2024-04-24 Nr. AB-6838-3-61-3-09041-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1341-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09041-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186494 (toliau – ir Sprendimas 1) ir palikti galioti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S187005 (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Migracijos departamentas Sprendimu 1 nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. vasario 24 d., o Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2028 m. spalio 18 d. tuo pagrindu, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

3. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą Nr. 18-9704 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – ir VSD išvada, Išvada), kurios pagrindu buvo priimti Migracijos departamento skundžiami sprendimai. VSD išvadoje nurodoma, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, jame nurodė, jog 1994–1999 metais tarnavo (duomenys neskelbtini), ir todėl pareiškėjas yra potencialus verbavimo taikinys (duomenys neskelbtini) jėgos struktūroms. Priimti Sprendimai yra neteisėti, griežti ir prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).

3.2. Pareiškėjas aktyviai bendradarbiauja ir atsako į visus Migracijos departamento klausimus. Byloje nėra jokios informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas gali kelti realią grėsmę Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas per visą savo gyvenimo laikotarpį Lietuvoje nepadarė jokių pažeidimų, o (duomenys neskelbtini) dirbo 1994–1999 metais (duomenys neskelbtini), nes reikėjo išlaikyti šeimą, mažametį vaiką ir kitokio pobūdžio darbų tuo metu nebuvo. Pareiškėjas iš darbo išėjo savo noru, nepalaiko jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) struktūromis ir neplanuoja to daryti.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais argumentais:

5.1. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsakovas, priimdamas Sprendimus nekvestionuoja VSD išvadų ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Pareiškėjo atsakymai į Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 klausimus dėl Rusijos atliekamų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ir Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos nepatvirtina, kad pareiškėjas nėra lojalus (duomenys neskelbtini).

5.2. Migracijos departamento Sprendimuose aptartos faktinės aplinkybės, jos susietos su ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl priimti Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, t. y. pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, išdėstyti motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo grindė atsiliepimą šiais argumentais:

7.1. Migracijos departamento Sprendimai priimti neviršijus atsakovo kompetencijos ribų, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią šalies geopolitinę situaciją. Priimant Sprendimus nebuvo pažeisti nacionaliniai teisės aktai, Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti prioritete nei valstybės saugumas. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. S. skundą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas 2022 m. spalio 27 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2210-LLG-8737 tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį mažojoje bendrijoje „Elmitana“. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 16 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. vasario 24 d., pareiškėjui buvo išduotas 2023 m. kovo 8 d.

9.2. Pareiškėjas į bylą pateikė karinio bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė (duomenys neskelbtini), nuorašą. Kariniame biliete nurodoma, kad pareiškėjas pašauktas į karo tarnybą pagal sutartį kariniame dalinyje 14103, įregistravimo kariniame dalinyje data 1994 m. liepos 25 d., nuo 1995 m. balandžio 1 d. karinio dalinio Nr. 14103 (duomenys neskelbtini); atleistas iš karinio dalinio (duomenys neskelbtini). Kariniame biliete nurodoma karinio dalinio vadovybės išvada dėl tarnybos karo metu: (duomenys neskelbtini).

9.3. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 30 d. užpildė Migracijos departamento pateiktą klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 1 klausimą (nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (-as) baigėte? Kokią (-ias) specialybę (-es) įgijote) pareiškėjas nurodė – vidurinis specialus išsilavinimas. 1989 m. birželio 26 d.: (duomenys neskelbtini) Nr. 64 (SPTU-64), tinkuotojas-plytelių klojėjas. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) pareiškėjas nurodė: (duomenys neskelbtini). Į klausimyno 5 klausimą (ar palaikote ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose) pareiškėjas atsakė „Ne“. Klausimyno 10 klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10 klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11 klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10 klausimą atsakė „Ne“, į 11 klausimą atsakė „Ukrainai“.

9.4. VSD 2023 m. rugsėjo 15 d. Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, jog 1994–1999 metais tarnavo (duomenys neskelbtini). VSD vertino, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Taigi pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD prašė tuo atveju, jeigu bus priimtas sprendimas neišduoti užsieniečiui leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, įrašyti užsienietį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

9.5. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 18 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. vasario 24 d., nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) dėl to, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sutartį dėl tarnybos (duomenys neskelbtini) sudarė laisva valia, iš pradžių 2 metams, vėliau dar 3 metams. Teismas nustatė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tarnavo pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. 5 metus, turėjo (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų priešiškas (duomenys neskelbtini) režimui ir politikai, o pareiškėjo atsakymai į Migracijos departamento pateikto klausimyno 10 ir 11 klausimus nepaneigia šio vertinimo.

11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teismo posėdyje, vykusiame pirmosios instancijos teisme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis įsidarbino dėl finansinių paskatų, tačiau teismas vertino, jog šios aplinkybės nepaneigia to, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir jėgos struktūrų užduotims vykdyti, ir tai yra grėsmė valstybės saugumui.

12. Teismas konstatavo, kad VSD pateikti duomenys sudarė pagrindą daryti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, o pareiga šias aplinkybes paneigti negali būti perkelta valstybės institucijoms, sprendžiančioms leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar panaikinimo klausimus.

13. Teismas pažymėjo, jog skundžiami Sprendimai didžiąja dalimi yra grindžiami VSD išvada, tačiau iš Sprendimų turinio nustatė, kad Migracijos departamentas atliko, be kita ko, individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, neviršydamas savo kompetencijos ribų. Sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, yra individualizuoti. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), sūnus ir dukra su šeimomis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, iš Lietuvos kartą arba du kartus per mėnesį vykdavo į (duomenys neskelbtini) iki skundo šioje byloje teismui padavimo dienos. Taigi, pareiškėjo šeima, artimiausi šeimos nariai gyvena (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad darbus jis keisdavo dėl finansinių paskatų – uždirbti daugiau dėl savo šeimos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo Sprendimuose išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas Sprendimais pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui tuo pagrindu, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas vertino, jog draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas, todėl nėra pagrindo naikinti Migracijos departamento priimtų Sprendimų.

III. 14. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde pareiškė alternatyvius reikalavimus: pareiškėjas prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pareiškėjas negavo / neturi jokios informacijos, patvirtinančios, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Priešingai, pareiškėjas bendradarbiauja su VSD ir Migracijos departamentu, noriai teikia reikiamą informaciją. Pareiškėjo vertinimu, jis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nes nėra padaręs per visą savo gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį jokių pažeidimų. Pareiškėjas tarnavo kariuomenėje 1994–1999 metais, nepalaiko jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) struktūromis. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo vairuotoju ir jis nėra susijęs politiniais ar kitais ryšiais su (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta darbo knygelė su pareiškėjo nurodytomis pareigomis. Taigi, atsakovas priėmė Sprendimus visapusiškai ir objektyviai neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių.

15.2. Pareiškėjas negavo iš atsakovo Sprendimo 2 elektroniniu paštu, nors pareiškėjo atstovas 2023 m. spalio 27 d. pateikė užklausą atsakovui. Sprendimas 2 pareiškėjui buvo pateiktas tik 2023 m. spalio 8 d. Migracijos departamentas piktnaudžiauja diskrecijos teise siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respubliką ar kitą Europos Sąjungos valstybės narę, tiksliai nenurodydamas kokiu pagrindu. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu 2 ir jame pateiktais motyvais, nurodydamas tuos pačius argumentus, kuriais atsikirto į Sprendimo 1 motyvus.

15.3. Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aktualią sprendžiant klausimą dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodo, kad tokio pobūdžio bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:

17.1. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui tikimybės atliekamas perspektyvinis vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

17.2. Migracijos departamento Sprendimai priimti atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, įvertinus pareiškėjo veiksmus. Iš atliktų veiksmų VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika ir kitos su pareiškėjo asmeniu susijusios aplinkybės. Pareiškėjo atsakymai į Migracijos departamento klausimus nepatvirtina to fakto, jog pareiškėjas nėra lojalus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis nepalaiko kilmės valstybės režimo.

17.3. Teismas tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, susiejo jas su bylos faktinėmis aplinkybėmis, išsamiai jas išnagrinėjo, todėl priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:

19.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nepateikiama argumentų, paneigiančių teismo sprendime nustatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Migracijos departamento skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją bei atitinkantys nacionalinio saugumo interesus. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą nacionalinio saugumo interesams.

19.2. Aplinkybę, kad asmenys, tarnavę (duomenys neskelbtini) kariuomenėje gali būti išnaudojami (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalūs ir patikimi (duomenys neskelbtini) valdžiai asmenys ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui, patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismo sprendimas atitinka apeliacinės instancijos teismo praktiką, todėl jis yra teisėtas.

19.3. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs asmenys, ir, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

19.4. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos su pareiškėjo asmeniu susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir draudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui užtikrinti. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje pateiktus ir įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų 1 ir 2, kuriais atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2028 m. spalio 18 d. dėl to, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad Migracijos departamento priimti Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą arba panaikinus teismo sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose padaryta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra nepagrįsta ir neteisėta, sprendimai priimti neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Dėl nagrinėjamos bylos ribų pažymėtina, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 1 d. rezoliucija priėmė pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Sprendimą 1 (dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo) ir Sprendimą 2 (dėl uždraudimo atvykti). Būtent šie pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai, priimti pirmosios instancijos teismo rezoliucija, nustato nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017 ir kt.). Atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra ginčijamas Migracijos departamento sprendimas neleisti pakeisti darbdavį, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl su minėtu sprendimu susijusių apeliacinio skundo argumentų.

26. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

27. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (Įstatymo 4 str. 3 d.). Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 4 d.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023 ir kt.).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

30. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

31. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, be kita ko, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37 p.). Draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).

32. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgusi į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, protingumo bei sąžiningumo principais, neturi priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu, išsamiai patikrintu pirmosios instancijos teismo sprendime.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, o EŽTT praktikoje, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir nepaneigta, t. y. pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

35. Skundžiamame Migracijos departamento Sprendime 1 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir nors priimtų sprendimų turinys patvirtina, kad esminis jų priėmimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, jog Migracijos departamentas atliko ir individualų pareiškėjo situacijos vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjas turėjo jam išduotas nacionalines vizas, leidimą laikinai gyventi bei dirbo Lietuvoje (nuo 2022 m. kovo 22 d.).

Atsakovas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai, be to, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje. 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdyje pareiškėjas papasakojo, kad jo žmona, sūnus ir dukra su šeimomis gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėjas iš Lietuvos kartą arba du kartus per mėnesį vykdavo į (duomenys neskelbtini) iki skundo šioje byloje teismui padavimo dienos (2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 32 min.).

Todėl atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Aplinkybė, kad pareiškėjas pakankamai seniai tarnavo kariuomenėje, savaime nereiškia, jog potenciali grėsmė yra išnykusi. VSD surinkti ir aptarti įrodymai leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo niekaip paneigti.

Byloje surinktus įrodymus vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Sprendimai 1 ir 2 yra pagrįsti ir teisėti, nes šios išvados pagrįstos įtikinamais bylos duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, taip pat į tai, kad byloje pateikta kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, nėra pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei proporcingumo principo, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (Įstatymo 133 str. 5 d.).

37. Teisėjų kolegija, be kita ko, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo individualios situacijos ir bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėjo nepagrįstos išvados, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinko skundžiamiems sprendimams priimti reikalingą medžiagą ir ją tinkamai įvertino pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, juose išdėstyti motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo jų naikinti / keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje gilinosi į individualią pareiškėjo situaciją, uždavė patikslinamųjų klausimų, į kuriuos pareiškėjas atsakė, kad (duomenys neskelbtini) (2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 27 min.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių atmestas jo skundas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad Sprendimas 2 jam iki patikslinto skundo surašymo neįteiktas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad Sprendimas 2 buvo išsiųstas pareiškėjo advokatui 2023 m. spalio 30 d. (atsakant į jo 2023 m. spalio 27 d. paklausimą). Be to, Sprendimas 2 buvo pateiktas į bylą kartu su atsakovo atsiliepimu ir 2024 m. sausio 5 d. teismo nutartimi atsiliepimo nuorašą su priedais nutarta išsiųsti pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad gavęs Sprendimą 2 pareiškėjas turėjo galimybę tikslinti skundą, tačiau to nedarė, nenurodė argumentų, kaip toks įteikimas esmingai pažeidė jo teises, darytina išvada, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, nelaikytinas pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

39. Dėl kitų proceso dalyvių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis