fe84727a-7dde-4d86-8d20-c8eccc8f822e · Klaipėdos apygardos teismas

Civ                                 Civilinė byla Nr. e2A-954-524/2017                                       (Proceso Nr. 2-06-3-08326-2016-9) Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjo Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės R.

G. ieÅ¡kinį atsakovams S. S., D. S. dėl skolos priteisimo, ir ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Â dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimo,              n u s t a t ė : I . Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 5260,00 Eur skolÄ , 3,06 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 5260,00 Eur sumos nuo 2016-03-21 iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, priteisti iÅ¡ atsakovo D. S. 2720,00 Eur skolÄ , 3,06 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 2720,00 Eur sumos nuo 2016-03-01 iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2015-05-25 iki 2016-03-21 savo dukteriai S. S. ir jos sutuoktiniui D. S. paskolino 5260,00 Eur, kurie buvo skirti jų Å¡eimos pragyvenimo iÅ¡laidoms. Ji taip pat paskolino 2720,00 Eur atsakovo D. S. kelionėms į užsienį, t. y. 2014 metais ji perdavė atsakovui 2220,00 Eur, 2016-03-01 – 500,00 Eur. IeÅ¡kovė nurodė, kad skolindama pinigus atsakovams jais pasitikėjo ir tikėjosi, jog skolÄ pastarieji grÄ Å¾ins, todėl raÅ¡ytinės sutarties Å¡alys nesudarė. Kadangi atsakovas D.

S. gyvena ir dirba užsienyje bei gauna nemažas pajamas, ji kreipėsi į atsakovus su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau atsakovai skolos jai negrÄ Å¾ino.Atsakovas D. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės yra nepagrįstos, ji paskolos atsakovams suteikusi nebuvo. 2016-05-13 jis kartu su sutuoktine S. S. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Å iame praÅ¡yme nei jis, nei sutuoktinė nenurodė, kad jie turi įsiskolinimÄ kreditorei R. G., t. y. ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės reikalavimas jam tapo žinomas tik tuomet, kai ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė kreditinį reikalavimÄ santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė                       2016-06-01 pareikÅ¡dama kreditinį reikalavimÄ santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad 7980,00 Eur skolos reikalauja solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų, o pateikdama ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje nurodė, kad praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 5260,00 Eur skolos, o likusiÄ 2720,00 Eur skolos dalį praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo.

Pažymėjo, jog 2014 metais jis iÅ¡ tiesų vyko dirbti į NorvegijÄ , tačiau piniginės lėšos, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, jam nebuvo reikalingos, kadangi visas iÅ¡laidas, susijusias su darbu, kompensavo ir apmokėjo darbdavys. Jis apmokėjo atsakovo kelionę į NorvegijÄ , iÅ¡laidas bÅ«sto nuomai ir maistui ir vėliau Å¡ios iÅ¡laidos buvo iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ darbo užmokesčio, dėl to jis gavo mažesnį darbo užmokestį. Be to, ieÅ¡kovės nurodyta 2720,00 Eur suma vertintina kaip didelė, todėl nėra aiÅ¡ku, kam vienam asmeniui, į užsienį vykstančiam dirbti be Å¡eimos, bÅ«tų reikėję tiek piniginių lėšų.

Laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2016 metų kovo mėnesio jis kartu su sutuoktine gyveno ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame JÅ«ros g. 19-6, Klaipėdoje. Å iame bute už savo pinigines lėšas jis atliko remontÄ , pirko namų apyvokos daiktų.Atsakovė S. S. atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad iki sÅ«naus gimimo                   (duomenys neskelbtini) atsakovas D.

S. vykdavo dirbti į užsienį. Gimus sÅ«nui, nuo 2015 metų balandžio ar gegužės mėnesio atsakovas dirbti į užsienį nebevažiavo iki 2016 metų kovo mėnesio, kadangi nebuvo darbo, todėl Å¡eimai trÅ«ko piniginių lėšų pragyvenimui ir ji kartu su atsakovu skolinosi pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pažymėjo, kad kiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovė, paskolinusi pinigų, apie tai pasižymėdavo savo užraÅ¡uose. Atsakovė nurodė, kad piniginių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės jie skolindavosi ir anksčiau, tačiau visuomet skolÄ grÄ Å¾indavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-13 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 745,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui D. S..Teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė. Teismas nustatė aplinkybes, jog ieÅ¡kovė atsakovams teikė pinigines lėšas, tačiau teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovams gyvenant santuokoje ieÅ¡kovė teikė jiems tam tikras pinigines lėšas kaip paramÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                   2017-02-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Teigia, kad ginčas byloje kilęs iÅ¡ paskolos teisinių santykių. Pinigai atsakovams buvo skolinami pragyvenimo iÅ¡laidoms ir atsakovui jo kelionėms į NorvegijÄ . Pinigų teikimo faktas byloje įrodytas, nenuginčytas.

Atsakovai neturėjo lėšų pragyvenimui. Atsakovas neįrodė, kad turėjo santaupų, atitinkamų įrodymų nebuvo pateikta ir teismas jų nevertino. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas ir neteisėtas iÅ¡vadas.Atsakovo D. S. atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Mano, kad ieÅ¡kovė siekia suklaidinti teismÄ , teikia tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie atsakovo darbÄ ir gaunamas pajamas. Pažymi, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010-06-12 iki 2015-12-29 gaudavo pajamas, kurių dydis vidutiniÅ¡kai kas mėnesį virÅ¡ijo vienÄ tÅ«kstantį eurų. Minėtų pajamų buvo pakankamai pragyventi. Taip pat pažymi, kad raÅ¡ytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, neįrodyta, kad atsakovės tariamai pasiskolinti iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams, todėl atsakovas jų grÄ Å¾inti neprivalo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Ieškovė nurodo, jog laikotarpiu nuo 2015-05-25 iki 2016-03-21 savo dukteriai S. S. ir jos sutuoktiniui D. S. paskolino 5260,00 Eur, kurie buvo skirti jų šeimos pragyvenimo išlaidoms. Ji taip pat nurodo, jog paskolino 2720,00 Eur atsakovo D. S. kelionėms į užsienį, t. y. 2014 metais ji perdavė atsakovui 2220,00 Eur, o 2016-03-01 – 500,00 Eur. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja atsakovės S. S. paaiškinimu, jos sudarytu išrašu, įrodančiu, jog 3420 Eur lėšų buvo suteikta pragyvenimui, atsakovų sunkia turtine padėtimi bei savo paaiškinimu.

Ä®vertinus paminėtus įrodymus bei atsakovų 2016-05-13 pateiktÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje atsakovai nenurodė kreditorės ieÅ¡kovės, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ie ieÅ¡kovės įrodymai nėra pakankami nustatyti, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės nurodoma sumos paskirtis buvo parama dukros Å¡eimai.Teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti.

Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008;                               2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).Sutartis dėl ieÅ¡kovės įrodinėjamo pinigų perdavimo buvo sudaryta žodine forma, nes ieÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinės sutarties ar pinigų pervedimo per banko įstaigÄ dokumentų, nurodančių tokių pervedimų paskirtį, todėl Å¡ių aplinkybių įrodinėjimas sunkus.

CK 1.72 str., 1.73 str. 1 d. 1 p. numato sudarytų tarp fizinių asmenų sandorių, kurių suma nevirÅ¡ija 1500 Eur, žodinę formÄ , tačiau byloje turi bÅ«ti įrodymų Å¡ioms aplinkybėms įrodyti. IeÅ¡kovei iÅ¡kėlus ginÄÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo, taikytinos 6.871 str. 1 d. nuostatos, nustatančios, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 Eur. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje suformulavo du reikalavimus dėl 5260 Eur paskolos priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų ir 2720 Eur paskolos priteisimo iÅ¡ atsakovo, tačiau Å¡ioje byloje į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯eina ir Å¡alių susitarimas ginčo sumÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei solidariai.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovui paskolino 2720,00 Eur kelionėms į užsienį, t. y. 2014 metais ji perdavė atsakovui 2220,00 Eur, 2016-03-01 – 500,00 Eur, todėl įvertinus paminėtÄ teisės normÄ , žodine paskolos sutarties forma galėtų bÅ«ti įrodinėjama tik paskolos dalis dėl 500 EUR, jeigu bÅ«tų pakankamai įrodymų dėl atsakovo įsipareigojimo Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. Atsakovas neigia pinigų perdavimo faktÄ , susitarimÄ grÄ Å¾inti ginčo sumÄ kaip skolÄ , byloje nėra net jokių netiesioginių ieÅ¡kovės įrodymų jos įrodinėjamiems mokėjimams kaip paskolai pagrįsti, todėl tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas nėra pakankamas įrodymas jos nurodomai aplinkybei įrodyti (CPK 177 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovų 2016-05-13 sudarytÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje abu atsakovai ieÅ¡kovės nenurodė kreditore iÅ¡tuokos byloje, kuri yra sustabdyta iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo.Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ , yra reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, pavartoti terminai, gramatinės raiÅ¡kos formos, taip pat sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , aplinkybės dėl kreditoriaus ar skolininko sutarties originalo turėjimo, įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, palÅ«kanų mokėjimas, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų ir kt.).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų duomenų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sÄ lygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

Tačiau Å¡ioje byloje nėra jokio pakankamo įrodymo, jog atsakovai buvo įsipareigoję ginčo sumÄ grÄ Å¾inti kaip pasiskolintÄ . Bylos vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas – atsakovės S. S. sudarytas iÅ¡raÅ¡as – įrodo ginčo pinigų  paskirtį – pragyvenimui, o ne paskolÄ . Å is iÅ¡raÅ¡as yra šalių nepasiraÅ¡ytas, jį tik sudarė atsakovė S. S..Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp Å¡alių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia sukurti ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Byloje ieškovės paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, jog perduodant pinigus dukros šeimai šalių valia buvo nukreipta sukurti paskolos teisinius santykius.

Pinigų pervedimas ar jų perdavimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolių, susijusių su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės, parama Å¡eimos nariams ir kt. Teisme iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) nenustatytas paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo Å¡alių.Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles.

Sutuoktinių bendrosios prievolės gali būti dalinės arba solidariosios. Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje                                       Nr. 3K-P-186/2010). Kvalifikuodamas sutuoktinių turtines prievoles teismas pirmiausia identifikuoja ginčo santykį – ar ginčas kilo tarp kreditoriaus ir vieno ar abiejų sutuoktinių, ar tarp sutuoktinių        (2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

IeÅ¡kovė ginčo sumos dalį – 5260 Eur praÅ¡o priteisti kaip solidariÄ jÄ prievolę ir ieÅ¡kovės nurodyta solidarioji bendraskolė – ieÅ¡kovės dukra nurodo, jog ji pripažįsta prievolę, todėl darytina iÅ¡vada, jog ginčo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nėra. Byloje nesant pakankamai įrodymų konstatuoti, jog ieÅ¡kovė yra atsakovų su solidaria reikalavimo teise kreditorė ir atsakovo kreditorė, nėra pagrindo Å¡ioje byloje taikyti CK 6.12 str. 1 d. ir laikyti, kad atsakovės S. S. prievolės pripažinimas taikomas ir kitam atsakovui, nes byloje neįrodyta, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis.

Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrÄ sias svarba ne kartÄ akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikÅ¡mingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobÅ«dį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iÅ¡ sutuoktinių (plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau Å¡is teisinis reglamentavimas taikomas prievolėms, kurių buvimo tarp Å¡alių ieÅ¡kovė neįrodė Å¡ios nutarties 12–14 p. motyvais.Ä®vertinusi anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme                Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti D. S. iÅ¡ R. G. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos teisėjai                                                                                       Irma Čuchraj                                                                                                            Erika MisiÅ«nienė                                                                                                            Almantas Padvelskis                                                                                                                                                 Â