fe9b2ef2-cec2-4b60-a0a7-287a9199ff65 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr

Pranešėja

Danutė Kutrienė                                                              Civilinė

byla Nr. 2A-17-275/2011

Teisėja Alma Pilipaitienė                                               Teisminio

proceso Nr. 2-03-3-08835-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.4.; 121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

                                           LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 23 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant S.Rimavičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovei L. Č., atsakovo atstovei M. L., trečiojo asmens atstovei I. G.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo AS Groupama Transport apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AS Groupama Transport ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

IeÅ¡kovas AS Groupama Transport kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai” 21 325,82 JAV dolerių žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-11-14 draudėjas UAB „Lavisos koncernas” su draudiku AS Groupama Transport sudarė draudimo sutartį, kuria apdraustas draudėjo, kaip ekspeditoriaus, gabentas krovinys (elektros prekės) marÅ¡rutu Kaunas (Lietuva) – Almata (Kazachstanas). 2008-11-15 AB „Lietuvos geležinkeliai” pagal važtaraÅ¡tį geležinkelio transportu įsipareigojo pristatyti siunčiamas elektros prekes į Almatos geležinkelio stotį. 2008-11-28 traukiniui atvykus į paskirties vietÄ , paaiÅ¡kėjo, kad vagono, kuriame buvo gabentas krovinys, plomba kelionės metu buvo pažeista – dingo dalis krovinio (95 elektros viryklės), o 8 vntienetai elektros prekių sugadinti. 2009-01-29 ieÅ¡kovas draudėjui iÅ¡mokėjo 21 325,82 JAV dolerių draudimo iÅ¡mokÄ . 2009-04-20 ieÅ¡kovas atsakovui pareiÅ¡kė pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo, tačiau 2009-10-08 atsakovas pretenzijÄ atmetė motyvuodamas, kad atsakovas žalÄ atlyginti gali tik draudėjui (siuntėjui), o ne draudikui, taip pat nurodė, kad CK normos, reglamentuojančios subrogacijÄ , Å¡iuo atveju neturi bÅ«ti taikomos dėl tarptautinių teisės aktų virÅ¡enybės prieÅ¡ nacionalinius teisės aktus.

Tačiau ieÅ¡kovas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Nurodo, kad ieÅ¡kovas CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ kaltininko, kadangi jam pereina draudėjo reikalavimo teisė – įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Draudėjo (krovinių ekspeditoriaus) vietÄ prievolėje pakeičia draudikas (ieÅ¡kovas), tuo tarpu skolininkas (atsakovas) lieka tas pats. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas, teigdamas, kad į jį su pretenzija gali kreiptis tik krovinio siuntėjas arba gavėjas, nepagrįstai siaurinamai aiÅ¡kina Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) nuostatas.

Å iame susitarime nėra aptarti visi su vežimu susiję santykiai; draudimo santykius reglamentuojančios normos taip pat nėra įtrauktos į SMGS, todėl kai tam tikro santykio nereguliuoja SMGS ar kitas tarptautinis susitarimas, taikytini nacionaliniai teisės aktai, t.y. CK normos, reglamentuojančios subrogacijÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2010-05-20 sprendimu AS Groupama Transport ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas ir UAB „Lavisos koncernas” 2008-11-14 sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu draudikas apdraudė draudėjo, kaip ekspeditoriaus, gabentÄ krovinį, marÅ¡rutu Kaunas-Almata. Krovinio siuntėjas UAB „Lavisos koncernas” į atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai” pateiktÄ vagonÄ Nr. 24212888 pagal 2008-11-15 geležinkelio važtaraÅ¡tį Nr. 647801 pakrovė krovinį. Vagonas buvo užplombuotas aÅ¡tuoniomis siuntėjo plombomis. Latvijos Respublikos Daugpilio stotyje vagonas buvo priimtas su visomis tvarkingomis plombomis, kÄ patvirtina Daugpilio stoties suraÅ¡ytas bendrasis aktas Nr. 1742 ir įraÅ¡as žiniaraÅ¡tyje Nr. 45249, Å¡is vagonas su tvarkingomis plombomis buvo perduotas Rusijos geležinkeliams. Krovinys į galinę stotį Almaty-2 buvo atvežtas 2008-11-28 ir iÅ¡duotas krovinio gavėjui 2008-11-29. Krovinį tikrinant dalyvavo krovinio gavėjas, apsaugos ir geležinkelio atstovai, ekspertė, kurie nustatė, kad vagonas atvyko su siuntėjo 2 plombų trÅ«kumu ir kad vagone trÅ«ksta 95 vienetų elektros prekių, o 8 vntienetai elektros prekių yra sugadinti, kÄ patvirtina komercinis aktas Nr. 661341 ir Almatos prekybos pramonės rÅ«mų 2008-11-29 suraÅ¡ytas ekspertizės aktas Nr. 4839. Å iame ekspertizės akte eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, kad eksperto nuomone, trÅ«kumas susidarė dėl kvalifikuoto grobimo, o defektai susidarė transportavimo metu pakuotėms krentant iÅ¡ virÅ¡utinių aukÅ¡tų.

Å ios informacijos pagrindu ieÅ¡kovas 2009-01-29 mokėjimo pavedimu iÅ¡mokėjo draudėjui UAB „Lavisos koncernas” 21 325,82 JAV dolerių draudimo iÅ¡mokÄ , nors 2008-11-14 sÄ skaitoje Nr. TNR-417, krovinio pardavėju nurodyta Britanijos įmonė „Tiverton Developments Limited”, o pirkėjas – „Inter-Trast” LLP. 2010-03-22 banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokÄ sudaro 20 800,82 JAV doleriai. 2010-02-22 krovinio gavėjo TOO „Inter Trast” raÅ¡te Nr. 85 nurodyta, kad 2008-11-28 buitinės technikos trÅ«kumas vagone Nr. 24212888 iÅ¡spręstas su kompanija „Tiverton Developments Limited“, tarpusavio užskaitos bÅ«du, kurios suma 20 800,82 JAV doleriai. Papildomas iÅ¡laidas ieÅ¡kovas įrodinėja 2009-12-17 sÄ skaita-faktÅ«ra, kurioje nurodyta, kad papildomos iÅ¡laidos sudarė 1 931,18 EUR (6 667,87 Lt). Teismas, atsižvelgęs į byloje esančiÄ medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog UAB „Lavisos koncernas” patirtas nuostolis sudarė ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ sumÄ , nes nuostolių apskaičiavimas nėra pagrįstas konkrečiais dokumentais, o taip pat ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokių reikalavimų pagrindu krovinio gavėjas atliko 2010-02-22 raÅ¡te Nr. 85 nurodytÄ užskaitÄ ir kad UAB „Lavisos koncernas” turėjo reikalavimo teisę dėl dalies krovinio praradimo ir sugadinimo, nes krovinys jam nepriklausė, o reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį regreso teise, ieÅ¡kovas privalo įrodyti žalos realumÄ ir atlyginimo pagrįstumÄ .

Teismas motyvavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog už draudiminiu įvykiu padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas atsakovas, nes pagal SMGS atsakovo atsakomybė kyla tik prieÅ¡ krovinio siuntėjÄ ar gavėjÄ , bet ne prieÅ¡ draudikÄ . CK 6.1015 str. 2 d. įtvirtinta subrogacijos taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios reglamentuoja draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Geležinkelis, priėmęs krovinį vežti pagal SMGS transporto važtaraÅ¡tį, atsako už vežimo sutarties vykdymÄ nuo krovinio priėmimo vežti iki jo iÅ¡davimo, o visi kiti geležinkeliai prisijungia prie vežimo sutarties vykdymo solidarinės atsakomybės principu, kas sÄ lygoja SMGS 22 str. ir 29 str.

įvirtintÄ nuostatÄ , kad vežimo dalyviai savo nuožiÅ«ra negali pasirinkti kuriam iÅ¡ geležinkelių pareikÅ¡ti pretenzijÄ . Geležinkelio transporto kodekso 2 str. 2 d. numato, kad tarptautiniams keleivių ir bagažo, krovinių vežimams Å¡is kodeksas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja dviÅ¡aliai ir daugiaÅ¡aliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, tokia nuostata nurodyta ir CK 1.13 str. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas nėra nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas asmens, neturinčio teisės (SMGS 30 str.) reikÅ¡ti ieÅ¡kinį pervežimo sutarties pagrindu.

SMGS 33 str. reglamentuoja geležinkelių atsakomybę tuo atveju, kai neįmanoma įrodyti, kad žala padaryta dėl vieno ar kelių geležinkelių kaltės, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už žalÄ , nes krovinys su nepažeistomis ir visomis siuntėjo plombomis buvo perduotas Latvijos geležinkeliams. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti nuostolius perėmus draudėjo reikalavimo teisę, motyvuodamas tuo, kad SMGS yra imperatyvi teisės norma, aiÅ¡kiai įtvirtinanti subjektų, turinčių teisę reikÅ¡ti tarptautinio pervežimo sutartimis pagrįstas pretenzijas ir ieÅ¡kinius, visų pervežime dalyvavusių (geležinkelių) atžvilgiu.

Nurodė, kad savo pažeistus interesus ieÅ¡kovas turi teisę ginti remdamasis bendrais žalos atlyginimo pagrindais ir reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atsakingam už žalÄ asmeniui.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

IeÅ¡kovas AS Groupama Transport apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai žyminį mokestį bei iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusi ir žalÄ padariusi asmenis, t.y. kai draudikas iÅ¡moka pagal

draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti

nukentėjusi draudėjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi Å¡ios prievolės Å¡alis: draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t.y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija iÅ¡dėstyta ir kasacinio teismo praktikoje (LAT 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; LAT 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008). Taigi, ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , geležinkelio (atsakovo) prievolė (civilinė atsakomybė) krovinio siuntėjui nepasibaigė, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas pagal tas pačias taisykles, pagal kurias bÅ«tų nagrinėjamas krovinio siuntėjo ieÅ¡kinys atsakovui.

Kitaip tariant, Å¡ioje byloje teisine prasme turi bÅ«ti nagrinėjamas ne draudiko ir geležinkelio santykis, o krovinio siuntėjo ir geležinkelio santykis. Faktas, kad prievolėje pasikeitė asmuo neturi jokios reikÅ¡mės atsakovo atsakomybės apimčiai, gynybai nuo ieÅ¡kinio ar kitoms teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas subrogacijos taikymo galimybę Å¡ioje byloje iÅ¡ esmė pritarė atsakovo pozicijai, kad krovinio siuntėjas (ar savininkas) žalos nepatyrė, kadangi gavo draudimo iÅ¡mokÄ , o kadangi draudikas neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio, atsakovas iÅ¡vengia atsakomybės. Tačiau toks teigimas prieÅ¡tarauja subrogacijos principui - niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovas nurodo, kad SMGS ir Lietuvos civilinės teisės normų konkurencijos nėra, kadangi SMGS nereglamentuoja draudimo teisinių santykių, o jei nereglamentuoja, tai negali ir konkuruoti su Civiliniame kodekse nustatytomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis subrogacijÄ . IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo SMGS 29 ir 30 str. pagrindu kaip asmuo, įstojęs į prievolę vietoj krovinio siuntėjo (UAB „Lavisos koncernas“). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kovas neįrodė nuostolių paskaičiavimo pagrįstumo.

Nurodo, kad nuostoliai buvo paskaičiuoti remiantis: Komerciniu aktu Nr. N661341, ekspertizės aktu Nr. 4839 bei sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. TNR-417, t.y. įvertinus ekspertizės aktuose nurodytÄ krovinio praradimÄ ir trÅ«kumus bei prarasto/sugadinto krovinio vertę, nurodytÄ krovinio pardavimo sÄ skaitoje, buvo paskaičiuotas nuostolio dydis. 525 JAV dolerių skirtumas, susidaręs tarp ieÅ¡kovo UAB „Lavisos koncernui“ pervestos sumos ir sumos, kuriÄ UAB „Lavisos koncernas“ pervedė krovinio pardavėjui galėjo atsirasti dėl

įvairių priežasčių, kadangi UAB „Lavisos koncernas“ ir krovinio pardavėjas „Tiverton

developments“ bendradarbiavo ir prieš sudarant veržimo sutartį, dėl kurios kilo žala. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal draudimo sutartį buvo nustatyta frančizė, kuri šiuo konkrečiu atveju sudarė 500 JAV dolerių. Pervestų sumų skirtumas galėjo kilti ir dėl šios priežasties. Bet kokiu atveju, šis nedidelis sumų neatitikimas negali būti laikomas pagrindu nepriteisti žalos, dėl kurios paskaičiavimo ir sumokėjimo krovinio gavėjui nėra jokių abejonių, t.y. 20 800,82 JAV dolerių, kuriuos atitinkamai UAB „Lavisos koncernas“ pervedė „Tiverton Developments“, o šis - atsiskaitė su „Inter –Trans“.

Atsakovas pripažino, kad priėmė vežti krovinį, neginčijo ekspertizės aktų bei paties nuostolio paskaičiavimo sumoje 19 964,38 JAV dolerių, tokiu bÅ«du teismas pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ ir atmetė visÄ reikalaujamÄ sumÄ dėl menko neatitikimo. Dėl teismo argumento, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų kokių reikalavimų pagrindu krovinio gavėjas atliko 2010-02-22 raÅ¡te nurodytÄ užskaitÄ , apeliantas paaiÅ¡kina, kad nurodytame krovinio savininko ir gavėjo (žalÄ patyrusio asmens) „Inter –Trans“ 2010-02-22 patvirtinime aiÅ¡kiai identifikuota, dėl kokios siuntos kilusi žala buvo atlyginta užskaita, nurodant krovinio atvykimo datÄ ir vagono numerį.

Å ie duomenys sutampa su prie ieÅ¡kinio pateiktuose krovinio važtaraščiuose nurodytu vagono numeriu ir krovinio atvykimo data. Teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai įvertino įrodymÄ ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ . Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad UAB „Lavisos koncernas“ neįrodė, jog turėjo reikalavimo teisę dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, nes krovinys jam nepriklausė. Krovinio draudimo sutartį su ieÅ¡kovu sudarė UAB „Lavisos koncernas“ krovinio pardavėjo pavedimu ir interesais.

Draudimo polise nurodyta, jog nuostoliai mokėtini UAB „Lavisos koncernas“, t.y. Å¡alys draudimo sutartyje nustatė sutarties vykdymo tvarkÄ - kam fiziÅ¡kai bus pervesta draudimo iÅ¡moka, tačiau toks susitarimas dėl sutarties vykdymo tvarkos nekeičia krovinio draudimo sutarties esmės - tai yra sutartis, sudaryta krovinio savininko naudai, ir kaip liudija į bylÄ pateikti dokumentai, draudimo iÅ¡moka buvo pervesta (įskaityta) krovinio savininkui „Inter –Trans“. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo sutarčiai taikoma Anglijos teisė, todėl toks susitarimas nepažeidė jokių galiojančių įstatymų.

Atsakovas UAB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-05-20 sprendimÄ palikti nepakeistu, o apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad apeliantas, kaip draudimo kompanija, neturi teisės kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal SMGS, remdamasis solidarios visų tarptautiniame vežime dalyvavusių geležinkelių atsakomybės principu, įtvirtintu SMGS 22 str. 1 p. Apeliantas skunde nurodo, jog subrogacijos institutas leidžia draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens draudimo iÅ¡mokos dydžio sumos.

Nors apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog draudikas neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio, atsakovas iÅ¡vengia atsakomybės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atsakomybė ginčo atveju gali kilti tik remiantis solidarios atsakomybės principu, įtvirtintu SMGS, o norint juo remtis ir reikalavimas vežėjui turi bÅ«ti pateiktas laikantis SMGS nustatytos tvarkos. Apeliantas, kaip profesionali draudimo kompanija, prieÅ¡ drausdama krovinius vežamus pagal SMGS geležinkelio transportu, turėjo pareigÄ Ä¯vertinti teisės aktus, reglamentuojančius tokį tarptautinį vežimÄ , galimÄ rizikÄ bei galimybes pareikÅ¡ti reikalavimus vežėjui, tačiau to nepadarė.

Savo pažeistus interesus apeliantas turi teisę ginti remdamasis bendrais žalos atlyginimo pagrindais ir pateikdamas reikalavimÄ tiesiogiai už žalÄ atsakingam asmeniui. Å iuo atveju atsakovas negali bÅ«ti laikomas už žalÄ atsakingu asmeniu, kadangi vagonÄ , kuriame buvo vežtas krovinys, dėl kurio dalies praradimo ir sugadinimo ir pateiktas ieÅ¡kinio reikalavimas, atsakovas nepažeistÄ , su visomis siuntėjo plombomis, perdavė Latvijos geležinkeliams (tai patvirtina Latvijos geležinkelių suraÅ¡ytas bendrasis aktas Nr. 1742).

Solidari geležinkelių atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jei pretenzija pateikiama laikantis SMGS nustatytu reikalavimu, o vienas jų - baigtinis sÄ raÅ¡as asmenų, turinčiu tokia teisę, t.y. krovinio siuntėjas ar gavėjas. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo SMGS 29 ir 30 str. pagrindu kaip asmuo, įstojęs į prievolę vietoj krovinio siuntėjo, yra nepagrįstas, kadangi prieÅ¡tarauja imperatyviai tarptautinio teisės akto - SMGS - nuostatai, kuri nenumato asmenų apsikeitimo prievolėje galimybės. Tuo atveju, jei bÅ«tų pripažintas apelianto reikalavimo pagrįstumas ir priteistas žalos atlyginimas pažeidžiant SMGS reikalavimus, tai pažeistų ir paties solidarios vežime dalyvavusių geležinkelių atsakomybės principÄ , kadangi jis taikomas tik pareiÅ¡kus pretenzijÄ ar ieÅ¡kinį krovinio gavėjui galiniam geležinkeliui ar krovinio siuntėjui pradiniam geležinkeliui.

Apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas raÅ¡ytiniais įrodymais pilnai įrodė: žalos atsiradimo faktÄ , pagrįstai apskaičiavo žalos dydį, įrodė, kad žala buvo pervesta žalÄ patyrusiam asmeniui, nepagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Be to, tam, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintinas ieÅ¡kovas turi turėti teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui, tačiau tokiÄ teisę SMGS numato tik krovinio siuntėjui ar gavėjui.

Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisė normas ir pagrįstai nepripažino apelianto teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, susijusį su žalos, kilusios dėl tarptautinio vežimo geležinkeliais metu prarasto krovinio, atlyginimo atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti AS „Groupama Transport“ apeliacinį skundÄ bei ieÅ¡kinį. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacine skunde nepateikė/nenurodė faktinių duomenų, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuotų, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios ieÅ¡kovo reikalavimus (CPK 177 str. 1 d.). PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus ir jais pagrįstas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Skundas dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino 1951 m. lapkričio mėn. 1 d. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo ( SMGS ) nuostatas. IÅ¡vada, jog pagal šį SusitarimÄ už draudiminiu įvykiu padarytÄ Å¾alÄ atsakomybė vežėjui kyla tik prieÅ¡ krovinio siuntėjÄ ar gavėjÄ , padaryta netinkamai aiÅ¡kinant Susitarimo 30 straipsnio „ IeÅ¡kiniai dėl vežimo sutarties. Teismingumas “. Atsakovas, praÅ¡ydamas atmesti ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kovas neturėjo teisės reikÅ¡ti pretenzijos atsakovui, kaip vežėjui.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog 2009-04-20 ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė vežėjui – atsakovui pretenzijÄ , kuriÄ atsakovas atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovas padarytÄ Å¾alÄ gali atlyginti tik draudėjui, o ne draudikui. SMGS VI - ojo skyriaus „ Pretenzijos, ieÅ¡kiniai. Pretenzijų ir ieÅ¡kinių senatis“ 29  straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siuntėjas arba gavėjas turi teisę pateikti vežimo sutartimis pagrįstas pretenzijas. Nagrinėjamoje byloje pateikė pretenzijÄ vežėjui ne krovinio siuntėjas, o jo draudikas, todėl  šiuo aspektu – ar pretenzijÄ vežėjui turi teisę pateikti tik krovinio siuntėjas, ar Å¡ios teisės gali pereiti ir kitiems asmenims,   turi bÅ«ti aiÅ¡kinama Susitarimo 29 str. 1 d. nuostata.

 Atsižvelgus į teisminę praktikÄ Â analogiÅ¡koje byloje ( 3K-3-105/2011), darytina iÅ¡vada, kad ne tik krovinio siuntėjas, bet ir jo teises ir pareigas perėmęs kitas asmuo  gali reikalauti iÅ¡ vežėjo nuostolių atlyginimo pagal SMGS. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. kovo mėn. 14 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos  teismo 2010-10-08 sprendimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas UADB „ Ergo Lietuva“ turi teisę reikalauti nuostolių, kuriuos patyrė iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ UAB „Litextrade“, atlyginimo iÅ¡ vežėjo - AB „Lietuvos geležinkeliai“. Nutartyje teigiama, kad, jeigu SMGS susitarime, taikomuose tarifuose ir tarnybinėje SMGS instrukcijoje nėra reikiamų teiginių, taikomos nuostatos, kurias nustato atitinkamos Å¡alies, kurios geležinkelis yra Å¡io Susitarimo  dalyvis, vidaus įstatymai ir taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad SMGS susitarimu nereglamentuoti klausimai turi bÅ«ti sprendžiami pagal nacionalinės teisės normas.

Kasacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie tai, kad nenustatymas SMGS susitarime galimybės krovinio siuntėjui ir gavėjui perleisti savo reikalavimo teisių, neleidžia siuntėjui Å¡ių teisių perleisti. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje aktualaus klausimo - ar  draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, SMGS nereglamentuoja, todėl taikytinos nacionalinės teisės normos, t.y.

LR CK 6.1015 str. 1 ir 2 dalys. Byloje nebuvo nustatyta, kad draudimo sutartyje, sudarytoje tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Lavisos koncernas“, kuriam ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tų nustatytas draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimo draudikui ribojimas, todėl, remiantis CK 6.1015 str. 2 dalimi, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tokiomis taisyklėmis yra SMGS susitarimas,  todėl ieÅ¡kovas turi atsakovo, kaip atsakingo už žalÄ asmens,  atžvilgiu tokias pačias teises, kokias jas turėjo krovinio  siuntėjas UAB „Lavisos koncernas“, tame tarpe ir teisę pareikÅ¡ti pretenzijÄ vežėjui, o jos nepatenkinus, reikalauti nuostolių atlyginimo pagal SMGS susitarimo nuostatas.

IeÅ¡kovas nurodė, jog 2009-01-29 ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjui 21325,82 JAV dolerių draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau draudėjas krovinio pardavėjui „Tiverton developmets“ sumokėjo 20 800,82 JAV dolerių. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas neginčija nuostolių dydžio sumoje

19 964,38 JAV doleriai, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti šios reikalaujamos sumos dėl to, kad ji neatitiko draudėjui sumokėtos sumos ir draudėjosiuntėjo sumokėtos sumos krovinio savininkui. Kadangi atsakovo pripažinta kaip žalos dydis  pastaroji suma – 19 964,38 JAV doleriai nekelia abejonių dėl žalos dydžio,  tokia suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

 Atsakovo atsiliepime

nurodytas argumentas, jog draudimo kompanija negali remtis solidarios visų tarptautiniame vežime dalyvavusių geležinkelių atsakomybės principu, įtvirtintu

SMGS 22 str. 1 p., nes subrogacijos institutas leidžia draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens draudimo iÅ¡mokos dydžio sumos. LR CK 6.1015 str. 1 d. numato, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų ne iÅ¡ žalÄ padariusio, bet iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Ta aplinkybė, jog atsakovas įrodė, kad  vagonas su UAB „Lavisos koncernas“ siųstu kroviniu buvo priimtas Latvijos Respublikos Daugpilio stotyje su visomis tvarkingomis plombomis ir su

tvarkingomis plombomis vėliau perduotas Rusijos geležinkeliams, neleidžia daryti išvados, kad krovinį priėmęs tarptautiniam pervežimui atsakovas nėra atsakingas dėl

atsiradusios žalos siuntėjui ir jo draudikui. Atsakovas neginčija, kad remiantis SMGS susitarimo 22 str. 1 d. jis bÅ«tų atsakingu už vežimo sutarties vykdymÄ nuo krovinio priėmimo vežti pradinėje stotyje iki jo iÅ¡davimo galinėje stotyje, jeigu reikalavimÄ pareikÅ¡tų krovinio siuntėjas, o ne jo draudikas. Pripažinus, kad draudėjo teisės, gavus draudimÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, perėjo draudikui ir jis turi teisę reikÅ¡ti pretenzijÄ ir reikalauti žalos atlyginimo tokiomis pačiomis teisėmis kaip krovinio siuntėjas, jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos ir Susitarimo

29 str. 1 d. nuostatos, įtvirtinančios solidariÄ visų tarptautiniame vežime dalyvavusių vežėjų atsakomybę, t.y. turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį krovinį priėmusiam vežti vežėjui, nepriklausomai nuo to, kad jis perdavė krovinį kitam vežėjui su nepažeistomis plombomis.

Atsakovo prašymas priteisti mažesnes atstovavimo išlaidas, nei prašo ieškovas, tenkintinas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas dalinai, buvo priimti atsakovo argumentai dėl nuostolių dydžio. Atsižvelgiama į tai, kad bylos apimtis nėra didelė, ginčas byloje kilo tik dėl materialinės teisės normų

taikymo, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovui 3000 Lt atstovavimo išlaidos, įvertinus tai, kad ieškovui buvo reikalingos paslaugos ieškinio, apeliacinio skundo

surašymui , į tai, kad byloje iš viso įvyko 3 teismo posėdžiai.

Bylinėjimo išlaidas, turėtas žyminio mokesčio sumokėjimui, atsakovas turi atlyginti ieškovui dalinai,

patenkintų reikalavimų dalyje, įvertinus tai, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai oficialus lito ir JAV dolerio santykis buvo : 1 LTL = 2,3384 JAV dolerių. 3 procentai nuo priteisiamos 19 964,38 JAV dolerių sumos sudaro 598,93 JAV dolerių, t.y. 1400,54 Lt. Tokia pati suma priteisiama dalyje nuo sumos, sumokėtos ir už apeliacinį skundÄ . PaÅ¡to iÅ¡laidas turi atlyginti atsakovas , nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kinys buvo patenkintas.Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326  str.1 d. 2 p.,  teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės

20 d. sprendimÄ panaikinti.

IeÅ¡kinį patenkinti dalinai, priteisti ieÅ¡kovui AS Groupama Transport“ iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 19 964,38 JAV  JAV dolerių  ir 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo 2009-11-13 d iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Â

Priteisti ieÅ¡kovui  AS Groupama Transport“ iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“  2801,08 Lt iÅ¡laidų, turėtų žyminiam mokesčiui sumokėti, atlyginimÄ , bei 3000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Â

Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡Â AB „Lietuvos geležinkeliai“ 19,20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Kolegijos pirmininkė                                                              Danutė

Kutrienė

Kolegijos teisėjai                                                                   Neringa

Švedienė

                                                                                             Algirdas

Auruškevičius