fea02f0b-c3f3-457b-8130-2b2eba7ae5ce · Regionų administracinis teismas

?vvvvAdministracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-5779-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01058-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 7 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V.T. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, jam priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-3) nurodė, jog jis nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. gegužės 4 d. atliko bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, žeminančiomis žmogaus orumÄ . ReiÅ¡kia pretenzijas dėl per mažo vienam asmeniui turinčio tekti ploto, higienos normų pažeidimo, netinkamo maitinimo, socialinių reabilitacijos programų netinkamo įgyvendinimo.

PaaiÅ¡kina, jog visu ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikoma nuo 12 iki 16 nuteistųjų, gyvenamÄ jį plotÄ , kuris buvo apie 36 kv.m., dar labiau mažino jose esantis kietasis inventorius. Skundžiasi patalpų netinkama bÅ«kle, teigdamas, jog patalpos neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dėl ko jam sukildavo galvos skausmai, pakildavo kÅ«no temperatÅ«ra. Argumentuoja, jog į pasivaikščiojimams skirtÄ laikÄ Ä¯eidavo laikas apsipirkti, pasportuoti, telefoniniai pokalbiai, duÅ¡o lankymas, laikas skalbtis, todėl realiai laiko pasivaikščioti bÅ«davo tik 4 dienas per savaitę.

Pabrėžia, jog dušuose buvo tik 5 dušo galvutės, kai nuteistųjų būryje apie 120. Teigia, jog dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normų reikalavimų, dėl netinkamo apšvietimo nusilpo jo rega, taip pat patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, netinkama temperatūra. Paaiškina, jog kamerose, bendroje virtuvėje ir tualetuose buvo pilna tarakonų, pelių, blakių, o administracija nevykdė jų naikinimo. Tvirtina, jog dažnai neužtekdavo maisto, dalis nuteistųjų likdavo nepavalgę, administracija buvo apie tai informuota, tačiau nesiėmė priemonių problemai spręsti.

Dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis patyrė fizinius skausmus, psichologinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , nukentėjo orumas, reputacija. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovė, PravieniÅ¡kių PN), atsiliepime į skundÄ (b.l. 9-12) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose 1-ame sektoriuje, karantino patalpose nuo 2018 m. liepos 18 d., bei 7 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje – nuo 2018 m. liepos 24 d. ir 6 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje – nuo 2018 m. rugsėjo 4 d.

Mano, jog minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjui buvo paskirtas maitinimas pagal dirbančiųjų valgiaraÅ¡tį, patvirtintÄ kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447. Akcentuoja, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«rÄ , apÅ¡vietimÄ , vėdinimÄ . PaaiÅ¡kina, jog 6 bÅ«rio patalpose uždėtos grotos pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , o 7 bÅ«rio patalpose grotų nėra, patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, gali bÅ«ti vėdinama papildomai ir per langus.

Argumentuoja, jog už Å¡varÄ patalpose, sanitariniuose mazguose yra atsakingi patys nuteistieji. Pabrėžia, jog įstaigoje yra sudaryta sutartis dėl buitinių parazitų naikinimo, darbai atliekami pagal sutartinius įsipareigojimus. PaaiÅ¡kina, jog 6 ir 7 bÅ«rio patalpose yra po 1 skalbimo maÅ¡inÄ , sudarytos sÄ lygos skalbinius džiovinti ir bÅ«rio kieme. Pabrėžia, jog tinkamai buvo įgyvendinamos socialinės reabilitacijos programos. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas dėl psichologinės bÅ«klės nesikreipė į specialistus, todėl praÅ¡o jo nurodytas aplinkybes vertinti kaip nepagrįstas.

Mano, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo bÅ«tent dėl PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nų veiksmų, todėl praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta teismo Å¡aukimais, praneÅ¡imais, todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo PravieniÅ¡kių PN bendrabučio ir kameros tipo patalpose sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. gegužės 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė fiziniais skausmais, psichologiniais iÅ¡gyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu, orumo ir garbės pažeminimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN bendrabučio tipo ir kameros tipo patalpose sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo PravieniÅ¡kių PN bendrabučio tipo ir karantino kamerų patalpose sÄ lygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotÄ , higienos normų pažeidimo - netinkamos ventiliacijos, apÅ¡vietimo, netinkamos temperatÅ«ros, parazitų buvimo patalpose, socialinių reabilitacijos programų netinkamo įgyvendinimo, netinkamo maitinimo, netinkamo laiko paskirstymo pasivaikščiojimams ir kt.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui, o 111.1 punktas nustato, jog bendrabučio tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv.m. vienam žmogui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017; 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų: 2019 m. birželio 6 d. pažymos apie nuteistojo laikymo sÄ lygas, 2019 m. gegužės 28 d. pažymos dėl nuteistojo (b.l. 13-14, 16) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas karantino kameroje, kurios plotas 36,73 kv.m., įrengta 10 miegamųjų vietų, buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d., nuo 2018 m. liepos 24 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje 5, esančioje 7 bÅ«ryje, plotas – 49,93 kv.m., įrengta 18 miegamųjų vietų, nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 4 gyvenamojoje patalpoje, esančioje 6 bÅ«ryje, 56,61 kv.m. plotas, miegamųjų vietų – 18.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog visu ginčo laikotarpiu buvo laikoma nuo 12 iki 16 nuteistųjų. Atsakovės atstovas argumentuoja, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, todėl jam buvo užtikinta minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas nepateikė į bylÄ duomenų kiek aktualiu ginčo laikotarpiu buvo nuteistųjų karantino kameroje ir ginčo bÅ«rių gyvenamosios patalpose.

IÅ¡ aukščiau nurodytos LVAT praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ tenka bÅ«tent atsakovo atstovui, o Å¡iam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog įstaiga savo valia nesistemina ar nekaupia tam tikros informacijos ar dokumentų, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovo nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr. pvz.

LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019). Todėl vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybės, jog visu ginčo laikotarpiu buvo nuo 12 iki 16 asmenų, Å¡ias aplinkybes teismas laiko nepaneigtomis, ir apskaičiuojant vienam asmeniui turintį tekti plotÄ , jomis vadovaujasi. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d. (6 paras) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas karantino kameroje, kurios plotas 36,73 kv.m., skunde nurodytas nuteistųjų skaičius 12, atlikus aritmetinius skaičiavimus (36,73/12 = 3,06 kv.m.), matyti, kad buvo pažeista minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma, nes atitinkamai trÅ«ko 0,539 kv.m.

Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., pareiÅ¡kėjÄ laikant bendrabučio tipo patalpose, ploto norma nebuvo pažeista (49,93/16 = 3,12 kv.m., 56,61/16 = 3,53 kv.m.). Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, jog viso 6 paras (laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d.) pareiÅ¡kėjui teko mažesnė ploto norma, nei nustatyta Taisyklių 111.2. punkte, todėl Å¡ioje dalyje nustatytas neteisėtas atsakovės atstovės veikimas. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka ir LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas dėl vienam asmeniui turinčio tekti ploto – ginčo laikotarpio dalį, t.y. 6 paras, nebuvo užtikrinta ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, atitinkamai trÅ«ko 0,539 kv.m., todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl baldų užimamo ploto, dėl perpildytų kamerų, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis.

Pripažinus, kad kamerų tipo patalpų ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės vertintos Taisyklių 111.2 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, apÅ¡vietimo, buvo netinkama temperatÅ«ra. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Minėtos Higienos normos 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento Å¡i higienos norma nereglamentuoja. Higienos normos 16 punktas nustato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Atsakovo atstovas nurodo, kad 1-ojo sektoriaus patalpos vėdinamos per atidaromus langus, patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas, taip pat, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, o esant nuteistųjų praÅ¡ymui, iÅ¡duodami Å¡ildytuvai ar ventiliatoriai.

Teismas vertina, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo atsidaryti lango, tokiu bÅ«du iÅ¡vėdindamas kameros patalpas, inter alia (be kita ko) iÅ¡vengiant patalpoje drėgmės, pelėsių ir grybelio atsiradimo, taip pat nėra duomenų, jog jis kreipėsi į administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti ventiliatorių ar Å¡ildytuvÄ ir administracija atsisakė. Teismas pabrėžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose 1-ajame sektoriuje, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir nedetalizavo Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, taip pat byloje nepateikta jokių paaiÅ¡kinimų, kaip pareiÅ¡kėjas apskaičiavo oro judėjimo greitį, kaip nustatė patalpose buvusiÄ temperatÅ«rÄ , apÅ¡vietimÄ .

Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl vėdinimo, netinkamos temperatūros, apšvietimo atsakovui neteikė, nei atsakovės atstovui nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė jo subjektyviu vertinimu padaryti pažeidimai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo sukeltos atitinkamos pasekmės – sveikatos pablogėjimas (galvos skausmai, pablogėjęs regėjimas) dėl blogo apšvietimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose, bendroje virtuvėje, sanitariniuose mazguose buvo pilna tarakonų, blakių, pelių. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b.l. 25-26a), 2018 m. spalio 25 d. atliktų darbų aktÄ (b.l. 14a). Duomenų, jog nebuvo laikomasi sutartinių įsipareigojimų ir kenkėjų naikinimo darbai buvo neatliekami, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas pats pripažįsta, jog minėti darbai buvo atliekami, tačiau nurodo, jog neefektyviai. Teismas pažymi, jog Å¡ios pretenzijos yra nukreiptos bÅ«tent darbus atliekančiai bendrovei, o ne atsakovės atstovui, todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl gyvenamųjų patalpų netinkamos bÅ«klės, nurodydamas, jog lubos, sienos buvo neremontuotos, dažai atsilupę, padengtos pelėsiu. Analizuojant Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius, teismas pakartoja, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ , bÅ«tina argumentuoti kokios teisinės pasekmės kilo dėl neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nenurodė, kokios pasekmės jam kilo dėl galimai neremontuotų patalpų, sienų, pasidengusių pelėsiu.

Å iame kontekste teismas pažymi, jog pagal Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡Ä (b.l. 17), bÅ«tent nuteistieji yra atsakingi už Å¡varos palaikymÄ gyvenamosiose patalpose, sanitarinių mazgų plovimÄ , todėl pretenzijos dėl neÅ¡varos, pelėsių atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamai organizuojamo pasivaikščiojimo laiko paskirstymo. IÅ¡ skundo motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog jo teisė į pasivaikščiojimus nebuvo pažeista, tačiau teigia, jog Å¡is laikas yra skiriamas ir kitoms veikloms (telefoniniams pokalbiams, skalbimui, apsipirkimui, sportui, pasinaudojimu duÅ¡u).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų 6 ir 7 bÅ«rio nuteistųjų dienotvarkių (b.l. 21, 21 a) matyti, jog socialinei reabilitacijai ir laisvalaikiui skiriamas laikas yra: 6 bÅ«ryje: nuo 8.30 val. iki 12.55 val., nuo 13.20 iki 18.45 val., nuo 18.55 val. iki 20.50 val. ir nuo 21.20 val. iki 22.00 val. (laisvalaikis), o 7 bÅ«ryje nuo 8.30 val. iki 13.20 val., 13.35 val. iki 18.55 val., nuo 19.05 val. iki 20.50 val. nuo 21.20 val. iki 22.00 val. (laisvalaikis). Laikas apsipirkti parduotuvėje nurodytas atskirai (6 bÅ«riui kiekvienÄ pirmadienį ir ketvirtadienį – nuo 14.00 val. iki 15.30 val., 7 bÅ«riui – antradienį ir penktadienį – nuo 13.30 val. iki 12.00 val.

Nurodyta, jog nuteistieji sporto salėse lankosi pagal atskirus grafikus, duÅ¡uose taip pat maudosi pagal atskirus grafikus. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sprendžia, jog atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už netinkamÄ paties nuteistojo laiko paskirstymÄ . Akivaizdu, kad pateiktas laisvalaikio laikas yra pakankamas užtikrinti poreikį pasivaikščioti, pats pareiÅ¡kėjas yra atsakingas už tinkamÄ jo organizavimÄ , o pataisos įstaiga privalo tik sudaryti sÄ lygas tiems poreikiams tenkinti (pareiÅ¡kėjas neneigia, jog gali sportuoti, nusiprausti duÅ¡u, apsipirkti parduotuvėje, iÅ¡siskalbti, pasivaikščioti).

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas skundėsi pataisos įstaigos administracijai, kad per laisvalaikiu skirtÄ laikÄ jis nespėja atlikti tam tikrų darbų, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl parduotuvėje esančių eilių, nuteistieji neapsiperka, dėl eilių prie skalbimo maÅ¡inų – negali iÅ¡siskalbti rÅ«bu. Dėl Å¡ių priežasčių pretenzijos atsakovei Å¡ioje dalyje atmestinos kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia aplinkybe, jog nebuvo užtikrintos socialinės reabilitacijos programos.

Atsakovės atstovas nurodo, jog pareiÅ¡kėjui atvykus į pataisos įstaigÄ , buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, pradėta vykdyti Nuteistojo adaptacijos programa, Nuteistojo pataisos programa, vėliau – Integracijos į visuomenę programa. Taip pat nurodyta, jog yra organizuojamos pozityvaus užimtumo priemonės : konkursai, koncertai, viktorinos, varžytuvės, taip pat sudaryta galimybė pasinaudoti psichologų ir psichiatrų pagalbÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, jog jis kreipėsi dėl atitinkamos užimtumo priemonės ar socialinės reabilitacijos programos netinkamo vykdymo, negalėjimo pasinaudoti, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos pasinaudoti minėtomis priemonėmis, todėl Å¡ie skundo argumentai, kaip deklaratyvÅ«s, atmetami.

Skundas motyvuojamas ir netinkamu pareigos užtikrinti nuteistųjų maitinimÄ Ä¯gyvendinimu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dažnai jam trÅ«kdavo maisto, maistas buvo nekaloringas, nekokybiÅ¡kas. Atsakovės atstovas nurodo, jog nuteistajam buvo paskirtas maitinimas pagal dirbančiųjų valgiaraÅ¡tį, patvirtintÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. V-447. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kai kaip minėta, reiÅ¡kiant reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ , turi bÅ«ti nurodytos neteisėtų veiksmų sukeliamos teisinės pasekmės. Å ioje apimtyje pareiÅ¡kėjas deklaratyviai iÅ¡vardijo, kad maistas buvo nekokybiÅ¡kas, nekaloringas, tačiau kokias pasekmės jam kilo dėl to nenurodė.

Duomenų, kad kreipėsi į administracijÄ , jog pritrÅ«ko maisto ir liko nepavalgęs, o administracija nesiėmė priemonių problemÄ iÅ¡spręsti, byloje nėra. Todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad dėl nustatyto pažeidimo – minimalaus ploto neužtikrinimo (6 paras), pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei PravieniÅ¡kių PN bÅ«tų vykdę teisės aktų reikalavimus.

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017).

Be to, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ (žr. pvz.

LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , į pažeidimo trukmę (6 paras) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, nesant nustatytų kitų pažeidimų, sprendžia, jog atsakovės atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiÅ¡kėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus), o pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjui buvo sukelti skunde nurodyti sveikatos sutrikimai, nėra pateikta. Kadangi byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikÅ¡mis, todėl pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteista neturtinė žala pinigais. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta 10 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 30 Eur, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V.T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui V.T. priteisti 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė