AS-146-110-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-110/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00118-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. S. ir P. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. S. ir P. P. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjai E. S. ir P. P. (toliau – ir pareiškėjai) padavė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–4), kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Panevėžio žemėtvarkos skyrius, atsakovas) 2012 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 23SD-(14.23.104.)-1032 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, atsakovas) 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-488, kuriais atsisakyta atkurti pareiškėjams nuosavybės teises natūra į 3,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir įpareigoti Panevėžio žemėtvarkos skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į 3,38 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), natūra, perleidžiant pareiškėjams teises ir pareigas pagal 2001 m. vasario 14 d. žemės nuomos sutartį Nr. N27/01-0018, sudarytą su SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB (toliau – ir Bendrovė, trečiasis suinteresuotas asmuo).

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Panevėžio žemėtvarkos skyriui keisti 3,38 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išnuomoto SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB, teisinį statusą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi (b. l. 19) pareiškėjų skundą priėmė. Kita tos pačios dienos nutartimi (b. l. 20) teismas nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Panevėžio žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo, esančio Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), disponavimu, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB padavė atskirąjį skundą (b. l. 25–27), kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (b. l. 50–53) trečiojo suinteresuoto asmens SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB atskirąjį skundą tenkino, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pareiškėjai neįrodė, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal tuo metu byloje buvusius duomenis buvo pritaikytos nepagrįstai.

II. Pareiškėjai 2012 m. lapkričio 21 d. pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui prašymą (b. l. 88–89) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išnagrinės Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatos dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) (byla Nr. 7/2012).

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Panevėžio žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 3,38 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išnuomoto SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB, disponavimo teisės keitimu (parduoti, kitaip perleisti, pernuomoti, padalinti, leisti įkeisti arba kitokiu būdu keisti sklypo teisinę būklę). Prašymą motyvavo tuo, kad, bylą sustabdžius ilgam laikotarpiui (manoma, ne trumpiau kaip 3 metams), pareiškėjai negalės kontroliuoti situacijos dėl ginčo žemės sklypo perleidimo trečiojo asmens privačion nuosavybėn.

Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB atstovai 2012 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdyje (b. l. 104) prieštaravo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, trečiojo suinteresuotojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

III. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje (b. l. 106–108) nutarė: 1) sustabdyti administracinę bylą, iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 7/2012 pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2006 m. lapkričio 16 d. redakcija), 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2002 m. balandžio 2 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta, kad nesant konkretaus visuomenės poreikio, miesto vietovėse esanti fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, yra išperkama valstybės, o ne grąžinama natūra, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) atmesti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Spręsdamas pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, kuriame šiuo metu yra SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB priklausantys statiniai, ir šis žemės sklypas išnuomotas minėtam juridiniam asmeniui.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išsprendęs pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjų prašymą, taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė Panevėžio žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo, esančio Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), disponavimu, iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjai neįrodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Pažymėjo, kad vien tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse yra numatyta teorinė Bendrovės galimybė įsigyti nuomojamą žemės sklypą, kai valios tai padaryti ji nėra išreiškusi, nesudaro pagrindo išvadai, kad nurodyti veiksmai (ginčo žemės sklypo pardavimas) realiai bus atliekami, todėl padarė išvadą, kad byloje tuo metu nebuvo įrodymų, jog ketinama žemės sklypą parduoti, taigi, nėra pagrindo manyti, kad egzistuoja reali būsimo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo grėsmė.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teikdami naują prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjai jokių naujų įrodymų nepateikė. Savo prašymą grindė tik tuo, kad byla stabdoma ilgam laikotarpiui. Todėl teismas konstatavo, kad savo prašymą pareiškėjai vėl grindžia tik teorine galimybe Bendrovei nuosavybės teise įsigyti nuomojamą žemės sklypą, nes įrodymų, kad Bendrovė yra pareiškusi valią šį žemės sklypą įsigyti nuosavybėn, byloje ir šiuo metu nėra pateikta. Tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti negalimas. Pažymėjo, kad pareiškėjų prašyme nurodyti kiti atsakovui uždraustini atlikti veiksmai – ginčo žemės sklypą pernuomoti, padalinti, leisti įkeisti – negali būti kliūtis būsimam teismo sprendimui įvykdyti ar dėl jų atlikimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes šiais veiksmais nuosavybės teisė nėra perleidžiama.

IV. Pareiškėjai E. S. ir P. P. atskiruoju skundu (b. l. 110–112) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 3,38 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išnuomoto SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB, disponavimo teisės keitimu (parduoti, kitaip perleisti, pernuomoti, padalinti, leisti įkeisti arba kitokiu būdu keisti sklypo teisinę būklę).

Pareiškėjų manymu, teismo priimtas sprendimas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 7/2012, kuri bus išnagrinėta ne anksčiau kaip po trijų metų, yra tos naujai atsiradusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą pateikti teismui naują prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo. Atskirajame skunde teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju yra realus ir pagrįstas pavojus, jog, Konstituciniam Teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą ir įstatymų leidėjui pakeitus Atkūrimo įstatymą, gali būti neįmanoma atkurti iki ginčo pradžios buvusios situacijos, nes bylos sustabdymo laikotarpiu ginčo žemės sklypas atsakovo galės būti parduotas Bendrovei, o ši jį galės perleisti kitam asmeniui, ir toks perpardavimas galės kartotis kelis kartus.

Mano, kad vykstant bylos nagrinėjimo procesui, atsakovas neleistų Bendrovei įsigyti ginčo žemės sklypą (jo dalį) ar įkeisti bankui. Tačiau ilgam laikui sustabdžius bylos nagrinėjimą ir keičiantis atsakovo tarnautojams, tikimybė parduoti ar leisti įkeisti sklypą yra labai reali. Bylos sustabdymo metu atsakovas, gavęs Bendrovės prašymą įsigyti ginčo žemės sklypą privačion nuosavybėn, galės jį parduoti Bendrovei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.

Todėl, pareiškėjų nuomone, yra akivaizdu, kad, Bendrovei įsigijus ginčo sklypą privačion nuosavybėn, teismo sprendimo įvykdymas pasidarys sudėtingas, nes reikėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pirkimo pardavimo sutarties panaikinimo, o jeigu Bendrovė ginčo sklypą spėtų perleisti dar kitam subjektui, teismo sprendimo įvykdymas taptų išvis neįmanomas. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo reikalavimas pateikti įrodymus, jog Bendrovė ketina pirkti, o atsakovas parduoti sklypą, yra nerealus ir neįvykdomas, kadangi Taisyklės nenumato, kad apie vykdomas žemės sklypų pirkimo-pardavimo procedūras būtų informuojama visuomenė.

Pareiškėjų nuomone, jeigu Bendrovė tikrai neketina pasinaudoti sklypo išsipirkimo teise, jų prašoma priemonė reikalavimui užtikrinti niekaip nepažeis atsakovo ir Bendrovės interesų. Tačiau faktas, kad Bendrovė ginčijo ankstesnę pirmosios instancijos teismo nutartį dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių skyrimo, sudaro pagrindą manyti, kad Bendrovė galbūt slepia savo tikrus ketinimus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą, o pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjų reikalavimas dėl užtikrinimo priemonės taikymo yra nepagrįstas, jokie nauji įrodymai teismui nepateikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja tai, kad pareiškėjai nepateikė ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių paskyrimas šioje byloje pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, būtų perteklinis, nes Bendrovė neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiami pareiškėjų interesai, taip pat neįgyvendina jokių teisių ar pareigų pagal Taisykles, todėl nėra realaus pavojaus ar grėsmės dėl esančio status quo pasikeitimo bei nėra jokio pagrindo teigti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, nebūtų įmanoma atkurti iki ginčo buvusios padėties, jei būtų priimtas pareiškėjams palankus teismo sprendimas. Be to, pažymi, kad Bendrovė nėra kreipusis į atsakovus dėl žemės sklypo pardavimo, nes žemės sklypu naudojasi pagal sudarytą ilgametę (99 metams) nuomos sutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjų atskirojo skundo netenkinti ir palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka, kad teismas pagrįstai netaikė reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymi, kad Bendrovė nėra pareiškusi pageidavimo išpirkti nuomojamą žemės sklypą ir neketina to daryti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties dalimi, kuria šis teismas atmetė pareiškėjų 2012 m. lapkričio 21 d. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 3,38 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išnuomoto SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB, disponavimo teisės keitimu (parduoti, kitaip perleisti, pernuomoti, padalinti, leisti įkeisti arba kitokiu būdu keisti sklypo teisinę būklę).

Šiai bylai aktualioje ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2013 m. sausio 1 d., buvo numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Įvertinusi pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai grindžia savo prašymą išimtinai prielaidomis ir teorine tikimybe, kad trečiasis suinteresuotas asmuo SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB gali įsigyti ginčo žemės sklypą, į kurį pareiškėjai ketina atkurti nuosavybės teises natūra, Bendrovės privačion nuosavybėn, nors iki šiol minėta Bendrovė nesiėmė jokių veiksmų ir net nedeklaravo jokio pageidavimo įsigyti ginčo žemės sklypą, kuriuo ji turi teisę naudotis net 99 metus pagal 2001 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/01-0018 (b. l. 78). Priešingai, tiek pati Bendrovė, tiek Panevėžio miesto savivaldybės administracija nagrinėjamoje byloje ne kartą yra pareiškusios, jog Bendrovė neketina pirkti nuomojamo žemės sklypo. Taigi, šiuo metu administracinėje byloje surinkti duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad 3,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra išnuomotas SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB ir į kurį pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises, gali būti perleistas privačion trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybėn. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju negali būti konstatuota reali grėsmė, jog, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas būtų pasunkėjęs ar negalimas dėl to, kad ginčo sklypas būtų buvęs perleistas kitam privačiam asmeniui.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2012 m. lapkričio 21 d. pateikę naują prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjai iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė. Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog teismas priėmė procesinį sprendimą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 7/2012, šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinama kaip naujai atsiradusi (po pirmojo pareiškėjų prašymo taikyti analogišką reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuris buvo atmestas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (b. l. 50–53)) aplinkybė, kuri sudaro pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien dėl šios aplinkybės atsiradimo negalima teigti, jog objektyviai kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės, dėl kokio laikotarpio (trumpesnio ar ilgesnio) pareiškėjai formuoja savo teorines prielaidas, jog Bendrovė gali nuosavybės teise įsigyti ginčo žemės sklypą. Svarbu tai, kad pareiškėjai nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog, nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas realiai gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų darytina išvada, kad pareiškėjų 2012 m. lapkričio 21 d. teismui pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra nei motyvuotas, nei pagrįstas įrodymais, todėl neatitinka minėtų ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų tokiam prašymui pateikti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamoje 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjų pareikšto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Pareiškėjų atskirasis skundas negali būti tenkinamas jame nurodytais motyvais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija palieka Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų E. S. ir P. P. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis