fe8a4528-8ab2-48e9-b0e0-cccda8a720af · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėjas Stasys PunysNuoraÅ¡as Byla Nr. 1S-232-626/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija NorkÅ«naitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo K. Å . skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-25 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020-07-13 nutarimo Nr. 59-221 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam K. Å . netaikymo, panaikinimo, n u s t a t ė :

1. K. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014-05-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams. Bausmės pradžia 2017-05-19, bausmės pabaiga – 2021-11-04, 1/2 bausmės atliko 2019-05-04, neatliktos bausmės dalis 2020-07-30 – 1 metai 3 mėnesiai 4 dienos.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020-07-13 nutarimu Nr. 59-147 nutarė netaikyti nuteistajam K. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-25 nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo.

4. Nuteistasis K. Å . pateikė skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutartį bei lygtinio paleidimo komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Skundo argumentai: 4.1. K. Å . nurodo, jog apylinkės teismas atsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, pripažino, kad jis atitinka formalius reikalavimus taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, bet visgi priėmė prieÅ¡ingÄ ir, jo manymu, nemotyvuotÄ sprendimÄ - netaikyti jam lygtinio paleidimo. Pasak nuteistojo, teismo argumentai yra neteisiniai, o teiginiai dėl negalimumo jam taikyti lygtinį paleidimÄ â€“ grynas tuščiažodžiavimas.

Pažymi, jog teismo argumentai dėl to, kad lygtinis paleidimas Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimo, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir BK 41 straipsnio 2 daliai. Nurodo, kad teismo teiginys, jog jis nesilaikys įstatymų ir nusikals bÅ«damas laisvėje, prieÅ¡tarauja nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. 4.2. Nuteistasis akcentuoja teismo precedento svarbÄ , nurodydamas jo manymu analogiÅ¡kÄ teisinę situacijÄ , kuri buvo sprendžiama Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 1A-158-495/2018, kuomet asmeniui, nuteistam už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo taikomas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas. 4.3.

Nurodo, jog jis yra įvykdęs visus nustatytus reikalavimus svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ , taip pat ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ priklauso žemai rizikos grupei (nustatytas 31 balas), todėl jam yra neaiÅ¡ku, kokius neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti, ar kokiu veiksmu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijus, kad jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas. 4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad tiek teismo procesinis sprendimas, tiek Komisijos sprendimas neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nes juose priimti sprendimai yra neargumentuoti, o padarytos iÅ¡vados nepagrįstos. 4.5.

Taip pat praÅ¡o atkreipti dėmesį, kad iki nuosprendžio paskelbimo jis buvo paleistas į laisvę be užstato. Laisvėje iÅ¡buvo 7 metus, iÅ¡ kurių tik 1,5 m. buvo namų areÅ¡te, o likusius 5,5 m. eidavo „atsižymėti“ policijoje be pažeidimų. Å iuo metu turi net 8 paskatinimus už gerÄ elgesį. Nurodo, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose jo nusikalstamumo rizikos įvertinimas, naudojant OAsys metodikÄ , buvo 25 balai, o Vilniaus pataisos namuose, dėl neaiÅ¡kių priežasčių – 31 balai.

Pažymi, kad du asmenys, nuteisti toje pačioje byloje, beje už sunkesnius nusikaltimus, jau paleisti lygtinai. 4.6. Pažymi, jog taikant jam lygtinį paleidimÄ bus pasiekta progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – nes gerės jo socialinė aplinka, stiprės socialinis ryÅ¡ys ir motyvacija bÅ«ti laisvėje, gerės ekonominiai rodikliai. Akcentuoja EŽTT sprendimo byloje Orchowski prieÅ¡ LenkijÄ , Nr. 17885/04 argumentus, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemÄ .

Pabrėžia, jog lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmių priemonių sistemai. Be to, jo manymu, prognozuojamas asmens elgesys laisvėje, turi būti įvertinamas pagal pastarojo elgesį įkalinimo įstaigoje.

5. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

6. Nuteistojo skundas atmetamas.

7. Apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020-07-01) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

9. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

10. Byloje nustatyta, kad Komisija 2020-07-13 nutarimu Nr. 59-147 nutarė nuteistajam K. Å . netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimÄ motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal OASys metodikÄ , galimybes nuteistÄ jį taisytÄ neizoliuotÄ nuo visuomenės. Apylinkės teismas pritarė Å¡iam Komisijos nutarimui.

11. PrieÅ¡ingai nuteistojo argumentams pastebėtina, kad sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo klausimÄ bÅ«tina įvertinti ne tik formaliuosius lygtinio paleidimo pagrindus, bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visÄ bausmės atlikimo laikÄ , taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiÅ«rį į darbÄ , nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ , socialinius ryÅ¡ius ir kitas aplinkybes.

BÅ«tent Å¡ie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sÄ lyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, priimant sprendimÄ dėl galimybės nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, negalima apsiriboti vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis ar režimo reikalavimų laikymusi.

Teisės aktai nenustato baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtÄ bausmę.

12. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, asmens bylos duomenis, skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad jog Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis K. Å . neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ ir dėl to nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. PrieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti visi reikÅ¡mingi duomenys, kurie turi bÅ«ti svarstomi sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taisyti nuteistus asmenis neizoliuotus nuo visuomenės, t. y. tiek neigiamai, tiek ir teigiamai, jį kaip asmenį charakterizuojančios aplinkybės, taip pat jo elgesys laisvės atėmimo metu bei iki bausmės atlikimo, nesuteikiant kuriai nors iÅ¡ aplinkybių grupės prioritetinę reikÅ¡mę viena kitos atžvilgiu.

Todėl nuteistojo teiginiai, kad apylinkės teismo nutartis neargumentuota ar joje padarytos prieštaringos išvados, atmetamas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

13. Jau pirmiau buvo pasisakyta, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali bÅ«ti vertinamos atsietai nuo jo asmenybės bei ankstesnio elgesio. Apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, kad pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikÄ didina K. Å . teistumas ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis, todėl tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. Pabrėžtina, kad K. Å . nuteistas už dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje, savo kaltės nepripažįsta iki Å¡iol, kintami kriminogeniniai veiksniai: nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, gyvenimo stilius ir draugai.

Nors skunde teigiama, kad K. Å . visas komisijų rekomendacijas įvykdė, tačiau bylos duomenys patvirtina prieÅ¡ingai: nuteistasis yra tik iÅ¡ dalies įvykdęs Komisijų rekomendacijas, iki Å¡iol nėra įvykdęs rekomendacijos įsidarbinti, darbui pataisos įstaigoje reiÅ¡kia skeptiÅ¡kÄ požiÅ«rį. K. Å . Komisijai teigė kreipęsis į VÄ® „MÅ«sų amatai“ dėl įdarbinimo, tačiau duomenų, kad jam bÅ«tų atsisakyta pasiÅ«lyti darbÄ , Komisijai nepateikė. Be to, šį argumentÄ nuteistasis pateikia jau ne pirmÄ kartÄ , tÄ patį sakė ir pirmesnėms Komisijoms, todėl Å¡ie jo teiginiai vertinami kaip deklaratyvÅ«s, o ne kaip realus nuteistojo siekis įsidarbinti.

Tai yra pažymėję ir Kauno bei Vilniaus apygardos teismai 2019-07-29 bei 2020-01-30 nutartyse dėl nuteistojo skundų. Viena iÅ¡ skirtų nuobaudų (Å¡iuo metu nebegalioja) yra paskirta bÅ«tent už atsisakymÄ siÅ«lomo darbo, o iÅ¡ asmens bylos duomenų matyti, kad K. Å . darbo pobÅ«džiui ir atlyginimui yra gana iÅ¡rankus. Tai leidžia manyti, kad savo požiÅ«rio į darbÄ K. Å . iÅ¡ esmės nesiekia keisti, juolab, kad jo padarytas nusikaltimas bÅ«tent ir susijęs su siekiu gauti pajamų. Visa tai rodo, jog nuteistasis turi galimybę mažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , iÅ¡ kurios 29 balai yra dinaminiai (yra galimybė mažinti).

Rekomendacijos, kaip nuteistasis gali mažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , pateikti Komisijos nutarime – t. y. atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, kurių K. Å . vengia.

14. Sutiktina su skundo argumentais, kad aplinkybės, jog K. Å . bausmės atlikimo metu yra ne vienÄ kartÄ skatintas, pastaruoju metu nebaustas, jį kaip asmenį teigiamai charakterizuojančios, yra svarbios. Tačiau, režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl tai nėra lemiama aplinkybė, svarstant dėl asmens lygtinio paleidimo. K. Å . stengiasi mažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , tačiau dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro didžiÄ jÄ dalį (net 29 balus iÅ¡ 31) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kas reiÅ¡kia, jog jie objektyviai gali bÅ«ti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. RizikÄ rekomenduojama mažinti atliekant nemokamus darbus pataisos įstaigoje.

15. Svarstant klausimÄ , ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtÄ bausmę.

Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi bÅ«ti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , galimybę jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir kt.

16. K. Å . skunde remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ETT) sprendimu byloje Orchowski prieÅ¡ LenkijÄ Nr. 17885/04. Pažymėtina, kad Å¡ie skundo argumentai yra identiÅ¡ki ankstesniojo nuteistojo skunde nurodytiems, į kÄ apygardos teismas jau motyvuotai atsakė 2020-01-30 nutartyje (bylos Nr. 1S-29-626/2020). Nesikartojant pasisakytina, kad EŽTT sprendime bei nagrinėjamoje byloje yra keliami skirtingi klausimai, nuteistojo motyvai neatitinka minėto sprendimo turinio, todėl jais apygardos teismui vadovautis nagrinėjant nuteistojo skundÄ teisinio pagrindo nėra.

17. Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumÄ , apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Komisijos priimtÄ nutarimÄ patikrino tinkamai, laikydamasis BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka vienos iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , Komisijos nutarimÄ tvirtinti atsisakė pagrįstai. Apygardos teismo manymu, nuteistasis pataisos namuose privalo ir toliau mažinti pakankamai didelę dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo K. Å . skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-25 nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Vitalija NorkÅ«naitė NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė