fe810b82-7d92-49a5-a6eb-4cef6695ef91 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-260-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01469-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – R.S., atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 15 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3-4) nurodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. 3 lokalinio sektoriaus gyvenamosiose patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 su 12-14 nuteistųjų neužtikrinant minimalaus gyvenamosios patalpos ploto, be to, dalį ploto užėmė baldai.

Gyvenamosios patalpos grindys buvo iÅ¡puvusios, linoleumas iÅ¡plyšęs, po juo knibždėjo tarakonai, sienos ir lubos aptrupėję, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, todėl nuolat bÅ«davo didelė drėgmė, kadangi žiemÄ radiatoriai Å¡ildo silpnai, patalpos temperatÅ«ra neatitiko higienos normų reikalavimų, apÅ¡vietimas buvo silpnas, todėl nebuvo įmanoma tinkamai skaityti, raÅ¡yti ar užsiimti kita veikla. Pastatas, kuriame pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, buvo senas, jo konstrukcijose yra asbesto.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ â€“ didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , sutriko visavertis gyvenimas, prarado socialinius įgÅ«džius, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai. Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-14) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 1-me sektoriuje ir 2016 m. gegužės 4 d. buvo paskirtas į 3 bÅ«rio 31 brigadÄ , 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 35,62 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų.

Nuo 2018 m. birželio 12 d. – į 3 bÅ«rio 31 brigadÄ 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 35,62 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų. Minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose ploto norma pažeista nebuvo. Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Be to, ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Nurodė, kad nuteistiesiems yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. Laikantis PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių bÅ«rių virÅ¡ininkai ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems.

Dalyvaujant pareigÅ«nams, kamerų budėtojai nuolat palaiko Å¡varÄ patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Jei bÅ«riuose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų bÅ«ti blogo kvapo ar atsirasti pelėsis. Jei patalpose buvo pelėsis, reiÅ¡kia pareiÅ¡kėjas netinkamai atliko savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamo patalpų įrengimo, pelėsio ar drėgmės į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.

Nurodė, kad pataisos namuose avarinės arba antisanitarinės bÅ«klės gyvenamųjų patalpų nėra. Ä®staigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Ūkio skyrius iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundų dėl per mažo apÅ¡vietimo negavo. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant bÅ«tinumui, pagal jų praÅ¡ymus nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai.

Pareiškėjas su skundais dėl šalčio į Ūkio skyrių nesikreipė. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių.

PravieniÅ¡kių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai įstaigoje atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija atliekama tik tose patalpose, kuriose bÅ«na pastebėti kenkėjai. Patalpose, kuriose kenkėjų nepastebėta, darbai neatliekami. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ .

Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose, pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. PareiÅ¡kėjas su skundais, kad atlikus kenkėjų naikinimÄ jų vis tiek yra į Ūkio skyrių nesikreipė. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl patiriamo orumo pažeminimo, streso, depresijos, dvasinių iÅ¡gyvenimų, bendravimo sumažėjimo, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus dėl akių aÅ¡arojimo bei paraudimo kreipėsi du kartus, į gydytojÄ psichiatrÄ kreipėsi 7 kartus, iÅ¡ jų kelis kartus dėl nemigos, taip pat du kartus dėl padidėjusio jautrumo ir dirglumo. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. birželio 11 d. atliko laisvės atėmimo bausmę 1 sektoriaus 3 bÅ«rio 31 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,62 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. liepos 15 d. pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 1-o sektoriaus 3 bÅ«rio 31 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,32 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 15, 18, 19-20).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę gyvenamosiose patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 periodiÅ¡kai gyveno 12-14 nuteistųjų. Ginčo dėl gyvenamųjų patalpų ploto, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nėra. Atsakovo 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 61-2330, kurioje nurodytas įrengtų miegamųjų vietų skaičius pareiÅ¡kėjo gyvenamose patalpose, taip pat nurodyta, jog pataisos įstaiga neturi norminių teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pareigos kaupti bei saugoti informacijÄ apie tai, kiek kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje buvo miegamųjų vietų per tam tikrÄ laikotarpį, todėl informacija apie miegamų vietų skaičių pateikiama pažymos suraÅ¡ymo dienai (b. l. 18).

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog gyvenamosiose patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 periodiÅ¡kai gyveno 12-14 nuteistųjų, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jei atsakovas nurodo, jog duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo bausmės atlikimo metu ginčo laikotarpiu gyveno pataisos įstaigos gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, o informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikta remiantis atsakymo parengimo dienos duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis šio pobūdžio bylose, pripažįstama, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas gyvenamojoje patalpoje, t. y.

Å¡ios aplinkybės vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai ir pripažįstamas minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo pažeidimas (žr. 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3850-525/2018). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ konstatuotina, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimo, jog jam atliekant bausmę 3 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose gyveno 12-14 žmonių. Taigi, gyvenamųjų patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 plotui esant 35,62 kv. m (b. l.

19) ir jose gyvenant 12-14 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 2,54 kv. m iki 2,97 kv. m gyvenamojo ploto, atitinkamai vienam asmeniui trÅ«ko nuo 0,13 kv. m iki 0,56 kv. m gyvenamojo ploto. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas jam kalint PravieniÅ¡kių PN-AK aukščiau įvardintose gyvenamosiose patalpose. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pažymėtina, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡Â LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ Â D. prieÅ¡Â RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Â A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi bÅ«ti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį.

Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trÅ«kumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tačiau Å¡io pažeidimo prezumpcijÄ galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trÅ«kumÄ . 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijÄ paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai:

1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis;

2) vienam asmeniui tekusio ploto trÅ«kumÄ kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų;

3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sÄ lygas bloginančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui 457 dienas PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis kaip 3,1 kv. m. PareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, kurį pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali bÅ«ti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotÄ pareiÅ¡kėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimÄ Â S. ir D. prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 71024/13, 71974/13)).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Å¡ie laikymo sÄ lygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ kitų netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų. Nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, sienos, lubos ir grindys blogos bÅ«klės, nebuvo ventiliacijos, todėl nuolat buvo didelė drėgmė, nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra žiemos metu, apÅ¡vietimas buvo silpnas.

PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 11 d. pažyma Nr. 88-479 (b. l. 19-20) patvirtina, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas atidarant langÄ , taip iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drėgmės bei pelėsio veisimosi patalpoje, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pataisos namuose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose.

Valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandėlio paima ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems iÅ¡duoda Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai. Nagrinėjamame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamÄ sias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl Å¡varios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (iÅ¡ jų ir pareiÅ¡kėjo) valinių veiksmų.

PravieniÅ¡kių PN-AK negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. 88-479 taip pat nurodyta, kad įstaigoje avarinės arba antisanitarinės bÅ«klės gyvenamųjų patalpų nėra, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamose patalpose, užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ .

Pažymėtina, kad pareiškėjui laikymo Pravieniškių PN-AK metu nesiskundus dėl pelėsio veisimosi, sienų, lubų ir grindų būklės, ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, netinkamos temperatūros, apšvietimas silpno apšvietimo, teismo vertinimu, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Be to, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šiuos argumentus, tačiau nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės. Todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio veisimosi, sienų, lubų ir grindų būklės, ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, netinkamos temperatūros, silpno apšvietimo, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudarę 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ Nr. 76-203 (b. l. 21-24). Å ia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Ä® bylÄ pateikti Darbų atlikimo aktai ir Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai patvirtina, jog sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi (b. l. 25-29).

Aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, Å¡varos ir tvarkos patalpose palaikymui. Pažymėtina, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieÅ¡epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Be to, teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie parazitų buvimÄ bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl parazitų (tarakonų) buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas skundžia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pastato, kuriame gyveno, konstrukcijose buvo asbesto.

Ä® bylÄ pateikta PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. pažyma Nr. 88-479 patvirtina, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga bÅ«tų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių (b. l. 19-20). Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai. PareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo nekonstatuotini.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismas, iÅ¡analizavęs reikÅ¡mingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiÅ¡kėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę.

PareiÅ¡kėjas į gydytojÄ psichiatrÄ yra kreipęsis dėl nemigos, padidėjusio jautrumo bei dirglumo, tai, teismo vertinimu galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sÄ lygos (b. l. 12, 16), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, teismų panaÅ¡iose ir analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2434-492/2017), kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 3199 Eur suma.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R.S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R.S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 3199 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt devynis eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Algis Markevičius