fe9065da-c193-43d1-a45a-fa762d87bfbc · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-791-460/2012Teisėjas Egidijus Mockaitis                                                                              (Proceso Nr. 2-46-3-00816-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija                                                              (S) 30.5; 45.6;121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. birželio 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos MisiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

L. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui, S. S., V. G., tretieji asmenys Tauragės rajono savivaldybės administracija, Tauragės rajono 1-asis notarų biuras, dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, Tauragės apskrities viršininko 2005 m. balandžio 25 d. įsakymo ir sprendimo Nr. 77-12099 dalinio panaikinimo bei paveldėjimo teisės liudijimo dalinio pakeitimo, bei ieškovo (apelianto) K.

L. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti 0,25 ha žemės sklypo, esančio Taurų kaime (sklypo Nr. 16), Tauragės rajone, Tauragės apskrityje, pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp jo ir Tauragės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 20 d., galiojančia; panaikinti iÅ¡ dalies Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2005 m. balandžio 25 d.

įsakymo Nr. V-606 1 p. patvirtinimo priedėlio Nr. 5 dėl žemės sklypo Nr. 1173-11 ir to paties virÅ¡ininko 2005 m. balandžio 28 d. pakeitimo įsakymo Nr. V-1052 1 p., 1.10 p. ir Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2005 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. 77-12099 ta apimtimi, kuria nustatyta atkurti mirusiajai E. S. nuosavybes teises į žemės savininko V. Å . 1,0900 ha žemės sklypÄ , esantį Taurų k., Tauragės r., ir nustatyti, kad Å¡iais Tauragės apskrities virÅ¡ininko teisės aktais E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į savininko V.

Å . 0,8400 ha žemės sklypÄ , esantį Taurų k., Tauragės r.; iÅ¡ dalies panaikinti Tauragės rajono 1-ojo notarų biuro 2007 m. balandžio 23 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovams S. S. ir V. G. (registro Nr. 3775) ir nustatyti, kad pagal šį paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovai S. S. ir V. G. lygiomis dalimis po E. S. mirties paveldėjo 0,8400 ha žemės sklypÄ , esantį Taurų k., Tauragės r. IeÅ¡kovas nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės virÅ¡aitė, vykdydama Tauragės apylinkės tarybos 1992 m. vasario 9 d. sprendimÄ , 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 98 paskyrė jam 0,25 ha žemės sklypÄ individualaus gyvenamojo namo statybai.

Buvo paruoÅ¡tas statybos projektas ir 1992 m. gruodžio 15 d. sudaryta notarinė statybos darbų atlikimo sutartis. IeÅ¡kovas atliko bÅ«tinus statyboms pradėti darbus, be to, kreipėsi į Tauragės rajono valdybÄ su praÅ¡ymu leisti jam paskirtÄ jį žemės sklypÄ nusipirkti. 1992 m. rugsėjo 30 d. potvarkiu minima institucija leido jam parduoti įsigytÄ jį žemės sklypÄ , už kurį ieÅ¡kovas sumokėjo 11 025 talonus, iki Å¡iol moka žemės rentos mokestį. Nesulaukdamas kvietimo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui įforminti, 2011 m. sausio 19 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių, iÅ¡ kurio 2011-02-15 raÅ¡to sužinojo, kad jam paskirtasis žemės sklypas Tauragės apskrities virÅ¡ininko sprendimu paskirtas mirusiajai E. S., atkuriant jai nuosavybės teisę į turėtÄ Å¾emę, ir Å¡is E. S. žemės sklypas visiÅ¡kai padengia jam paskirtÄ jį 0,25 ha žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovas teigia, kad žemės sklypas jam buvo paskirtas teisėtai, Å¡is teisinis veiksmas nėra teismine tvarka nuginčytas, todėl mano, kad Å¡is sandoris teismine tvarka pripažintinas galiojančiu, o valstybės institucijų aplaidumo ir neapsižiÅ«rėjimo pagrindu priimto teisės akto, kuriuo E. S. vardu atkurta nuosavybės teisė į žemę, kuriÄ yra įsigijęs ir už jÄ sumokėjęs ieÅ¡kovas, dalis, turi bÅ«ti panaikinta, taip pat turi bÅ«ti panaikinta ir notaro iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis E. S. turto paveldėtojams atsakovams S. S. ir V.

G. dėl jam priklausančio 0,25 ha žemės sklypo. Atsakovai V. G. ir S, S. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Teigė, kad sprendimÄ dėl žemės sklypo suteikimo ieÅ¡kovui galėjo priimti tik apylinkės taryba, tačiau tokių duomenų byloje nėra. IeÅ¡kovas sklypo niekada faktiÅ¡kai nenaudojo, 1992-12-15 sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties neįvykdė, žemės sklypo plano neparengė. Nurodytų aplinkybių pagrindu mano, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinti galiojančia nėra pagrindo.

Å io ieÅ¡kovo reikalavimo nepatenkinus, nėra reikalo spręsti ir kitus ieÅ¡kovo reikalavimus, be to, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti nurodytiems apskrities virÅ¡ininko sprendimams. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ tik apylinkės tarybos sesijoje galėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl žemės skyrimo ieÅ¡kovui.

Byloje yra du potvarkiai dėl 0,25 ha žemės skyrimo ieÅ¡kovui individualiai statybai, jų identiÅ¡ki numeriai ir datos, bet skirtingas turinys, t. y. viename iÅ¡ jų yra papildomas įraÅ¡as, kad žemės sklypas skiriamas ieÅ¡kovui remiantis Tauragės apylinkės tarybos 1992 m. vasario 9 d. sprendimu, tačiau iÅ¡ Tauragės apskrities archyvo duomenų matyti, kad minimos institucijos protokolų ir sprendimų analogiÅ¡ka data nerasta. Taigi virÅ¡aitė virÅ¡ijo savo įgaliojimus paskirdama potvarkiu 0,25 ha žemės sklypÄ ieÅ¡kovui, dėl to nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo nurodyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia bei iÅ¡ dalies panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ir sprendimÄ bei paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . Trečiasis asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko, su atsiliepimu pateikė įrodymÄ , kad 1992 m. vasario 9 d.

Tauragės apylinkės tarybos posėdžio nebuvo.Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-12-12 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo K. L. atsakovei V. G. 1 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo K. L. 53,25 Lt iÅ¡laidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Konstatavo, kad Tauragės rajono apylinkės virÅ¡aitės 1992 m. kovo 12 d. potvarkis Nr. 98 yra niekinis, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti žemės sklypo 0,25 ha, esančio Taurų kaime, pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp jo ir Tauragės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 20 d., galiojančia teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog atmetus pirmÄ jį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , neliko teisinio pagrindo tenkinti ir kitų ieÅ¡kinio reikalavimų. Apeliaciniu skundu apeliantas praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog 1) apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus;

2) byloje yra Tauragės rajono apylinkės viršaitės 1992 m. kovo 12 d. potvarkis Nr. 98 su kiek kitokiu dokumento turiniu;

3) nebuvo bandoma išsiaiškinti Tauragės rajono apylinkės tarybos 1992 m. vykusios veiklos ir priimtų sprendimų apimties bei turinio;

4) Tauragės rajono apylinkės viršaitės 1992 m. kovo 12 d. potvarkio Nr. 98 pagrindu priimti kiti aktai nėra nuginčyti;

5) tik teismo posėdžio metu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius pateikė dokumentus, kad nutraukia žemės sklypo mokėjimo nuomos mokestį;

6) žemėtvarkos skyrius pripažino, kad ginčo sklypo vietoje yra suprojektuotas sklypas kitam asmeniui;

7) mano, jog skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsakovė V. G. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad žemės sklypas buvo skirtas virÅ¡aitei virÅ¡ijant įgaliojimus. Pažymėjo, kad 1992-02-09 tarybos protokolo ir sprendimų nerasta. Apylinkės teismas pagrįstai netenkino praÅ¡ymo iÅ¡kviesti liudytojus. Žemės sklypas nėra suformuotas, ieÅ¡kovas neturi sklypo plano.

Atsakovė mano, kad apeliantas praleido senaties terminÄ administraciniams aktams ginčyti.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra jokio pagrindo, kviesti liudytojų nėra jokio pagrindo, skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra bÅ«tinybės. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1992 m. kovo 12 d. Tauragės rajono Tauragės apylinkės virÅ¡aitės potvarkiu Nr. 98 ieÅ¡kovui skirtas 0,25 ha žemės sklypas. Byloje yra dvi Å¡io potvarkio kopijos - atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos pateikto potvarkio Nr. 98 tekstas yra toks: „skirti 0,25 ha žemės sklypÄ L. K., P. s., gyv.

Tauragės raj. ir apyl. Taurų kaime, individualinei statybai Taurų gyvenvietėje naujai išplanuotame kvartale, sklypo Nr. 16“ (t. 1, b. l. 20); ieškovo pateikto potvarkio Nr. 98 tekstas yra toks: „Remiantis Tauragės apylinkės tarybos 1992 m. vasario mėn. 9 d. sprendimu, skirti 0,25 ha L. K., P. s., gyv. Tauragės raj. ir apyl. Taurų kaime, individualinei statybai Taurų gyvenvietėje naujai išplanuotame kvartale, sklypo Nr. 16“ (t. 1, b. l. 21). Abiejų byloje esančių potvarkių numeriai, surašymo data ir vieta identiški, abu potvarkiai pasirašyti apylinkės viršaitės S. G..

Teisme apklausiama liudytoja S. G. patvirtino, kad abiejuose potvarkiuose yra jos parašai, paaiškino, kad potvarkio su vienodu numeriu ir data tekstai turi būti identiški. Kodėl jie skiriasi, negali paaiškinti, gal nuėjus išsipirkti žemės reikėjo patikslinti, kokiu tarybos sprendimu ji skirta (t. 1, b. l. 202). Iš Tauragės apskrities archyvo rašto matyti, kad 1992 m. Tauragės rajono apylinkės tarybos sesijų protokolų byloje Tauragės rajono Tauragės apylinkės Tarybos 1992 m. vasario 9 d. protokolo ir sprendimų nerasta (t.1, b. l. 22).

IÅ¡ Tauragės rajono Tauragės seniÅ«no 1991–1994 m. Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos ir virÅ¡aičio nuolatinio saugojimo bylos matyti, kad 1992 m. Apylinkės tarybos sesijų protokolų chronologinės ribos yra tokios: pradėta 1992-04-01, baigta 1992-12-16 (t. 1, b. l. 105). IÅ¡ Tauragės rajono valdybos 1992-09-30 potvarkio Nr. 293 priedo Nr. 2 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad leista iÅ¡sipirkti namų valdÄ L. K., Povilo (t. 1, b. l. 26–27). IÅ¡ 1992-10-20 mokėjimo praneÅ¡imo matyti, kad už žemės sklypÄ pagal įkainojimo aktÄ (t. 1, b. l.

28) ieÅ¡kovui nustatyta sumokėti 11 025 talonus (t. 1, b. l. 29), minimÄ sumÄ ieÅ¡kovas kaip avansÄ sumokėjo 2011-10-20 (t. 1, b. l. 30). Liudytojas V. J., buvęs minimo žemės sklypo įkainojimo komisijos pirmininkas, paaiÅ¡kino, kad jis pasirašė ieÅ¡kovui paskirtos žemės įkainojimo aktÄ . Kokio teisės akto pagrindu tai atliko, nežino, mano, kad tai bÅ«davo atliekama pagal pateiktus potvarkius. Pagal pareigas jam nepriklausydavo tikrinti, ar žemės sklypas asmeniui paskirtas pagrįstai. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Apeliantas Klaipėdos apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

Apeliantas praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl jam turėtų bÅ«ti sudaryta galimybė pasisakyti dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka) byla yra nagrinėjama iÅ¡ esmės, t. y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis). Poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neiÅ¡siaiÅ¡kino), nors jos galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos ginčo iÅ¡sprendimui ir dėl to jas bÅ«tina nustatyti.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, netinkamai įvertino įrodymus, nesuponuoja iÅ¡vados dėl žodinio proceso bÅ«tinumo apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus (iÅ¡ jų – dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, duotus pirmosios instancijos teisme), turi galimybę nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , ir tokiam vertinimui atlikti nėra bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra bÅ«tinas žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas, todėl Å¡is praÅ¡ymas atmestinas. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Pažymėtina, jog apeliantas pagrindiniu reikalavimu praÅ¡o pripažinti 0,25 ha žemės sklypo, esančio Taurų kaime (sklypo Nr. 16), Tauragės rajone, Tauragės apskrityje, pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp jo ir Tauragės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 20 d., galiojančia, kiti reikalavimai yra iÅ¡vestiniai.

Aktualu pažymėti, kad ginčo sklype Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-04-25 sprendimu Nr. 77-12099 žemės sklypas, nors ir ne tos apimties, tačiau apimantis ir ginčo vietÄ , buvo grÄ Å¾intas E. S. (t. 1, b. l. 37). Atsakovų akcentuojamame specialiajame įstatyme – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo 19 straipsnio 1 dalyje - numatytas 30 dienų terminas sprendimams apskųsti, yra skirtas sureglamentuoti administracinio individualaus pobÅ«džio akto apskundimo tvarkÄ , kai tokį sprendimÄ skundžia asmuo, kuriam Å¡is sprendimas (individualus teisės aktas) yra skirtas.

Tokia iÅ¡vada seka iÅ¡ įstatyme formuluojamos apskundimo termino skaičiavimo tvarkos – per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Kadangi apeliantas nėra subjektas, kuriam atitinkamu Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu atkurta nuosavybės teisė į žemę, jam Å¡is terminas nėra taikomas, ir, nesant nustatyto termino kreiptis į teismÄ kitiems asmenims, taikytinas bendrasis ieÅ¡kinio senaties termino nustatymo kriterijus, o kadangi iÅ¡ atitinkamų administracinių aktų atsirado civilinės teisės bei pareigos, laikytina, kad asmenys, kurių teises ar interesus tokie aktai pažeidžia, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį per bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojant jį nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo pagrindiniam reikalavimui pareikÅ¡ti. Dėl apeliacinio skundo argumentų Apeliantas skunde nurodo, kad Apylinkės virÅ¡aitės 1992-03-12 potvarkis buvo parengtas remiantis 1992-02-09 Tauragės rajono Tauragės apylinkės Tarybos sprendimu ir tada jo nuomone buvo teisėtas. Akcentuotina, kad byloje buvo pateikti du potvarkiai, turintys tÄ pačiÄ datÄ , tÄ patį numerį, abu buvo pasiraÅ¡yti to paties asmens, tačiau potvarkių turinys (tekstas) skyrėsi.

Viename potvarkyje duomenų apie tai, kad potvarkis priimtas remiantis Tarybos 1992-02-09 sprendimu, nebuvo visiÅ¡kai, kitame potvarkyje toks tekstas jau buvo įraÅ¡ytas. Esant minėtai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir aiÅ¡kinosi aplinkybes, susijusias su 1992-02-09 Tarybos sprendimu (buvo toks posėdis, ar ne). Remiantis byloje surinkta raÅ¡ytine medžiaga, 1992 m. Tarybos posėdžiai vyko laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 16 d. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, 1992-02-09 Tarybos protokolo ir sprendimų nerasta, todėl ieÅ¡kovo teiginys dėl tariamai teisėto žemės sklypo skyrimo pagrindo, t. y. esant Tauragės apylinkės Tarybos sprendimui, byloje įrodytas nebuvo, Å¡is teiginys laikytinas nepagrįstu (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog sprendžiant klausimÄ , ar pagrįstai 1992 metais buvo paskirtas 0,25 ha žemės sklypas ieÅ¡kovui, bÅ«tina nustatyti, ar jis paskirtas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnio 4 punkte (Žin., 2001, Nr. 27-736) buvo nustatyta, kad tik apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir rajono (apskrities) miesto tarybos sesijoje svarstomi ir sprendžiami žemės skyrimo juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo numatytais atvejais ir tvarka klausimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ 2.5. punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypus individualiai gyvenamųjų namų statybai kaimo vietovėje galėjo paskirti apylinkės taryba.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ numatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami piliečiams, kuriems iki šio nutarimo priėmimo dienos suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Jeigu tokio sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, šis sklypas jam neparduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama (4.1.2. punktas).

Pagal Å¡io nutarimo 10.6.1. punktÄ Å¾emės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti iki 1992 m. kovo 15 d. galėjo suteikti vietos savivaldybės sprendimu ta tvarka, kuri galiojo iki Å¡io nutarimo priėmimo dienos. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra žemės sandoris. Ar iÅ¡ jo atsirado civilinės teisės ir pareigos, sprendžiama pagal tai, ar Å¡alys atliko veiksmus, nukreiptus civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti. Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamÄ valstybinės žemės sklypÄ kaip pardavimo sutarties objektÄ â€“ kadastrinį vienetÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybinės žemės pirkimo–padavimo sutarčiai pripažinti galiojančia turi bÅ«ti įvykdytas sÄ lygų visetas, t. y. parduodamos žemės sklypas turi bÅ«ti apibrėžiamas, parengiamas jo planas, priimamas sprendimas dėl pardavimo, apmokama nustatyta kaina ir žemės sklypas turi bÅ«ti naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2005). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad apeliantas neturi Å¡io žemės sklypo plano, t. y.

žemės sklypas jam nebuvo suformuotas ir apibrėžtas.Apeliantas teigia, kad 1992 m. jam faktiÅ¡kai buvo parduotas 0,25 ha žemės sklypas, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisako Å¡iÄ pirkimo–pardavimo sutartį įforminti. 1964 m. CK 58 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notarinis patvirtinimas, o antroji vengia sandorį notariÅ¡kai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Å iuo metu galiojančio CK 6.309 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pirkti ar parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita Å¡alis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymÄ . Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, žemės sklypas, kurio pirkimo–pardavimo sutartį apeliantas praÅ¡o patvirtinti teismo tvarka, nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisės tretiesiems asmenims atkurtos administracinių aktų pagrindu, kurie nepanaikinti, nenuginčyti ir galiojantys.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ginčo žemės sklypo nenaudojo faktiškai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų perdavimo ir nuomos tvarkos" 4.1.2. punkte buvo numatyta, kad „jeigu tokio sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, šis sklypas jam neparduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama“.

Be to, 1992-12-15 žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartyje, sudarytoje su apeliantu (statytoju), 2.1 punkte yra nustatyta, jog statytojas įsipareigoja pradėti individualiÄ statybÄ per vienerius metus ir baigti jÄ per trejus metus nuo leidimo statybai iÅ¡davimo; laikoma, kad statyba pradėta paklojus pamatus ir baigta patvirtinus namo priėmimo naudoti aktÄ . Minėtos sutarties 3 punkte nustatyta, jog jeigu statytojas nevykdo Å¡ios sutarties sÄ lygų, ji laikoma nutraukta (t. 1, b. l. 51). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas bÅ«tų kreipęsis dėl leidimo statybai iÅ¡davimo, nors apeliantas teismo posėdžio metu ir minėjo, kad turėjo leidimÄ , tačiau jo nepateikė; nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantas ginčo sklype statybas buvo pradėjęs, o tuo labiau apie tai, kad jas baigė.

Negalima nepaminėti ir to, kad apeliantas ir pats žinojo, kad žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis su juo bus nutraukta po 3 metų neįvykdžius sutarties sÄ lygos – nebaigus statybų. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad savo reikmėms naudojo ginčo žemės sklypÄ . Apibendrindama anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog 1992 m. kovo 12 d. Tauragės rajono Tauragės apylinkės virÅ¡aitės potvarkis Nr. 98, kuriuo ieÅ¡kovui skirtas 0,25 ha žemės sklypas individualiai statybai, priimtas pažeidžiant tuo metu galiojusių minėtų teisės aktų nuostatas, minėtas potvarkis nesukuria ieÅ¡kovui teisės įsigyti žemės sklypÄ privatinėn nuosavybėn. Be to, ir pats apeliantas neatliko visų bÅ«tinų įstatymuose nustatytų veiksmų, nukreiptų civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti – pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.Dėl kitų apelianto argumentų kolegija nepasisako, nes Å¡ios bylos nagrinėjimui yra nereikÅ¡mingi arba ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovė V.

G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Juo praÅ¡o iÅ¡ apelianto priteisti jos patirtas 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato padėjėjos suteiktÄ teisinę pagalbÄ , suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas jo nenaudai.

Pinigų priėmimo kvitas Nr. 608278 patvirtina, kad 2012-01-26 atsakovė sumokėjo 400 Lt už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas. Esant tokiems įrodymams, tenkintinas atsakovės praÅ¡ymas dėl 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato padėjėjos suteiktÄ teisinę pagalbÄ , suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ iÅ¡ apelianto, priteisimo (CPK 98 straipsnis). Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ apelianto K.

L. priteisti 400 Lt atsakovei V. G. teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                                               Aušra Maškevičienė Kolegijos teisėjos                                                                                                                         Danguolė Martinavičienė                   Erika Misiūnienė