fea05b92-da86-4c40-a62c-6d63b4e7d7c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-599-370/2015             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00425-2014-3             Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

A. V. (A. A. V.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo A. A. V. praÅ¡ymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ĄŽUOLO GILĖ“ bankroto byloje.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014 m. gegužės 22 d., atsakovui UAB „ĄŽUOLO GILĖ“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „TOP CONSULT“.

PareiÅ¡kėjas A. A. V. pateikė bankroto administratoriui praÅ¡ymÄ dėl jo įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 151 071,52 Lt finansiniu reikalavimu ir pateikimo tvirtinti teismui. Nurodė, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi į atsakovo buhalterę, kuri nurodė, jog atsakovas yra skolingas pareiÅ¡kėjui 151 071,52 Lt. PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iÄ informacijÄ patvirtina atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentai ir bankroto byloje pateiktas kreditorių sÄ raÅ¡as. Bankroto administratoriui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus dėl pareiÅ¡kėjo finansinio reikalavimo, t. y. nurodžius, kad buvęs atsakovo vadovas nepateikė visų atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų, o iÅ¡ pateiktų dokumentų nenustatytas atsakovo finansinių įsipareigojimų pareiÅ¡kėjui buvimo faktas, ir teismui įpareigojus pareiÅ¡kėjÄ pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir duomenis, pagrindžiančius finansinio reikalavimo pagrįstumÄ , pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, jog finansinis reikalavimas susidarė vykdant atsiskaitymus grynaisiais pinigais atsakovo interesais, o visi pirminiai dokumentai, patvirtinantys šį faktÄ , buvo perduoti atsakovui iÅ¡ karto po atsiskaitymų atlikimo.

Pirkimų čekių ir sÄ skaitų pareiÅ¡kėjas neiÅ¡saugojo, nes turėjo tik vienÄ jų egzempliorių. Kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pareiÅ¡kėjas pateikė 2014 m. gegužės 22 d. atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Teismas nurodė, kad atsakovo bankroto byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo skolÄ pareiÅ¡kėjui, bankroto byloje teismas buvo įpareigojęs atsakovo vadovÄ pateikti duomenis, reikalingus bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimui iÅ¡spręsti, tačiau Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovo vadovas E. V. nepateikė reikalaujamų duomenų.

Nors pareiÅ¡kėjas pateikė teismui 2014 m. gegužės 22 d. lentelę, kurioje jis nurodytas atsakovo kreditoriumi, tačiau, teismo vertinimu, tai neįrodo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Pasak teismo, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovas jam yra skolingas pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – patvirtinti pareiÅ¡kėjo trečiosios eilės 151 071,52 Lt finansinį reikalavimÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas įvykdė savo pareigÄ Ä¯rodyti jam priklausantį finansinį reikalavimÄ , t. y.:

1) pateikė aktualų atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä (antrinį dokumentÄ );

2) nurodė, jog prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas atitinka atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais disponuoja atsakovas;

3) paaiÅ¡kino finansinio reikalavimo atsiradimo aplinkybes ir nurodė, kodėl negali pateikti pirminių skolos dokumentų. Pagal kasacinio teismo praktikÄ bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimÄ teismas tvirtina, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima spręsti, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Apelianto teigimu, kaip tik Å¡iuo atveju egzistavo situacija, kai pareiÅ¡kėjas visapusiÅ¡kai, panaudodamas visus savo turimus resursus, įrodė savo finansinio reikalavimo egzistavimÄ , todėl įrodinėjimo pareiga paneigti tokio reikalavimo buvimÄ teko atsakovo bankroto administratoriui, kuris privalėjo įrodyti faktÄ , kad atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose ir kreditorių sÄ raÅ¡e užfiksuoti duomenys apie atsakovo įsipareigojimus ir skolÄ pareiÅ¡kėjui yra neteisingi.

Bankroto administratorius nepateikė ir teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų ir kreditorių sÄ raÅ¡o teisingumÄ . Apelianto nuomone, tokiu atveju finansinis reikalavimas turėjo bÅ«ti patvirtintas. Finansinio reikalavimo nepatvirtinimas tik dėl to, kad pareikėjas nepateikė pirminių skolos dokumentų, apelianto įsitikinimu, prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, nes įstatymai ir teismų praktika nedraudžia kreditoriui grįsti reikalavimÄ antriniais dokumentais.

BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių teismas negalėjo ignoruoti pareiÅ¡kėjo pateiktos pozicijos ir jÄ patvirtinančių antrinių dokumentų, kurių nepaneigia kiti įrodymai.              Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovo bankroto administratorius praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmiausia pareiÅ¡kėjas turėjo įrodyti lėšų perdavimÄ atsakovui arba atsakovo naudai atliktų mokėjimų faktÄ , o atsakovas kaip skolininkas, nesutikdamas su pareiÅ¡kėjo reikalavimu, turėtų įrodyti, jog lėšas grÄ Å¾ino, o ne kaip teigia apeliantas – pateikti įrodymus, kad apeliantas faktiÅ¡kai neatliko pirkimų savo lėšomis atsakovo naudai.

Apeliantas vadovaujasi atsakovo buhalteriniais dokumentais, kurie neva buvo perduoti atsakovui, o vėliau ir bankroto administratoriui, tačiau administratorius pažymi, kad jis nerado jokių dokumentų, kurie pagrįstų apelianto finansinį reikalavimÄ , be to, atsakovo buvęs vadovas E. V. (apelianto giminaitis) perdavė tik dalį atsakovo finansinių dokumentų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014 m. gegužės 22 d., atsakovui UAB „ĄŽUOLO GILĖ“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiÅ¡kėjo A. A. V. atsakovo bankroto byloje pareikÅ¡to 151 071,52 Lt finansinio reikalavimo, kildinamo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais atsakovo naudai, pagrįstumo klausimas.             Pirmosios instancijos teismui atmetus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl nurodyto finansinio reikalavimo patvirtinimo, motyvuojant tuo, kad pareiÅ¡kėjo pateiktas 2014 m. gegužės 22 d. atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡as neįrodo reikalavimo pagrįstumo, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę dėl pareiÅ¡kėjo atsiskaitymo grynaisiais pinigais atsakovo interesais, pareiÅ¡kėjas (apeliantas) nesutikimÄ su skundžiama nutartimi grindžia iÅ¡ esmės tuo, jog, atsižvelgiant į pateiktÄ antrinį dokumentÄ â€“ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl atliktų mokėjimų atsakovo naudai, bÅ«tent bankroto administratoriui teko įrodinėjimo pareiga paneigti tokio reikalavimo buvimÄ .             Apeliantas yra teisus teigdamas, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas kreditoriaus reikalavimÄ tvirtina tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima prieiti iÅ¡vadÄ , kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal Ä®BÄ® 21 straipsnio 1 dalį teisme iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kreditoriai turi teisę per teismo nustatytÄ laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. PareiÅ¡kėjas, turėdamas pareigÄ pateikti savo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus, pateikė dokumentÄ , kuriame yra nurodyti atsakovo kreditoriai ir jų reikalavimų dydžiai 2014 m. gegužės 22 dienÄ (b. l. 13).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo pateiktas dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo, nes nėra aiÅ¡kus Å¡io dokumento rengėjas ir jį pasirašęs asmuo, be to, jis galėtų bÅ«ti laikomas tik iÅ¡vestiniu dokumentu, patvirtinančiu jame nurodytų įsiskolinimų kreditoriams pagrįstumÄ . Ar Å¡iame dokumente nurodyti įsiskolinimai iÅ¡ tikrųjų egzistuoja, spręstina įvertinus jų atsiradimo pagrindÄ â€“ sandorius, Å«kines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus.

Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų iÅ¡vadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio ir teismo posėdžio protokolo garso įraÅ¡o matyti, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atmetė šį pareiÅ¡kėjo pateiktÄ dokumentÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kinęs jo rengimo, pasiraÅ¡ymo ir gavimo aplinkybių, be to, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar jame nurodyti įsiskolinimai kreditoriams atitinka atsakovo buhalterinės apskaitos duomenis.

Å iam tikslui pirmosios instancijos teismas galėjo apklausti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ Å¡Ä¯ dokumentÄ iÅ¡davusį asmenį. PareiÅ¡kėjo teigimu, šį dokumentÄ jis gavo iÅ¡ atsakovo buhalterės. Nepaisant to, kad buvęs atsakovo vadovas bankroto administratoriui perdavė tik dalį buhalterinės apskaitos dokumentų, tarp kurių, administratoriaus teigimu, nėra jokių dokumentų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog jis vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais atsakovo interesais, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti, kokie konkrečiai dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, taip pat nesiėmė kitų priemonių siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjas galėjo atlikti jo nurodytus mokėjimus atsakovo naudai.

Byloje netirta, kada ir kokiomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjas atliko minėtus mokėjimus, kuriomis grindžiamas pareikÅ¡tas finansinis reikalavimas, netirtos ir jų perdavimo atsakovui (atsakovo buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam buhalteriui ar įmonei) aplinkybės. Nurodytų aplinkybių neiÅ¡tyrimas neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo finansinis reikalavimas yra nepagrįstas.             Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus neturint galimybės bylos iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir Å¡io pareiÅ¡kėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjo A. A. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjaiDanguolė Martinavičienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Vigintas ViÅ¡inskis