fe7ea7c3-9e3e-4f8c-96fd-ca250fcec130 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-77-196/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00870-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ceryx“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį atsakovei Rusijos bendrovei OOO „TD Selena – Kosmetik“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, nustatė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ceryx“ pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Rusijos bendrovei OOO „TD Selena – Kosmetik“, kurios buveinė yra Kaliningrado mieste, Rusijoje. IeÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 44 456,24 Eur skolÄ už parduotas prekes, 19 511,49 Eur sumÄ už termino apmokėti sÄ skaitas praleidimÄ , 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, mokamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių 8.3 punktuose (ieškinio priedas Nr.

1) numatyta, jog visi nesutarimai reguliuojami derybomis arba Kauno miesto teisme, Lietuvoje, todėl ši byla teisminga Kauno apygardos teismui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Ceryx“ ieškinį atsakovei Rusijos bendrovei OOO „TD Selena – Kosmetik“ atsisakė priimti.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byla pagal ieÅ¡kovės UAB „Ceryx“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovei Rusijos bendrovei OOO „TD Selena – Kosmetik“ yra neteisminga Kauno apygardos teismui.

5. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas vertimas nėra teisingas, ir kad pagal šalių sutarčių 8.3 punktus buvo sulygta ginčus spręsti ne bendrosios kompetencijos teisme Kaune.

6. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Arbitražinis teismas Kaune neegzistuoja, darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys apskritai nesusitarė dėl ginčų sprendimo teismingumo. III. Atskirojo skundo argumentai 7. IeÅ¡kovė UAB „Ceryx“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kinį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Å alys buvo pasiraÅ¡iusiosios sutartis rusų kalba, Å¡ių sutarčių 8.3 punktuose rusų k. nurodyta, kad visi nesutarimai reguliuojami derybomis arba „v Aritraznom sude v Kaunas Litva“, apeliantės samdyta vertėja Å¡iÄ formuluotę iÅ¡vertė į „visi nesutarimai reguliuojami derybomis arba Kauno miesto teisme Lietuvoje“. 7.2.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017 nurodė, kad Rusijos Federacijos teismai, nepaisant jų pavadinime esančio žodžio „arbitražinis“, nėra arbitražai (trečiųjų teismai), kaip tai yra suprantama pagal 1958 m. Niujorko konvencijÄ ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymÄ , o yra Rusijos Federacijos teismų sistemos dalis. 7.3. Rusų kalboje naudojant sÄ vokÄ â€žarbitražinis teismas“ neturima omeny trečiųjų teismas (arbitražas), kaip jis suprantamas pagal 1958 m.

Niujorko konvencijÄ , Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymÄ ir Civilinio proceso kodeksÄ . Teismas neteisingai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto normÄ , nes Å¡alys nebuvo sudariusios susitarimo perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui. 7.4. Apeliantės samdyta vertėja iÅ¡versdama sutarties 8.3. punktÄ , kad „visi nesutarimai reguliuojami derybomis arba Kauno miesto teisme Lietuvoje“, teisingai perteikė Å¡ios nuostatos tikrÄ jÄ prasmę, o teismo vertėjo vertimas yra pažodinis, kuris neatspindi tikrosios Å¡ios nuostatos prasmės ir sutarties Å¡alių valios bei yra klaidinantis.

Rusijoje visi komerciniai ginčai tarp įmonių sprendžiami valstybiniuose arbitražiniuose teismuose, todėl žodį „arbitražinis“ Rusijos įmonės visada įdeda į savo rengtas sutartis su užsienio bendrovėmis, kaip ir buvo Å¡iuo atveju, ir tai sukelia tam tikrais atvejais tikrosios Å¡io žodžio prasmės supratimo problemų, nes jis rusų kalboje yra klaidinantis, jei jis bÅ«tų aiÅ¡kinamas siaurÄ jÄ prasme pažodžiui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko 8.

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl ginčo esmės 9. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kadangi teismo vertėjo pažodinis sutarties 8.3. punkto vertimas neatitinka tikrovės, nes Å¡alys, vadovaujantis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ atitinkančiu vertimu, buvo susitarusios ginčus spręsti Kauno miesto teisme, Lietuvoje, o ne Arbitražiniame teisme Kaune, Lietuvoje.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

10. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatyti atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindai. Teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu: ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas); Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

11. Apeliantės argumentas, jog reikia vadovautis apeliantės samdytos vertėjos vertimu, kuris, anot apeliantės, atitinka sutarties prasmę ir tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ , o ne teismo vertėjo pažodiniu vertimu, laikytinas nepagrįstu, nes apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutarties aiÅ¡kinimas nėra priskiriamas vertėjo kompetencijai.

12. Apeliantės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017, sÄ vokos „Arbitražinis teismas“ reikÅ¡mė buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ginčų sprendimo Rusijos Federacijoje klausimu, iÅ¡aiÅ¡kinant, jog Rusijos Federacijos Arbitražiniai teismai nėra Arbitražiniai teismai kaip trečiųjų teismai, o yra Rusijos Federacijos federaliniai teismai. Taigi Å¡iuo atveju nėra pagrindo vadovautis minėta kasacinio teismo praktika, kadangi ginčo aplinkybės nėra analogiÅ¡kos, kasacinis teismas aiÅ¡kino Rusijos Federacijos teismų sistemos sÄ vokų reikÅ¡mę.

Lietuvos Respublikoje sÄ voka „Arbitražinis teismas“, kaip ji suprantama pagal 1958 m. Niujorko konvencijÄ , Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymÄ ir CPK, reiÅ¡kia ginčų nagrinėjimÄ arbitražiniame teisme, o ne bendrosios kompetencijos teisme. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡alys buvo susitarusios ginčus spręsti ne bendrosios kompetencijos teisme.

13. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad pagal CPK 29 straipsnį ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal atsakovės buveinės vietÄ atitinka 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dviÅ¡alės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – DviÅ¡alė sutartis) nuostatas, nes DviÅ¡alės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienos Susitariančiosios Å alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i Sutartis nenumato kitaip.

Jie kompetentingi nagrinėti ieÅ¡kinius, pareikÅ¡tus juridiniams asmenims, jeigu Å¡ios Å alies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Apeliantė pati nurodė, jog atsakovės buveinė yra Kaliningrado mieste, Rusijos Federacijoje. Taigi remiantis CPK 29 straipsniu ir DviÅ¡alės sutarties 21 straipsnio 1 dalimi, apeliantės ieÅ¡kinys teismingas Rusijos Federacijos teismams. Dėl procesinės bylos baigties 14. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

16. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Konstantinas Gurinas