jog liudytojas įvykį matė per atstumÄ , nes kaip matyti iÅ¡ duotų parodymų liudytojas buvo priėjęs prie besimuÅ¡ančių asmenų, juos ramino, su jais kalbėjo, ėjo į kambarį kviesti policijÄ .

12. A. G. versijÄ , kad jis tik bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius nukentėjusįjį ir A. L. paneigia ir liudytojos N. M. duoti parodymai. Liudytoja N. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nukentėjusysis rastas sėdintis lauke, ant suoliuko. Å alia jo matė dar vienÄ asmenį, t. y. vyrÄ , kuris bendravo su policijos pareigÅ«nais. Ant nukentėjusiojo kÅ«no, t. y. ant veido buvo sužalojimas, taip pat minėjo, kad jam skauda galvÄ . Koks sužalojimas buvo ant veido ji nepamena. Pacientas buvo sÄ moningas, orientuotas, su jais kalbėjo.

Nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo susijaudinęs. Pacientas svirduliavo, todėl prilaikė jį už rankų ir apžiÅ«rai nusivedė iki GMP automobilio. Automobilyje paklausus kas jam atsitiko, jis atsakė, kad įvyko konfliktas dėl sesers ir jį sumušė pažįstami asmenys. Mušė per veidÄ , krÅ«tinę (t 1., b. l. 59-60). Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡i liudytoja įvykio nematė, o tik perteikė nukentėjusiojo žodžius ir konstatavo sužalojimo faktÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su Å¡iuo argumentu, kadangi nors liudytoja ir nematė įvykio, tačiau ji davė parodymus apie tai, kad nukentėjusysis teigė, jog jį mušė pažįstami asmenys, t. y. ne vienas asmuo, o keli.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas svarbūs yra ir išvestiniai įrodymai - asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju, ir kuriems nukentėjusysis pasakojo apie įvykio aplinkybes, parodymai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis liudytojai nurodė, kad jį sumušė keli asmenys.

13. A. G. versijÄ , kad jis tik bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius nukentėjusįjį ir A. L. paneigia ir liudytojų G. B., R. B. ir R. K. duoti parodymai. Liudytojas G. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d., apie 21.45 val. patruliuodami nustatytame marÅ¡rute radijo Å¡aukiniu "K1711" kartu su vyr. patruliu A. Å . gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini) kÄ tik matė kaip kieme du vyrai muÅ¡a, t. y. spardo kitÄ vyrÄ . Du vyrai plikai kirpti su storom grandinėlėm ant kaklo.

SumuÅ¡tas vyras guli, apie 45 m. amžiaus. Atvykus nurodytu adresu kieme rado tris neblaivius vyrus, tarpusavyje konfliktuojančius, vienas iÅ¡ jų buvo kruvinu veidu, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo tai N. Å . Pastarasis paaiÅ¡kino, kad su kitais dviem vyrais, kurie prisistatė kaip A. G. ir A. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Pastarieji pradėjo prie jo kabinėtis, kaltindami nebÅ«tais dalykais, kad jis neva kažkÄ iÅ¡ jų pavogęs ir po to pradėjo abudu muÅ¡ti rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas (t 1., b. l. 47-48).

Liudytojas R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė identiÅ¡kas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas G. B. Parodė, kad N. Å . buvo sÄ moningas, matėsi, kad sužalotas, girtas, pastarasis paaiÅ¡kino, kad su tais dviem vyrais, kurie prisistatė kaip A. G. ir A. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Pastarieji pradėjo prie jo kabinėtis aiÅ¡kindami, kad jis kažkÄ neva iÅ¡ jų pavogė, kaltino nebÅ«tais dalykais ir pradėjo abu jį muÅ¡ti. Jis aiÅ¡kino, kad jį mušė abu vyrai, mušė rankomis, ir kojomis, nukritusį spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas (t 1., b. l. 41-42).

Liudytoja R. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė identiÅ¡kas įvykio aplinkybes (t 1., b. l. 53-54). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ir Å¡ie liudytojai nematė įvykio. Tačiau jie patvirtino faktÄ , kad nukentėjusįjį mušė du asmenys, t. y. A. G. ir A. L. Pažymėtina, kad Å¡ie įrodymai taip pat yra iÅ¡vestinai įrodymai ir yra laikomi tinkamais nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , nes Å¡iuo atveju nutenėjusysis liudytojams nurodė įvykusio įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jį muÅ¡usių asmenų skaičiaus sutampa ir su liudytojos N. M. duotais parodymais bei paneigia nuteistojo keliamÄ versijÄ . Apeliacinio skundo teiginys, jog vaizdo registratorių įraÅ¡uose nėra užfiksuota, kad nukentėjusysis bÅ«tų muÅ¡amas dviejų asmenų yra nepagrįsti bei teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai atvažiavo jau po įvykio.

14. Vertinant liudytojo V. P. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiktina, kad Å¡is liudytojas nematė nagrinėjamo įvykio aplinkybių, o duodamas parodymus kalbėjo apie kitÄ Ä¯vykį. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad tai neÅ¡alina A. G. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo kaltę pagrindžia aukščiau aptarti sutampantys ir nuoseklÅ«s parodymai bei specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini).

15. A. L. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nekutinėjusįjį mušė vienas (t 2., b. l. 129). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nurodė, kad iÅ¡ tikrųjų N. Å . jis sumušė kartu su A. G.. Jie tÄ dienÄ visi trys gėrė alkoholį. Jis su A. G. buvo grįžęs iÅ¡ darbo, jie abu buvo blaivÅ«s, o N. Å . jau buvo iÅ¡gėręs, gėrė alų. Tada A. G. pasiÅ«lė iÅ¡gerti normalaus gėrimo, t. y. degtinės. Jie visi trys iÅ¡gėrė 0,7 ltr. talpos butelį degtinės. Gėrė lauke, ant suoliuko.

Dar nebaigus gerti butelio, N. Å . pradėjo "kabinėtis" žodžiais, jų esmė buvo tokia, kad jis pradėjo įžeidinėti žmones, kurie yra kalėję, o jie su A. G. yra ten buvę. Tarp jų dėl to gavosi žodinis konfliktas, kurio metu N. pirmas bandė suduoti smÅ«gį A. G., bet kiek pamena nepataikė. Tada kažkuris iÅ¡ jų N. stovintį pastÅ«mė, nuo smÅ«gio jis nenukrito, tačiau susvirduliavo ir atsitrenkė į suoliukÄ , ant kurio stovėjo butelis. N. pagriebė tÄ butelį, bet jis kažkaip dužo ir su ta sudužusia Å¡uke jis "Å¡oko" ant kažkurio iÅ¡ jų, atrodo, kad ant jo.

Tada jis su A. G. puolė jį, nes jis juos iÅ¡provokavo. Pradžioje N. sudavė smÅ«gius rankomis, kiek kuris tiksliai sudavė ir į kokias kÅ«no vietas, jis pasakyti negali, nes to neskaičiavo ir domėn neėmė. Po to kažkuris iÅ¡ jų sudavė jam per kojas, jis parkrito ant žemės, o tada abu jį, gulintį ant žemės, spardė kojomis. Kiek tiksliai ir kuris iÅ¡ jų sudavė jam smÅ«gių ir į kokias kÅ«no vietas, jis pasakyti negali, nes to neskaičiavo ir domėn neėmė. Ä® klausimÄ , kad duodamas pirminius parodymus sakė, kad mušė vienas, o dabar, kad kartu su A.

G., kaip yra iÅ¡ tikrųjų, kurie parodymai teisingi atsakė, kad teisingi yra parodymai Å¡itie, kuriuos davė Å¡iandien, jie mušė kartu su A. G., duodamas pirminius parodymus jis tiesiog nemÄ stė kÄ Å¡neka, o dabar davė teisingus (t. 2., b. l. 137-138). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme A. L. teigė, kad jie su nukentėjusiuoju mušėsi, o A. tik norėjo juos iÅ¡skirti. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, konstatuoja, kad A.

L. parodymai laikomi nenuosekliais ir nepatikimais, prieÅ¡tarauja patys sau. Be to, pažymėtina, kad Å¡iuos įrodymus paneigia kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei tarpusavyje sutampantys įrodymai, kurie paneigia tiek apelianto, tiek A. L. keliamÄ versijÄ , kad A. G. tik bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius N. Å . ir A. L.

16. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės ir dėl specialisto išvados dėl nukentėjusiajam padaryto šonkaulio lūžio. Nuteistojo nuomone, išvada daryta pagal medicininius dokumentus, todėl nėra aišku pagal kokius požymius nustatyta, kad šonkaulio lūžis padarytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu.

17. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurios matyti, kad N. Å . buvo nustatyti nubrozdinimai veide, kairiojo VIII Å¡onkaulio lūžis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu nubrozdinimai veide laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu VIII Å¡onkaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai atsirado dėl ne mažiau kaip dviejų kontaktų. Sužalojimų lokalizacija, pobÅ«dis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei atsitrenkiant į daiktÄ (t. 1., b. l. 135-137).

18. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas dėl specialisto iÅ¡vados ir nutarta apklausti ekspertÄ G. A. C. Buvo gautas atsakymas, kad su Å¡iuo ekspertu buvo nutraukta darbo sutartis. Todėl buvo iÅ¡kviestas kitas ekspertas – J. V. Ekspertas J. V. nurodė, kad aÅ¡tuntojo Å¡onkaulio atžvilgiu mato lūžį, pagal nutylėjimÄ tai yra čia ir dabar, be gijimo požymių. Pagal klinikinį vaizdÄ priėmimo daktaras, priimdamas žmogų, liesdamas, t. y. palpuodamas jaučia, kad žmogus reaguoja ir žymi kairės pusės skausmingumÄ kairės pusės 7-10 Å¡onkaulių lygyje.

Vadinasi tai yra Å«mu, nervinės galÅ«nėlės nesiadaptavusios su esamais dirginiais, vadinasi, kalba eina apie Å¡viežiÄ lūžį. Akcentuota, kad žmogus iÅ¡sikvietęs greitÄ jÄ iÅ¡sakė skundus, kad buvo sumuÅ¡tas ir skauda, buvo tirtas pagal Å«mios traumos protokolÄ . Buvo darytos galvos ir krÅ«tinės kompiuterinės tomografijos dėl galimų atokesnių komplikacijų. KrÅ«tinės kompiuterinė tomografija daryta su kontrastinės medžiagos panaudojimu ir nei vieno tyrėjo akis neužkliuvo ir sÄ Å¾inė nesukirbėjo kažkÄ akcentuoti, tai greičiausiai nieko ir nematė, dėl ko galima bÅ«tų įtarti neÅ¡viežiÄ lūžį.

Nurodė, kad atskirti ar pirmÄ , ar antrÄ dienÄ buvo sumuÅ¡tas asmuo, nėra galimybės. Patvirtino specialisto iÅ¡vados 3 punktÄ , nes yra žodis, jog „sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti“, nes tai iÅ¡kart pastato į situacijÄ tyrėjams nustatyti visas kitas aplinkybes. Tyrimo laike nieko papildomo pateikta nebuvo. O taip, kaip paraÅ¡yta, ekspertas savo tokiu sakiniu pasako, kad visa pateikta informacija neprieÅ¡tarauja aplinkybėse nurodytiems faktams (t. 5., b. l. 76-77).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir duotus eksperto J. V. parodymus konstatuoja, kad eksperto parodymai atitinka minėtoje iÅ¡vadoje nurodytus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bei vietÄ ir laikÄ . Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad sužalojimai N. Å . galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2021 m. liepos 2 d. prieÅ¡ N. Å . A. L. ir A. G. naudojant fizinį smurtÄ , bendrai suduodant nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ekspertas J. V. šį specialisto iÅ¡vados punktÄ patvirtino bei nurodė, kad iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas savo tokiu sakiniu pasako, kad visa pateikta informacija neprieÅ¡tarauja aplinkybėse nurodytiems faktams. Tiek iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), tiek iÅ¡ eksperto duotų parodymų galima konstatuoti, kad Å¡onkaulio lūžis Å¡viežias, be gijimo žymių. Pažymėtina, kad duomenų apie nukentėjusiojo Å¡onkaulio lūžimÄ ankščiau byloje nėra, nukentėjusysis nėra kreipęsis dėl tokio pobÅ«džio sužalojimų į gydymo įstaigÄ , o liudytojo V.

P. duoti parodymai, apie tai, kad N. Å . buvo muÅ¡amas A. L. ir anksčiau, nepaneigia A. G. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir apeliacinės instancijos teisme dar kartÄ Ä¯vertintais įrodymais, kurie tarpusavyje sutapo bei paneigė apelianto keliamas versijas.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisines ir faktines aplinkybes, sutinka su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad A. G. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam N. Å . yra neginčijamai įrodyta, jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais bei įvertintais ir Å¡ioje nutartyje dar kartÄ iÅ¡tirtais įrodymais patikimai įrodyta, kad A. G. panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ â€“ bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, žodinio konflikto metu su N. Å ., tyčia bendrai sudavė N. Å . nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydami N. Å . nubrozdinimus veide, kairiojo VIII Å¡onkaulio lūžį, kas dėl kairiojo VIII Å¡onkaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuteistasis neabejotinai suprato, kad jo veiksmai pagal jų pobÅ«dį ir intensyvumÄ (nukentėjusiajam buvo suduotas ne vienas smÅ«gis) yra pavojingi asmens sveikatai ir gali sukelti padarinius (sužaloti kitÄ Å¾mogų), tokiems padariniams leido atsirasti – nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl nuosprendyje jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tyčiniai. Dėl proceso iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 21. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta priteisti valstybės naudai 913,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ iÅ¡ A.

G., atsižvelgiant į tai, kad jis dirbantis. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. IÅ¡ pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant teisinę pagalbÄ nuteistajam A. G. matyti, kad jas sudaro 913,33 Eur (t. 5., b. l. 3). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam A. G. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ yra bÅ«tinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieÅ¡taravimų, jeigu bent vienas iÅ¡ jų turi gynėjÄ , antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡kojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neiÅ¡ieÅ¡kotinos.

Dėl proceso iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 22. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant teisinę pagalbÄ nuteistajam A. G., kurias sudaro 150,00 Eur (5 t., b. l. 72). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å ios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Tačiau iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti klausimÄ sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo galimybę.

23. Byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ , kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis A. G. apie galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidas buvo informuotas iÅ¡siunčiant jam Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (5 t., b. l. 62). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam A. G. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra bÅ«tinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡kojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neiÅ¡ieÅ¡kotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktas, n u t a r i a : nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendį. Nepriteisti iÅ¡ A. G. 913,33 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pateiktÄ pažymÄ . LikusiÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

NeiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo A. G. 150,00 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pateiktÄ pažymÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Lina Lesinskienė Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė