Lithuanian court dismisses appeal to confirm invalidity of investment contracts due to lack of fraud evidence.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the plaintiffs' appeal, upholding the first-instance judgment that confirmed the validity of their investment contracts with the bankrupt bank. The plaintiffs argued the contracts were invalid due to the bank's misleading practices and their status as average consumers, but the court found no evidence of fraud or deception. Consequently, the court ruled that the plaintiffs' own economic interest in higher returns justified their participation without requiring special protection.
Legislator headnote
AI generatedCivil Code Art. 1.91; Civil Procedure Code Art. 326(1)1pt, 331: Contracts concluded by adults with no evidence of fraud or deception remain valid, even if the counterparty is a financial institution, as the adult party is presumed capable of assessing risks.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. e2A-278-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01285-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.3.1.; 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 2.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Godos AmbrasaitÄs - BalynienÄs, Virginijos ÄekanauskaitÄs ir Dalios KaÄinskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja),teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovų A.
G. J., Z. P., L. P., V. Å . ir I. D. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsÄjo 21 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-2725-392/2016 pagal ieÅ¡kovų A. G. J., Z. P., L. P., V. Å ., I. D. ir V. Ä. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dÄl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarÄių pripažinimo negaliojanÄiomis ir restitucijos taikymo, treÄiasis asmuo valstybÄs įmonÄ âIndÄlių ir investicijų draudimasâ.             TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
GinÄo esmÄ IeÅ¡kovai A. G. J., Z. P., L. P., V. Å ., I. D. ir V. Ä. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2016-04-12 patikslinÄ, praÅ¡Ä:
1) pripažinti negaliojanÄia A. G. J. su atsakove BAB banku Snoras 2011-04-18 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110418L990006 bei taikyti restitucijÄ â pripažinti ieÅ¡kovo A. G. J. sumokÄtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ (39 998,96 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis jo asmeninÄje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indÄlių draudimas pagal IndÄlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau â ir IÄ®IDÄ®);
2) pripažinti negaliojanÄiomis Z. P. su atsakove BAB banku Snoras 2011-07-14 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110714P990007 ir 2011-07-20 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110720P990001 bei taikyti restitucijÄ â pripažinti ieÅ¡kovÄs Z. P. sumokÄtas pagal Å¡ias sutartis sumas (4 998,84 Lt ir 4 999,42 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis jos asmeninÄje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indÄlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;
3) pripažinti negaliojanÄia L. P. su atsakove BAB banku Snoras 2011-03-01 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110301V99002 bei taikyti restitucijÄ â pripažinti ieÅ¡kovÄs L. P. sumokÄtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ (100 060,36 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis jos asmeninÄje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indÄlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;
4) pripažinti negaliojanÄia V. Å . su atsakove BAB banku Snoras 2011-09-09 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110909L990006 bei taikyti restitucijÄ â pripažinti ieÅ¡kovÄs V. Å . sumokÄtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ (19 996,94 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis jos asmeninÄje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indÄlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;
5) pripažinti negaliojanÄia I. D. su atsakove BAB banku Snoras 2011-06-27 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110627P990002 bei taikyti restitucijÄ â pripažinti ieÅ¡kovÄs I. D. sumokÄtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ (4 499,92 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis jos asmeninÄje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indÄlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;
6) pripažinti negaliojanÄia V. Ä. su atsakove BAB banku Snoras 2011-03-07 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110307P9900002 bei taikyti restitucijÄ â pripažinti ieÅ¡kovo V. Ä. sumokÄtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ (4 499,05 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis jo asmeninÄje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indÄlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;
7) priteisti iÅ¡ atsakovÄs ir treÄiojo asmens ieÅ¡kovų patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, įpareigojant atsakovÄ BAB bankÄ Snoras iÅ¡ jos priteistas iÅ¡laidas apmokÄti iÅ¡ administravimui skirtų lÄšų.IeÅ¡kovų teigimu, ginÄo sutarÄių sudarymo metu jie nebuvo supažindinti su investavimo į obligacijas rizikomis. AtsakovÄ, priimdama lÄÅ¡as pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, Å¡iose sutartyse aiÅ¡kiai ir suprantamai nenurodÄ, kad pagal Å¡ias sutartis priimamoms lÄÅ¡oms nebus taikomas indÄlių draudimas.
IeÅ¡kovus sudaryti ginÄijamas sutartis įkalbÄjo banko darbuotojai, kurie sutarÄių sudarymo metu ieÅ¡kovams tvirtino, jog obligacijos yra analogiÅ¡kos indÄliams, kad jos taip kaip indÄliai yra apdraustos indÄlių draudimu. Taigi ieÅ¡kovai ginÄijamus sandorius sudarÄ dÄl esminio suklydimo, kurį nulÄmÄ atsakovÄs BAB banko Snoras neteisÄti veiksmai (CK 1.90 str.), ir dÄl apgaulÄs (CK 1.91 str.).IeÅ¡kovas A. G. J. nurodÄ, kad yra įgijÄs specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , turi invalidumÄ .
Sudarant indÄlio sertifikato ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, ieÅ¡kovui buvo 77 metai. Po banko Snoras bankroto, kai ieÅ¡kovas sužinojo, kad yra įsigijÄs nedraustus banko produktus, jį iÅ¡tiko infarktas. IeÅ¡kovÄ Z. P. nurodÄ, kad pagal profesijÄ ji yra istorijos mokytoja. Nuo 2000 m. niekur nebedirba, yra pensininkÄ. Sudarant indÄlio sertifikato ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovei buvo beveik 80 metų. IeÅ¡kovÄ L. P. nurodÄ, kad po skyrybų su ja liko augti du nepilnameÄiai vaikai, norÄjusi Å¡iuos pinigus saugiai atidÄti jų ateiÄiai, didžiÄ jÄ dalį skirti mokslams ir gyvenimo pradžiai.
IeÅ¡kovÄ L. P. pagal profesijÄ yra pedagogÄ ir Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini) leidykloje. IeÅ¡kovÄ V. Å . nurodÄ, jog yra įgijusi specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesija â pramoninių prekių žinovÄ, dirba lopÅ¡elyje-darželyje Å«kvede. IeÅ¡kovÄ I. D. nurodÄ, kad ji yra įgijusi specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesija â bendrosios praktikos slaugytoja, dirba ligoninÄje slaugytoja. IeÅ¡kovas V. Ä. nurodÄ, kad yra baigÄs Vilniaus elektromechanikos technikumÄ ir įgijÄs techninį iÅ¡silavinimÄ , dirba elektriku.
NÄ vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų anksÄiau nÄra turÄjÄs investavimo patirties.                                                                                           Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2016-09-21 sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.Priimdamas tokį sprendimÄ teismas vadovavosi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kad, įgydamas obligacijÄ , asmuo prisiima ir obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ .
Å i rizika Europos Parlamento ir Tarybos 1997-03-03 direktyvos 97/9/EB dÄl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau â ir Investuotojų direktyva) prasme nÄra priskirta prie draudimo objektų. Teismas nurodÄ, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigianÄios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis paÄiomis aplinkybÄmis.Nors svarbu atsižvelgti į tai, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, ne kiekvienÄ kartÄ neteisÄtÄ finansų tarpininko elgesį, netinkamai informuojant investuotojÄ , galima laikyti esmine aplinkybe, dÄl kurios sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojanÄia dÄl suklydimo.
Pagal tokius vertinamuosius krtiterijus teismas įvertino ir ieÅ¡kovų suklydimÄ / suklaidinimÄ . Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai, pernelyg pasitikÄdami atsakove, nei ginÄijamo sandorio sudarymo metu, nei po jo sudarymo nuodugniai nesidomÄjo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarÄių sÄ lygomis. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas. IeÅ¡kovai tiek dÄl amžiaus, tiek dÄl jų nurodytos socialinÄs padÄties turÄjo suvokti sudaromo sandorio esmÄ, t. y. kad sudaromo sandorio esmÄ â investavimas.
Asmens tikÄjimasis, kad sudarius rizikingÄ sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dÄl sudaromo sandorio esmÄs. IeÅ¡kovai neįrodÄ ir atsakovÄs apgaulÄs. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai A. G. J., Z. P., L. P., V. Å . ir I. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-21 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi, paskirstyti ir priteisti ieÅ¡kovams jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas be pagrindo sprendÄ, kad obligacijoms Investuotojų direktyvos draudimo apsauga netaikytina. Toks aiÅ¡kinimas nepagrįstas Investuotojų direktyvos nuostatomis, kurios turÄtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos joms suteikiant palankesnÄ investuotojams prasmÄ. NagrinÄjamoje byloje svarstytina galimybÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau â ir ESTT) dÄl papildomo iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar draudimo apsauga obligacijoms netaikytina net ir ginÄo situacijoje, kai emitentas ir investicinÄ Ä¯monÄ sutapo.
Å iuo klausimu ESTT nÄra pasisakÄs, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pats ÄmÄsi aiÅ¡kinti Europos SÄ jungos direktyvÄ .Teismas neįvertino nagrinÄjamos situacijos individualių aplinkybių, iÅ¡skirianÄių jÄ iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nagrinÄtų atvejų. Teismas neįvertino, kokia apimtimi IÄ®IDÄ® 13 straipsnio 1 dalyje atsakovei nustatytų informavimo apie draudimo apsaugÄ pareigų nevykdymas galÄjo lemti ieÅ¡kovų suklydimÄ . Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovai nepasidomÄjo obligacijų sutarÄių sÄ lygomis, nes informavimo pareiga, kaip minÄta, įstatyme nustatyta atsakovei.
Tai yra lemiama aplinkybÄ, turÄjusi įtakos ieÅ¡kovų apsisprendimui sudaryti ginÄijamus sandorius.Teismas nepagrįstai priskyrÄ ieÅ¡kovus vidutinių vartotojų kategorijai. NÄ vienas ieÅ¡kovas neturÄjo specialių žinių apie banko siÅ«lomus investuoti banko produktus. Vidutinio vartotojo atidumo, apdairumo ir informuotumo laipsnis turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į siÅ«lomo produkto kategorijÄ , o finansinių priemonių rinka yra specifinÄ. Vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, vidutinio vartotojo kategorijai priskirtinas asmuo negali suklysti dÄl investavimo santykių esmÄs, t. y. gali / turi žinoti esminius skirtumus tarp indÄlių ir obligacijų.
Vidutinis vartotojas yra artimesnis profesionalaus kliento kategorijai, apibrÄžtai Finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau â ir FPRÄ®), o visi ieÅ¡kovai buvo pripažinti neprofesionaliais klientais. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad nÄ vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų anksÄiau nÄra turÄjÄs investavimo patirties, be to, nÄra dirbÄs jokio darbo, susijusio su investavimu ar vertybiniais popieriais. Teismas neįvertino, kad A. G. J. ir Z. P. sutarties sudarymo metu buvo senyvo amžiaus. Negalimas toks vertinimas, kad kiekvienas suaugÄs ir veiksnus asmuo privalo pats suvokti visus padarinius, galinÄius kilti iÅ¡ investavimo.AtsakovÄ BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimų argumentais:Iki apeliacinio skundo pateikimo ieÅ¡kovai neteigÄ, jog tuo atveju, kai bankas veikia ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinÄ Ä¯monÄ, jo bankroto rizika turi bÅ«ti priskirtina prie draudimo objektų, kuriems turi bÅ«ti taikoma kompensavimo sistema pagal IÄ®IDÄ®, ir nekÄlÄ klausimo dÄl papildomo kreipimosi į ESTT (CPK 306 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju pažymÄtina, kad kasacinis teismas jau yra pasisakÄs, jog lÄÅ¡os, perduotos pagal tokias paÄias, kaip ir ginÄijamos, sutartis negali bÅ«ti pripažintos nei indÄlių, nei įsipareigojimų investuotojams draudimo objektu.
Lietuvos apeliacinis teismas nÄra galutinÄ instancija, todÄl kreiptis į ESTT dÄl prejudicinio sprendimo neprivalo. Å iam ginÄui aktualios teisÄs normos jau yra iÅ¡aiÅ¡kintos, o ieÅ¡kovai praÅ¡ymu kreiptis į ESTT faktiÅ¡kai siekia paneigti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015.PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, atsakovÄ tinkamai atliko FPRÄ® 22 straipsnyje numatytÄ pareigÄ , o ieÅ¡kovai gavo reikiamÄ informacijÄ apie ginÄo sandorius ir su jų sudarymu susijusias rizikas.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartyse esanÄio atsakovÄs kliento patvirtinimo, jog Å¡is yra susipažinÄs su įsigyjamų finansinių priemonių sÄ lygomis, neigimas reiÅ¡kiÄ nepagrįstÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tos perkÄlimÄ atsakovei. Asmuo, pasiraÅ¡ydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinÄs į galimas rizikas ir sutarÄių sÄ lygas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rÅ«pestingu. IeÅ¡kovų valia buvo neabejotinai nukreipta į obligacijų įsigijimÄ , todÄl net pripažinus, kad atsakovÄ pažeidÄ tam tikrus FPRÄ® bei susijusių teisÄs aktų reikalavimus, ieÅ¡kovai galÄtų reikalauti nebent žalos atlyginimo (FPRÄ® 92 str. 2 p.).PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, neprofesionalus investuotojas gali bÅ«ti prilygintas vidutiniam vartotojui investavimo produktų rinkoje.
Neprofesionalaus investuotojo statusas neeliminuoja bendrųjų pareigų, tokių kaip pareiga atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, konsultuotis dÄl jos sÄ lygų. Teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose vidutinio vartotojo sÄ voka yra vartojama apibÅ«dinant neprofesionalų investuotojÄ , jam priimant sprendimus dÄl investavimo į nesudÄtingas finansines priemones, kurioms yra priskiriamos ir fiksuotų palÅ«kanų obligacijos. Vien aplinkybÄ, kad atsakovÄ bankrutavo, o ieÅ¡kovai tikÄjosi, jog to neįvyks, nÄra pakankama pripažinti buvus suklydimÄ .
Vadovaujantis teismų praktikoje pateikiamais iÅ¡aiÅ¡kinimais, amžiaus ir socialinÄs padÄties aplinkybÄs neturi bÅ«ti suabsoliutinamos. Vertinant, ar sudarant sandorį buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigianÄios, kad ji suklydo, elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis paÄiomis aplinkybÄmis. AtsakovÄs įsitikinimu, sudarant ginÄo sandorius, jų esminiais elementais buvo obligacijų iÅ¡pirkimo terminas, galimybÄ parduoti jas anksÄiau iÅ¡pirkimo datos ir mokamų palÅ«kanų dydis.
Obligacijų draustumas ieÅ¡kovams esmine aplinkybe tapo tik atsakovei tapus nemokia. IeÅ¡kovai turÄjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, buvo patyrÄ indÄlininkai, siekÄ maksimalios finansinÄs naudos. Byloje nenustatyta tyÄinių ir sÄ moningų atsakovÄs veiksmų, kuriais ieÅ¡kovai bÅ«tų buvÄ suklaidinti dÄl sudaromų sandorių esmÄs.TreÄiasis asmuo VÄ® âIndÄlių ir investicijų draudimasâ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å¡io     skundo netenkinti.
Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 10.1.Jeigu bet koks kitas finansų makleris (ne atsakovÄ) savo kliento pavedimu bÅ«tų nupirkusi tų paÄių atsakovÄs obligacijų, po atsakovÄs bankroto finansų makleris nebÅ«tų laikomas atsakingu investuotojui už tai, kad obligacijos neiÅ¡pirktos. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015-11-17 sprendime civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad obligacijų emitento nemokumo rizika nepatenka į Investuotojų direktyvos numatytos draudimo apsaugos taikymÄ , o tai, kad nagrinÄjamu atveju emitentas ir investicinÄ Ä¯monÄ sutapo, nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.10.2.GinÄijamų sutarÄių ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarÄių nuostatos pagrindžia, kad atsakovÄ tinkamai supažindino ieÅ¡kovus su finansinių priemonių ir joms bÅ«dingų rizikų apraÅ¡ymu ir obligacijų įsigijimo rizika.
IeÅ¡kovai sudaryti ginÄijamas sutartis nebuvo skubinami. EsminÄ obligacijų sutarÄių pasiraÅ¡ymo sÄ lyga Å¡ių sutarÄių sudarymo momentu laikytina už obligacijas mokamos palÅ«kanos, jų dydis, bet ne jų draustumas. Patys ieÅ¡kovai bylos nagrinÄjimo metu nurodÄ, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis jie sudarÄ, pasiÅ«lius banko darbuotojui, nes už obligacijas buvo mokamos didesnÄs palÅ«kanos.10.3.Teismas pagrįstai priskyrÄ ieÅ¡kovus vidutinio vartotojo kategorijai. IeÅ¡kovai turÄjo gyvenimiÅ¡kos, taip pat ankstesnio bendravimo su banku patirties, buvo anksÄiau sudarÄ bent jau terminuotus indÄlius.
Nesvarbu, ar ieÅ¡kovai buvo anksÄiau įsigijÄ obligacijų, turÄjo kitokios investavimo patirties, nes asmens gyvenime daugelį sandorių tenka sudaryti pirmÄ kartÄ , o asmuo pats turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. TeisÄjų kolegijak o n s t a t u o j a : ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantai A. G. J., Z. P., L. P., V. Å . ir I. D. savo apeliaciniame skunde (ieÅ¡kovas V. Ä. skundo neteikÄ) kelia netinkamo teisÄs normų, reglamentuojanÄių draudimo apsaugos taikymÄ , aiÅ¡kinimo, atsakovei tenkanÄios informavimo pareigos vykdymo netinkamo vertinimo, nepagrįsto apeliantų priskyrimo vidutinių vartotojų kategorijai klausimus.
DÄl tokių skundo argumentų teisÄjų kolegija ir pasisako.DÄl draudimo apsaugos obligacijoms (ne)taikymoApeliantu teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendÄ, kad obligacijoms netaikytina investicijų draudimo apsauga, akcentuodami tÄ aplinkybÄ, kad Å¡iuo atveju BAB bankas Snoras vienu metu turÄjo ir obligacijų emitento, ir investicinÄs įmonÄs statusÄ . Å iuo aspektu teisÄjų kolegija iÅ¡ esmÄs pritaria atsakovÄs BAB banko Snoras atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dÄstytai pozicijai, kad toks apeliantų argumentas yra naujas ir pirmosios instancijos teisme netirtas.
IeÅ¡kinio reikalavimus apeliantai grindÄ aplinkybÄmis, patvirtinanÄiomis sandorio negaliojimÄ dÄl suklydimo ar dÄl apgaulÄs, taÄiau nei patikslintame ieÅ¡kinyje, nei teismo posÄdžio metu neargumentavo taikytinos investuotojų draudimo apsaugos ir tokiam finansiniam produktui buvimo (Lietuvos teismų informacinÄje sistemoje LITEKO esantis 2016-09-19 teismo posÄdžio garso įraÅ¡as; CPK 179 str. 3 d.). Toks paÄių apeliantų argumentų nenuoseklumas verÄia abejoti jų pozicijos pagrįstumu.
Kita vertus, kadangi tai yra teisÄs klausimas, dÄl kurio turÄjo galimybÄ pasisakyti ir pasisakÄ tiek atsakovÄ, tiek treÄiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ , teisÄjų kolegija netaiko CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ribojimo apeliacinį skundÄ grįsti naujomis aplinkybÄmis, ir Å¡iuo klausimu pasisako.Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2015-11-17 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, atsižvelgdamas ir į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliantų keliamu klausimu jau yra pasisakÄs, kad vertybinių popierių emitento bankrotas neduoda pagrindo teigti, jog savo įsipareigojimų (grÄ Å¾inti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinÄ Ä¯monÄ, o kompensacija pagal Investuotojų direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybÄ investuotojams grÄ Å¾inti finansines priemones.
Tai, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinÄ Ä¯monÄ (nagrinÄjamu atveju â BAB bankas Snoras) sutapo, taip pat nesudaro pagrindo iÅ¡plÄsti Investuotojų direktyvos bei jÄ Ä¯gyvendinanÄio IÄ®IDÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisÄs aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. VÄlesnÄse kasacinio teismo nutartyse, kuriose teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs sutampa su nagrinÄjamos bylos aplinkybÄmis, ir toliau nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, įgydamas obligacijÄ , prisiima ir obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ ; atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sÄ lygas, nÄra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016; 2016-02-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016; 2016-02-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016).TeisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s ir nagrinÄjamoje byloje.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas užtikrina vienodos teismų praktikos formavimÄ ir vienodÄ teisÄs aiÅ¡kinimÄ (CPK 4 str.). TodÄl kasaciniam teismui pateikus bÅ«tent tokius iÅ¡aiÅ¡kinimus analogiÅ¡kose, kaip ir nagrinÄjamoje byloje, faktinÄse situacijose, nurodytos nutartys tampa precedentinÄmis ir privalomomis teismams, nagrinÄjantiems tokius paÄius klausimus. Apeliantams nenurodžius jokių aplinkybių, kodÄl jų situacija turÄtų bÅ«ti vertinama kitaip, konstatuotina, kad pagrindo nukrypti nuo suformuotos Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikos nÄra.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamu atveju nekilo ir neaiÅ¡kumų dÄl aktualių ES teisÄs nuostatų aiÅ¡kinimo, todÄl pagrindo kreiptis į ESTT dÄl prejudicinio sprendimo ES teisÄs aiÅ¡kinimo klausimu nenustatyta (Sutarties dÄl Europos SÄ jungos veikimo 267 str. 2 d.).DÄl apeliantų valios ir ginÄijamų sutarÄių negaliojimo pagrindų Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.90 straipsnio 1 dalies normos turinį, iÅ¡skyrÄ kriterijus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti asmens valios klaidÄ dÄl esminių sandorio elementų:
1) turi bÅ«ti suklysta dÄl paties sandorio esmÄs, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dÄl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padÄtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudarÄs arba bÅ«tų jį sudarÄs iÅ¡ esmÄs kitokiomis sÄ lygomis;
2) suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinÄiu esminÄs reikÅ¡mÄs, jeigu Å¡alis suklydo dÄl savo didelio neatsargumo arba dÄl aplinkybių, dÄl kurių rizikÄ buvo prisiÄmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminÄ reikÅ¡mÄ turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdÄ visas informacines pareigas ir kaip jas vykdÄ, bei investuotojo veiksmai, t. y. ar, atsižvelgiant į konkreÄias faktines bylos aplinkybes, jis galÄjo suklysti dÄl investavimo santykių esmÄs (žr. pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016-02-18 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).TeisÄjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad patys apeliantai nepasidomÄjo sudaromų obligacijų sutarÄių sÄ lygomis, tokiu bÅ«du nepagrįstai atleido atsakovÄ nuo jai tenkanÄios informavimo apie įsigyjamus finansinius produktus ir su jais sietinas rizikas pareigos.
PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas aptarÄ finansų tarpininkÄs elgesį pateiktos informacijos nepakankamumo kontekste, informacijos galimo nepakankamumo faktÄ vertindamas kaip savaime nepatvirtinantį apgaulÄs ar pagrindo sutarÄiai pripažinti negaliojanÄia dÄl suklydimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ginÄijamose sutartyse ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse nurodytus dokumentus apeliantai gavo. Ir nors juose pateiktÄ informacijÄ galima vertinti kaip nepakankamai aiÅ¡kiai atskleidusia apeliantams aplinkybÄ, jog obligacijoms draudimo apsauga netaikytina, sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad ginÄijamų sutarÄių sudarymo tokia aplinkybÄ negalÄjo nulemti, jų sudarymÄ lÄmÄ paÄių apeliantų ekonominiai interesai.  Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios elektroninÄs bylos medžiagos, visi apeliantai, pasiraÅ¡ydami ginÄijamas obligacijų sutartis, aiÅ¡kiai matomoje vietoje (virÅ¡ apeliantų parašų) patvirtino, kad yra susipažinÄ su įsigyjamų obligacijų programos prospektu ir emisijos galutinÄmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka, taip pat patvirtino, kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylanÄiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grÄsmÄ, jog obligacijas iÅ¡leidÄs subjektas neiÅ¡pirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).
Å ios aplinkybÄs sudaro prielaidas labiau tikÄtinai iÅ¡vadai padaryti, kad esminÄ informacija dÄl apeliantų įsigyjamų finansinių priemonių jiems buvo pateikta. Apeliantams neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje pasiraÅ¡ytinai patvirtinus, jog jie, be kitų dokumentų, gavo ir šį apraÅ¡ymÄ , bÅ«tent jiems tenka pareiga įrodyti, kad nepaisant jų raÅ¡ytinio patvirtinimo, su finansinių priemonių rizikos apraÅ¡ymu jie nebuvo supažindinti (CPK 178 str.). Taip pat nÄra ir duomenų apie tai, kad apeliantai sutarÄių su jais sudarymo momentu (ar kuriuo nors kitu metu) bÅ«tų pareikalavÄ pateikti jų negautus kuriuos nors dokumentus arba informacijÄ , o atsakovÄ bÅ«tų atsisakiusi tai padaryti, kad tokia informacija buvo nepasiekiama jokiais kitais bÅ«dais bei formomis, pavyzdžiui, banko internetiniuose tinklapiuose ar banko skyrių padaliniuose.
PažymÄtina, kad atsakovÄs į bylÄ pateiktose fiksuotų palÅ«kanų obligacijoms skirtose reklaminÄse skrajutÄse buvo aiÅ¡kiai pažymima, jog prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ investuoti klientas privalo susipažinti su atsakovÄs interneto svetainÄje paskelbtomis banko obligacijų emisijos galutinÄmis sÄ lygomis ir baziniu prospektu bei jame apraÅ¡ytais rizikos veiksniais, įvertintų, ar jam Å¡i rizika priimtina. Vadinasi, net jeigu apeliantai buvo klaidingai įsitikinÄ, kad investicijos į obligacijas yra vienodai saugus lÄšų taupymo bÅ«das, Å¡i atsakovÄs reklaminÄ medžiaga turÄjo jiems sukelti pagrįstų abejonių dÄl su obligacijomis siejamų rizikų, kurių nesiekdami paÅ¡alinti jie elgÄsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai.
PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, spaudoje publikuotuose straipsniuose terminuotieji indÄliai ir obligacijos nebuvo pristatomi kaip vienodai rizikingas produktas, nebuvo pateikta klaidinanÄios informacijos, kad obligacijos yra draudžiamos indÄlių draudimu.Apeliantai savo skunde taip pat teigia, kad teismas neįvertino nagrinÄjamos situacijos individualumo, iÅ¡skirianÄio jÄ iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nagrinÄtų kitų atvejų bei bylų, taÄiau jokių iÅ¡skirtinių faktinių aplinkybių, kurios bÅ«tų aiÅ¡kiai skirtingos nuo kitose bylose jau analizuotų situacijų jie neįvardija.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2015-11-17 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 savo faktinÄmis aplinkybÄmis labai panaÅ¡ioje situacijoje pažymÄjo, kad įvertinus tai, jog obligacijų programos prospektas ir emisijos galutinÄs sÄ lygos yra nemažos apimties dokumentai, suraÅ¡yti naudojant specifinius terminus, sprÄstina, jog draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovui nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas, kita vertus, tai nebuvo esminÄ aplinkybÄ, lemianti ieÅ¡kovo apsisprendimÄ sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.
TeisÄjų kolegija nenustatÄ pagrindo nagrinÄjamÄ situacijÄ vertinti kitaip, nei anksÄiau įvertintos panaÅ¡ios situacijos.Visi apeliantai â A. G. J., Z. P., L. P., V. Å . ir I. D., pasiraÅ¡ydami neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, raÅ¡tu patvirtino atsisakantys suteikti atsakovei informacijÄ , kuri leistų atsakovei nustatyti, ar konkreÄios investicinÄs paslaugos ir finansinÄs priemonÄs yra jiems tinkamos, bei suprantantys tokio atsisakymo padarinius. NeturÄdamas visos reikiamos informacijos bankas negalÄjo individualizuoti apeliantų, kaip klientų, investavimo poreikių.Apeliantai, pareiÅ¡kÄ nagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kinį, turÄjo teisinÄ pareigÄ , nustatytÄ CPK 178 straipsnyje, įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, Å¡iuo atveju â aplinkybes, kurios įgalintų padaryti iÅ¡vadÄ , jog egzistavo kuris nors iÅ¡ jų nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų.
TÄ lemia rungimosi principas ir jo privalomumas civiliniame procese (CPK 12 str.), reiÅ¡kiantis, jog kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių nereikia įrodinÄti. Ir nors apeliantai nurodÄ, kad atsakovÄ jų atžvilgiu vykdÄ agresyviÄ rinkodarÄ , apeliantus suklaidino aktyviais veiksmais, teikdama klaidingÄ informacijÄ , kad obligacijos yra draudimo objektas, tokiems jų įvardijamiems atsakovÄs veiksmams patvirtinti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus savo paÄių teiginius, nepateikÄ.
TodÄl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad tokie sandorių nuginÄijo pagrindai Å¡iuo atveju nebuvo įrodyti. PažymÄtina, kad į teismo posÄdį apeliantai neatvyko ir paaiÅ¡kinimų CPK nustatyta tvarka neteikÄ, o kai kurie jų procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai aiÅ¡kiai neteisingi. Antai apeliantÄ Z. P. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad į obligacijas investuotų pinigų anksÄiau nelaikÄ jokiame banke ir Å¡ios lÄÅ¡os buvo saugomos namuose.
TaÄiau atsakovÄs su atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikti duomenys liudija, kad Å¡i apeliantÄ nuo 2000 metų su atsakove buvo sudariusi net 28 terminuotųjų indÄlių sutartis, o ginÄijamų obligacijų sutarÄių sudarymui buvo panaudotos lÄÅ¡os, įskaitytos į apeliantÄs sÄ skaitÄ pasibaigus terminuotiesiems indÄliams. Vienintelis apeliantas A. G. J. ieÅ¡kinyje pripažino perskaitÄs ginÄijamÄ sutartį prieÅ¡ jÄ pasiraÅ¡ydamas, kiti apeliantai nesusipažinimÄ su sutarÄių turiniu motyvavo tuo, kad jiems fiziÅ¡kai nebuvo įmanoma perskaityti didelÄs apimties sutarÄių dokumentų.
Nurodytas apeliantų elgesio modelis, sudarant sutartis, nors, kaip teigiama, tokio pobÅ«džio sutartis jie sudarinÄjo pirmÄ kartÄ gyvenime, nesusipažinimas su pasiraÅ¡omų sutarÄių sÄ lygomis, nepasidomÄjimas kokias teises ir pareigas apeliantai įgis jas pasiraÅ¡Ä, pripažintinas itin nerÅ«pestingu ir neatidžiu. Byloje nÄra duomenų, kad apeliantai buvo skubinami sudaryti ginÄijamas sutartis, kad jų galimybÄ susipažinti su sutarÄių sÄ lygomis bÅ«tų apribota dÄl objektyvių, nuo apeliantų valios nepriklausanÄių priežasÄių.
Tokiu atveju net ir sutinkant, kad dÄl didelÄs pasiraÅ¡omų dokumentų apimties galimybÄ bÅ«tent pasiraÅ¡ymo vietoje su jais susipažinti galÄjo bÅ«ti ribota, bet nesant jokių duomenų, kad apeliantai, kaip to reikalautų rÅ«pestingo asmens elgesio standartas, bÅ«tų siekÄ su pasiraÅ¡omų sutarÄių sÄ lygomis susipažinti iÅ¡ anksto, o atsakovÄ tokiÄ galimybÄ bÅ«tų ribojusi, neapdairaus ir rizikingo elgesio padariniai tenka patiems apeliantams. Tokiomis aplinkybÄmis sutarÄių sudarymas negali bÅ«ti vertinamas nei kaip atsakovÄs apgaulÄ, nei kaip apeliantų suklydimas dÄl paÄios sutarties esmÄs, juolab kad apeliantai nesidomÄjo obligacijų draudimo aplinkybÄ ir vien Å¡is faktas paneigia jų teiginius apie tokios aplinkybÄs esminÄ reikÅ¡mÄ, prieÅ¡ apsisprendžiant, ar sudaryti obligacijų įsigijimo sutartis.TeisÄjų kolegijos neįtikina apeliantų argumentai, kad jie sudarÄ ginÄijamus sandorius bÅ«dami klaidingai įsitikinÄ, jog į obligacijas investuotoms lÄÅ¡oms taip pat taikytina indÄlių draudimo apsauga.
Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nÄra naujas ar neįprastas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Apeliantai nenurodÄ jokių įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kodÄl, ženkliai skiriantis už terminuotuosius indÄlius ir obligacijas atsakovÄs siÅ«lytų palÅ«kanų dydžiui, taip pat iÅ¡ esmÄs skiriantis terminuotų indÄlių sutarÄių ir obligacijų įsigijimo sutarÄių turiniui ir apimÄiai, ginÄijamose obligacijų sutartyse apeliantus aiÅ¡kiai ir ne kartÄ Ä¯vardijus investuotojais, jie vis tiek manÄ sudarantys sutartis analogiÅ¡komis sÄ lygomis ir rizikomis, kaip terminuotųjų indÄlių atveju.Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, t. y.
Å¡alies, teigianÄios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis paÄiomis aplinkybÄmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisÄmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisÄs ir pareigos, dÄl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi pasitikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias â praras.
Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dÄl paÄios sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015-02-06 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).NagrinÄjamoje byloje aktuali ir tokia aplinkybÄ, kad apeliantai A. G. J., Z. P., L. P., V. Å . ir I. D., t. y. visi apeliantai diversifikavo rizikÄ , dalį lÄšų investuodami į indÄlių sertifikatus, o dalį â į obligacijas.
VertinimÄ , kad apeliantai suvokÄ tokių finansinių priemonių, kaip indÄliai ir obligacijos, skirtumus, įskaitant ir su jais sietinÄ skirtingÄ rizikÄ , patvirtina taip pat ir toks faktas, jog apeliantas A. G. J. jau po ginÄijamo 2011-04-18 sandorio sudarymo 2011-10-03 sudarÄ naujÄ terminuotÄ jį indÄlį, o apeliantÄ L. P. po ginÄijamo 2011-03-01 sandorio sudarymo 2011-04-15 sudarÄ terminuotojo indÄlio sutartį, nors neabejotinai galÄjo pasirinkti sudaryti ir pelningesnÄ, bet rizikingesnÄ obligacijų įsigijimo sutartį.
ApeliantÄ Z. P. sudarÄ net kelias obligacijų įgijimo sutartis skirtingu metu. Tokios nustatytos byloje aplinkybÄs pagrįstai leidžia suabejoti apeliantų skundo argumentais, kad jie ginÄijamas sutartis sudarÄ primygtinai raginami atsakovÄs darbuotojų, kad jų pasiraÅ¡ymas buvo nulemtas agresyvių atsakovÄs darbuotojų veiksmų (kurių apeliantai nagrinÄjamoje byloje net neįrodinÄjo) arba kad jie nesuprato pasiraÅ¡omų sutarÄių pobÅ«džio. Vien neprofesionalaus investuotojo statuso suteikimas apeliantams nepanaikina bendrųjų jų pareigų atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, domÄtis savo teisÄmis, konsultuotis su teisininkais.
TodÄl tokio neatsargaus elgesio pasekmÄs, kaip pirmiau minÄta, tenka patiems apeliantams, o suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinÄiu esminÄs reikÅ¡mÄs (CK 1.90 str. 5 d.).TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiu apeliantų skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos priskyrÄ vidutinių vartotojų kategorijai. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantai tiek dÄl amžiaus, tiek dÄl socialinÄs padÄties suvokÄ arba turÄjo suvokti sudaromų sandorių esmÄ.
Apeliantai turÄjo ir atitinkamos bendradarbiavimo su banku patirties, buvo įsigijÄ skirtingų banko platinamų produktų (indÄlių, obligacijų, indÄlių sertifikatų), apeliantai A. G. J., V. Å ., Z. P. ir I. D. turÄjo banke santaupų terminuotų indÄlių forma, kas taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ , kad su banko siÅ«lomais skirtingais finansiniais produktais apeliantai buvo susipažinÄ. Vien tai, kad dalis apeliantų ginÄijamų sutarÄių sudarymo metu buvo sulaukÄ garbaus amžiaus, kad jie neturÄjo bÅ«tent investavimo į vertybinius popierius patirties ar finansinio iÅ¡silavinimo savaime negali paneigti apeliantų priskyrimo vidutinių vartotojų kategorijai, dÄl to teismų praktikoje taip pat jau buvo pasisakyta.
Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, vien asmens amžius, taip pat aplinkybÄ, kad sandorio sudarymo metu asmuo neturÄjo jokios investavimo patirties, nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu, nes asmuo, bÅ«damas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sÄ lygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016-02-04 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Apeliantai dÄl jų įgytos gyvenimiÅ¡kos patirties kaip tik turÄjo daugiau gebÄjimų suvokti sudaromų sandorių esmÄ ir įvertinti galimas tokių sandorių rizikas bei teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-818-178/2016).TeisÄjų kolegija pritaria skundžiamo teismo sprendimo argumentams, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovÄs veiksmai, kuriais Å¡i tyÄia siekÄ suklaidinti apeliantus (apgaulÄ) ir paveikti jų valiÄ sudaryti sandorius su atsakove, todÄl Å¡iuo konkreÄiu atveju neegzistuoja ir CK 1.91 straipsnyje nurodytas sandorių negaliojimo pagrindas.
Sandorių, kuriuos apeliantai ginÄija, sudarymÄ lÄmÄ paÄių apeliantų ekonominis interesas gauti didesnÄ grÄ Å¾Ä , jų didesnis pelningumas, nei kitų atsakovÄs priemonių. TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktinio ar teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ginÄÄ sprÄsti taip, kaip to siekia apeliantai, nenustatÄ.DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymoApeliantų patirtų iÅ¡laidų, sietinų su indÄlių sertifikatų nuginÄijimu, priteisimo klausimas jau buvo iÅ¡sprÄstas Vilniaus apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi, priÄmus apeliantų ieÅ¡kinio reikalavimų Å¡ia apimtimi atsisakymÄ .
Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2-1579-943/2016 minÄtas procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. LikusiÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų dalį apeliantai praÅ¡Ä priteisti nagrinÄjamoje byloje iÅ¡sprendus jų reikalavimÄ dÄl obligacijų įsigijimo sutarÄių pripažinimo negaliojanÄiomis. Apeliacinio skundo netenkinant, nÄra ir pagrindo priteisti apeliantams jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 1 d.).Duomenų apie apeliacinÄs instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas dalyvaujantys byloje asmenys iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos nepateikÄ, todÄl jų paskirstymo klausimas nesprÄstinas (CPK 98 str. 1 d.).                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsÄjo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             TeisÄjosGoda AmbrasaitÄ - BalynienÄ Virginija ÄekanauskaitÄ Dalia KaÄinskienÄ