fe879018-e2ff-420a-8432-46e11f0f7b38 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Erinija Kazlauskienė                                           Civilinė byla Nr. 2A-1188-730/2014Teisėja Aldona Šukienė                                            (Proceso Nr. 2-57-3-00136-2013-3)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                               21.4; 121.18.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. spalio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AS „Merko Ehitus“ ieÅ¡kinį atsakovui BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ dėl sÄ skaitos ir pažymos pripažinimo negaliojančiomis, n u s t a t ė:

           ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė ab initio pripažinti negaliojančiomis 2011-11-24 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr.00135 ir pažymÄ Nr.

4. Nurodė, kad pažymoje nurodyta atliktų darbų vertė yra 241666,85 Lt, tačiau Å¡ie darbai nebuvo atlikti. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas neatlikęs atitinkamo įnaÅ¡o, kaip tai numato Jungtinės veiklos sutarties nuostatos ir CK normos, reikalauja atitinkamos dalies rezultato, tai yra, apmokėjimo pagal sÄ skaitÄ , todėl sÄ skaita ir pažyma 241666,85 Lt sumai yra pateiktos nesant pagrindo ir yra niekinės ab initio, nes darbai, už kuriuos reikalaujama apmokėti yra faktiÅ¡kai neatlikti. Plungės rajono apylinkės teismas 2014-04-04 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Pripažino ab initio negaliojančiomis 2011-11-24 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr.00135 ir pažymÄ Nr. 4 sumoje 241 666,85 Lt. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui AS „Merkus Ehitus“ 500 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad atliktų darbų priėmimas reglamentuojamas pagal pasiraÅ¡ytos Jungtinės veiklos sutartį ir netaikomos nuostatos, numatytos darbų priėmimui pagal rangos sutartis. Todėl atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovas darbus priėmė pasiraÅ¡ydamas atliktų darbų aktus, yra nepagrįstas.

Teismas nustatė, kad neatliktų darbų kaina yra 241 666,85 Lt. IeÅ¡kovo pateikta neatliktų darbų suvestinė, kurioje užfiksuoti neatlikti darbai bÅ«tent už tÄ laikotarpį, už kurį pateikta PVM sÄ skaita- faktÅ«ra Nr.00135. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo Jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta 2012-03-01, o PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr.00135 ir pažyma Nr. 4 pateikta už 2011 metų spalio – lapkričio mėnesius. Atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų.

Kadangi atsakovas neatliko pagal pasiraÅ¡ytÄ Jungtinės veiklos sutartį nurodytos vertės darbų (241666, 85 Lt), todėl be pagrindo Å¡iÄ sumÄ Ä¯rašė į 2011-11-24 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 00135 ir PažymÄ Nr.

4. Taip pat nurodė, kad atsakovo 2014-03-17 teismo posėdžio metu pateikti duomenys (UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-4847-619/2012, AS „Merko Ehitus“ praÅ¡ymas, nurodytoje byloje, bei praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ , raÅ¡tas dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo) yra pateikti kaip informacinio pobÅ«džio, todėl Å¡ioje byloje nenagrinėtini. Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas praÅ¡o Plungės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl to, ar atsakovas baigė vykdyti darbus pagal Å¡alių sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį, o dėl konkrečios atsakovo jau atliktos bei ieÅ¡kovui perduotos darbų dalies, dėl kurios pretenzijas ieÅ¡kovas ėmė reikÅ¡ti tik praėjus žymiam laiko tarpui nuo jų perdavimo, teigdamas, kad jie apskritai nebuvo atlikti.Pirmosios instancijos teismo pateikiamas atliktų darbų perdavimo sutapatinimas su rangos sutartimi nesuprantamas, kadangi remiantis ginčijamu teismo sprendimu reikėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad darbų jungtinės veiklos atveju perdavimas negalimas.Pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ bei pažeidė bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei jų patikimumÄ .Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ nevertino ieÅ¡kovo elgesio iki ieÅ¡kinio pateikimo bei jo elgesio bylos nagrinėjimo metu.Tai, jog ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė jungtinės veiklos sutartį bei pasirinko objektÄ užbaigti kitų subrangovų pagalba, nekeičia fakto, jog už dalį darbų, kuriÄ atliko atsakovas, ieÅ¡kovas privalo atsiskaityti.

Jungtinės veiklos sutarties vykdymo atveju priėmimo perdavimo akto sudarymas, juolab, darbų atlikimo faktÄ patvirtinant užsakovo UAB „Mažeikių vandenys“ paskirtam inžinieriui pagal FIDIC sutartį, sukÅ«rė Å¡alims teises ir pareigas. Nagrinėjamo ginčo atveju, prieÅ¡ingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, darbų neatlikimo faktÄ turi įrodyti bÅ«tent tas asmuo, kuris tvirtina, kad darbai yra neatlikti, taigi nagrinėjamos bylos atveju – ieÅ¡kovas.Teismas netinkamai vertino įrodymus bei jų patikimumÄ .

IeÅ¡kovo byloje pateikti bei pirmosios instancijos teismo vertinti neva atsakovo neatliktų darbų sÄ raÅ¡ai yra niekuo nepagrįsti bei ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai sukurti dokumentai. Tai, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į kitus subrangovus bei tai, kad Å¡ie atliko darbų objekte nereiÅ¡kia, jog buvo perdarinėjami atsakovo atlikti ieÅ¡kovui perduoti bei jo priimti darbai.Tas faktas, kad ieÅ¡kovas dirbo su kitais subrangovais niekaip neįrodo, kad darbai pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytus atliktų darbų aktus, patvirtintus FIDIC inžinieriaus, nebuvo atlikti.Vertinant ieÅ¡kovo elgesį nagrinėjamo ginčo atveju pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovas savo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus atsisakė, o įrodinėjimÄ grindė tik savo paties suraÅ¡ytais dokumentais.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai identifikavo tarp Å¡alių kilusio ginčo esmę bei į jÄ Ä¯sigilino. Teismas teisingai konstatavo, kad tarp Å¡alių susiklostė ne rangos, o jungtinės veiklos santykiai. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. IÅ¡nagrinėjus ir iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Tiek tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintÄ galimybę šį interesÄ Ä¯gyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginÄÄ . Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiÅ¡kais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiÅ¡kų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus turi savarankiÅ¡kÄ , ginčo Å¡alims prieÅ¡pastatomÄ , materialinę teisę į ginčo dalykÄ , todėl jÄ gali ginti naudodamiesi visomis Å¡alių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo bÅ«dÄ (pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naujÄ procesÄ ).

Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).

Ä®statymo draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), Å¡is įstatymo imperatyvas sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ . CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“.

Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Ä®statyminės sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).Nustatyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ (toliau-Lizingas) ir UAB „Vakarų inžineriniai“ tinklai“ 2011-05-10 sudarė faktoringo sutartį, kuria Lizingas įsipareigojo teikti UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ finansavimÄ , o pastaroji įsipareigojo perleisti ieÅ¡kovui teisę reikalauti iÅ¡ pirkėjų apmokėti įsiskolinimus už prekes.

Remiantis Faktoringo sutartimi UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ perleido Lizingui teises pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VIT Nr. 00135, kurios suma 569 628 Lt. Lizingas yra iÅ¡mokėjęs UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ 398 739,66 Lt faktoringo avansÄ . 2011-05-10 Lizingas ir A. P. sudarė laidavimo sutartį, kuria A. P. laidavo už tinkamÄ UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prievolių pagal faktoringo sutartį įvykdymÄ . 2011-05-10 analogiÅ¡ka laidavimo sutartis sudaryta ir tarp Lizingo bei V.

P.. Minėtoje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad sutartimi naujajam kreditoriui perleidžiamos visos reikalavimo teisės į skolininkÄ pagal Faktoringo sutartį ir SÄ skaitÄ , Lizingas Sutartimi perduoda naujajam kreditoriui ir visas teises, kylančias iÅ¡ Sutarties 1.3 punkte iÅ¡vardintų užtikrinimo priemonių (t. 2, b. l. 86, 87). 2012-02-26 UAB „Merko statyba“ ir UAB „Swedbank lizingas“ pasirašė sutartį Nr. SL-S/13-14 dėl teisių ir pareigų pagal faktoringo sutartį perleidimo ir perėmė visas Lizingo teises ir pareigas pagal Lizingo ir UAB „Vakarų inžineriniai“ tinklai 2011-05-10 pasiraÅ¡ytÄ faktoringo sutartį Nr. 511018/1 (t. 2, b. l. 85).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2011-11-24 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros VIT Nr.00135 apmokėjimo. Taigi esant tokiai situacijai, kai remiantis minėta Faktoringo sutartimi UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ perleido teises UAB „Swedbank lizingas“ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VIT Nr. 00135, A. P. ir V. P. laidavo už tinkamÄ prievolių pagal laidavimo sutartį įvykdymÄ , o UAB „Merko statyba“ perėmė visas Lizingo teises ir pareigas pagal Lizingo ir UAB „Vakarų inžineriniai“ tinklai 2011-05-10 pasiraÅ¡ytÄ faktoringo sutartį Nr. 511018/1, minėti asmenys į bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nes teismo sprendimu patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį A.

P. ir V. P. kaip laiduotojams, o UAB „Merko statyba“ kaip teisių ir pareigų perėmėjui pagal Lizingo ir UAB „Vakarų inžineriniai“ tinklai 2011-05-10 pasiraÅ¡ytÄ faktoringo sutartį Nr. 511018/1, bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos Å¡ių asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Tačiau teismas Å¡ių asmenų neįtraukė į bylÄ trečiaisiais asmenimis. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, gali bÅ«ti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo Å¡iam asmeniui ir nė viena iÅ¡ Å¡alių nepraÅ¡o įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylÄ savo iniciatyva.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylÄ trečiųjų asmenų, t. y.

Å¡is proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesÄ asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylÄ bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. A. P. ir V. P. bei UAB „Merko statyba“ įtraukus į bylÄ trečiaisiais asmenimis, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jie įgytų Å¡alies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme.

Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens materialiųjų teisių ir pareigų.Be to, nustatyta, kad UAB „Vakarų inžinerinių tinklai“ 2011-11-24 pateikė IeÅ¡kovui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr.00135 (t. 1 l.

41) su nuoroda, kad reikalavimas pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ yra perleistas ir mokėjimas turi bÅ«ti atliktas „Swedbank“, AB ir pažymÄ Nr. 4 (t. 1, b.l.42-43), kurioje nurodyta darbų kaina pagal sutartį ir pakeitimus. Nurodytoje sÄ skaitoje yra atžyma, kad sÄ skaita-faktÅ«ra ieÅ¡kovui pateikta 2012-01-09 ir apie tai padarytas įraÅ¡as, patvirtintas ieÅ¡kovo atstovo R. N.. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas neatliko darbų už 241666,85 Lt , kurie yra įtraukti į 2011-11-24 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr.00135.

Atsakovas teigė, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr.00135 iÅ¡raÅ¡yta už atliktus darbus pagal abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytus aktus, remiantis Jungtinės veiklos sutarties bei susitarimų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog neatliktų darbų kaina yra 241 666,85 Lt, vadovavosi ieÅ¡kovės pateikta neatliktų darbų suvestine (t. 1, b. l. 108-130, 131-135, 136-141). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 straipsniai).

Laikydamasis Å¡ių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ turi visapusiÅ¡kai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis Å¡alys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡tyrus bylos duomenis, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundÄ argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ vadovavosi tik ieÅ¡kovo pateiktomis suvestinėmis, kurių tikrumas net nepatvirtintas jas sudariusių asmenų paraÅ¡ais (t. 1, b. l. 108-130, 131-135, 136-141), kai tuo tarpu, PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, serija VIT Nr. 00135 (t. 1, b. l.

41) nurodyta, kad darbai atlikti, kokybiÅ¡ki ir tinkami pagal Rangos sutartį ir užsakovo reikalavimus, minėta sÄ skaita ir pažyma Nr. 4 (t. 1, b. l. 42-43), yra pasiraÅ¡ytos ir patvirtintos abiejų Å¡alių paraÅ¡ais, todėl Å¡iuo atveju teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visus įrodymus bei paÅ¡alino prieÅ¡taravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis).

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių pripažįstant ieÅ¡kovo reikalavimÄ pagrįstu, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų dėl darbų pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VIT Nr. 00135 atlikimo ir apmokėjimo, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 179 straipsnis numato teismo veiksmus įrodinėjimo procese, tai yra, tam kad bÅ«tų galima priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , teismui numatyta galimybė, nepažeidžiant rungtyniÅ¡kumo principo, įtakoti Å¡alių veiksmus įrodinėjimo procese.

Å iame straipsnyje numatyta, kad <...> jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Å¡ia įstatymo nuostata, nors buvo pagrindas jÄ taikyti.Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir iÅ¡tyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas.

Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovo nurodytų atsikirtimų pagrįstumÄ , turi iÅ¡nagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Erinija Kazlauskienė Kolegijos teisėjos                                       Raimonda Andrulienė                                                                                                Alona Romanovienė                         Â