fe998f10-2dfa-4107-bb84-92c419ee4baa · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas Adm. byla Nr. ATP-370-195/2011Procesinio sprendimo kategorija: 39.2, 45.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2011 m. rugpjucio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Šumskas, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal J. C. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo J. C. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirta 100 Lt dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir jam paskirta 3000 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 metams, nustate:

J. C. nubaustas už tai, kad jis 2011-04-04, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobili ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas neisitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenke i stovinti automobili ,,T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo ivykio vietos pasitrauke, pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 9 punkto, numatancio, kad ,,eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingu padariniu arba juos sumažinti privalo imtis visu butinu priemoniu, išskyrus tuos atvejus, kai del to kiltu pavojus ju paciu, kitu žmoniu gyvybei ar sveikatai arba tokios priemones padarytu dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios butu galima išvengti”, bei 232 punkto, numatancio, kad ,,jeigu eismo ivykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo ivykiu susije eismo dalyviai sutaria del eismo ivykio aplinkybiu ir nekviecia policijos i eismo ivykio vieta, su eismo ivykiu susije eismo dalyviai privalo eismo ivykio deklaracijoje nubraižyti eismo ivykio schema, aprašyti eismo ivykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo ivykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti.

Jeigu ne vienas su eismo ivykiu susijes eismo dalyvis neturi eismo ivykio deklaracijos, eismo ivykio aplinkybes gali buti aprašomos ir eismo ivykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo ivykiu susije eismo dalyviai, transporto priemones, eismo ivykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo ivykio aplinkybes patvirtinamos su eismo ivykiu susijusiu eismo dalyviu parašais. Jeigu del eismo ivykio aplinkybiu nesutariama, su eismo ivykiu susije eismo dalyviai kviecia policija i eismo ivykio vieta” reikalavimus.

Šiais veiksmais J. C. padare pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarima ir byla jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad minetas nutarimas prieštarauja ATPK 7, 9, 256, 257, 284 str. 1 d. nuostatoms ir todel negali buti laikomas pagristu ir teisetu. Keliu eismo taisykliu pažeidimas vairuotojui užtraukia atsakomybe pagal ATPK 127 str. 2 d. tik atsiradus neigiamoms pasekmems, todel turejo buti nustatyta, jog nukentejusiosios A.

D. vairuojamas automobilis T. C., v/n (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas judant pažeidejo vairuojamam automobiliui Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini). ATPK 284 str. nurodo, jog organas (pareigunas) privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracines teises pažeidimas bei visas aplinkybes, turincias reikšmes bylai teisingai išspresti. Turi buti ivertintas surinktu irodymu pakankamumas, ju nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamu duomenu nurodymo aplinkybes, irodymu šaltiniu patikimumas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentejusios parodymais, pažeide nešališkumo principa, nes jis nepašalino prieštaravimu tarp duotu pažeidejo ir nukentejusiosios parodymu.Skunde nurodoma, jog nukentejusioji galu priparkavo savo automobili T.

C., v/n (duomenys neskelbtini) prie kito automobilio, kuris buvo iš galo jos automobilio, palikdama apie metra atstumo. Nukentejusioji neisidemejo, koks tai buvo automobilis, todel ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog tai buvo pažeidejo Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) automobilis. Ji ivykio nemate. Apeliantas pripažista, jog jis buvo automobilyje, bet jo nevairavo. Teismas padare klaidinga išvada, nes pacios nukentejusiosios A. D. vairuojamas automobilis ,,T. C.“ atsireme i ,,Opel Astra“. Nurodo, jog žala jo automobiliui nebuvo padaryta, jis jo nevairavo, todel iš ivykio vietos išejo.

Sugadintas žaislas ,,Zuikis“, uždetas ant priekabos prikabinimo itaiso, nera automobilio dalis. Nera liudininku, galinciu patvirtinti, kad eismo ivyki sukele pažeidejo vairuojamas automobilis. Taip pat nesurinkta objektyviu duomenu, paneigianciu, kad pati nukentejusioji neatsireme i stovincio automobilio ,,Opel Astra“ ,,kabli“. Policijos pareigunai R. M. ir E. R. nemate paties eismo ivykio. Rašytiniu asmenu paaiškinimu negalima prilyginti liudytoju parodymams, todel teismas negalejo remtis tarnybiniais pranešimais kaip neva kaltinanciais irodymais.Skunde taip pat nurodoma, jog vairavimo fakto konstatavimas galimas tik tada, kai irodoma, jog transporto priemone judejo valdoma administracinen atsakomyben traukiamo asmens, bet ta aplinkybe, kad automobiliai buvo susiliete, savaime neirodo pažeidejo vairavimo fakto, o kitu tai irodanciu duomenu byloje nera.

Administracines atsakomybes, numatytos ATPK 127 ir 130 str. dispozicijose, taikymas prieštarauja ATPK 7, 9 straipsniu nuostatoms.Nubaustasis taip pat nurodo, jog administracinen atsakomyben traukiamo asmens kalte turi buti irodyta administracini teises pažeidimo protokola surašiusios institucijos ir irodinejimo pareiga negali buti perkeliama administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui. Teismas tinkamai neivertino faktiniu ivykio aplinkybiu ir remesi tik prieštaringais irodymais, taip perkeldamas irodinejimo našta apeliantui. Buvo pažeistas in dubio pro reo principas, nes pažeidejas buvo patrauktas administracinen atsakomyben neirodžius jo kaltes.Atsiliepimu i apeliacini skunda Vilniaus apskrities VPK Keliu policijos valdyba prašo J.

C. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad byloje pakanka irodymu, kuriais teismas remesi pripažindamas J. C. kaltu del administraciniu teises pažeidimu padarymo. Apeliacinio skundo teiginiai nesukelia abejoniu del šiu irodymu pakankamumo ir tikrumo. Apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracine atsakomybe už keliu eismo taisykliu pažeidima, nulemusi kitiems asmenims priklausanciu transporto priemoniu, kroviniu, keliu, kelio ir kitu irenginiu arba kitokio turto sugadinima (apgadinima).Asmuo baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 srt. 1 d. už pasitraukima iš eismo ivykio, su kuriuo vairuotojas yra susijes, vietos pažeidžiant Keliu eismo taisykles.

Baudžiant asmeni pagal šia norma butina nustatyti, kad iš eismo ivykio vietos pasitraukta tycia, t.y. asmuo, sukeles eismo ivyki, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybes, pasišalino iš ivykio vietos. J. C. kalte irodyta visuma surinktu ir ištirtu irodymu: fotolentelemis, tarnybiniais pranešimais, teismo posedžio protokolu.Išanalizavus administracinio teises pažeidimo bylos medžiaga pažymima, jog byloje yra pakankamai duomenu, patvirtinanciu, jog tiek J. C., tiek A. D. automobiliai po eismo ivykio buvo apgadinti.

Vadovaujantis byloje esanciomis fotolentelemis, akivaizdu, jog automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žaislo ,,Zuikis“ sugadinimas atitinka automobilio ,,T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ispausto galinio bamperio apgadinima (b.l. 13,14). Pareiškejas neneigia, jog minetas žaislas ,,Zuikis“ buvo apgadintas. Nera pagrindo teigti, jog šis žaislas nelaikomas automobilio dalimi. Nubaustojo ir nukentejusiosios paaiškinimai teismo posedžio metu rodo, jog del eismo ivykio aplinkybiu nebuvo sutarta, o tai reiškia, jog vadovaujantis KET 232 p. su eismo ivykiu susije eismo dalyviai privalo iškviesti policija i eismo ivykio vieta.

Pažeidejas J. C. šio reikalavimo nevykde ir iš ivykio vietos pasišalino. Sprendžiant atsakomybes klausima del ATPK 130 str. 1 d., apelianto nurodytos aplinkybes (kad jo automobilis apgadintas nebuvo) reikšmes neturi, kadangi apeliantas turi vairuotojo pažymejima, todel jis žino Keliu eismo taisykliu reikalavimus apie tai, kad su eismo ivykiu susijes eismo dalyvis privalo nedelsdamas apie eismo ivyki pranešti policijai. J. C. jam inkriminuotus pažeidimus neigia iš esmes teigdamas, jog nera surinkta pakankamai irodymu, jog automobili ,,Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis bei juo buvo kliudytas nukentejusiosios A. D. automobilis. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spresdamas del apelianto galimai padaryto administracines teises pažeidimo, vadovavosi visa byloje esancia rašytine medžiaga, t.y. buvo atsižvelgta tiek i J. C., tiek ir i A. D. paaiškinimus bei pareigunu tarnybinius pranešimus. Pareiškejas neteisingai nurodo, jog teismas negalejo remtis tarnybiniais pranešimais (b.l. 3, 15). Tarnybinis pranešimas – procesinis dokumentas, kuriame i eismo ivykio vieta atvykes pareigunas fiksuoja ivykio aplinkybes.

Tai yra vienas iš šaltiniu teismui aiškinantis administracinio teises pažeidimo buvimo fakta. Tai, jog J. C. atžvilgiu buvo priimtas jam nepalankus teismo sprendimas nereiškia, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, priimdamas nutarima pažeide ATPK 257 str. itvirtintus irodymu vertinimo principus. Apylinkes teisme apklausta nukentejusioji kategoriškai patvirtino, jog J. C. yra butent tas asmuo, kuri ji pamate sedinti už automobilio „Opel Astra“ vairo, o pati A. D., parkuodamasi galu, savo automobili „T.

C.“, pastate apie 1 m. atstumu nuo kito, ten jau stovejusio automobilio. Be to, J. C., budamas nukentejusiosios informuotas apie ivyki, žinojo, jog apie tai yra pranešama policijai, taciau palikes automobili pats iš ivykio vietos pasitrauke. Netiketi nukentejusios parodymais, kurie buvo nuoseklus nuo pat tyrimo pradžios, apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo, juolab, kad duodamus parodymus tiek teisme, tiek tyrimo metu savo paaiškinime J. C. pats pripažino, jog vairuotoja buvo prie jo priejusi, informavo apie ivyki ir praneše, kad kvies policija.Pažeidejo J.

C. parodymai, skirtingai nuo nukentejusios A. D. parodymu, nebuvo nuoseklus: J. C. paaiškinime teigiama, jog iš automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis norejo paimti automobilini telefono ikroveja bei kitus daiktus bei kad automobilis jau dvi savaites yra nenaudojamas, teismo posedžio metu nurodoma, jog automobilis nenaudojamas buvo visa menesi, o eismo ivykio diena J. C. ketino su draugu automobiliu važiuoti i laidojimo namus. Visais šiais duomenimis, iskaitant eismo ivykio ataskaitas, vietos schemas bei fotolenteliu duomenis, išanalizuotais kitu, byloje esanciu irodymu kontekste, paneigta apelianto teikiama ivykiu versija, t.y. kad ivykio diena jis automobilio nevairavo ir ji kliude A.

D.. Apeliacines instancijos teismas sutinka su apylinkes teismo teiginiais, jog J. C. samoningai pasišalino iš ivykio vietos, o jo teiginiai akivaizdžiai neatitinka tikroves, yra nelogiški, ir vertintini kaip siekis išvengti administracines atsakomybes.  Atsižvelgiant i tai, jog pirmos instancijos teismas ivertino visus byloje esancius irodymus, ne vienam iš ju nesuteikdamas prioritetines svarbos, negali buti laikomas pagristu apelianto argumentas, jog irodinejimo pareiga buvo perkelta jam ir kartu byloje yra like abejoniu bei neaiškumu, kurie turejo buti aiškinami traukiamo administracinen atsakomyben asmens naudai.

Byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, jog pirmos instancijos teismas pagristai konstatavo, kad J. C. padare administracinius teises pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d., buvo teisingai ir pagristai nubaustas. ATPK 127 str. 2 d. sankcija numato bauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dvieju šimtu litu arba teises vairuoti transporto priemones atemima nuo triju iki šešiu menesiu. ATPK 130 str. 1 d. sankcija numato bauda vairuotojams nuo triju tukstanciu iki keturiu tukstanciu litu su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo treju iki penkeriu metu arba administracini arešta nuo penkiolikos iki trisdešimties paru su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo treju iki penkeriu metu.

Apylinkes teismas, ivertines visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, skyre minimalias sankcijose numatytas nuobaudas, jas subendrino apimdamas ir paskyre galutine subendrinta nuobauda 3000 (triju tukstanciu) Lt dydžio bauda su atemimu teises vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.Taigi iš išanalizuotu bei ivertintu visu reikšmingu aplinkybiu darytina išvada, kad J. C. teisingai ir pagristai nubaustas, jam skirtu administraciniu nuobaudu rušys bei ju dydis atitinka padarytu pažeidimu pobudi, jo asmenybe bei Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytus administracines nuobaudos tikslus, nera per griežta, todel nekeistina.Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-06-08 nutarimas yra teisetas ir pagristas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutare: J. C. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarima.Nutartis neskundžiama. Teisejas  (parašas)                                                                                     Arturas Šumskas Nuorašas tikras:Teisejas                                                                                                                   Arturas Šumskas