N-261-1202-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-1202/2012

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00403-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 39.1.; 45.4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Ž. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. Ž. 2010 m. kovo 30 d., apie 16.45 val., Druskininkų rajone, Leipalingyje, Seirijų gatvėje vairavo automobilį „Jeep Cherokee.“ ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimus.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, iškeltą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, V. Ž. atžvilgiu nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Ž. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį surašytas nepagrįstai, nes nepakanka objektyvių ir patikimų duomenų, jog automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pažymėjo, jog V. Ž. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teisme vienodai paaiškino, kad automobilio nevairavo, nes jo neturėjo, buvo pardavęs V. K. (šias aplinkybes patvirtina liudytojų V. K. ir A. G. parodymai, taip pat 2010 m. kovo 28 d. transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutartis). Teismas atkreipė dėmesį, jog A. G. vizualiai panašus į V. Ž. ir todėl, turint omeny, kad policijos pareigūnai tik labai trumpą laiko tarpą matė pravažiuojančio automobilio vairuotojo veidą, yra tikimybė, kad pareigūnai galėjo ir suklysti. Taip pat nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo remtis vien tik policijos pareigūnų parodymais, nes tarp jų yra prieštaravimų. Tokiu būdu, byloje esant prieštaringiems įrodymams ir nepašalinus abejonių dėl V. Ž. kaltės, išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukė.

II. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. bei V. K. ir A. G. parodymais. Nurodė, jog policijos pareigūnai neturėjo jokių asmeninių ar kitokių motyvų, todėl jiems nebuvo pagrindo neteisingai apkaltinti V. Ž. Priešingai V. Ž. turi pagrindą klaidinti teismą, duodamas melagingus parodymus, kadangi už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą numatyta griežta atsakomybė. Institucijos nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. Ž. kaltę dėl pažeidimo padarymo, taip pat jo veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, o V. Ž., liudytojų V. K. ir A. G. parodymai, kurie neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, vertintini kaip bandymas padėti V. Ž. išvengti administracinės atsakomybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinį skundą tenkino. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatavo, jog liudytojai V. K. (kaimynas) ir A. G. (pažįstamas) yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų V. Ž. išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojo, policijos pareigūno, teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių nenurodė ir V. Ž. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo nutarime nurodomi prieštaravimai tarp pareigūnų parodymų nėra esminiai, jie nuosekliai ir detaliai atpasakojo įvykio eigą. Pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų tinkamų veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamą teismo nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Druskininkų miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. kovo 30 d. nutarimu administracinę bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukė.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 139-137) Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimą ir patraukti V. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu vadovavosi tik V. Ž., V. K., A. G. ir D. M. parodymais, o policijos pareigūnų parodymais, kurie stabdė ir akivaizdžiai matė kas vairavo transporto priemonę nesivadovavo motyvuodamas tuo, kad nepakanka objektyvių ir patikimų duomenų įrodančių kad V. Ž. 2010 m. kovo 30 d., apie 16.45 val., Druskininkų sav., Leipalingio sen., Leipalingio mst. Seirijų g., vairavo automobilį „Jeep Cherokee“ ir nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, vadovavosi V. Ž. tiek rašytiniais, tiek žodiniais paaiškinimais, V. K. ir A. G. parodymais, nurodė, kad minėtų liudytojų parodymai sutampa ir jie atitinka faktines įvykio aplinkybes. Taip pat nurodė, kad A. G. vizualiai panašus į V. Ž. todėl pareigūnai tik labai trumpą laiko tarpą matę pravažiuojančio automobilio vairuotojo veidą galėjo apsirikti.

Policijos pareigūnai A. R. ir M. K. apklausti byloje nuosekliai paaiškino apie įvykio aplinkybes, apie tai, kad jau anksčiau iš matymo pažinojo V. Ž. ir per pakankamą laiko tarpą (automobiliui pradėjus važiuoti ir priartėjus prie jį stabdančio policijos pareigūno M. K. automobilio greitis nebuvo didelis) akivaizdžiai matė, kad V. Ž. vairavo transporto priemonę, todėl negalėjo apsirikti dėl vairuotojo asmens tapatybės, be to ir pats V. Ž. matė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, nes priartėjęs prie jį stabdančio policijos pareigūno jis numojo ranka ir padidinęs automobilio greitį nuvažiavo. Šių pareigūnų parodymų teismas nevertino kaip įrodymų, įrodančių kad būtent V. Ž. vairavo transporto priemonę.

Be to, policijos pareigūnai bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad neturėjo jokių asmeninių ar kitokių motyvų, todėl jiems nebuvo pagrindo neteisingai apkaltinti V. Ž. pažeidimo padarymu.

Policijos pareigūnai E. Ž. ir V. P. apklausti teismo posėdyje taip pat nurodė, kad matė kaip patrulis M. K. stabdė automobilį „Jeep Cherokee“, prasilenkiant transporto priemonėms matė, kad automobilį vairavo V. Ž., kurį iš matymo pažįsta, todėl negalėjo apsirikti dėl vairuotojo asmens tapatybės. Policijos pareigūnų paaiškinimai nuoseklūs, atitinka visas faktines įvykio aplinkybes, tačiau teismas nevertino šių policijos pareigūnų parodymų kaip įrodymų įrodančių, kad V. Ž. vairavo transporto priemonę.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. Ž. kaltę administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat jo veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, o V. Ž., liudytojų V. K., A. G. ir D. M. parodymai, kurie neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, vertintini tik kaip bandymas padėti V. Ž. išvengti administracinės atsakomybės.

Atsiliepimu (b. l. 143-145) į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Ž. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai ir išsamiai vertino faktines aplinkybes, rėmėsi jo taip pat V. K. bei A. G. rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais. Teismas teisingai vertino aplinkybę, kad 2010 m. kovo 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas nepagrįstai, kadangi nesurinkta ir nebuvo pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, įrodančių jo kaltę. Policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, visiškai neatsižvelgė į liudytojo A. G. ir liudytojos D. M. parodymus. Šie asmenys teigė, kad būtent A. G. vairavo automobilį „Jeep Cherokee“ ir su juo kartu važiavo D. M.. Juolab, kad ir policijos pareigūnai patvirtino teismui, jog automobilyje kartu važiavo mergina.

Nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad policijos pareigūnai gerai įsižiūrėjo ir pažino V. Ž., kadangi automobiliui pravažiuojant per trumpą laiką neįmanoma tiksliai atpažinti asmens ir nustatyti jo asmenybę.

Policijos pareigūnų pateiktos prielaidos, kad neva jis galėjo vairuoti transporto priemonę, neįrodo V. Ž. kaltumo ir pažeidimo padarymo fakto. Policijos pareigūnai nesurinko pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė visiškai nepagrįstai. Be to, manytina, kad šiuo atveju, kuomet 2010 m. kovo 30 d. įvyko pareigūnų nustatytas įvykis, praėjo daugiau nei du metai, todėl nebegali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. sausio 1 d., 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta dar iki 2011 m. sausio 1 d., todėl, vadovaujantis ATPK 292 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia iki 2011 m. sausio 1 d., jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyksta iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V. Ž. atžvilgiu buvo nutraukta

Apeliaciniu skundu Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą prašo tokį pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, kadangi V. Ž. kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), kuri numato administracinį teisės pažeidimą, kurio padarymu Institucija kaltina V. Ž., buvo numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Sistemiškai vertinant šias teisės normas akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti asmenį, susijusį su nepaklusimu policijos pareigūno teisėtam reikalavimui, taip pat turi būti įrodyta ir to asmens kaltė. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N63-781/2010).

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. nutarime nurodė, kad kaltinimas V. Ž., kad jis 2010 m. kovo 30 d. 16.45 val. Leipalingio mstl., Seirijų g., vairavo transporto priemonę Jeep Cherokee ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, iš esmės yra pagrįstas policijos pareigūnų parodymais ir jų tarnybiniais pranešimais. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Ž. surašytas nepagrįstai, nes nepakanka objektyvių ir patikimų duomenų, kad automobilį vairavo V. Ž. Nustatė, kad pastarasis tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teisme vienodai paaiškino, jog automobilio nevairavo, nes jo neturėjo, nes buvo prieš kelias dienas jį pardavęs V. K. Šias aplinkybes patvirtino liudytojo A. G. parodymai, taip pat 2010 m. kovo 28 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas nustatė, kad A. G. vairavo automobilį Jeep Cherokee. Su juo kartu važiavo D. M. Tą patį patvirtino ir policijos pareigūnai. Atmesti šiuos įrodymus teismas neturėjo pakankamo pagrindo, D. M. ir A. G. parodymai sutampa, atitinka faktines įvykio aplinkybes. Kadangi A. G. vizualiai panašus į V. Ž. ir, turint omeny, kad policijos pareigūnai tik labai trumpą laiko tarpą matė pravažiuojančio automobilio vairuotojo veidą, teismas padarė išvadą, kad pareigūnai galėjo ir suklysti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo savo nutarimą ir priėmė teistą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgdamas į prieštaringus ir nenuoseklius V. Ž. kaltę pagrindžiančius įrodymus, Druskininkų miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą neturėjo pagrindo pripažinti V. Ž. kaltu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukė. Kadangi byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai, byloje iškilusias abejones dėl V. Ž. kaltės ir jo atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino būtent V. Ž. naudai. Taigi, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei minėtas teisės normas, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimą V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys