2020-02-26 Nr. AB-4255-3-61-3-01882-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-526-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01882-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. (R. Z.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2018 m. kovo 15 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, t. y. teko tik apie 2,5 kv. m kameros ploto. Kamerose sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo bendros kameros erdvės, dėl to pareiškėjui naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas jo privatumas. Kameros buvo vėdinamos per langus, tačiau dėl ant jų uždėtų grotų langai nedaug atsidarydavo. Dėl šios priežasties kamerose trūko oro. Pareiškėjas yra rūkantis, todėl jį kalinant blogai vėdinamoje kameroje buvo daroma žala jo sveikatai. Kamerose nebuvo kur išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbų, o rūbams išskalbti skirtos patalpos Lukiškių TI-K nebuvo įrengtos. Dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamo ploto sąlygomis. Sanitariniai mazgai kamerose nuo likusio jos ploto buvo atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, o dalyje kamerų sanitariniai mazgai papildomai atskirti ir užuolaidomis. Taip pat dalyje kamerų sanitariniai mazgai buvo įrengti kabinose, kurios visiškai atskyrė sanitarinį mazgą nuo kameros erdvės. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pareiškėjui padaryti neteisėti veiksmai, dėl to nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 696 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2018 m. kovo 15 d., atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas minėtu laikotarpiu. Pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas 361 parą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kaip vieną iš aplinkybių, patvirtinančių, jog jam buvo suteiktos netinkamos kalinimo sąlygos, nurodė, kad buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas šiuo aspektu nustatė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose buvo įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos atskirose kabinose su durimis, o kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto buvo atitverti 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida, kuri uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo (tualeto) nuo kameros atskyrimas tik 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaidomis nėra tinkamas užtikrinti kalinčio asmens, besinaudojančio tualetu, privatumą. Todėl įvertinęs duomenis apie kameras, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, teismas konstatavo, kad, išskaičiavus dienas, kai pareiškėjas buvo kalinamas vienas, jis neužtikrinant jo privatumo naudojantis tualetu kalėjo 337 paras. Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

8. Teismo vertinimu, nustatytas pareiškėjo privatumo pažeidimas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs padaryto pažeidimo mastą ir trukmę, teismas konstatavo, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir priteisė 2 696 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 9. Atsakovo atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovo atstovas nurodo, kad nacionaliniai teisės aktai ginčo laikotarpiu nenustatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinius mazgus visiškai atitverti nuo bendros kameros erdvės. Sanitariniai mazgai negalėjo būti visiškai atitverti, kadangi priežiūros posto pareigūnai būtų negalėję užtikrinti kalinamų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Vilniaus PN pabrėžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad ne visose kamerose sanitariniai mazgai buvo atskirti užuolaidomis. Be to, net atskyrus sanitarinius mazgus užuolaidomis, nebuvo užtikrintas jo privatumas jam naudojantis sanitariniais mazgais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2018 m. kovo 15 d.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 2 696 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui priteisė, konstatavęs, kad 337 paras, kuomet pareiškėjas kamerose buvo laikomas ne vienas, buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu).

15. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, padarytų pareiškėjui, ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Taigi, vadovaujantis minėta ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje vertinama tik tai: 1) ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuomet jis ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose ne vienas; 2) jeigu minėtas pažeidimas nustatytas pagrįstai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą ir priteisė jam 2 696 Eur sumą patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

18. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Pareigos užtikrinti tinkamą kalinamo asmens, besinaudojančiu sanitariniu mazgu (tualetu) privatumą, nepaneigia ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti kalinamų asmenų apsaugą.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir jose buvusių sanitarinių mazgų įrengimą (b. l. 6–7, 10, 18–19), konstatuoja, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas (tualetas) buvo iš dalies atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir papildomai nebent užuolaida. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo pažeista pareiškėjo į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kai kamerose jis buvo laikomas ne vienas. Šis pažeidimas yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio, kuris garantuoja asmens teisę į privatumą, pažeidimą. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie tai, kiek parų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose ne vienas (b. l. 6–7), konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista 324 paras.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

21. Nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, konstatuoja, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju aiškiai nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Vis dėlto, įvertinusi pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, atsižvelgdama į tai, kad nenustatyta, jog dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių (pvz., sveikatos sutrikimų), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pakankama ir proporcinga suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai (neigiamiems išgyvenimams) kompensuoti yra 1 000 Eur.

23. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista, tačiau priteisė nepagrįstai per didelę sumą pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui priteistą 2 696 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinant iki 1 000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti ir priteistą pareiškėjui R. Z. (R. Z.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2 696 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė