Legislator Case Law & Legislation
fe7ea9a0-4bda-4938-873f-dfc22f9db89e AI generated

Lithuanian court dismisses appeal to confirm invalidity of investment contracts due to lack of fraud evidence.

Case Number fe7ea9a0-4bda-4938-873f-dfc22f9db89e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the plaintiffs' appeal, upholding the first-instance judgment that confirmed the validity of their investment contracts with the bankrupt bank. The plaintiffs argued the contracts were invalid due to the bank's misleading practices and their status as average consumers, but the court found no evidence of fraud or deception. Consequently, the court ruled that the plaintiffs' own economic interest in higher returns justified their participation without requiring special protection.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 1.91; Civil Procedure Code Art. 326(1)1pt, 331: Contracts concluded by adults with no evidence of fraud or deception remain valid, even if the counterparty is a financial institution, as the adult party is presumed capable of assessing risks.

Keywords

AI generated
contract invalidity average consumer financial fraud investment contracts restitution claim bankruptcy proceedings adult capacity

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 1.91
Patys ieškovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad obligacijų pasirašymo sutartis jie sudarė, pasiūlius banko darbuotojui, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palūkanos.10.3.Teismas pagrįstai priskyrė ieškovus vidutinio vartotojo kategorijai.
Civil Procedure Code Art. 326(1)1pt
Civil Procedure Code Art. 331
Civil Procedure Code Art. 93(1)
Civil Procedure Code Art. 98(1)

Cited Case Law

AI generated
Lithuanian Supreme Court 2016-02-04 civil case 3K-3-11-969/2016
Lithuanian Court of Appeal 2016-12-01 civil case 2A-818-178/2016

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-278-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01285-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.3.1.; 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 2.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

G. J., Z. P., L. P., V. Å . ir I. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2725-392/2016 pagal ieÅ¡kovų A. G. J., Z. P., L. P., V. Å ., I. D. ir V. Č. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovai A. G. J., Z. P., L. P., V. Å ., I. D. ir V. Č. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2016-04-12 patikslinę, prašė:

1) pripažinti negaliojančia A. G. J. su atsakove BAB banku Snoras 2011-04-18 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110418L990006 bei taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovo A. G. J. sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ (39 998,96 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovo lėšomis jo asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau – ir IÄ®IDÄ®);

2) pripažinti negaliojančiomis Z. P. su atsakove BAB banku Snoras 2011-07-14 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110714P990007 ir 2011-07-20 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110720P990001 bei taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovės Z. P. sumokėtas pagal Å¡ias sutartis sumas (4 998,84 Lt ir 4 999,42 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovės lėšomis jos asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;

3) pripažinti negaliojančia L. P. su atsakove BAB banku Snoras 2011-03-01 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110301V99002 bei taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovės L. P. sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ (100 060,36 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovės lėšomis jos asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;

4) pripažinti negaliojančia V. Å . su atsakove BAB banku Snoras 2011-09-09 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110909L990006 bei taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovės V. Å . sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ (19 996,94 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovės lėšomis jos asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;

5) pripažinti negaliojančia I. D. su atsakove BAB banku Snoras 2011-06-27 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110627P990002 bei taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovės I. D. sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ (4 499,92 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovės lėšomis jos asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;

6) pripažinti negaliojančia V. Č. su atsakove BAB banku Snoras 2011-03-07 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110307P9900002 bei taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovo V. Č. sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ (4 499,05 Lt) BAB bankui Snoras ieÅ¡kovo lėšomis jo asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;

7) priteisti iÅ¡ atsakovės ir trečiojo asmens ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įpareigojant atsakovę BAB bankÄ Snoras iÅ¡ jos priteistas iÅ¡laidas apmokėti iÅ¡ administravimui skirtų lėšų.IeÅ¡kovų teigimu, ginčo sutarčių sudarymo metu jie nebuvo supažindinti su investavimo į obligacijas rizikomis. Atsakovė, priimdama lėšas pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, Å¡iose sutartyse aiÅ¡kiai ir suprantamai nenurodė, kad pagal Å¡ias sutartis priimamoms lėšoms nebus taikomas indėlių draudimas.

IeÅ¡kovus sudaryti ginčijamas sutartis įkalbėjo banko darbuotojai, kurie sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovams tvirtino, jog obligacijos yra analogiÅ¡kos indėliams, kad jos taip kaip indėliai yra apdraustos indėlių draudimu. Taigi ieÅ¡kovai ginčijamus sandorius sudarė dėl esminio suklydimo, kurį nulėmė atsakovės BAB banko Snoras neteisėti veiksmai (CK 1.90 str.), ir dėl apgaulės (CK 1.91 str.).IeÅ¡kovas A. G. J. nurodė, kad yra įgijęs specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , turi invalidumÄ .

Sudarant indėlio sertifikato ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, ieÅ¡kovui buvo 77 metai. Po banko Snoras bankroto, kai ieÅ¡kovas sužinojo, kad yra įsigijęs nedraustus banko produktus, jį iÅ¡tiko infarktas. IeÅ¡kovė Z. P. nurodė, kad pagal profesijÄ ji yra istorijos mokytoja. Nuo 2000 m. niekur nebedirba, yra pensininkė. Sudarant indėlio sertifikato ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovei buvo beveik 80 metų. IeÅ¡kovė L. P. nurodė, kad po skyrybų su ja liko augti du nepilnamečiai vaikai, norėjusi Å¡iuos pinigus saugiai atidėti jų ateičiai, didžiÄ jÄ dalį skirti mokslams ir gyvenimo pradžiai.

IeÅ¡kovė L. P. pagal profesijÄ yra pedagogė ir Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini) leidykloje. IeÅ¡kovė V. Å . nurodė, jog yra įgijusi specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesija – pramoninių prekių žinovė, dirba lopÅ¡elyje-darželyje Å«kvede. IeÅ¡kovė I. D. nurodė, kad ji yra įgijusi specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesija – bendrosios praktikos slaugytoja, dirba ligoninėje slaugytoja. IeÅ¡kovas V. Č. nurodė, kad yra baigęs Vilniaus elektromechanikos technikumÄ ir įgijęs techninį iÅ¡silavinimÄ , dirba elektriku.

Nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų anksčiau nėra turėjęs investavimo patirties.                                                                                           Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016-09-21 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Priimdamas tokį sprendimÄ teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kad, įgydamas obligacijÄ , asmuo prisiima ir obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ .

Å i rizika Europos Parlamento ir Tarybos 1997-03-03 direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – ir Investuotojų direktyva) prasme nėra priskirta prie draudimo objektų. Teismas nurodė, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.Nors svarbu atsižvelgti į tai, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, ne kiekvienÄ kartÄ neteisėtÄ finansų tarpininko elgesį, netinkamai informuojant investuotojÄ , galima laikyti esmine aplinkybe, dėl kurios sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia dėl suklydimo.

Pagal tokius vertinamuosius krtiterijus teismas įvertino ir ieÅ¡kovų suklydimÄ / suklaidinimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai, pernelyg pasitikėdami atsakove, nei ginčijamo sandorio sudarymo metu, nei po jo sudarymo nuodugniai nesidomėjo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sÄ lygomis. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas. IeÅ¡kovai tiek dėl amžiaus, tiek dėl jų nurodytos socialinės padėties turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę, t. y. kad sudaromo sandorio esmė – investavimas.

Asmens tikėjimasis, kad sudarius rizikingÄ sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės. IeÅ¡kovai neįrodė ir atsakovės apgaulės. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai A. G. J., Z. P., L. P., V. Å . ir I. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-21 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi, paskirstyti ir priteisti ieÅ¡kovams jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas be pagrindo sprendė, kad obligacijoms Investuotojų direktyvos draudimo apsauga netaikytina. Toks aiÅ¡kinimas nepagrįstas Investuotojų direktyvos nuostatomis, kurios turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos joms suteikiant palankesnę investuotojams prasmę. Nagrinėjamoje byloje svarstytina galimybė kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ir ESTT) dėl papildomo iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar draudimo apsauga obligacijoms netaikytina net ir ginčo situacijoje, kai emitentas ir investicinė įmonė sutapo.

Å iuo klausimu ESTT nėra pasisakęs, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pats ėmėsi aiÅ¡kinti Europos SÄ jungos direktyvÄ .Teismas neįvertino nagrinėjamos situacijos individualių aplinkybių, iÅ¡skiriančių jÄ iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų atvejų. Teismas neįvertino, kokia apimtimi IÄ®IDÄ® 13 straipsnio 1 dalyje atsakovei nustatytų informavimo apie draudimo apsaugÄ pareigų nevykdymas galėjo lemti ieÅ¡kovų suklydimÄ . Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai nepasidomėjo obligacijų sutarčių sÄ lygomis, nes informavimo pareiga, kaip minėta, įstatyme nustatyta atsakovei.

Tai yra lemiama aplinkybė, turėjusi įtakos ieÅ¡kovų apsisprendimui sudaryti ginčijamus sandorius.Teismas nepagrįstai priskyrė ieÅ¡kovus vidutinių vartotojų kategorijai. Nė vienas ieÅ¡kovas neturėjo specialių žinių apie banko siÅ«lomus investuoti banko produktus. Vidutinio vartotojo atidumo, apdairumo ir informuotumo laipsnis turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į siÅ«lomo produkto kategorijÄ , o finansinių priemonių rinka yra specifinė. Vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, vidutinio vartotojo kategorijai priskirtinas asmuo negali suklysti dėl investavimo santykių esmės, t. y. gali / turi žinoti esminius skirtumus tarp indėlių ir obligacijų.

Vidutinis vartotojas yra artimesnis profesionalaus kliento kategorijai, apibrėžtai Finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – ir FPRÄ®), o visi ieÅ¡kovai buvo pripažinti neprofesionaliais klientais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų anksčiau nėra turėjęs investavimo patirties, be to, nėra dirbęs jokio darbo, susijusio su investavimu ar vertybiniais popieriais. Teismas neįvertino, kad A. G. J. ir Z. P. sutarties sudarymo metu buvo senyvo amžiaus. Negalimas toks vertinimas, kad kiekvienas suaugęs ir veiksnus asmuo privalo pats suvokti visus padarinius, galinčius kilti iÅ¡ investavimo.Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimų argumentais:Iki apeliacinio skundo pateikimo ieškovai neteigė, jog tuo atveju, kai bankas veikia ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, jo bankroto rizika turi būti priskirtina prie draudimo objektų, kuriems turi būti taikoma kompensavimo sistema pagal IĮIDĮ, ir nekėlė klausimo dėl papildomo kreipimosi į ESTT (CPK 306 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad kasacinis teismas jau yra pasisakęs, jog lėšos, perduotos pagal tokias pačias, kaip ir ginčijamos, sutartis negali būti pripažintos nei indėlių, nei įsipareigojimų investuotojams draudimo objektu.

Lietuvos apeliacinis teismas nėra galutinė instancija, todėl kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo neprivalo. Å iam ginčui aktualios teisės normos jau yra iÅ¡aiÅ¡kintos, o ieÅ¡kovai praÅ¡ymu kreiptis į ESTT faktiÅ¡kai siekia paneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015.PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, atsakovė tinkamai atliko FPRÄ® 22 straipsnyje numatytÄ pareigÄ , o ieÅ¡kovai gavo reikiamÄ informacijÄ apie ginčo sandorius ir su jų sudarymu susijusias rizikas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartyse esančio atsakovės kliento patvirtinimo, jog Å¡is yra susipažinęs su įsigyjamų finansinių priemonių sÄ lygomis, neigimas reiÅ¡kiÄ nepagrįstÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos perkėlimÄ atsakovei. Asmuo, pasiraÅ¡ydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sÄ lygas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rÅ«pestingu. IeÅ¡kovų valia buvo neabejotinai nukreipta į obligacijų įsigijimÄ , todėl net pripažinus, kad atsakovė pažeidė tam tikrus FPRÄ® bei susijusių teisės aktų reikalavimus, ieÅ¡kovai galėtų reikalauti nebent žalos atlyginimo (FPRÄ® 92 str. 2 p.).PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, neprofesionalus investuotojas gali bÅ«ti prilygintas vidutiniam vartotojui investavimo produktų rinkoje.

Neprofesionalaus investuotojo statusas neeliminuoja bendrųjų pareigų, tokių kaip pareiga atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, konsultuotis dėl jos sÄ lygų. Teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose vidutinio vartotojo sÄ voka yra vartojama apibÅ«dinant neprofesionalų investuotojÄ , jam priimant sprendimus dėl investavimo į nesudėtingas finansines priemones, kurioms yra priskiriamos ir fiksuotų palÅ«kanų obligacijos. Vien aplinkybė, kad atsakovė bankrutavo, o ieÅ¡kovai tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti buvus suklydimÄ .

Vadovaujantis teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais, amžiaus ir socialinės padėties aplinkybės neturi būti suabsoliutinamos. Vertinant, ar sudarant sandorį buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Atsakovės įsitikinimu, sudarant ginčo sandorius, jų esminiais elementais buvo obligacijų išpirkimo terminas, galimybė parduoti jas anksčiau išpirkimo datos ir mokamų palūkanų dydis.

Obligacijų draustumas ieÅ¡kovams esmine aplinkybe tapo tik atsakovei tapus nemokia. IeÅ¡kovai turėjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, buvo patyrę indėlininkai, siekė maksimalios finansinės naudos. Byloje nenustatyta tyčinių ir sÄ moningų atsakovės veiksmų, kuriais ieÅ¡kovai bÅ«tų buvę suklaidinti dėl sudaromų sandorių esmės.Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å¡io     skundo netenkinti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 10.1.Jeigu bet koks kitas finansų makleris (ne atsakovė) savo kliento pavedimu bÅ«tų nupirkusi tų pačių atsakovės obligacijų, po atsakovės bankroto finansų makleris nebÅ«tų laikomas atsakingu investuotojui už tai, kad obligacijos neiÅ¡pirktos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad obligacijų emitento nemokumo rizika nepatenka į Investuotojų direktyvos numatytos draudimo apsaugos taikymÄ , o tai, kad nagrinėjamu atveju emitentas ir investicinė įmonė sutapo, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.10.2.Ginčijamų sutarčių ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių nuostatos pagrindžia, kad atsakovė tinkamai supažindino ieÅ¡kovus su finansinių priemonių ir joms bÅ«dingų rizikų apraÅ¡ymu ir obligacijų įsigijimo rizika.

IeÅ¡kovai sudaryti ginčijamas sutartis nebuvo skubinami. Esminė obligacijų sutarčių pasiraÅ¡ymo sÄ lyga Å¡ių sutarčių sudarymo momentu laikytina už obligacijas mokamos palÅ«kanos, jų dydis, bet ne jų draustumas. Patys ieÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis jie sudarė, pasiÅ«lius banko darbuotojui, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palÅ«kanos.10.3.Teismas pagrįstai priskyrė ieÅ¡kovus vidutinio vartotojo kategorijai. IeÅ¡kovai turėjo gyvenimiÅ¡kos, taip pat ankstesnio bendravimo su banku patirties, buvo anksčiau sudarę bent jau terminuotus indėlius.

Nesvarbu, ar ieÅ¡kovai buvo anksčiau įsigiję obligacijų, turėjo kitokios investavimo patirties, nes asmens gyvenime daugelį sandorių tenka sudaryti pirmÄ kartÄ , o asmuo pats turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantai A. G. J., Z. P., L. P., V. Å . ir I. D. savo apeliaciniame skunde (ieÅ¡kovas V. Č. skundo neteikė) kelia netinkamo teisės normų, reglamentuojančių draudimo apsaugos taikymÄ , aiÅ¡kinimo, atsakovei tenkančios informavimo pareigos vykdymo netinkamo vertinimo, nepagrįsto apeliantų priskyrimo vidutinių vartotojų kategorijai klausimus.

Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.Dėl draudimo apsaugos obligacijoms (ne)taikymoApeliantu teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad obligacijoms netaikytina investicijų draudimo apsauga, akcentuodami tÄ aplinkybę, kad Å¡iuo atveju BAB bankas Snoras vienu metu turėjo ir obligacijų emitento, ir investicinės įmonės statusÄ . Å iuo aspektu teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria atsakovės BAB banko Snoras atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytai pozicijai, kad toks apeliantų argumentas yra naujas ir pirmosios instancijos teisme netirtas.

IeÅ¡kinio reikalavimus apeliantai grindė aplinkybėmis, patvirtinančiomis sandorio negaliojimÄ dėl suklydimo ar dėl apgaulės, tačiau nei patikslintame ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu neargumentavo taikytinos investuotojų draudimo apsaugos ir tokiam finansiniam produktui buvimo (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantis 2016-09-19 teismo posėdžio garso įraÅ¡as; CPK 179 str. 3 d.). Toks pačių apeliantų argumentų nenuoseklumas verčia abejoti jų pozicijos pagrįstumu.

Kita vertus, kadangi tai yra teisės klausimas, dėl kurio turėjo galimybę pasisakyti ir pasisakė tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija netaiko CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ribojimo apeliacinį skundÄ grįsti naujomis aplinkybėmis, ir Å¡iuo klausimu pasisako.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, atsižvelgdamas ir į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliantų keliamu klausimu jau yra pasisakęs, kad vertybinių popierių emitento bankrotas neduoda pagrindo teigti, jog savo įsipareigojimų (grÄ Å¾inti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė, o kompensacija pagal Investuotojų direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grÄ Å¾inti finansines priemones.

Tai, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (nagrinėjamu atveju – BAB bankas Snoras) sutapo, taip pat nesudaro pagrindo iÅ¡plėsti Investuotojų direktyvos bei jÄ Ä¯gyvendinančio IÄ®IDÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse, kuriose teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, ir toliau nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, įgydamas obligacijÄ , prisiima ir obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ ; atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sÄ lygas, nėra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016; 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016; 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016).Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s ir nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užtikrina vienodos teismų praktikos formavimÄ ir vienodÄ teisės aiÅ¡kinimÄ (CPK 4 str.). Todėl kasaciniam teismui pateikus bÅ«tent tokius iÅ¡aiÅ¡kinimus analogiÅ¡kose, kaip ir nagrinėjamoje byloje, faktinėse situacijose, nurodytos nutartys tampa precedentinėmis ir privalomomis teismams, nagrinėjantiems tokius pačius klausimus. Apeliantams nenurodžius jokių aplinkybių, kodėl jų situacija turėtų bÅ«ti vertinama kitaip, konstatuotina, kad pagrindo nukrypti nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nekilo ir neaiÅ¡kumų dėl aktualių ES teisės nuostatų aiÅ¡kinimo, todėl pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ES teisės aiÅ¡kinimo klausimu nenustatyta (Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 267 str. 2 d.).Dėl apeliantų valios ir ginčijamų sutarčių negaliojimo pagrindų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.90 straipsnio 1 dalies normos turinį, iÅ¡skyrė kriterijus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti asmens valios klaidÄ dėl esminių sandorio elementų:

1) turi bÅ«ti suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis;

2) suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikÅ¡mę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai, t. y. ar, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, jis galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad patys apeliantai nepasidomėjo sudaromų obligacijų sutarčių sÄ lygomis, tokiu bÅ«du nepagrįstai atleido atsakovę nuo jai tenkančios informavimo apie įsigyjamus finansinius produktus ir su jais sietinas rizikas pareigos.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas aptarė finansų tarpininkės elgesį pateiktos informacijos nepakankamumo kontekste, informacijos galimo nepakankamumo faktÄ vertindamas kaip savaime nepatvirtinantį apgaulės ar pagrindo sutarčiai pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamose sutartyse ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse nurodytus dokumentus apeliantai gavo. Ir nors juose pateiktÄ informacijÄ galima vertinti kaip nepakankamai aiÅ¡kiai atskleidusia apeliantams aplinkybę, jog obligacijoms draudimo apsauga netaikytina, sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad ginčijamų sutarčių sudarymo tokia aplinkybė negalėjo nulemti, jų sudarymÄ lėmė pačių apeliantų ekonominiai interesai.  Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios elektroninės bylos medžiagos, visi apeliantai, pasiraÅ¡ydami ginčijamas obligacijų sutartis, aiÅ¡kiai matomoje vietoje (virÅ¡ apeliantų parašų) patvirtino, kad yra susipažinę su įsigyjamų obligacijų programos prospektu ir emisijos galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka, taip pat patvirtino, kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).

Å ios aplinkybės sudaro prielaidas labiau tikėtinai iÅ¡vadai padaryti, kad esminė informacija dėl apeliantų įsigyjamų finansinių priemonių jiems buvo pateikta. Apeliantams neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje pasiraÅ¡ytinai patvirtinus, jog jie, be kitų dokumentų, gavo ir šį apraÅ¡ymÄ , bÅ«tent jiems tenka pareiga įrodyti, kad nepaisant jų raÅ¡ytinio patvirtinimo, su finansinių priemonių rizikos apraÅ¡ymu jie nebuvo supažindinti (CPK 178 str.). Taip pat nėra ir duomenų apie tai, kad apeliantai sutarčių su jais sudarymo momentu (ar kuriuo nors kitu metu) bÅ«tų pareikalavę pateikti jų negautus kuriuos nors dokumentus arba informacijÄ , o atsakovė bÅ«tų atsisakiusi tai padaryti, kad tokia informacija buvo nepasiekiama jokiais kitais bÅ«dais bei formomis, pavyzdžiui, banko internetiniuose tinklapiuose ar banko skyrių padaliniuose.

Pažymėtina, kad atsakovės į bylÄ pateiktose fiksuotų palÅ«kanų obligacijoms skirtose reklaminėse skrajutėse buvo aiÅ¡kiai pažymima, jog prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ investuoti klientas privalo susipažinti su atsakovės interneto svetainėje paskelbtomis banko obligacijų emisijos galutinėmis sÄ lygomis ir baziniu prospektu bei jame apraÅ¡ytais rizikos veiksniais, įvertintų, ar jam Å¡i rizika priimtina. Vadinasi, net jeigu apeliantai buvo klaidingai įsitikinę, kad investicijos į obligacijas yra vienodai saugus lėšų taupymo bÅ«das, Å¡i atsakovės reklaminė medžiaga turėjo jiems sukelti pagrįstų abejonių dėl su obligacijomis siejamų rizikų, kurių nesiekdami paÅ¡alinti jie elgėsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai.

PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, spaudoje publikuotuose straipsniuose terminuotieji indėliai ir obligacijos nebuvo pristatomi kaip vienodai rizikingas produktas, nebuvo pateikta klaidinančios informacijos, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu.Apeliantai savo skunde taip pat teigia, kad teismas neįvertino nagrinėjamos situacijos individualumo, iÅ¡skiriančio jÄ iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų kitų atvejų bei bylų, tačiau jokių iÅ¡skirtinių faktinių aplinkybių, kurios bÅ«tų aiÅ¡kiai skirtingos nuo kitose bylose jau analizuotų situacijų jie neįvardija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 savo faktinėmis aplinkybėmis labai panaÅ¡ioje situacijoje pažymėjo, kad įvertinus tai, jog obligacijų programos prospektas ir emisijos galutinės sÄ lygos yra nemažos apimties dokumentai, suraÅ¡yti naudojant specifinius terminus, spręstina, jog draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovui nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas, kita vertus, tai nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieÅ¡kovo apsisprendimÄ sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nagrinėjamÄ situacijÄ vertinti kitaip, nei anksčiau įvertintos panaÅ¡ios situacijos.Visi apeliantai – A. G. J., Z. P., L. P., V. Å . ir I. D., pasiraÅ¡ydami neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, raÅ¡tu patvirtino atsisakantys suteikti atsakovei informacijÄ , kuri leistų atsakovei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jiems tinkamos, bei suprantantys tokio atsisakymo padarinius. Neturėdamas visos reikiamos informacijos bankas negalėjo individualizuoti apeliantų, kaip klientų, investavimo poreikių.Apeliantai, pareiÅ¡kę nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinį, turėjo teisinę pareigÄ , nustatytÄ CPK 178 straipsnyje, įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, Å¡iuo atveju – aplinkybes, kurios įgalintų padaryti iÅ¡vadÄ , jog egzistavo kuris nors iÅ¡ jų nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų.

TÄ lemia rungimosi principas ir jo privalomumas civiliniame procese (CPK 12 str.), reiÅ¡kiantis, jog kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ir nors apeliantai nurodė, kad atsakovė jų atžvilgiu vykdė agresyviÄ rinkodarÄ , apeliantus suklaidino aktyviais veiksmais, teikdama klaidingÄ informacijÄ , kad obligacijos yra draudimo objektas, tokiems jų įvardijamiems atsakovės veiksmams patvirtinti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus savo pačių teiginius, nepateikė.

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad tokie sandorių nuginčijo pagrindai šiuo atveju nebuvo įrodyti. Pažymėtina, kad į teismo posėdį apeliantai neatvyko ir paaiškinimų CPK nustatyta tvarka neteikė, o kai kurie jų procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai aiškiai neteisingi. Antai apeliantė Z. P. patikslintame ieškinyje nurodė, kad į obligacijas investuotų pinigų anksčiau nelaikė jokiame banke ir šios lėšos buvo saugomos namuose.

Tačiau atsakovės su atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikti duomenys liudija, kad Å¡i apeliantė nuo 2000 metų su atsakove buvo sudariusi net 28 terminuotųjų indėlių sutartis, o ginčijamų obligacijų sutarčių sudarymui buvo panaudotos lėšos, įskaitytos į apeliantės sÄ skaitÄ pasibaigus terminuotiesiems indėliams. Vienintelis apeliantas A. G. J. ieÅ¡kinyje pripažino perskaitęs ginčijamÄ sutartį prieÅ¡ jÄ pasiraÅ¡ydamas, kiti apeliantai nesusipažinimÄ su sutarčių turiniu motyvavo tuo, kad jiems fiziÅ¡kai nebuvo įmanoma perskaityti didelės apimties sutarčių dokumentų.

Nurodytas apeliantų elgesio modelis, sudarant sutartis, nors, kaip teigiama, tokio pobÅ«džio sutartis jie sudarinėjo pirmÄ kartÄ gyvenime, nesusipažinimas su pasiraÅ¡omų sutarčių sÄ lygomis, nepasidomėjimas kokias teises ir pareigas apeliantai įgis jas pasirašę, pripažintinas itin nerÅ«pestingu ir neatidžiu. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai buvo skubinami sudaryti ginčijamas sutartis, kad jų galimybė susipažinti su sutarčių sÄ lygomis bÅ«tų apribota dėl objektyvių, nuo apeliantų valios nepriklausančių priežasčių.

Tokiu atveju net ir sutinkant, kad dėl didelės pasiraÅ¡omų dokumentų apimties galimybė bÅ«tent pasiraÅ¡ymo vietoje su jais susipažinti galėjo bÅ«ti ribota, bet nesant jokių duomenų, kad apeliantai, kaip to reikalautų rÅ«pestingo asmens elgesio standartas, bÅ«tų siekę su pasiraÅ¡omų sutarčių sÄ lygomis susipažinti iÅ¡ anksto, o atsakovė tokiÄ galimybę bÅ«tų ribojusi, neapdairaus ir rizikingo elgesio padariniai tenka patiems apeliantams. Tokiomis aplinkybėmis sutarčių sudarymas negali bÅ«ti vertinamas nei kaip atsakovės apgaulė, nei kaip apeliantų suklydimas dėl pačios sutarties esmės, juolab kad apeliantai nesidomėjo obligacijų draudimo aplinkybę ir vien Å¡is faktas paneigia jų teiginius apie tokios aplinkybės esminę reikÅ¡mę, prieÅ¡ apsisprendžiant, ar sudaryti obligacijų įsigijimo sutartis.Teisėjų kolegijos neįtikina apeliantų argumentai, kad jie sudarė ginčijamus sandorius bÅ«dami klaidingai įsitikinę, jog į obligacijas investuotoms lėšoms taip pat taikytina indėlių draudimo apsauga.

Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nėra naujas ar neįprastas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Apeliantai nenurodė jokių įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kodėl, ženkliai skiriantis už terminuotuosius indėlius ir obligacijas atsakovės siÅ«lytų palÅ«kanų dydžiui, taip pat iÅ¡ esmės skiriantis terminuotų indėlių sutarčių ir obligacijų įsigijimo sutarčių turiniui ir apimčiai, ginčijamose obligacijų sutartyse apeliantus aiÅ¡kiai ir ne kartÄ Ä¯vardijus investuotojais, jie vis tiek manė sudarantys sutartis analogiÅ¡komis sÄ lygomis ir rizikomis, kaip terminuotųjų indėlių atveju.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi pasitikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl pačios sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).Nagrinėjamoje byloje aktuali ir tokia aplinkybė, kad apeliantai A. G. J., Z. P., L. P., V. Å . ir I. D., t. y. visi apeliantai diversifikavo rizikÄ , dalį lėšų investuodami į indėlių sertifikatus, o dalį – į obligacijas.

VertinimÄ , kad apeliantai suvokė tokių finansinių priemonių, kaip indėliai ir obligacijos, skirtumus, įskaitant ir su jais sietinÄ skirtingÄ rizikÄ , patvirtina taip pat ir toks faktas, jog apeliantas A. G. J. jau po ginčijamo 2011-04-18 sandorio sudarymo 2011-10-03 sudarė naujÄ terminuotÄ jį indėlį, o apeliantė L. P. po ginčijamo 2011-03-01 sandorio sudarymo 2011-04-15 sudarė terminuotojo indėlio sutartį, nors neabejotinai galėjo pasirinkti sudaryti ir pelningesnę, bet rizikingesnę obligacijų įsigijimo sutartį.

Apeliantė Z. P. sudarė net kelias obligacijų įgijimo sutartis skirtingu metu. Tokios nustatytos byloje aplinkybės pagrįstai leidžia suabejoti apeliantų skundo argumentais, kad jie ginčijamas sutartis sudarė primygtinai raginami atsakovės darbuotojų, kad jų pasirašymas buvo nulemtas agresyvių atsakovės darbuotojų veiksmų (kurių apeliantai nagrinėjamoje byloje net neįrodinėjo) arba kad jie nesuprato pasirašomų sutarčių pobūdžio. Vien neprofesionalaus investuotojo statuso suteikimas apeliantams nepanaikina bendrųjų jų pareigų atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais.

Todėl tokio neatsargaus elgesio pasekmės, kaip pirmiau minėta, tenka patiems apeliantams, o suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės (CK 1.90 str. 5 d.).Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiu apeliantų skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos priskyrė vidutinių vartotojų kategorijai. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantai tiek dėl amžiaus, tiek dėl socialinės padėties suvokė arba turėjo suvokti sudaromų sandorių esmę.

Apeliantai turėjo ir atitinkamos bendradarbiavimo su banku patirties, buvo įsigiję skirtingų banko platinamų produktų (indėlių, obligacijų, indėlių sertifikatų), apeliantai A. G. J., V. Å ., Z. P. ir I. D. turėjo banke santaupų terminuotų indėlių forma, kas taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ , kad su banko siÅ«lomais skirtingais finansiniais produktais apeliantai buvo susipažinę. Vien tai, kad dalis apeliantų ginčijamų sutarčių sudarymo metu buvo sulaukę garbaus amžiaus, kad jie neturėjo bÅ«tent investavimo į vertybinius popierius patirties ar finansinio iÅ¡silavinimo savaime negali paneigti apeliantų priskyrimo vidutinių vartotojų kategorijai, dėl to teismų praktikoje taip pat jau buvo pasisakyta.

Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, vien asmens amžius, taip pat aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu asmuo neturėjo jokios investavimo patirties, nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, bÅ«damas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sÄ lygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Apeliantai dėl jų įgytos gyvenimiÅ¡kos patirties kaip tik turėjo daugiau gebėjimų suvokti sudaromų sandorių esmę ir įvertinti galimas tokių sandorių rizikas bei teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-818-178/2016).Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo teismo sprendimo argumentams, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovės veiksmai, kuriais Å¡i tyčia siekė suklaidinti apeliantus (apgaulė) ir paveikti jų valiÄ sudaryti sandorius su atsakove, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju neegzistuoja ir CK 1.91 straipsnyje nurodytas sandorių negaliojimo pagrindas.

Sandorių, kuriuos apeliantai ginčija, sudarymÄ lėmė pačių apeliantų ekonominis interesas gauti didesnę grÄ Å¾Ä , jų didesnis pelningumas, nei kitų atsakovės priemonių. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktinio ar teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ginÄÄ spręsti taip, kaip to siekia apeliantai, nenustatė.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoApeliantų patirtų iÅ¡laidų, sietinų su indėlių sertifikatų nuginčijimu, priteisimo klausimas jau buvo iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi, priėmus apeliantų ieÅ¡kinio reikalavimų Å¡ia apimtimi atsisakymÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1579-943/2016 minėtas procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. LikusiÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį apeliantai prašė priteisti nagrinėjamoje byloje iÅ¡sprendus jų reikalavimÄ dėl obligacijų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Apeliacinio skundo netenkinant, nėra ir pagrindo priteisti apeliantams jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 1 d.).Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas dalyvaujantys byloje asmenys iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             TeisėjosGoda Ambrasaitė - Balynienė Virginija Čekanauskaitė Dalia Kačinskienė