2020-08-19 Nr. AB-15213-3-61-3-00628-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-4688-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00628-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. P. M. (toliau ir – pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. Nr. (15/6-3)12PR-15 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, jog pareiškėjos pasitraukimą iš (duomenys neskelbtini) lėmė tai, kad mirus pareiškėjos tėvui, pareiškėja ir jos mama liko gyventi dviese, be vyrų paramos, dėl ko pareiškėja tapo pusbrolio G. A. (iš tėvo pusės) persekiojimo auka. Pusbrolis G. A., suprasdamas, kad pareiškėjai ištekėjus visas turtas atiteks ją vedusiam vyrui, ėmė grasinti, jog nesutikus tekėti jis su ja susidoros, ką ir bandė įvykdyti užpuldamas pareiškėją jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas šiais aspektais tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, atliktas įrodymų vertinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

2.2. Vertinant pareiškėjos pasakojimą ir lyginant jį su kitais įrodymais – mamos Z. (Z.) M. H. pasakojimais apie patirtą persekiojimą, nebuvo skirta pakankamai dėmesio tokiems išskiriamiems veiksniams kaip pareiškėjos trauminė patirtis, kuri galėjo sąlygoti, kad pateikti paaiškinimai yra fragmentiški. Be to, atsakovas neįvertino aplinkybės, jog tiek pareiškėja, tiek jos mama yra neraštingos, o tai galėjo lemti, kad pateikiami atsakymai yra abstraktūs, joms buvo sunku įvardinti detales, nuosekliai dėstyti mintis, buvo neatitikimų nurodant detales. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbūs veiksniai, galėję turėti įtakos pasakojimui, buvo motinos amžius ir ligos. Šių aplinkybių Departamentas tinkamai neįvertino ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisėto Sprendimo priėmimą.

2.3. Atsakovas nepagrįstai neišskyrė materialinio fakto – vienišų moterų (duomenys neskelbtini) padėties kaip savarankiško persekiojimo pagrindo. Kadangi šis faktas nepagrįstai nebuvo priskiriamas materialiniams faktams, tai į jį nebuvo atsižvelgta priimant Sprendimą. Persekiojimas dėl priklausymo socialiniai grupei – vienišoms moterims – šioje byloje liko neatskleistas ir nevertintas. Departamentas 2020 m. vasario 3 d. išvadoje (toliau – ir Išvada) netgi nepateikė informacijos apie vienišų moterų padėtį (kas turi esminę reikšmę šioje byloje vertinant vidinio persikėlimo alternatyvą).

2.4. Pareiškėja ir jos motina neturėjo jas palaikančio vyro, buvo vienišos, tetos šeimai jos nepriklausė, gyveno dviese atskirai nuomojamame bute, motina serga (duomenys neskelbtini), abi neturi išsilavinimo ir yra beraštės. Nors ginčijamame Sprendime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos teta su šeima, su kuria palaikė artimus ryšius, atsakovas nesiaiškino aplinkybių ir nevertino, kad teta yra virš 90 metų amžiaus, jos sutuoktinis yra dar vyresnis. Būtent teta ėmėsi iniciatyvos padėti išvykti pareiškėjai ir jos mamai iš (duomenys neskelbtini) , nes ji negalėjo joms užtikrinti jokios kitos pagalbos. Pareiškėjos ryšių su teta palaikymas atsakovo yra nepagrįstai įvertintas kaip stiprių šeimyninių ryšių (duomenys neskelbtini) buvimas. Pareiškėja ir jos mama niekaip nepatenka į atsakovo Išvadoje aprašomą (duomenys neskelbtini) visuomenės ramstį „išplėstinę šeimą“, nes nei pareiškėja, nei jos mama negyveno su tetos šeima po vienu stogu, nevedė bendro ūkio, nepriklausė nuo jų šeimos vyrų. Kitų asmenų (duomenys neskelbtini), kurie galėtų pasirūpinti pareiškėja, nėra, kadangi visi jos broliai ir seserys gyvena (duomenys neskelbtini).

2.5. Vertinant individualias pareiškėjos aplinkybes (vieniša moteris, neturinti išsilavinimo, beraštė, neturinti tėvų ir brolių bei seserų (duomenys neskelbtini)) ir valstybės kilmės informaciją apie vienišų moterų padėtį (duomenys neskelbtini), kurią formuoja tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), tiek Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Tribunolas, daroma išvada, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji neturi jokių galimybių pagrįstai, saugiai persikelti šalies viduje.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjos pasakojimas nepasižymėjo detalumu, informatyvumu, nuoseklumu, pasakojime nustatyti tiek vidiniai, tiek išoriniai prieštaravimai ir neatitikimai, todėl pareiškėjos pasakojimas apie įvykius su jos giminaičiu G. A. vertintinas kritiškai. Pareiškėja nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, todėl jos baimė nelaikyta visiškai pagrįsta ir pareiškėjai šiuo pagrindu nesuteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl užgauliojimų dėl tėvo darbo Švietimo ministerijoje nelaikytinos nustatytu faktu, nes mažai tikėtina, jog pareiškėjos nuomojamame bute aplinkiniai galėjo žinoti, jog pareiškėjos tėvas yra dirbęs valstybinėse įstaigose, be to, nuo darbo Švietimo ministerijoje buvo praėję jau daugiau kaip 20 metų. Pareiškėja nenurodė kitų individualių aplinkybių, sąlygojančių tikimybę susidurti su asmeninio pobūdžio persekiojimu kilmės šalyje. Prieglobsčio prašytoja nepagrindė savo baimės patirti persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjos baimę patirti persekiojimą atsakovas laikė nepagrįsta.

3.2. Pareiškėjos pasakojimas buvo prieštaringas, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Pasakodama apie prieš 2–4 metus vykusį užpuolimą, kuomet pareiškėja atsisakė tekėti už savo giminaičio, pareiškėja kalbėjo abstrakčiai, jai buvo sunku nuosekliai dėstyti mintis. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 28 d. apklausos metu nurodė, kad užpuolikams duris atidarė ji pati ir įsibrovėliai puolė mušti ją ir jos motiną, tuo tarpu 2019 m. lapkričio 5 d. apklausos metu pareiškėja teigė, jog duris užpuolikams atidarė jos motina, o vienas užpuolikas metė į pareiškėją sunkų daiktą. Nustatyti pasakojimo trūkumai ir skirtingų užpuolimo versijų pateikimas atsakovui sudarė pagrindą vertinti, jog pasakojimas apie užpuolimą gali būti paruoštas iš anksto bei nėra grindžiamas tikrais prisiminimais. Pareiškėjos pasakojimas apie sužeidimą taip pat buvo nenuoseklus, pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 15 d. apklausos metu teigė, kad sužalojimai veide atsirado dėl sprogusios skeveldrinės raketos, kuri pataikė į jų namą S. S. rajone, tuo tarpu Departamento atliktos 2019 m. rugpjūčio 28 d. apklausos metu nurodė, kad ją sužalojo pusbrolis, už kurio ji nenorėjo tekėti.

3.3. Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsižvelgė į pareiškėjos ir jos motinos amžių bei kitas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes. Nors pareiškėja ir jos motina yra neraštingos, tai nepaneigia pareiškėjos pasakojimo nenuoseklumo ir prieštaringumo. Pareiškėjos motina aiškiai prisiminė atitinkamus faktus iš praeities, pati pareiškėja yra jauna, 33 metų amžiaus, taip pat puikiai prisiminė praeities faktus apie tėvo mirties datą, šeimos persikėlimą iš namo į butą, brolių išvykimą į užsienį, taigi pareiškėjos teiginiai, jog pasakojimo nepatikimumą galėjo lemti amžius ar ligos, laikytini gynybine pareiškėjos pozicija.

3.4. Pareiškėjai ginčijamu Sprendimu taip pat nesuteikta ir papildoma apsauga, nes pareiškėja neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjai prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios kylančios grėsmės tikimybės. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, tačiau smurto lygis nėra toks aukštas, kad vien dėl buvimo minėtoje (duomenys neskelbtini) provincijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, pareiškėja gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini) mieste.

3.5. Pareiškėja nepagrįstai teigė, kad ji neturi galimybės persikelti šalies viduje. Departamentas įvertino tiek kilmės valstybės informaciją, tiek pareiškėjos individualią situaciją šios surinktos informacijos kontekste. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėja turi nuolatinių pajamų, su motina turi namą, kurį nuomoja ir kuriame veikia mokykla. (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos tetos šeima, taigi tikėtina, kad pareiškėjai bus suteikta artimųjų parama, todėl kitokios pagalbos klausimas šiuo atveju nėra sprendžiamas. Pareiškėja savo skunde nurodomų aplinkybių nepagrindė objektyviais duomenimis ir jos pozicija yra grindžiama tik jos asmenine nuomone.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą suteikti jai pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą grindė motyvais, jog mirus jos tėvui pareiškėja ir jos mama liko dviese be vyrų paramos, dėl to pareiškėja tapo savo pusbrolio G. A. (iš tėvo pusės) persekiojimo auka. Prieglobsčio prašymo priėmimo akte užfiksuota, kad pareiškėja prašė suteikti prieglobstį, nes jai su mama gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) nuolatos vykstančio karo, jai baisu išeiti į gatvę, nes buvo sužeista dėl sprogusios raketos skeveldros. Apklausoje, vykusioje 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja taip pat nurodė, kad sulaukė grasinimų dėl tėvo ankstesnio darbo, buvo vadinama komuniste.

6. Vertindamas byloje pateiktus duomenis teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pasakojimas, susijęs su jos galimu sužalojimu (duomenys neskelbtini), yra nenuoseklus. Pareiškėja, prašydama suteikti jai prieglobstį, paaiškino, kad sužalojimai veide atsirado dėl sprogusios raketos skeveldrų, nes (duomenys neskelbtini) nuolat vyksta karas, gresia pavojus jos sveikatai. Tą pačią aplinkybę dėl veido sužalojimo priežasties pareiškėja nurodė ir 2018 m. rugpjūčio 15 d. pirminės apklausos protokole Nr. (21/18)-24RN-47RN. Tuo tarpu pirmojoje apklausoje, vykdytoje 2019 m. rugpjūčio 28 d., pareiškėja paaiškino, kad sužalojimai kaktoje atsirado dėl pusbrolio, kuris siekia ją vesti, užpuolimo. Pati pareiškėja tokį prieštaringą paaiškinimą grindė aplinkybe, kad jai buvo grasinama, jog neatskleistų tikrosios sužalojimo priežasties dėl užpuolimo. Teismas tokius pareiškėjos teiginius vertino kaip gynybinę pareiškėjos poziciją, nes ji nenurodė jokių priežasčių, kodėl jai būtų kilusi grėsmė Lietuvos institucijoms atskleidus jos sužalojimo priežastis.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad skiriasi ir apklausos metu pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl įvykio, kurio metu pareiškėja buvo galimai sužalota – pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 28 d. apklausoje nurodė, jog nežinomi asmenys, užpuolę pareiškėją ir jos mamą, pasibeldė į duris, o pati pareiškėja atidarė duris. Vėlesnės 2019 m. lapkričio 15 d. apklausos metu pareiškėja nurodė, kad užpuolimo metu duris atidarė pareiškėjos mama, o į pačią pareiškėją mestas ją sužeidęs daiktas. Pareiškėjos apklausų metu nurodytos jos galimo sužalojimo aplinkybės taip pat nesutampa su pareiškėjos mamos pateiktais paaiškinimais, nes pareiškėja patvirtino, kad aptarto užpuolimo metu buvo sužalota mamos nugara, tuo tarpu motina apie šį įvykį nurodė, jog jokių sužalojimų nepatyrė. Nors pareiškėja tokius prieštaringus paaiškinimus grindė netinkamu vertimu, pagal Departamento pateiktą pareiškėjos bylos medžiagą matyti, kad siekiant išsklaidyti nesutapimus buvo patikrintas apklausų garso įrašas, tačiau garso įraše užfiksuoti tie patys pareiškėjos pasakojimo nesutapimai.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjos teiginiai dėl pusbrolio ketinimų ją vesti taip pat yra nenuoseklūs. Pareiškėja pirmosios apklausos metu, kuri vyko 2018 m. rugpjūčio 15 d., paaiškino, kad pusbrolis pradėjo persekioti pareiškėją jau mirus tėvui, tačiau dar būnant tėvui gyvam išreiškė norą vesti pareiškėją ir tai sakydavo pareiškėjos tėvui. Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 28 d. apklausoje pareiškėja nurodė, kad siūlymus vesti pareiškėją pusbrolis pradėjo sakyti tik po tėvo mirties. Pareiškėjos teiginiai, jog ir vėliau po įvykio pareiškėja nuolat buvo persekiojama yra itin nedetalizuoto pobūdžio, pareiškėja nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis jai buvo grasinama ar perduodami bauginamo pobūdžio žodžiai, nurodymai tuoktis, juolab, kad pati pareiškėja patvirtino, kad tiesiogiai su pusbroliu po įvykio, kurio metu buvo galimai sužalota, daugiau niekada tiesiogiai nebuvo susitikusi.

9. Teismas pareiškėjos nurodomų teiginių, jog tiek pareiškėja, tiek jos mama priskiriama pažeidžiamai asmenų grupei nevertina kaip šalinančių pareiškėjos išsakyto pasakojimo nenuoseklumą. Pareiškėja yra gana jauno amžiaus (33 metai), ji priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei, nes neturi išsilavinimo, yra neraštinga. Tačiau tokias aplinkybe teismas nevertino kaip darančias įtaką pareiškėjos galimybei prisiminti nesenai vykusius įvykius, juolab, kad pareiškėja kitus įvykius dėl tėvo mirties, persikėlimo iš buto į namą, šeimos narių pasakojo nuosekliai, prisimindama detales. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atskirų pasakojimo fragmentų, kurie susiję būtent su užpuolimu, pareiškėja negalėjo prisiminti dėl savo pažeidžiamos padėties. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja apklausų metu net negalėjo tiksliai įvardinti, prieš kiek metų ji buvo sužalota, ir teigė, jog nurodomas užpuolimas galėjo būti vykdytas tiek prieš 2, 3 ar 4 metus. Tuo tarpu kitus įvykius, kaip tėvo mirtis, įvardijo tiksliai metais ir galėjo juos apibūdinti nuosekliai.

10. Teismas pareiškėjos nurodytus teiginius, susijusius su persekiojimu dėl jos tėvo buvusio darbo, vertino kaip neįrodytus ir neįtikinamus. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad buvo smerkiama dėl jos tėvo buvusio darbo Švietimo ministerijoje, kartu su mama vadinama komunistėmis. Tačiau pareiškėjos tėvas, kaip ji nurodė apklausoje, mirė 2011 metais, pareiškėja pabėgo iš kilmės valstybės 2018 metais, todėl teismas vertino, kad visus šiuos metus reali grėsmė pareiškėjai dėl tėvo buvusio darbo nekilo, pareiškėja nenurodė jokio su šiuo pagrindu galimu persekiojimu susijusio įvykio, kuris keltų grėsmę jos gyvybei ar sveiktai. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 15 d. apklausoje paklausta ar kiti žmonės prieš pareiškėją ėmėsi kokių nors realių smurtinių veiksmų, paaiškino, jog tokių veiksmų prieš pareiškėją nebuvo imtasi, blogiausias elgesys buvo toks, jog žmonės pareiškėjos šeimą pravardžiuodavo, erzindavo.

11. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes dėl pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą, padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Nors pareiškėja teigė, kad ją persekiojo ir galimai grįžus į kilmės valstybę persekios ir vers tuoktis pusbrolis, vertintinas kritiškai dėl patikimumo stokos, pareiškėjos teiginiai dėl persekiojimo dėl tėvo buvusio darbo taip pat labiau netikėtini, nei tikėtini, nes tiek po tėvo mirties, tiek po tėvo darbo Švietimo ministerijoje jau praėjo daug metų, pareiškėja jokių įvykių, kurių metų jai galėjo kilti reali grėsmė nenurodė ir nėra tikėtina, kad dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių tokia grėsmė gali kilti grįžus į kilmės valstybę. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja nepagrindė tariamos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei, ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę jai kiltų grėsmė.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat sprendė, kad papildoma apsauga, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai pagrįstai nesuteikta, kadangi pareiškėja nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jos kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjai.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad Departamentas netinkamai atskleidė ir nepakankamai įvertino vienišų moterų padėtį (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad pareiškėjos pasakojimas dėl jos tėvo mirties ir šeimos narių, likusių (duomenys neskelbtini), bei kilmės valstybėje turimo turto – namo, kuris nuomojamas, yra pakankamai nuoseklus, prieštaravimų šiais aspektais nenustatyta, šie pareiškėjos pasakojimo aspektai yra pakankamai detalūs. Tačiau teismas pritarė Departamento pozicijai, kad šiuo atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėja kilmės valstybėje turi artimus giminaičius, kurie padėjo tiek pareiškėjai, tiek jos mamai, todėl ji nepriskirtina prie vienišų moterų, kurioms kyla padidinta rizika. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėja neturi vyro, savaime nenulemia persekiojimo fakto kilmės valstybėje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos prieglobsčio paramos biuro 2019 m. gairėse dėl padėties (duomenys neskelbtini) yra pažymėta, jog moters be vyro statusas padidina tikimybę susidurti su persekiojimo veiksmais, tačiau vyrų paramos tinklo nebuvimas savaime nereiškia persekiojimo. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėja nors ir neturi vyro ir tėvo, tačiau turi šeimos narius, savaime nereiškia, jog pareiškėja grįžusi į kilmės valstybę bus persekiojama dėl savo padėties.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, kad ji, įvertinus individualias jos aplinkybes, neturi galimybės pagrįstai, saugiai persikelti šalies viduje. Nors Departamentas 2020 m. vasario 3 d. išvadoje nustatė, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus papildomus apsaugos kriterijus dėl jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (9-asis pavojingiausias rajonas), tačiau teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į pareiškėjos vidinio persikėlimo alternatyvą pagrįstai buvo konstatuota, kad papildoma apsauga jai nesuteiktina. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė argumentų, pagrindžiančių tokią nesaugią situaciją jos kilmės šalyje, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) mieste apskritai negalėtų gyventi dėl ten kylančios grėsmės. Bylos medžiaga nepatvirtina, jog pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę ir pasinaudojus vidinio persikėlimo alternatyva ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, kils grėsmė, kad jos, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

15. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas pritarė Departamento ginčijamame Sprendime išdėstytai pozicijai, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos, kadangi pareiškėjos pasakojimas ir apklausos metu pateikiamos faktinės aplinkybės nelaikytinos patikimomis. Konstatavęs, kad ginčijamas Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jos skundą iš dalies, panaikinant Departamento Sprendimo 2 punktą ir įpareigoti Departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl papildomos apsaugos suteikimo. Pareiškėja taip pat prašė pripažinus, jog yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš / į dari kalbą dalyvavimą. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta:

16.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, susijusiu su objektyvia galimybė pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, selektyviai suteikdamas prioritetą atsakovo argumentacijai dėl galimybės pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva galimumą.

16.2. Atsakovui konstatavus pareiškėjos pasakojimo apie gyvenimą (duomenys neskelbtini) ir jos šeiminius santykius patikimumą, turėjo būti taikyta abejonės privilegija pareiškėjos apklausų metu nurodytoms kitoms su gyvenimu (duomenys neskelbtini) susijusioms aplinkybėms. Atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjos duotus paaiškinimus apklausos metu, dėl ko nepagrįstai netaikė nurodytiems faktams abejonės privilegijos ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę jai bus suteikta artimųjų parama ir ji galės persikelti į kitą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos motina nepatenka į atsakovo Išvadoje aprašoma (duomenys neskelbtini) visuomenės ramstį „išplėstinę šeima“, nes nei pareiškėja, nei jos motina negyveno su tetos šeima po vienu stogu, nevedė bendro ūkio, nepriklausė nuo tetos šeimos vyro. Priešingai nei konstatavo atsakovas, jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) esančiais asmenimis pareiškėja ar jos motina nepalaiko. Pareiškėjos tetai yra virš 90 metų, o jos sutuoktinis dar vyresnis, teta padėjo pareiškėjai ir jos motinai išvykti, kadangi ji nebegalėjo užtikrinti jokios kitos pagalbos. Atsakovas neužtikrino tinkamo pareiškėjos individualios situacijos vertinimo vidinio persikėlimo kontekste: pareiškėja patenka į rizikos grupę, kadangi yra priskiriama vienišoms moterims ir / ar moterims, kurios valdo namų ūkius be lydinčių vyrų; pareiškėjos motina yra senyvo amžiaus asmuo, turintis daug lėtinių ligų (serga (duomenys neskelbtini)), kas savaime apsunkina persikėlimą ir integraciją; pareiškėja neturi jokio išsilavinimo, yra neraštinga; pareiškėja priskirtina prie pažeidžiamų asmenų, nurodant, kad asmuo neraštingas, nesiorientuoja laiko ir vietos atžvilgiu.

16.3. Atsakovui turint informacijos (Išvadoje paminėta Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Tribunolo sprendimas) apie vienišų moterų objektyvų negalimumą pasinaudoti apsauga bei persikelti šalies viduje, jis vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas), 168 punktu turėjo surinkti specifinę informaciją apie vienišų moterų galimybes pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Nesurinkus nurodytos informacijos iš pareiškėjos atimta teisė į išsamų ir objektyvų bylos nagrinėjimą, nepagrįstai konstatuotas objektyvus galimumas pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva bei nesuteikta papildoma apsauga.

16.4. Įvertinus tiek individualias pareiškėjos savybes, tiek viešai skelbiamą kilmės valstybės informaciją UNHCR pažymose / ataskaitose, darytina išvada, jog pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji neturi jokių galimybių pagrįstai, saugiai persikelti šalies viduje, todėl šioje dalyje atsakovo Sprendimas turėjo būti panaikintas.

16.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4346-552/2020 iš dalies patenkino pareiškėjos motinos Z. (Z.) M. H. apeliacinį skundą ir įpareigojo Departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, surenkant papildomą informaciją, susijusią su vienišų moterų galimybėmis saugiai persikelti šalies viduje.

17. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodyta:

17.1. Departamentas vertindamas pareiškėjos galimybę grįžti į kilmės valstybę ir pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva atsižvelgė į individualiai pareiškėjai kylančią grėsmę, t. y. remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Nr. 465/07 „Meki Elgafaji and Noor Elgafaji v Staatssecretaris van Justitie“ pritaikytą „slankiojančią skalę“, buvo atsižvelgta į individualiai pareiškėjai kylančią grėsmę, buvo įvertinta, ar pareiškėjos gyvenamasi rajonas (duomenys neskelbtini) yra saugus, ar užsienietė nėra vieniša moteris. Pareiškėjos priskyrimas pažeidžiamiems asmenims, kadangi ji yra netekėjusi moteris, tėvas miręs, o broliai gyvena užsienyje, buvo ištirtas sprendžiant klausimą dėl papildomos apsaugos pareiškėjai suteikimo. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad pareiškėja, gyvendama (duomenys neskelbtini), yra susidūrusi su veiksmais, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui, be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėja (duomenys neskelbtini) turi artimus giminaičius, su kuriais artimai bendravo, bei kurie padėjo tiek jai, tiek jos motinai. (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos teta su šeima, su kuria ji palaikė artimus ryšius. Karinis konfliktas daugumą gyventojų padarė vargšais ir jie turi ribotas galimybes pagelbėti, tačiau svetingumas yra (duomenys neskelbtini) viena iš pagrindinių savybių. Norvegijos kilmės valstybės informacinio centro ekspertų nuomone, tai pagrindinė priežastis, paaiškinanti, kodėl milijonai grįžtančiųjų sugeba įsikurti ir prisitaikyti (duomenys neskelbtini) bei kituose miestuose. Šeimos, kurios ilgą laiką negyveno (duomenys neskelbtini), gali turėti susilpnėjusius ryšius su savo giminaičiais, tačiau vietiniai nevyriausybinių organizacijų darbuotojai nurodė, kad atstatyti nusilpusius ryšius yra lengva. Net jei ir pareiškėja neturėtų galimybės pasinaudoti savo artimųjų pagalba, yra keletas organizacijų, kurios gelbėja grįžtantiesiems – teikia teisinę pagalbą ir konsultuoja. Viena jų, (duomenys neskelbtini) nuo 1992 m. veikianti Tarptautinė migracijos organizacija (toliau – TMO).

17.2. Pareiškėja savo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl negalėjimo pasinaudoti vidine persikėlimo alternatyva nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, o jos pozicija prieštarauja apklausos metu pateiktiems teiginiams, kad (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos teta su šeima, su kuria palaikė artimus ryšius bei kurie padėjo tiek jai, tiek jos mamai. Departamentas atliko išsamų pareiškėjos atvejo vertinamą laikydamasis Tvarkos aprašo 116 punkte numatytos taisyklės.

17.3. Pareiškėja siekdama paneigti Departamento konstatuotą galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini), pateikia Jungtinių Tautų Pabėgėlių Agentūros formuojamus vidinio persikėlimo alternatyvos kriterijus ir nuorodas į jų gaires. Su šia pareiškėjos pozicija atsakovas nesutinka ir kritiškai vertina apeliaciniame skunde pateikiamus išskirtinai iš konteksto ištrauktus Jungtinių Tautų Pabėgėlių Agentūros konstatuotus faktus apie situacijos nestabilumą.

17.4. Teisės aktų nuostatos nenustato, kad visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5326/822/2017. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą, surinko ir įvertino naujausią kilmės valstybės informaciją pareiškėjos atvejo kontekste, o atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir tai, kad konfliktas (duomenys neskelbtini) nėra pasiekęs tokį beatodairišką smurto lygį, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) mieste kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, neturėjo pagrindo rinkti pareiškėjos nurodytos kilmės valstybės informacijos. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėja gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini) mieste, todėl jai nesuteiktina papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

17.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėta administracinė byla Nr. eA-4346-552/2020, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjos motinos prieglobsčio prašymas, nėra identiška šiam nagrinėjamam atvejui, nes pareiškėja yra jauna 33 metų moteris, tuo tarpu pareiškėjos motinai – 71 metai. Be to, priešingai, nei teismas konstatavo minėtame sprendime, Departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir teismų išaiškinimais, visą surinktą kilmės valstybės informaciją įvertino atsižvelgdamas į pareiškėjos individualias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė prašymą, kad teismui pripažinus, jog yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš (į) dari kalbą dalyvavimą.

19. Vertinant šį prašymą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

20. Pareiškėja prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją (posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovė, Departamento atstovas), bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. Nr. (15/6-3)12PR-15 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs Departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos skundą atmetė. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.

23. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Departamento Sprendimo 2 punktą ir įpareigoti Departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl papildomos apsaugos jai suteikimo. Pareiškėjos teigimu, Departamentas nesurinko informacijos apie vienišų moterų galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini) mieste, todėl nepagrįstai vertino, jog pareiškėja turi galimybę persikelti kilmės valstybės viduje, ir nepagrįstai šiuo pagrindu atsisakė suteikti papildomą apsaugą.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjai galimybės. Pareiškėja ginčija tik tas atsakovo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis jai atsisakyta suteikti papildomą apsaugą.

26. Teisiniai santykiai dėl pareiškėjos prašomos papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje reglamentuojami Įstatymo 87 straipsniu. Šis Įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, nuostatomis, tame tarpe – ir su 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES). Direktyvos 2011/95/ES prasme papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį <...>, jam kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą, kuriam netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja naudotis tos šalies apsauga (Direktyvos 2011/95/ES 2 str. f d.). Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnis nustato, kad didelė žala yra: a) mirties bausmė ar egzekucija arba b) prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje, arba c) rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

27. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šių nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

28. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

30. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos aukščiau minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3195-822/2020).

31. Pažymėtina, jog Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalis numato, kad tarptautinės apsaugos prašymas įvertinamas individualiai ir atsižvelgiant į: visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (a); atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą (b); prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala (c); tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta siekiant vienintelio arba pagrindinio tikslo – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala (d); tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (e). Įstatymo 76 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

32. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo atlikti tyrimą, įvertinti visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo prašymą, kartu su turimais duomenimis apie pareiškėjos kilmės šalį, t. y. tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti prieglobsčio prašymą. Pažymėtina, kad atsakovas, bendradarbiaudamas su prašytoju, turi įvertinti atitinkamą su prašymu susijusią informaciją, imtis priemonių, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą šalyje (nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą) vyraujančią padėtį.

33. Įvertinus atsakovo Išvadoje ir Sprendime nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu nebuvo tenkintas pareiškėjos prašymas suteikti papildomą apsaugą, nagrinėjamos bylos medžiagą, darytina išvada, kad atsakovas nesurinko visos reikalingos Sprendimui dėl papildomos apsaugos suteikimo priimti informacijos ir atsakovo tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 87 straipsnio kriterijus, nebuvo išsamus. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu.

34. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas iš esmės buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad ji yra vieniša moteris, neturinti išsilavinimo, beraštė, neturinti vyro ir brolių (duomenys neskelbtini), turinti tik senyvo amžiaus motiną, kuri serga įvairiomis lėtinėmis ligomis (serga (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja teigė, kad pasitraukimą iš (duomenys neskelbtini) lėmė tai, jog mirus pareiškėjos tėvui, pareiškėja ir jos mama liko gyventi dviese be vyrų paramos, dėl ko pareiškėja tapo pusbrolio G. A. (iš tėvo pusės) persekiojimo auka. Pusbrolis G. A., suprasdamas, kad pareiškėjai ištekėjus visas turtas atiteks ją vedusiam vyrui, ėmė grasinti, jog nesutikus tekėti jis su ja susidoros, ką ir bandė įvykdyti užpuldamas pareiškėją jos gyvenamojoje vietoje. Pareiškėja nurodė, kad Departamentas neatliko visų būtinųjų veiksmų (nesurinko aktualių specifinių duomenų apie kilmės šalį, netinkamai aiškinosi ir vertino aplinkybes dėl pareiškėjos galimybės persikelti kitur gyventi (duomenys neskelbtini) miesto ribose), t. y. kad Departamentas nevisapusiškai ir neobjektyviai atliko tyrimą.

35. Iš atsakovo Išvados ir Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas pareiškėjos prašymą suteikti papildomą apsaugą atmetė vertindamas, jog pareiškėja turi galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, kadangi (duomenys neskelbtini) turi nuolatinių pajamų iš nuomos gaunamų pinigų ir (duomenys neskelbtini), 15-ajame rajone, kuris dėl savo geografinės padėties yra mažiausiai sugriautas, saugesnis, gyvena pareiškėjos teta. Pareiškėja apklausų metu akcentuodavo, kad ji yra vieniša moteris, neturinti išsilavinimo, beraštė, neturinti tėvų ir brolių bei seserų (duomenys neskelbtini), verčiame tekėti už savo pusbrolio, dėl ko išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji neturėtų jokių galimybių pagrįstai, saugiai persikelti šalies viduje.

36. Vertindama atsakovo nurodytą pareiškėjos vidinio persikėlimo alternatyvą, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pareiškėjos asmeninės padėties bei lyties abejotina, nėra aišku, ar tokia alternatyva yra objektyviai galima. Tam reikėtų surinkti papildomą informaciją, susijusią su būtent vienišų moterų galimybėmis saugiai persikelti šalies viduje. Tokios papildomos individualizuotos informacijos nagrinėjamu atveju nepakanka, net ir turint omenyje pareiškėjos giminaičius (tetą), gyvenančią (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas turėtų papildomai įvertinti pareiškėjos nurodytus argumentus. Turi būti atskirai įvertinta, kokiu mastu ir kaip dažnai vis dar vykdomos įvairios smurtinės atakos ir kitokio pobūdžio išpuoliai (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra vieniša moteris, neturinti išsilavinimo, beraštė, neturinti vyro ir brolių.

37. Departamentas šiuo aspektu nesurinko pakankamai informacijos, o surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjos prašymas dėl papildomos apsaugos nėra visiškai pagrįstas baime būti persekiojamai, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nebus kankinama, su ja nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jos orumas, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės.

38. Nagrinėjamu atveju atsakovas išsamiai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurioms esant suteikiama arba nesuteikiama papildoma apsauga, Sprendimas nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; kt.).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme surinktus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovo Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos nesuteikimo yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į šiame sprendime aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši Sprendimo dalis dėl atlikto tyrimo neišsamumo ir neindividualizavimo yra neteisėta ir naikintina (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, t. y. Sprendimo 2 punktas naikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo.

41. Pareiškėja už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, o už apeliacinį skundą sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio. Jos reikalavimai tenkinami iš dalies, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina pusė sumokėto žyminio mokesčio, t. y.17 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. P. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15/6-3)12PR-15 2 punktą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti dėl papildomos apsaugos suteikimo D. P. M..

Priteisti D. P. M. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 17 (septyniolika eurų) Eur teismo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė