2024-08-21 Nr. AB-12040-3-61-3-00495-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2064-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00495-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Baltarusijos Respublikos piliečio N. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos pilietis N. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 24S27632 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi). Pareiškėjas skunde išdėstė šiuos argumentus:

1.1. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), jis užaugo ir mokėsi Lietuvoje, kur visą gyvenimą gyveno jo motina, tėvas ir brolis bei gyvena pareiškėjo sesuo, kuri šiuo metu rūpinasi pareiškėju dėl jo prastos sveikatos būklės. Baigęs mokslus Vilniuje, pareiškėjas kartu su žmona nusprendė persikelti į jos gimtinę Baltarusijoje, kur po Baltarusijos nepriklausomybės atkūrimo pareiškėjas įgijo Baltarusijos Respublikos pilietybę, nes tuo metu ten gyveno ir kūrė šeimą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo santuoka nutrūko, (duomenys neskelbtini) jis grįžo gyventi į Lietuvą, kur nepertraukiamai gyvena iki šiol, o iki (duomenys neskelbtini) sulaukė pensinio amžiaus, pareiškėjas dirbo Lietuvoje ir gauna pensiją. Pareiškėjui šį laikotarpį būdavo išduodami leidimai nuolat gyventi. 2023 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti 2018 m. gruodžio 31 d. išduotą leidimą nuolat gyventi, galiojusį iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir užpildė Migracijos departamento klausimyną.

1.2. Atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nusprendęs, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pildydamas klausimyną ir atsakydamas į 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų Ukrainai ar Rusijos Federacijai), pareiškėjas atsakė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, taip pat atsakovas nusprendė panaikinti leidimą nuolat gyventi dėl to, jog pareiškėjas 2023 m. vyko į Baltarusijos Respubliką, kur galėjo būti užverbuotas.

1.3. Pareiškėjas užpildytame klausimyne nurodė bei atsakovui paaiškino, jog jis nepalaiko Rusijos karinių veiksmų ir agresijos Ukrainoje, o tiksliai nesuvokdamas 11 klausimo jis pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijai, manydamas, jog klausiama, kokia valstybė yra okupavusi Krymą, t. y. jog Rusijai de facto (faktiškai) šiuo metu priklauso Krymas. Tačiau pareiškėjas atsakovui nurodė, kad jis Rusijos veiksmus laiko neteisėtais, o tai, jog pareiškėjas teigė manantis, kad Nikita Chruščiov padovanojo Ukrainai Krymą, nereiškia, jog jis palaiko Rusijos vykdomą agresiją. Klausimyno 11 klausimas pripažintinas neaiškiu ir daugiaprasmiu, reikalaujančiu tik asmens nuomonės. Pareiškėjas niekada neskleidė informacijos, kuri skatintų nesantaiką, jis niekada neteisino vykdomų karo nusikaltimų.

1.4. Priimant Sprendimą taip pat nebuvo tinkamai įvertinti pareiškėjo ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. beveik (duomenys neskelbtini) metų gyvena Lietuvoje, su savo seserimi, kuri juo rūpinasi, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo Lietuvoje ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Lietuva yra pagrindinė valstybė, su kuria pareiškėjas turi ryšį. Pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, jis nėra teistas, turi lietuvių kalbos pagrindus ir teisę gauti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka. Atsakovas tinkamai neįvertino pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuva, nes pareiškėju dėl jo prastos sveikatos būklės rūpinasi pareiškėjo sesuo, įgyvendinus Sprendimą ji taip pat turėtų išvykti iš Lietuvos kartu su pareiškėju. Pareiškėjo sveikatos būklė yra prasta ir jam yra būtina nuolatinė priežiūra.

1.5. Sprendime nepagrįstai teigiama, jog lankydamasis Baltarusijoje 2023 m. pareiškėjas galėjo būti užverbuotas. Baltarusijoje gyvena pareiškėjo dukra ir jis šioje valstybėje nesilanko, tačiau (duomenys neskelbtini) (išvyko ir grįžo) bei (duomenys neskelbtini) pareiškėjas vyko į Baltarusiją pasikeisti bei atsiimti naujo paso, kadangi senasis baigė galioti. Sprendime yra neteisingai nurodomos pareiškėjo atvyko ir išvykimo į Baltarusiją datos.

1.6. Sprendimas yra grindžiamas tik pareiškėjo klaidingai užpildyto klausimyno bei 2023 m. kelionės į Baltarusiją aplinkybėmis, nenurodant kitų reikšmingų faktų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pagrįstumą. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) nepateikė išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, atsakovui rėmusis VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956, aptariančiu galimą grėsmės valstybei kėlimą, kai užsienietis klausimyne nurodo, jog Krymas priklauso Rusijai. Spręsdamas, ar pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, atsakovas šį klausimą sprendė itin formaliai, iš esmės laikydamasis minėtame VSD rašte išdėstytos rekomendacijos, jog asmuo, klausimyne pažymėjęs, kad Krymas priklauso Rusijai, gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

1.7. Sprendimas yra neproporcingas, nes pareiškėjas beveik visą savo gyvenimą gyveno ir kūrė socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, jo charakteristika yra teigiama, Sprendimas yra nemotyvuotas ir paremtas tuo, jog pareiškėjas nesuprato klausimyne užduoto klausimo formuluotės bei vyko į Baltarusiją atsiimti naujo paso, o Sprendime remiamasi VSD išvada, nesusijusia su pareiškėju.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, išdėstydamas šiuos argumentus:

2.1. Priimdamas Sprendimą atsakovas vadovavosi kompetentingos institucijos (VSD) išvada (Įstatymo 4 str. 4 d.), pagal kurią, jei užsienietis, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus (VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 18-3956).

2.2. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat duomenys apie šeiminę padėtį bei gyvenimo Lietuvoje trukmę. Pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, nes šiuo atveju pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 54 str. 1 d. 2 p.).

2.3. Pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas buvo nutrauktas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu (Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 90 p.). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui pasekmes sukelia Sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi, o sprendimas nutraukti prašymo pakeisti leidimo nuolat gyvento nagrinėjimą yra išvestinis ir iš esmės procedūrinis sprendimas, jis įforminamas sisteminiu sprendimu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, nurodydamas, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjui į klausimyno 11 klausimą atsakius, jog Krymas priklauso Rusijai, tai suponuoja grėsmę valstybės saugumui, o atsakovo pozicija atitinka nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti Sprendimo priėmimo data „2024 m. sausio 30 d.“ ir numeris „23S184339“ laikytini rašymo apsirikimu), priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 038,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas nurodė, jog Sprendime pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui siejama tik su jo atsakymu į klausimyno 11 klausimą dėl to, kam priklauso Krymas, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, byloje nepateikta. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju VSD neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo ir savo išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nepateikė. Dėl to nesant duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, byloje nesant informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar atskiri pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant Sprendimą.

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjo atsakymas į klausimyno 11 klausimą rodo, kad pareiškėjas palaiko Rusijos karinius veiksmus, apimančius ypač žiaurius nusikaltimus, tačiau atsakovas nepateikė jokių argumentų dėl pareiškėjo atsakymo į klausimyno 10 klausimą, kuriame pareiškėjas aiškiai nurodė savo poziciją, jog nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje. Taigi nenustačius konkrečių veiksmų praeityje ar ketinimų atlikti veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama VSD bendro pobūdžio raštu dėl atsakymo į klausimyno 11 klausimą, teismo laikyta akivaizdžiai formalia.

7. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju atsakovas neatliko pareiškėjo individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Dėl to Sprendimas pripažintas formaliu, nepakankamai motyvuotu, neatitinkančiu išsamumo bei objektyvumo principų reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, šie Sprendimo trūkumai teismo pripažinti esminiais, o Sprendimas – nepagrįstu ir neteisėtu. Todėl teismas tenkino pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, o tenkinęs skundą atlygino pareiškėjui visas jo nurodytas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 8. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog priimant Sprendimą pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo siejama tik su pareiškėjo atsakymu į klausimyno 11 klausimą dėl to, kam priklauso Krymas, o jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, byloje nepateikta. Šiuo atveju pareiškėjas, teigdamas, kad Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas vadovavosi tik VSD išvada ir nepateikė individualaus vertinimo. Atsakovas vadovavosi kompetentingos institucijos išvada (Įstatymo 4 str. 4 d.), o pareiškėjo pateikti atsakymai patenka į VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 18-3956 taikymo sritį. Be to, atsakovas atliko pareiškėjo apklausą siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo pateiktą atsakymą, todėl priimant Sprendimą buvo įvertinta VSD išvada, pareiškėjo apklausos metu pateikti paaiškinimai bei kitos aplinkybės.

8.3. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad nebuvo atliktas vertinimas, atsižvelgiant į pareiškėjo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes, yra nepagrįsti. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui siejama ne su jo darbine veikla ar turimais ryšiais, o su jo lojalumu Rusijai ir šios valstybės pozicijos palaikymu, todėl tokie teismo argumentai nagrinėjamos bylos kontekste yra neaktualūs.

8.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad leidimas nuolat gyventi suteikia ilgalaikio gyventojo statusą, nes šiems asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui, o ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose ir Lietuvos politiniame gyvenime.

9. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, atsižvelgdamas į reikšmingą teisinį reguliavimą bei naujausią teismų praktiką, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas akcentuoja, jog byloje nebuvo pateikta individuali VSD išvada, o atsakovas 2024 m. gegužės 16 d. pareiškėjui išdavė naują leidimą nuolat gyventi, t. y. pripažino, jog pareiškėjas grėsmės valstybės saugumui nekelia, nes priešingu atveju naujas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje nebūtų išduotas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, jog sutinka su apeliaciniu skundu, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą bei nesilaikė teismų praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 24S27632, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą, padaręs išvadą, jog atsakovas Sprendimą grindė tik pareiškėjo atsakymo į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą aplinkybe, o sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nebuvo atliktas individualus pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimas.

13. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog šis teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo keliamos grėsmės pagrįstumo ir realumo bei visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Spręsdama šį prašymą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi bylos medžiagą ir tai, jog pareikšdamas prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pareiškėjas nenurodė šį prašymą grindžiančių argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylą žodinio proceso tvarka išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme būtinumą. Todėl šis prašymas yra netenkinamas.

15. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7454441, galiojantis iki 2023 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, kartu užpildydamas Migracijos departamento klausimyną, į kurio 11 klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą.“) pareiškėjas pasirinko atsakymą „Rusijos Federacijai“. Remdamasis pareiškėjo atsakymu į klausimyno 11 klausimą, atsakovas pasiūlė pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl pasirinkto atsakymo, apklausė pareiškėją bei priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi. Kaip matyti iš Sprendimo, grėsmės valstybės saugumui vertinamą šiame akte atsakovas grindė VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956.

17. Vertindama VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 18-3956 turinį, teisėjų kolegija nustatė, jog šiame rašte VSD be kita ko nurodė, kad „jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.“ Kartu pažymėtina, kad šiame rašte VSD siūlo remtis nurodytu vertinimu Migracijos departamentui priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakant į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, ir nesiųsti papildomai vertinti VSD, taip taupant administracinius, žmogiškuosius resursus bei trumpinant sprendimų priėmimo laiką.

18. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šiuo atveju spręsdamas dėl pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo grėsmės valstybės saugumui pagrindu, atsakovas rėmėsi VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956, kuris buvo parengtas a priori (iš anksto) ir nebuvo priimtas pareiškėjo atžvilgiu. Kitaip tariant, minėtame VSD rašte nebuvo individualizuota ir personalizuota pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui, o tik pateikiamas VSD bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasis atsakovas priėmė Sprendimą, įtvirtinta, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Kaip be kita ko įtvirtinta Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių VSD ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 konstatuota, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4, 5 d.). Tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui. Todėl neindividualizuotas VSD raštas, kuriame pateikiamas bendro pobūdžio siūlymas Migracijos departamentui priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į Klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesiųsti papildomai vertinti VSD bei kad minėti atsakymai reiškia, jog užsienietis yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, negali būti prilyginamas Įstatyme nustatytai VSD išvadai, kuri turi būti skirta tam konkrečiam asmeniui. Toks bendro pobūdžio VSD raštas nepripažintinas pakankamu Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą. Poreikį individualizuoti VSD išvadas patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2430-520/2023; 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, kt.).

21. Kai iš užsieniečio atsakymų į klausimyno klausimus vertinama jo grėsmė valstybės saugumui bei sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi), reikalingas išsamus individualus kompleksinis užsienietį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, atsakovas turi atlikti kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023).

22. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui nebuvo individualizuota, kompetentingai institucijai (VSD) neatlikus personalizuoto užsieniečio (pareiškėjo) keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo (Įstatymo 4 str. 4 d.) bei Migracijos departamentui negavus atitinkamos VSD išvados dėl pareiškėjo (Įstatymo 4 str. 5 d.), nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1375-552/2024).

23. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines ir teisines, pripažintina, jog ginčo atveju priimant Sprendimą atsakovui nesivadovavus VSD priimta ir atsakovui pateikta išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui individualaus vertinimo, byloje nustatytas pagrindas spręsti, kad šiuo atveju priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), todėl Sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir turi būti panaikintas. Įvertinus tai, kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažintini teisiškai nereikšmingais, nes šiuo atveju atsakovui dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui nusprendus nesivadovaujant pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį kompetentingos institucijos (VSD) šiam vertinimui išvada, atitinkama išvada dėl pareiškėjo grėsmės padaryta nepagrįstai, o jam (pareiškėjui) išduotas leidimas nuolat gyventi panaikintas nepagrįstai ir neteisėtai.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas Sprendimą, tinkamai nustatė ginčo faktines ir teisines aplinkybes bei pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas