2026-03-16 Nr. CB-1499-2-53-3-00116-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-783

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00116-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 25 d. paduotu atsakovo A. L. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo.

Panevėžio apygardos teismas 2026 m. sausio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškovė pasirinko tik vieną pažeistų teisių gynimo būdą – pareigos įvykdymo natūra gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 punktas) ir nereikalavo spręsti civilinės atsakomybės klausimo. Apeliacinės instancijos teismas sutapatino šiuos du pažeistų teisių gynimo būdus, jų taikymui reikalingas sąlygas. Teismas vertino aplinkybes, susijusias su civilinės atsakomybės taikymu – sutarties pažeidimu (pareiga prijungti tinklus) – ir jas pripažino atsakovo pagrindinės pinginės prievolės ieškovei atsiradimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), ir jas kvalifikuodamas kaip pagrindą priteisti įvykdyti pareigą natūrą (CK 1.138 straipsnio 4 punktas), pats suformulavo ieškinio dalyką ir savo esme taikė kitą, nei prašė ieškovė, pažeistų teisių gynimo būdą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią teismas negali pats nei suformuoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

2. Teismai priėmė siurprizinį sprendimą. Tiek sprendimas (jo dalis dėl skolos apimties, pagrindo), tiek nutartis (dėl prievolės pagrindo) grindžiami aplinkybėmis dėl kurių atsakovas negalėjo išsamiai pasisakyti ir kurios prieštarauja ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Teismas nenustatė atsakovo prievolės turinio. Sprendime nėra nurodyta, už kurį konkrečiai mėnesį buvo teiktos paslaugos, taip pat neįvardyta tiksli suma, kurią atsakovas yra skolingas ieškovei. Pirmosios instancijos teismas atliko daug įvairių ir neaiškių aritmetinių veiksmų, kurių ieškovė nebuvo nurodžiusi bylos nagrinėjimo teisme metu, kuriais negrindė ieškinio ir kurie nebuvo vertinami bylos nagrinėjimo metu. Teismas, sukurdamas savarankišką ieškinio patenkinimo argumentaciją, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti, pažeidė dispozityvumo principą, priėmė siurprizinį sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 34 Eur (trisdešimt keturis) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 24 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimu nurodymu Nr. (nenurodytas).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas