fea1fa2d-7e88-4f99-bd03-93c5fabf60d4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                        Administracinė byla Nr. I-1631-331/2010                                                                                          Proceso Nr. 3-61-3-00795-2010-7                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 5, 74.(S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjai J.

J., jos atstovui advokatui ArÅ«nui Merkiui, atsakovės atstovui Vidmantui JanuÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (toliau ? Komisija) dėl iÅ¡vados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,                              n u s t a t ė : Komisija 2009-12-10 iÅ¡vada „Dėl profesinės ligos“ Nr. S-(14.2)-784 pareiÅ¡kėjai J.

J. profesinės ligos diagnozės nepatvirtino (b. l. 9?11).Nesutikdama su tokia iÅ¡vada pareiÅ¡kėja skundu (b. l. 3?5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Komisijos 2009-12-10 iÅ¡vados Nr. S-(14.2)784 „Dėl profesinės ligos“ konstatuojamÄ jÄ ir rezoliucinę dalis, kuriose neigiama profesinės ligos diagnozė ir pripažinti jai 1997 m. diagnozuotÄ Å¾idininę plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazė TM(-) esant profesine liga arba įpareigoti tai padaryti KomisijÄ .

Skunde paaiÅ¡kino, kad nuo 1994 m. sausio mėnesio iki 1999 m. rugsėjo mėnesio dirbo veterinarijos gydytoja Å iaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje. Jos darbas buvo susijęs su skerdžiamų gyvulių poskerdimine ekspertize. 1997 m. kovo mėnesį skerdžiant tuberkulioze sergančius galvijus netyčia įsipjovė pirÅ¡tÄ ir nuo sergančių galvijų užsikrėtė tuberkulioze, ko pasekoje, jai buvo diagnozuota židininė plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazė TM (-). Komisijos prašė, kad Å¡i liga bÅ«tų pripažinta profesiniu susirgimu.

Komisijos išvada iš esmės grindžiama teorinėmis prielaidomis ir, mano, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms pačios Komisijos nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybėms. Pagrindinis Komisijos argumentas yra tai, kad Mycobacterium tuberculosis, kuri dažniausiai sukelia žmonėms tuberkuliozę oro lašeliniu būdu nuo kito atvira tuberkulioze sergančio žmogaus bei Mycobacterium Bovis, kuri sukelia stambių raguočių tuberkuliozę, iš patologinių mėginių neišskirta, jos diagnozė bakteriologiškai nepatvirtinta, todėl, neva, negalima teigti, nei kad ji sirgo plaučių tuberkulioze sukelta Mycobacterium Bovis (nors pripažįstama, kad gyvulininkystės darbuotojai ir veterinarai gali susirgti Mycobacterium Bovis tuberkulioze), nei kad ji sirgo plaučių tuberkulioze sukelta Mycobacterium tuberculosis.Pareiškėjos diagnozė bakteriologiškai iš tikrųjų nepatvirtinta, nes nei viena, nei kita bakterija bakteriologiškai ir negalėjo būti ištirta, kadangi, pasak jos, ji nesirgo atvira tuberkuliozės forma ir bakterijomis, kurias būtų galima ištirti, neišskyrė.

Kitaip gauti mėginių tyrimui nei tada, nei dabar nėra galimybės. Pats faktas, kad nėra patologinių ir/ar bakteriologinių tyrimų, mano, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad jos susirgimas nėra profesinė liga arba, kad negalima pripažinti susirgimo profesiniu. Tuo tarpu Komisijos iÅ¡vadÄ iÅ¡ esmės ir nulėmė tik Å¡is faktas. NeaiÅ¡ku kuo remiantis teigiama, kad Mycobacterium tuberculosis ar Mycobacterium Bovis kultÅ«ros iÅ¡skyrimas iÅ¡ patologinių mėginių bÅ«tinas diagnozės patvirtinimui.

Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalies 10.3 punkte, kaip profesinės ligos pirminė diagnozė, kuriÄ ir reikėjo patvirtinti, nurodyta kvėpavimo organų tuberkuliozė, nepatvirtinta bakteriologiÅ¡kai ir histologiÅ¡kai. Kitaip tariant, Å¡ios diagnozės patvirtinimas ir nereikalauja bakteriologinių tyrimų, kurių ir negalėjo bÅ«ti dėl anksti diagnozuoto susirgimo.Mano, kad nors ir nesant bakteriologinių tyrimų visos aplinkybės vertintinos laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, teisingumo ir protingumo kriterijų (ABTÄ® 57 straipsnis).

Vertinant jos darbo pobÅ«dį ir sÄ lygas, pirÅ¡to įsipjovimo faktÄ skerdžiant tuberkulioze sergantį gyvulį, ligos pradžiÄ , kuri faktiÅ¡kai sutampa su pirÅ¡to įsipjovimu, ligos istorijÄ ir gydytojų suraÅ¡ytas anamnezes bei klinikinę ligos eigÄ ir rentgenologinius tyrimus, atliktus SantariÅ¡kėse, galima teigti, jog labiau tikėtina, kad ji susirgo plaučių tuberkulioze dėl Mycobacterium Bovis infekcijos. Jos klinikinė diagnozė iÅ¡ esmės ir paremta Å¡iomis aplinkybėmis, todėl Komisija neturėjo jokio pagrindo jomis abejoti.

Tuo labiau, kad Komisija nėra konstatavusi, ir tam nėra jokio realaus pagrindo, kad J. J. susirgo plaučių tuberkulioze dėl Mycobacterium tuberculosis infekcijos gautos nuo kito žmogaus oro laÅ¡eliniu bÅ«du.Per teismo posėdį J. J. ir jos atstovas ArÅ«nas Merkys prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovė Komisija su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 83?85) paaiÅ¡kino, kad informacijos apie įvadinį instruktavimÄ , darbo veiklos organizavimÄ , privalomus periodinius sveikatos tikrinimus, nurodant profesinius rizikos veiksnius, ir gydytojų iÅ¡vadas dėl tinkamumo dirbti, asmens byloje nėra.

Dokumentų, kuriuose bÅ«tų Å¡i informacija, Å iaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi. Taip pat Komisija negavo ir dokumentų, kurie patvirtintų, kad 1997 metais J. J. darbas buvo susijęs su sergančių gyvulių skrodimu. Duomenų apie sergančių gyvulių kontrolinius skrodimus Å iaulių m. veterinarijos ir sanitarijos stoties veiklos 1997 m. metinėje ataskaitoje taip pat neužfiksuota. Pažymėtina, kad žurnale „Lietuvos veterinarija“ 1997 m. Nr. 4, buvo rastas straipsnis apie seminarÄ , įvykusį 1997 m.

AB „Šiaulių maistas“ tuberkuliozės diagnostikos ir poskerdiminės veterinarinės sanitarinės ekspertizės klausimais. Šiame straipsnyje tarp dalyvavusiųjų seminare J. J. pavardė nepaminėta. Taip pat buvo išnagrinėta Šiaulių apskrities valstybinės veterinarijos tarnybos laboratorinių tyrimų 1997 metų ataskaita. Joje nurodoma, kad tuberkuliozė buvo tirta patologinėje medžiagoje, atvežtoje iš šešių ūkių, ir 13 galvijų buvo diagnozuota tuberkuliozė. J.

J. pavardė Å¡ioje ataskaitoje taip pat nepaminėta.Komisija, analizuodama pareiÅ¡kėjos asmens sveikatos istorijÄ , nustatė, kad 1997 m. balandžio 14 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į gydytojÄ dėl užsitęsusio karščiavimo. Nuo 1997 m. gegužės 6 d. iki gegužės 22 d. ji gydėsi Å iaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje. Klinikinė diagnozė: neaiÅ¡kios kilmės karščiavimas. Bruceliozės diagnozė paneigta. 1997 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kėja buvo konsultuota gydytojo pulmonologo.

Buvo atliktas plaučių rentgenologinis tyrimas ir rasti židininiai pakitimai kairiame plautyje. Nuo 1997 m. birželio 11 d. iki 1997 m. rugpjūčio 14 d. ji gydėsi Respublikiniame ftiziatrijos centre. Klinikinė diagnozė: Židininė plaučių tuberkuliozė 0/S1 infiltracijos fazė TM (-). Diagnozė bakteriologiÅ¡kai nepatvirtinta. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo metu ji nekėlė klausimo, ar Å¡i liga gali bÅ«ti profesinė, todėl papildomi tyrimai, reikalingi verifikuoti galvijų sukeltÄ tuberkuliozę M.

Bovis nebuvo atlikti. Taip pat pareiÅ¡kėjai nebuvo atlikta bronchoskopija, bronchų nuoplovų bakteriologinis tyrimas. Ji buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ stacionaro rezorbcijos fazėje. Tuberkuliozės gydymas 4 mėnesius buvo tęstas ambulatoriÅ¡kai 2 vaistiniais preparatais. 1998 m. sausio 5 d. pareiÅ¡kėja buvo konsultuota gydytojo ftiziatro. IÅ¡vada: tolesnis gydymas nereikalingas. Konstatuotina, kad 1997 m. pareiÅ¡kėjai nebuvo atlikti klinikiniai tyrimai, kurie bÅ«tini identifikuoti tuberkuliozės infekcijÄ ir jos Å¡altinį, todėl Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja pareiÅ¡kėjai 2009 m. gegužės 6 d. profesinės ligos negalėjo diagnozuoti.1997 m. birželio mėn. vertinant jos pasireiÅ¡kusius klinikinius simptomus ir rentgenologiÅ¡kai nustatytus plaučių pakitimus, buvo diagnozuota kairio plaučio židininė tuberkuliozė.

Tuberculosis ar Bovis mikobakterija iÅ¡ patologinių mėginių nebuvo neiÅ¡skirta, todėl diagnozė nebuvo bakteriologiÅ¡kai patvirtinta. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad tuo nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta prielaida, jog tuberkulioze pareiÅ¡kėja 1997 m. galėjo užsikrėsti oro laÅ¡iniu bÅ«du nuo atvira tuberkulioze sergančio kito žmogaus. Atsižvelgdama į šį svarbų profesinei ligai nustatyti faktÄ , Komisija pagrįstai negali patvirtinti, kuria plaučių tuberkulioze sirgo pareiÅ¡kėja, ar sukelta Mycobacterium Bovis, ar Mycobacterium Tuberculosis.Komisija, nustačiusi, jog nėra dokumentų, objektyviai patvirtinančių J.

J. poskerdiminės ekspertizės darbÄ su sergančiais tuberkulioze galvijais 1997 metais, atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjos asmens sveikatos istorijoje esančius gydytojų įraÅ¡us apie jai diagnozuotÄ plaučių tuberkuliozę, tačiau neatliktus laboratorinius tyrimus dėl Mycobacterium Tuberculosis ar Mycobacterium Bovis iÅ¡skyrimo iÅ¡ patologinių mėginių, bei į tai, kad jos dėl profesinės ligos patvirtinimo į KomisijÄ kreipėsi praėjus 13 metų nuo susirgimo tuberkulioze pradžios, kuomet plaučių rentgenogramose matomi tik liekamieji padariniai po persirgtos tuberkuliozės ir diagnozei patikslinti nebeįmanoma atlikti papildomų tyrimų, Komisija neturėjo jokio pagrindo patvirtinti pareiÅ¡kėjos persirgtos tuberkuliozės kaip ligos susijusios su darbine veikla.Teismo posėdyje atsakovės atstovas Vidmantas JanuÅ¡kevičius prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

S k u n d a s  a t m e s t i n a s. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Komisijos 2009-12-10 išvados Nr. S-(14.2)-784, kuria Komisija nepatvirtino J. J. diagnozuoto susirgimo kaip profesinės ligos, pagrįstumo bei teisėtumo. Pareiškėja mano, jog 1997 m. nustatyta tuberkuliozė yra sietina su jos darbu 1997 metais Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje.Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d.

įsakymu Nr. 1-269/V-125 patvirtintas Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai, Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sÄ raÅ¡o ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų”, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu Nr. 475 patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 14 punktas , Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 punktas numato, kad profesinė liga – Å«mus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad darbo aplinka – tai darbo vietÄ supanti erdvė, kurioje gali bÅ«ti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų).

To paties straipsnio 17 punktas numato, kad kenksmingas veiksnys – tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmÄ gali sukelti ligÄ ar profesinę ligÄ ir kurio poveikis gali bÅ«ti pavojingas gyvybei. Pavojingu veiksniu pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 25 punktÄ laikomas darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti Å«mių sveikatos sutrikimų ar mirti.Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reguliavimÄ , tam, kad atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , galėtų bÅ«ti patvirtinta profesine liga atitinkamam asmeniui, yra bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių.

Tai ne kartÄ pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinės bylos: Nr.A4-290-2005, Nr. A146-712/2010; A502-198/2010).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-02-09 Profesinės ligos tyrimo komisija surašė profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ Nr. S-191 (0751-09) (b. l. 6 - 8), kuriame nustatyta, kad Å iaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2009 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog, vadovaujantis Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1993 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 148, Å iaulių m. veterinarijos ir sanitarijos stoties virÅ¡ininkas 1994 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 134 J. M. (J.) iÅ¡ AB „Šiaulių maistas“ perkėlė dirbti nuo 1994 m. sausio 3 d. į Å iaulių m. veterinarijos ir sanitarijos stotį ir paskyrė vykdyti veterinarijos gydytojos pareigas. Å iaulių m. veterinarijos ir sanitarijos stoties virÅ¡ininko 1995 m. liepos 18 d. įsakymu N. 46 pareiÅ¡kėjai buvo pavesta vykdyti veterinarinę priežiÅ«rÄ Å¾uvies perdirbimo ceche „Dekcor“.

Darbo sutartis su ja 1999 m. rugsėjo 20 d. buvo nutraukta. Duomenų apie sergančių gyvulių kontrolinius skerdimus 1997 m. Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stoties veiklos metinėje ataskaitoje neužfiksuota. Rasta 1997 m. žurnale „Lietuvos veterinarija“ Nr. 4 medžiaga, kur aprašomas seminaras, vykęs 1997 m. AB „Šiaulių maistas“ tuberkuliozės diagnostikos ir poskerdiminės veterinarinės sanitarinės ekspertizės klausimais. Taip pat rasta 1997 m. Šiaulių apskrities valstybinės veterinarijos tarnybos laboratorinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodoma, kad tuberkuliozė buvo tirta iš šešių ūkių atvežtoje patologinėje medžiagoje ir trylikai galvijų buvo diagnozuota tuberkuliozė.

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. S-191 (0751-09) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga J. J. 2009-05-06 profesinės ligos nenustatė. 2009-06-05 pareiÅ¡kėja kreipėsi į KomisijÄ su praÅ¡ymu (b. l.

57) iÅ¡nagrinėti ir nustatyti, ar teisėtai jai nebuvo pripažintas profesinis susirgimas. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , profesinės ligos diagnozės nepatvirtino. Komisija, įvertinusi Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-191(0751-09) I ir II dalis, ligos anamnezę, ligos klinikÄ , atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, iÅ¡vadoje (b. l. 9 - 11) konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nuo 1994 m. sausio mėn. iki 1999 m. rugsėjo mėn. dirbo veterinarijos gydytoja Å iaulių m. veterinarijos ir sanitarijos stotyje.

Ji teigia, kad 1997 m. užsikrėtė nuo skrodžiamų sergančių tuberkulioze galvijų ir susirgo židinine infiltracine kairio plaučio tuberkulioze. Prašo, kad 1997m. diagnozuota židininė plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazė TM (-) būtų pripažinta profesiniu susirgimu. Išvadoje nurodyta, kad stambių raguočių tuberkuliozę sukelia Mycobacterium Bovis. Mycobacterium tuberculosis ar Mycobacterium Bovis kultūros išskyrimas iš patologinių mėginių reikalingas diagnozės patvirtinimui.

J. J. 1997 m. birželio mėn. vertinant klinikinius simptomus ir rentgenologinius plaučių pakitimus, buvo diagnozuota kairiojo plaučio židininė tuberkuliozė. Tuberkuliozės ar Bovis mikrobakterija iÅ¡ patologinių mėginių neiÅ¡skirta, bakteriologiÅ¡kai diagnozė nepatvirtinta.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1997 m. balandžio 14 d. įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę užfiksuota, kad prieÅ¡ 3 savaites pjaustant galvijus, apsikrėtusius TBC, pacientė įsipjovė į pirÅ¡tÄ (b. l. 16).

Respublikinėje Å iaulių ligoninės 1997 m. gegužės 28 d. epikrizėje (b. l. 14 - 15) įraÅ¡yta, kad ligonė prieÅ¡ mėnesį laiko dirbdama su skerdiena buvo įsipjovusi į pirÅ¡tÄ , tas gyvulys buvo sergantis tuberkulioze. Nurodyta, kad ligonė konsultuota ftiziatro – duomenų tuberkuliozei nėra. 1997 m. birželio 5 d. rentgenologas konstatavo kairio plaučio virÅ¡utinėje skiltyje ir virÅ¡Å«nėje matomus Å¡velnius Å¡ešėlius. Nurodyta, kad įvertinus anamnezę, negalima ekskliuduoti plaučių TBC (b. l. 20). 1997-06-11 pareiÅ¡kėjai diagnozuota židininė plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-) (b. l. 21).Profesinės ligos diagnozė nustatoma arba nenustatoma vadovaujantis Profesinių ligų sÄ raÅ¡u, patvirtintu Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198, taip pat Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr.V-1087. Profesinių ligų sÄ raÅ¡e pažymėta, kad jame nurodytos ligos turi bÅ«ti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais.Liga, kuriÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o pripažinti profesiniu susirgimu, t. y. židininė plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-), yra įraÅ¡yta į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (4.5 papunktis, Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡o kodas- 405). Tam, kad bÅ«tų patvirtinta ar paneigta pareiÅ¡kėjai profesinės ligos (tuberkuliozės) diagnozė, reikalinga nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių buvimÄ ar nebuvimÄ , t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp židininės plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-) ir darbo su tuberkulioze užsikrėtusiais galvijais.Kaip matyti iÅ¡ specialistės Linos Lakickienės iÅ¡vados (b. l. 98), vien iÅ¡ diagnozės nėra galimybės patvirtinti, nuo ko iÅ¡ tikrųjų pareiÅ¡kėja susirgo.

Tuberkuliozė yra iÅ¡gydoma per 6 mėn., pagal pareiÅ¡kėjos diagnozę, negalima nustatyti profesinės ligos. Reikia įrodyti, kad pareiÅ¡kėja dirbo su sergančiais gyvuliais. IÅ¡nagrinėjusi J. J. sveikatos istorijÄ , specialistė Lina Lakickienė pateikė teismui iÅ¡vadÄ (b. l. 102), kurioje konstatavo, kad tuberkuliozę sukelia trys Mycobacterium tuberculosis komplekso bakterijos – Mycobacterium tuberculosis, Mycobacterium bovis ir Mycobacterium africanum. Mycobacterium bovis sukelia karvių tuberkuliozę.

Å is tipas patogeniÅ¡kas ir žmogui. Specialistė nurodė, kad Respublikiniame Ftiziatrijos centre tuberkuliozė bakteriologiÅ¡kai nepatvirtinta, todėl teigti, kad pareiÅ¡kėja užsikrėtė skrosdama karves, negalima.Teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, kad specialistė Lina Lakickienė gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi, kadangi pareiÅ¡kėja Å¡ių teiginių nepagrindžia įrodymais. Specialistė kviesta teismo iniciatyva, teismo posėdyje ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingos iÅ¡vados davimÄ (b. l. 97), pasirašė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos iÅ¡vados teisingumu.Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad faktas, jog 1997 m. pareiÅ¡kėja dirbo su tuberkulioze užsikrėtusiais gyvÅ«nais nėra patvirtintas jokiais objektyviais įrodymais.

Tokių įrodymų pareiÅ¡kėja nepateikė nei Komisijai, nei teismui. Duomenys, kad skrosdama tuberkulioze sergančius galvijus pareiÅ¡kėja įsipjovė pirÅ¡tÄ yra subjektyvÅ«s, t. y. pareiÅ¡kėja remiasi medicininiuose dokumentuose iÅ¡ jos pačios žodžių užfiksuotais paaiÅ¡kinimais. I. K. liudijimÄ (b. l. 42), kad 1997 m. kovo mėn., dirbdama AB „Šiaulių maistas“ matė pažįstamÄ J. M., dirbusiÄ skerdimo ceche veterinarijos gydytoja ir prisimena, kad minėtÄ mėnesį ji buvo susižeidusi kairės rankos pirÅ¡tÄ , o tik vėliau sužinojo, kad tai nutiko skerdžiant sergančius TBC galvijus, teismas vertina kritiÅ¡kai, kadangi pareiÅ¡kėja su I.

K. kartu dirbo, pastaroji gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi. Taip pat objektyviais įrodymais nepatvirtintas faktas, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tent nuo sergančių galvijų užsikrėtė tuberkulioze. Atliekant medicininius tyrimus, nėra užfiksuota, kokia mikrobakterijos forma lėmė pareiÅ¡kėjos susirgimÄ . Atmestini pareiÅ¡kėjos argumentai, kad apskritai nereikia iÅ¡skirti bakterijos, kuri sukėlė tuberkuliozę, kadangi bÅ«tent nuo tai, kuri iÅ¡ bakterijų lėmė susirgimÄ , parodo priežastinio ryÅ¡io tarp diagnozuotos ligos (židininės plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-)) ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo sÄ lygų (darbo su TBC užsikrėtusiais galvijais).

Teismas nesiremia pareiÅ¡kėjos pateiktais literatÅ«ros Å¡altiniais, kadangi juose kalbama apskritai apie galimybę užsikrėsti tuberkulioze nuo gyvÅ«nų, tačiau juose nepateikiama konkreti informacija apie pareiÅ¡kėjos nurodytas darbo sÄ lygas. Teismas negali paneigti ir nepaneigia mokslinėje literatÅ«roje iÅ¡dėstytų teiginių, kad nuo sergančių tuberkulioze galvijų gali užsikrėsti ir žmogus, tačiau pareiÅ¡kėjos atveju tas faktas nebuvo įrodytas objektyviais įrodymais.Vadinasi nenustačius, kad tuberkulioze pareiÅ¡kėja užsikrėtė dirbdama su sergančiais galvijais ir bÅ«tent Mycobacterium bovis lėmė jos susirgimÄ , negalima konstatuoti esant neginčijamÄ ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos (tuberkuliozės) ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių (darbo su tuberkulioze užsikrėtusiais gyvÅ«nais).Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6 punktas numato, kad nustatant profesinę ligÄ , turi bÅ«ti vertinama ligos anamnezė, gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sÄ lygos ir kt.), darbo veiklos raida (profesija, darbo pobÅ«dis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje), profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, miÅ¡rus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt., laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys, diferencinė diagnostika, asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys, panaÅ¡ių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje, mokslu pagrįsti priežastinių ryÅ¡ių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai.

Vertinant 1997 m. birželio mėn. pasireiškusius klinikinius simptomus ir rentgenologiškai nustatytus plaučių pakitimus, buvo diagnozuota kairio plaučio židininė tuberkuliozė. Tuberculosis ar Bovis mikobakterija iš patologinių mėginių nebuvo neišskirta, todėl diagnozė nebuvo bakteriologiškai patvirtinta. Taigi nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta prielaida, jog tuberkulioze pareiškėja 1997 m. galėjo užsikrėsti oro lašiniu būdu nuo atvira tuberkulioze sergančio kito žmogaus.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kuria plaučių tuberkulioze sirgo pareiÅ¡kėja, ar sukelta Mycobacterium Bovis, ar Mycobacterium Tuberculosis.Teismas nustatė, jog nėra dokumentų, objektyviai patvirtinančių J. J. poskerdiminės ekspertizės darbÄ su sergančiais tuberkulioze galvijais 1997 metais, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjos asmens sveikatos istorijoje esančius gydytojų įraÅ¡us apie jai diagnozuotÄ plaučių tuberkuliozę, specialistės Linos Lakickienės paaiÅ¡kinimus ir pateiktÄ iÅ¡vadÄ , bei į tai, kad ji dėl profesinės ligos patvirtinimo į KomisijÄ kreipėsi praėjus 13 metų nuo susirgimo tuberkulioze pradžios, kuomet plaučių rentgenogramose matomi tik liekamieji padariniai po persirgtos tuberkuliozės ir diagnozei patikslinti nebeįmanoma atlikti papildomų tyrimų.

Teismas sutinka su Komisijos padaryta iÅ¡vada, kad nėra jokio pagrindo patvirtinti pareiÅ¡kėjos persirgtos tuberkuliozės kaip ligos susijusios su darbine veikla.Teismas, įvertinęs ginčijamos iÅ¡vados turinį bei vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad Komisijos 2009-12-10 iÅ¡vada Nr. S-(14.2)-784 yra teisinga ir pagrįsta, jÄ priimant įvertinti visi privalomi duomenys, kurie buvo surinkti, todėl nėra pagrindo naikinti konstatuojamÄ jÄ ir rezoliucinę dalis skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismui pripažinus, kad Komisijos iÅ¡vada yra teisėta ir pagrįsta, nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjai 1997 m. diagnozuotÄ Å¾idininę plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazė TM(-) esant profesine liga arba įpareigoti tai padaryti KomisijÄ , nes nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas                                        n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos J.

J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Henrikas Sadauskas     Teisėjai                                                                                                                  Veslava Ruskan                                                                                                      Bronius JanuÅ¡ka