fe9732fa-b31f-43e7-bd43-e01e9a5dc998 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-7660-362/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01915-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 4 d. Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, nedalyvaujant pareiškėjui R.

M., nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimÄ Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-1334-10824, įpareigoti atsakovÄ jo praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2015 svarstyti iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrių (toliau – ir Å iaulių skyrius) su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018. Å iaulių skyrius 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Šį sprendimÄ apskundus teismui, Å iaulių skyrius 2018 m. gegužės 16 d. sprendimÄ pripažino netekusiu galios ir priėmė 2018 m. birželio 13 d. sprendimÄ Nr. 2.5-(NTP-2)-18-NT-1334-10824, kuriuo atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Šį teismui skundžiamÄ sprendimÄ atsakovas motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 kyla iÅ¡ pareiÅ¡kėjo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, antrinė teisinė pagalba neteiktina. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos.

O civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2015 yra pareikštas bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus ieškinys pareiškėjui, kaip buvusiam įmonės savininkui ir direktoriui, dėl įmonei ir kreditoriams padarytos turtinės žalos priteisimo. Tad šiuo atveju civilinėje byloje, kurioje jis prašo antrinės teisinės pagalbos, reikalavimo dalykas – turtinės žalos atlyginimas, o ne reikalavimas, tiesiogiai atsirandantis dėl jo ūkinės komercinės veiklos. Mano, kad bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus ieškinys buvusiam šios įmonės akcininkui ir vadovui dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti laikomas reikalavimu, tiesiogiai atsiradusiu dėl jo buvusios ūkinės komercinės veiklos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mano, kad Å iaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-1334-10824 yra nepagrįstas ir dėl Å¡ios priežasties naikintinas. Atsakovas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui keliami reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 tiesiogiai kyla iÅ¡ jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos.

Tarnyba, priimdama 2018 m. birželio 13 d. sprendimÄ Nr. 2.5-(NTP-2)-18-NT-1334-10824, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos. Å i įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė reiÅ¡kia, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei nustatoma, jog praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ yra susijęs su pareiÅ¡kėjo vykdoma ar vykdyta Å«kine komercine veikla ar jo savarankiÅ¡ka profesine veikla, t. y. tarp konkretaus reikalavimo ir Å«kinės komercinės veiklos ar pareiÅ¡kėjo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos yra/buvo priežastinis ryÅ¡ys.

IÅ¡ Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties Nr. B2-765-856/2017 matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau – UAB) vadovas ir akcininkas, pareiÅ¡kėjas patvirtintas III-eilės kreditoriumi, skolos dydis 9375,86 eurų (akcininko įnaÅ¡as apyvartinių lėšų didinimui). UAB veikė statybos srityje ir siekė gauti pelno. Vienas iÅ¡ pagrindinių Å«kinės komercinės veiklos požymių yra jos versliÅ¡kumas arba komerciÅ¡kumas. Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad veikla turi turėti tikslÄ gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.

Kitaip tariant, „ūkinė komercinė veikla“ reiÅ¡kia nuolatinę savarankiÅ¡kÄ , t. y. savo rizika plėtojamÄ asmens veiklÄ siekiant pelno, susijusiÄ su paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimÄ . Pažymėtina, kad neturi teisinės reikÅ¡mės, ar Å«kinė komercinė veikla yra vykdoma, ar tokia veikla yra nutrÅ«kusi. Taikytinos teisės normos esmė – neteikti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos asmenims, kurių Å«kinė komercinė veikla buvo ar yra susijusi su ekonominės naudos siekimu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5566-797/2008).

Atsakovas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais. Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams.

Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). LR akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad akcininkai turi turtines teises, t .y. gauti bendrovės pelno dalį (dividendÄ ), o LR akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dividendai, tai akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Ä®monės akcininko veiksmams yra bÅ«dingi Å«kinei komercinei veiklai priskirtini požymiai, t. y. įmonės akcininkas savo rizika investuoja asmenines lėšas į įmonę, siekdamas gauti įmonės uždirbto pelno dalį - dividendus. Taigi, yra pagrindas pripažinti įmonės akcininkÄ Å«kinės komercinės veiklos vykdytoju. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 pagrįstumas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas, kaip įmonės vadovas ir 100 proc. akcijų valdęs asmuo, savo neteisėtais veiksmais – netinkamu pareigų vykdymu ir neteisėtu neveikimu – sukėlė žalÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo UAB vadovas ir akcininkas, o civilinė byla Nr. 2- 549-883/2018 yra pradėta dėl žalos, kuri kilo dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų bei neteisėto neveikimo, darytina iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovo (bankroto administratoriaus administruojančio bankrutavusiÄ Ä¯monę) ir pareiÅ¡kėjo (atsakovo bankrutavusios įmonės vadovo ir akcininko) yra susiklostę Å«kinės komercinės prigimties santykiai, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pareiÅ¡kėjo vykdyta Å«kine komercine veikla.

Kadangi pareiÅ¡kėjo reikalavimas kyla/kilo dėl jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, todėl antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 dėl žalos atlyginimo, vadovaujantis Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti suteikta. PareiÅ¡kėjo R. M. skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-1334-10824, kuriuo buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje nustačius, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas kyla dėl jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, teisėtumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.).

Tačiau minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat teisės turėti advokatÄ kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, jog galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta, jog socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pagrindu teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba bÅ«tų veiksminga, t. y. prieinama, suteikta laiku ir kokybiÅ¡kai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sÄ lygos bei procedÅ«ros įtvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir VGTPÄ®). VGTPÄ® 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, VGTPÄ® numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPÄ® 11 straipsnio 6-7 dalyse numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Tarnyba, įgyvendindama jai suteiktÄ kompetencijÄ administruoti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (VGTPÄ® 9 straipsnis), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ bei atsižvelgdama į VGTPÄ® nustatytas antrinės teisinės pagalbos teikimo sÄ lygas.

VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalyje iÅ¡vardinti atvejai, kuriems esant antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamu atveju aktualus VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimÄ atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ arba nutraukti, jei ji buvo suteikta (žr. pvz., LVAT 2009 m. vasario 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-197/2009, 2011 m. liepos 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A575-2902/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartį adm. byla Nr. A-491-756/2015).

Administracinių teismų praktikoje Å¡i įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei tarp konkretaus reikalavimo ir Å«kinės komercinės veiklos ar pareiÅ¡kėjo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos yra/buvo priežastinis ryÅ¡ys. Jo nenustačius antrinė teisinė pagalba, nesant kitų jÄ paneigiančių aplinkybių, turėtų bÅ«ti teikiama. Ir prieÅ¡ingai, jei reikalavimas, kuriam iÅ¡dėstyti bei pagrįsti reikalinga antrinė teisinė pagalba, susijęs su Å«kine komercine veikla ar savarankiÅ¡ka profesine veikla, tokiÄ pagalbÄ teikti turi bÅ«ti atsisakoma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1060/2014, aiÅ¡kindama analogiÅ¡kÄ nuostatÄ (pagal tuo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , Å¡i nuostata buvo įtvirtinta 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte), pažymėjo, jog neturi teisinės reikÅ¡mės, ar Å«kinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrÅ«kęs ar ji vykdoma; teisėkÅ«ros subjektas yra iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ neteikti antrinės teisinės pagalbos tais atvejais, kai tai betarpiÅ¡kai susiję su vykdyta ar vykdoma Å«kine komercine veikla.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas skirti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, jog praÅ¡o skirti advokatÄ procesiniams dokumentams parengti ir atstovauti teisme. Å iaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodyta, kas R. M. (valdantis 100 proc įmonės akcijų) nuo 2011 m. vasario 10 d. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius iki įmonės bankroto.

Kaip įmonės akcininkas ir vadovas, įmonei tapus nemokiai ir laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, privalo atlyginti savo veiksmais/neveikimu įmonei ir kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ . Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienaÅ¡meniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams.

Aukščiau iÅ¡dėstytų teisės normų analizė bei byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad civilinis ieÅ¡kinys, keliamas bankrutavusios įmonės vadovui, yra tiesiogiai susijęs su jo, kaip vadovo, Å«kinės komercinės veiklos vykdymu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina pareiÅ¡kėjo siekį, kreipiantis į atsakovÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo minėtoje civilinėje byloje, apginti turtinius interesus, tiesiogiai atsiradusius dėl jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, bÅ«nant bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ įmonės vieninteliu akcininku ir direktoriumi.

Kaip jau minėta, Å¡ios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimÄ atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui atsisakė teikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu nustatęs, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-18-NT-1334-10824 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ jo praÅ¡ymÄ dėl antinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 svarstyti iÅ¡ naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusius Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjai Arvydas Martinavičius JarÅ«nė Sedalienė Virginijus Stankevičius