Legislator Case Law & Legislation
fe7e1438-25e2-4556-a44d-ae0b84dae8bc AI generated

Court convicted driver of traffic accident of 281 BK 1 and awarded partial civil damages.

Case Number fe7e1438-25e2-4556-a44d-ae0b84dae8bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court convicted the defendant of a traffic offense under Article 281 of the Criminal Code and sentenced him to a fine and a one-year driving ban. The civil claim for non-material damages was partially allowed, with the insurance company bearing primary liability and the defendant paying the remainder. Additionally, the defendant was ordered to reimburse the victim's legal costs.

Legislator headnote

AI generated

LR BK 281 str. 1 d.; LR BK 68 str.; LR BK 297-308 str. The court established that a driver who violates traffic rules causing minor injury to another person commits a criminal offense punishable by a fine and a driving ban, while civil liability for non-material damages is shared between the tortfeasor and the insurer subsidiarily.

Keywords

AI generated
traffic accident conviction Article 281 Criminal Code driving ban penalty subsidiary insurance liability non-material damages award legal costs reimbursement traffic safety rules violation

Cited Legislation

AI generated
LR BK 281 str. 1 d.
(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., padarymu, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :D.
LR BK 68 str.
baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams (LR BK 68 str.).Kardomosios priemonės D.
LR BK 297-298 str.
LR BK 302 str.
LR BK 304 str.
LR BK 305 str.
LR BK 307 str.
LR BK 308 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas L             Baudžiamoji byla Nr.1-161-576/2016Proceso Nr. 1-10-1-00169-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)              N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 6 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, Gretai Čiuladaitei, Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamojo gynėjui advokatui Andžej Čaikovski, nukentėjusiajai Z.

R., nukentėjusiosios atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,kaltinamajam D. J.,vertėjaujant Erikai Vencevičienei, Ritai DaÅ¡kevičienei, Giedriui Račkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., padarymu, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :D.

J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:2013-11-23 apie 10.45 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Alfa Romeo GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Konstitucijos prospektu nuo Geležinio Vilko gatvės. Privažiavęs prie Konstitucijos pr.-Å eimyniÅ¡kių g.-Kalvarijų g. sankryžos, degant jo važiavimo kryptimi žaliam Å¡viesoforo signalui, įvažiavo į minėtÄ sankryÅ¾Ä ir važiavo per sankryÅ¾Ä tiesiai.

IÅ¡važiuodamas iÅ¡ sankryžos į Å eimyniÅ¡kių gatvę ir atsiradus kliūčiai, kuriÄ jis galėjo pastebėti, t.y. į Å eimyniÅ¡kių gatvės važiuojamÄ jÄ dalį, jo atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę, degant raudonam Å¡viesoforo signalui įžengusiÄ ir link kitos gatvės pusės einančiÄ pėsčiÄ jÄ Z. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė transporto priemonės, nesukeldamas pavojaus pėsčiajai, jÄ partrenkė ir sužalojo.

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajai Z. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu bÅ«du, D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr.768 redakcija) 134 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.Kaltinamasis D. J. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., neprisipažino, teisme paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ , tikslios datos nepamena, vairavo savo automobilį „Alfa Romeo“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo per Kalvarijų ir Å eimyniÅ¡kių gatvių sankryÅ¾Ä . PrieÅ¡ tai jis važiavo Konstitucijos prospektu, tiesiai, kirto Kalvarijų gatvę, į Å eimyniÅ¡kių gatvę. Važiavo vienas, buvo rytas, apie 10,45 val. oro sÄ lygos buvo geros, lietaus ir rÅ«ko nebuvo. Važiuodamas per sankryÅ¾Ä matė, kad jam degė žalias Å¡viesoforo signalas. Moterį- pėsčiÄ jÄ pastebėjo, jie neklysta, kai ji buvo antroje eismo juostoje ir žiÅ«rėdama į jį sustojo.

Jis važiavo trečia eismo juosta. PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä sustojęs nebuvo, nes Å¡vietė žalias Å¡viesoforo signalas. Kertant sankryÅ¾Ä prieÅ¡ jo automobilį važiuojančių tiesiai kitų automobilių nebuvo, buvo tik už jo. Kirtus sankryÅ¾Ä yra trys eismo juostos. Moterį pamatė tuomet, kai ji sustojo ir žiÅ«rėjo į jį antroje eismo juostoje, pats tada važiavo trečia eismo juosta. Pėsčioji sustojo, stovėjo, žiÅ«rėjo, o kai privažiavo Å¡iek tiek arčiau, bėgo ir jis pėsčiÄ jÄ kliudė savo maÅ¡inos deÅ¡iniu kampu.

Mano, kad nukentėjusioji bandė perbėgti gatvę. Aplinkybių, kaip moteris pradėjo eiti per keliÄ nematė, tačiau ji ėjo ne pėsčiųjų perėja. Sustojęs iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, galbÅ«t lipdamas skambino į pagalbos telefonÄ . Buvo priėjęs prie nukentėjusios, iÅ¡ bagažinės iÅ¡traukė striukę ar pledÄ , padėjo jai po galva, ji gulėjo. Toje vietoje leidžiamas greitis yra 50 km/h, o jo greitis buvo iki 60 km/h.Nukentėjusioji per keliÄ Ä—jo ne pėsčiųjų perėja, o už perėjos, atstumo patikslinti negali.

Tiksliai negali pasakyti, kurioje vietoje ar kokiu atstumu buvo jo automobilis, kai pamatė pėsčiÄ jÄ . PėsčiÄ jÄ pamatyti anksčiau trukdė tai, kad ji staigiai iÅ¡bėgo, jis to momento neužfiksavo, pamatė tik antroje eismo juostoje, kai ji sustojo pamačiusi jo automobilį ir žiÅ«rėjo į jį. Važiuojant prieÅ¡ jo automobilį kitų automobilių nebuvo, kiek pamena. Dėl regėjimo jis jokių sutrikimų neturi. Važiuojat žiÅ«rėjo tiesiai į važiuojamÄ jÄ kelio dalį.

Ar jis lėtino greitį pamatęs pėsčiÄ jÄ nepamena, galbÅ«t sulėtino, kai ji iÅ¡bėgo prieÅ¡ jį, o prieÅ¡ tai nelėtino. Nepripažįsta kaltės, nes jo atžvilgiu Å¡vietė žalias Å¡viesoforo signalas, o nukentėjusiajai raudonas. LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.31-32,1t.) bei (b.l.33-34,1t.), kuriuos kaltinamasis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-15 D. J. parodė, kad 2013-11-23 apie 10.45 val., vairavo automobilį Alfa Romeo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Konstitucijos prospekto 3-ia eismo juosta nuo Geležinio Vilko g. pusės link Šeimyniškių g. apie 60 km/h greičiu. Prie Konstitucijos pr.-Lvovo g. sankryžos, kuri yra maždaug 300 m atstumu iki Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Šeimyniškių g. sankryžos, sustojo, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo iš vietos ir didindamas greitį važiavo link Konstitucijos pr.-Kalvarijų g. sankryžos. Matė, kad šioje sankryžoje jo važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas, todėl važiavo tiesiai.

Staiga, kai buvo maždaug ties sankryžos viduriu, pastebėjo, kad į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, apie 2-3 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, iÅ¡ deÅ¡inės pusės išėjo pėsčioji. Tuo metu atstumas tarp automobilio ir pėsčiosios buvo apie 15 m. Jo nuomone, moteris matė jo atvažiuojantį automobilį, nes paspartino žingsnį. Tik pamatęs moterį kelio važiuojamojoje dalyje, paspaudė stabdžio pedalÄ . Tačiau iÅ¡vengti moters partrenkimo jam nepavyko ir automobilio priekiniu deÅ¡iniuoju kampu pėsčiÄ jÄ partrenkė.

Nuo smÅ«gio pėsčioji užkrito ant variklio dangčio ir atsitrenkė į priekinį automobilio stiklÄ . Automobiliui sustojus, moteris nukrito ant kelio automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės pusės, ties priekiniu ratu. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Buvo Å¡oko bÅ«senoje. Å iek tiek atsigavęs, paskambino tel. 112 ir pranešė apie įvykį. IÅ¡ bagažinės iÅ¡traukė striukę, kuriÄ padėjo moteriai po galva. Pėsčioji buvo sÄ moninga, bandė keltis. Partrenkimo vietoje susirinko nemažai žmonių.

Vienas vyras pasakė už automobilio pastatyti trikampį avarinio sustojimo ženklÄ . IÅ¡ automobilio bagažinės iÅ¡sitraukė trikampį avarinio sustojimo ženklÄ , kurį padavė ten buvusiai merginai, kuri ženklÄ pastatė už automobilio. Å i mergina vėliau pasakė, kad matė įvykį. Å ios merginos nepažinojo, anksčiau jos niekada nebuvo matęs ir bendravęs. Taip pat nepažįsta vyro, kuris važiavo iÅ¡ paskos ir matė šį įvykį. Eismo įvykio metu automobilyje buvo vienas, niekas kartu su juo nevažiavo.

Jis skubėjo į darbÄ . Ä® įvykio vietÄ atvažiavę medikai iÅ¡vežė partrenktÄ pėsčiÄ jÄ Ä¯ ligoninę. Jam įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ pagal LR BK 281 str. 1 d. esmę suprato, kaltės nepripažino, nes per sankryÅ¾Ä važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, t.y. nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tuo tarpu pėsčioji į kelio važiuojamÄ jÄ dalį įžengė, kai jai degė raudonas Å¡viesoforo signalas, ir akivaizdžiai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Tai patvirtino eismo įvykio liudininkai (1t. b.l. 31-32).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2013-11-25 D. J. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus kaip ir 2015-04-15 apklausoje.Nukentėjusioji Z. R. teisme parodė, kad iki įvykio kaltinamasis nebuvo pažįstamas. Kaltinamasis jÄ partrenkė prie Operos ir Baleto teatro. Ji nulipo laiptais, pereidinėjo gatvę. PasižiÅ«rėjo, kad Å¡viečia žalia Å¡viesoforo Å¡viesa, visi stovi, tik žengė žingsnį deÅ¡ine koja ir jÄ patrenkė ir atsidÅ«rė ant maÅ¡inos kapoto bei nukrito, gulėjo ant asfalto.

Nežino kodėl nurodyta, kad viskas vyko kitoje vietoje, bet ji viskÄ atsimena. Paskui atvyko greitoji pagalba, vairuotojas išėjo, su juo buvo moteris, jie dviese priėjo, jai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri jÄ paguldė ant neÅ¡tuvų, nuvežė į Lazdynų ligoninę. Kai atvežė į ligoninę, operacija truko 10 valandų, buvo sulaužytas stuburas, koja. Operacijos metu stuburÄ sutvirtino varžtais, vėl reikia operacijos juos iÅ¡imti, gydymas dar nepasibaigė. Ji bijo, nes labai sudėtinga operacija, be to, atliekant operacijÄ du kartus buvo sustojęs kvėpavimas.

Po operacijos ji gulėjo ligoninėje prie AuÅ¡ros vartų. Po to dar vyko į sanatorijÄ , į AbromiÅ¡kes, kur buvo gydoma ilgÄ laikÄ . Po to apžiÅ«rėjus jos kojÄ Â buvo nustatyta, kad viskas iÅ¡judinta, todėl Lazdynų ligoninėje vėl buvo atliekama operacija. Dar buvo gydoma Druskininkuose. Atsakinėdama į klausimus paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ gatvėje buvo viena, ėjo į Kalvarijų turgų. Visos maÅ¡inos stovėjo, tik jis vienas važiavo ir jÄ partrenkė. Å iuo metu ji yra neįgali, turi antros grupės invalidumÄ , vaikščioja su lazdele, negali ilgai stovėti.

Mano, kad kaltinamasis turi bÅ«ti nubaustas. Ji ėjo per žaliÄ Å¡viesoforo Å¡viesÄ , visi automobiliai stovėjo, nespėjo žengti žingsnio ir jÄ partrenkė prie pat Å¡aligatvio. Dėl civilinio ieÅ¡kinio pasisakys jo atstovas.LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiosios Z. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.53-54,1t.), kuriuos nukentėjusioji patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2013-11-23, apie 9.30 val., priėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Å eimyniÅ¡kių g. važiuojamÄ jÄ dalį ties Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Å eimyniÅ¡kių g. sankryža.

Jai degė žalias Å¡viesoforo signalas, todėl įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir ėjo link kitos gatvės pusės link Žaliojo tilto. Kai jau kėlė deÅ¡inę kojÄ , kad pastatyti ant Å¡aligatvio, staiga pamatė iÅ¡ kairės pusės link jos privažiuojantį automobilį, kitÄ momentÄ pajuto smÅ«gį į kÅ«no kairę pusę. Nuo smÅ«gio nukrito ant kelio prieÅ¡ automobilį. Kažkas iÅ¡kvietė medikus. Atvykę medikai jÄ iÅ¡vežė į ligoninę (1 t., b.l. 53-54) Liudytojas D.

M. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jam iki įvykio nebuvo pažįstami. Datos nepamena, buvo Å¡alta, važiavo Konstitucijos pr. nuo Pedagoginio žiedo pusės ir sustojo prie sankryžos turbÅ«t ties Savivaldybe, prie Å¡viesoforo. Pamatė priekyje prie kitos sankryžos, kai užsidegė žalia Å¡viesa automobilį „Alfa Romeo“ auksinės spalvos, kuris gana staigiai pajudėjo į priekį. Ir tÄ momentÄ pamatė, kad moteriÅ¡kė iÅ¡bėgo į gatvę. Pats tuo metu turbÅ«t rėkti pradėjo.

“Alfa Romeo“ bandė iÅ¡sukti, suko kažkiek tai į kairę link saugumo salelės, ar užvažiavo ant jos ar ne nepamena, bet moteris irgi bėgo, neiÅ¡vengiamai buvo smÅ«gis, matė, kai ji persirito per kapotÄ ir nukrito ties pirma juosta.Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad kai vairuotojas suko, moteris tebebėgo. Ä®vykį jis matė per tarpÄ nuo vieno Å¡viesoforo iki kito. Jis pats buvo prie Å¡viesoforo prie savivaldybės, buvo sustojęs, nes degė raudonas Å¡viesoforas.. „Alfa Romeo“ vairuotojas buvo pirmas eilėje važiuoti per sankryÅ¾Ä .

Jam užsidegė žalias šviesoforo signalas ir jis labai staigiai pradėjo važiuoti. Prieš tai jis matė „Alfa Romeo“ automobilį važiuojantį ir šis automobilis jį aplenkė Konstitucijos pr. Jis pats tuo metu važiavo galimai 50-60 km/h greičiu, tiksliai greičio nepamena. Nematė, ar automobilis „Alfa Romeo“ stabdė, tik matė, kad bandė išsisukti nuo tos moters. Toks įspūdis, kad moteris ėjo įstrižai, nes ji ne ant perėjos numušta buvo. Automobilis „Alfa Romeo“ važiavo antra eismo juosta, neskaitant keleivinio transporto juostos, kraštutine kaire eismo juosta.

Vizualiai matėsi, kad jis bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo. To momento, kaip nukentėjusioji žengė ant perėjos, nematė. Automobilių judėjimas buvo palyginti ramus.Per Konstitucijos pr. Kalvarijų g. gatvių sankryÅ¾Ä â€žAlfa Romeo“ važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Nukentėjusioji ėjo pagyvenusio žmogaus sparčiu žingsniu, tempu. Ji nesustojo. Pirmojoje eilėje maÅ¡inos stovėjo, kaltinamojo automobilis pajudėjo pirmas, kiti automobiliai su juo nelenktyniavo. DeÅ¡inesnėje eismo juostoje, t.y. pirmoje eismo juostoje buvo automobilių, tačiau kaltinamasis važiavo pirmas ir jam nebuvo kliūčių pastebėti pėščiÄ jÄ .

Jis pats nematė jokios kliÅ«ties. Po nukentėjusiosios partrenkimo jis buvo priėjęs. Nukentėjusioji nesiskundė, buvo Å¡oko bÅ«senoje, dar ruošėsi eiti, padėjo jÄ paguldyti, nes atvažiavo greitoji. Ar stabdė kaltinamasis kai jam atsirado kliÅ«tis, negali pasakyti. Vairuotojas pats kvietė policijÄ , nežino, kas kvietė medicininę pagalbÄ .Parodžius 2 t., b.l.71 nurodė, kad nukentėjusiÄ jÄ jis pamatė pirmoje A juostoje, tik įžengus nuo Å¡aligatvio į važiuojamÄ jÄ dalį, pirma mintis buvo „Dieve, kÄ ji daro“, nes užsidegė žalia, jis pradėjo važiuoti, o ji pradėjo eiti.

Jis pats tuo metu važiavo trečia eismo juosta, jau buvo pajudėjęs nuo tos sankryžos prie kurios buvo sustojęs. Kai pamatė nukentėjusiÄ jÄ , tuo metu kaltinamojo automobilis jau važiavo per sankryÅ¾Ä , nes jam užsidegė žalia Kalvarijų-Å eimyniÅ¡kių g. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu( 1t., b.l.78-79), liudytojas juos patvirtino, tačiau patikslino, kad jis su kaltinamuoju stovėjo ne prie vienos sankryžos, jis stovėjo per vienÄ Å¡viesoforÄ prie savivaldybės. Ikiteisminio tyrimo metu D.

M. parodė, kad 2013-11-23, apie 10.45 val., vairavo automobilį ir važiavo Konstitucijos pr. 3-ia eismo juosta nuo Geležinio Vilko g. pusės link Å eimyniÅ¡kių g. (pirma skaičiuojant „A“ juosta).Automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo dar iki eismo įvykio, įvažiavęs į Konstitucijos prospekto važiuojamÄ jÄ dalį. Ä® šį automobilį atkreipė dėmesį, nes jis važiavo nesaugiai, dažnai manevruodamas tarp kitų automobilių iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ .Privažiavęs prie Konstitucijos pr.

–Kalvarijų g. sankryžos, sustojo, nes degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Priekyje prie sankryžos taip pat sustojo ir automobilis Alfa Romeo. Tarp jų buvo 1 ar 2 automobiliai. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, Alfa Romeo automobilis staigiai „rovė“ iÅ¡ stovėjimo vietos. Tuo pat metu pamatė nuo Å¡aligatvio į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡ jiems deÅ¡inės pusės į kairę įžengusiÄ pėsčiÄ jÄ . Ar pėsčioji ėjo perėjos ribose, ar už jos, pasakyti negali.

Tik prisimena, kad moteris ėjo įstrižai kryptimi nuo sankryžos. KitÄ momentÄ automobilis Alfa Romeo priekine dalimi pėsčiÄ jÄ partrenkė. Nuo smÅ«gio pėsčioji užkrito ant variklio dangčio ir atsitrenkė į priekinį automobilio stiklÄ , po to nuskrido ir nukrito automobiliui Alfa Romeo iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Ar automobilio Alfa Romeo vairuotojas prieÅ¡ pėsčiosios partrenkimÄ stabdė, pasakyti negalėjo, bet staigaus stabdymo nepastebėjo. Pravažiavęs sankryÅ¾Ä , sustojo „A“ juostoje, ties vieÅ¡bučiu „Holiday Inn“.

IÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir nuskubėjo prie partrenktos pėsčiosios, prie kurios jau buvo automobilio Alfa Romeo vairuotojas. Liepė vairuotojui už automobilio pastatyti trikampį avarinio sustojimo ženklÄ . Automobilio Alfa Romeo vairuotojas į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė medikus ir policijÄ . Atvažiavę medikai partrenktÄ moterį iÅ¡vežė į ligoninę (1 t., b.l.78-79).Ikiteisminio tyrimo metu(b.l.80-81,1t.) D. M. davė parodymus iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus duotiems ankstesnėje apklausoje (b.l.78-79,1t.) ir papildomai parodė, kad jau po apklausos prisimindamas įvykį bandė suprasti kaip automobilis Alfa Romeo galėjo taip įsibėgėti prieÅ¡ pėsčiosios partrenkimÄ ir prisiminė, kad jie buvo sustoję ne prieÅ¡ susikirtimÄ su Kalvarijų gatve, bet prieÅ¡ sankryÅ¾Ä ties Savivaldybe, t.y. prieÅ¡ Konstitucijos pr.- Lvovo g. sankryÅ¾Ä , kur jiems degė raudonas Å¡viesoforo signalas.

Kai užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, kaip ir minėjo anksčiau, automobilis Alfa Romeo staigiai rovė iÅ¡ vietos ir nuvažiavo tiesiai. Konstitucijos pr. – Kalvarijų g. – Å eimyniÅ¡kių g. sankryžoje tuo metu jiems taip pat degė žalias Å¡viesoforo signalas ir automobilis Alfa Romeo nemažindamas greičio kirto sankryÅ¾Ä . Pravažiavęs sankryÅ¾Ä jis partrenkė moterį, kuri ėjo per draudžiamÄ Å¡viesoforo signalÄ . Be to, pagarsinus liudytojo D. M. visus parodymus paaiÅ¡kino, kad atsakyti į klausimÄ ar jis su kaltinamuoju stovėjo prie vienos sankryžos ar prie skirtingų, nepamena.

Jam reikia dar kartÄ tÄ sankryÅ¾Ä pamatyti.2016-01-11 teismo posėdžio metu liudytojas D. M. nurodė, kad jis buvo nuvykęs pasižiÅ«rėti į įvykio vietÄ ir suprato, kad nebepamena, nuo kurio Å¡viesoforo automobilis pajudėjo. Garantuoja, kad vairuotojui degė žalia Å¡viesa, moteris bėgo įstrižai per gatvę. Matė, kad vairuotojas bandė iÅ¡sisukti, imti kairiau, tačiau ten buvo salelė. O po to buvo skridimas moters. Tai jam buvo Å¡okas, galvoja, kad dėl to nepamena iÅ¡ kurios sankryžos matė įvykį.

Dėl to galimai ir jo parodymai vienÄ kartÄ buvo vienokie, kitÄ kartÄ kitokie. PrieÅ¡ pat eismo įvykį jis matė automobilį, Å¡is važiavo nesaugiai, nes važiavo greitai, lenkė. Matė moterį jai atsirandant antroje eismo juostoje, ji ėjo nesustodama. Liudytoja R. D. Å . teisme parodė, kad nukentėjusiosios, kaltinamojo nepažįsta. Pamena, kad ji ėjo nuo Žaliojo tilto pusės link turgaus pusės kairiÄ ja puse ir norėjo kirsti gatvę į deÅ¡inę pusę ir po to eiti į stotelę.

Prieš kertant gatvę į dešinę pusę, nepamena tiksliai kokia šviesa degė, bet bekertant gatvę periferiniu matymu matė, kad kažkas suklykė, atsisukusi pamatė, kad visiškai staigiai kažkas krito. Tada ji perėjo per gatvę iki eismo įvykio vietos. Iš mašinos buvo išlipęs vyras, buvo sumaištis. Priėjusi prie moters paklausė, ar skauda, ar gyva. Moteris ar tai sunkiai kalbėjo, ar tai rusiškai kalbėjo, pati rusiškai nemoka, sunku buvo susikalbėti. Buvo iškviesta greitoji.

Ji padėjo vairuotojui pastatyti trikampio ženklÄ , kad maÅ¡inos pravažiuotų, ir kai atvažiavo grietoji išėjo, nes turėjo susitikimÄ .Parodžius (b.l.71,2t.) esančiÄ schemÄ nurodė, kad ėjo nuo Žaliojo tilto kaire puse Kalvarijų g. ir norėjo kirsti gatvę link vieÅ¡bučio „Holiday Inn“. Ar laukiant žalios ar jau jai einant per keliÄ , įvykis įvyko Å eimyniÅ¡kių gatvėje. Ä®vykis nebuvo toje pačioje perėjoje. PrieÅ¡ įvykį moters ji nematė. Transporto priemonė, kuri partrenkė pėsčiÄ jÄ važiavo iÅ¡ Konstitucijos pr.

į Šeimyniškių g. Mašina sustojo antroje juostoje, ne ant perėjos sustojo, už perėjos, bet ne per toliausiai, labiau į Šeimyniškių g. Ji matė, kad kažkas krito, kiti žmonės rėkė, buvo smūgio garsas. Ji pati tuo metu dar nebuvo perėjusi savo perėjos, viso judėjimo metu degė žalias šviesoforo signalas. Kai išgirdo įvykį, paspartino greitį. Jai atrodo kad tarp nukentėjusiosios ir automobilio nebuvo didelio atstumo. Trikampį ji pati paėmė ir pastatė, jos niekas neprašė.

Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Visas įvykis įvyko trečioje eismo juostoje, prie salelės ir iš kairės pusės mašinos nevažiavo. Ta kryptimi važiavo ne viena mašina, bet kiek jų buvo ir kuria juosta važiavo, negali pasakyti. Partrenkimo metu ar greta kaltinamojo mašinos važiavo kitos mašinos, negali pasakyti, Liudytojas A. K. teisme parodė, kad labai daug metų praėjo nuo įvykio, prašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu(1 t., b.l.93-94), liudytojas juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2013-11-23, apie 10.40 val., priėjo prie Konstitucijos pr.-Å eimyniÅ¡kių g.-Kalvarijų g. sankryžos. Degant žaliam Å¡viesoforo signalui perėjo per Å eimyniÅ¡kės g. važiuojamÄ jÄ dalį nuo vieÅ¡bučio „Holiday Inn“ į kitÄ gatvės pusę. Ėjo greitu tempu. Perėjęs į kitÄ gatvės pusę, kairiuoju Å eimyniÅ¡kių g. Å¡aligatviu ėjo link Rinktinės g. Nuėjęs apie 10-15 m, iÅ¡girdo duslų garsÄ . Atsisukęs pamatė, kad dar truputį pajudėjo automobilis, o ant automobilio variklio dangčio gulėjo moteris.

Kai automobilis sustojo, moteris nuslydo nuo variklio dangčio ant asfalto automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Tuo pat metu pastebėjo, kad transporto priemonėms, judančioms Å eimyniÅ¡kių g. nuo Rinktinės g. pusės link Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Å eimyniÅ¡kių g. sankryžos, degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Jis paskambino tel. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Po to nuėjo prie pėsčiÄ jÄ partrenkusio automobilio, kuris stovėjo 3-ioje eismo juostoje už perėjos. Pėsčioji gulėjo ant pilvo, buvo sÄ moninga, kažkÄ bandė kalbėti.

Prie jos buvo automobilio vairuotojas, kuris pėsčiÄ jÄ apvertė ant nugaros. Ten taip pat buvo apie 40 metų amžiaus vyras. Jokių moterų ar merginų prie automobilio ir partrenktos pėsčiosios, nematė. Matė, kad iÅ¡ automobilio pro deÅ¡inės pusės priekines dureles iÅ¡lipo apie 25 metų amžiaus mergina, vidutinio Å«gio, plona, atrodo, apsirengusi juodu paltuku. Pamena, kad mergina kartu su automobilio vairuotoju buvo nuėjusi prie automobilio galinės dalies ir kažkÄ paėmė iÅ¡ bagažinės. Po to jis nusisuko ir kas vėliau vyko prie automobilio galinės dalies, nematė.

Po to Å¡i mergina kažkur dingo (1 t., b.l. 93-94).Dar teisme paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios prieÅ¡ įvykį jis nematė. Nuo Konstitucijos pr. jis nematė nei vieno automobilio, niekas nevažiavo, tik užfiksavo tÄ faktÄ . Automobilių nebuvo. Kai trenksmÄ iÅ¡girdo, tada vienintelį automobilį pamatė. Tuo metu kai įvyko tas smÅ«gis Å¡alia jokių kitų transporto priemonių nebuvo. Koks Å¡viesoforo signalas degė automobiliams važiavusiems Konstitucijos prospektu į Å eimyniÅ¡kių g., jis nematė.

Tik iÅ¡girdo garsÄ . Pagrįžęs 30 žingsnių jis tik matė stovinčius automobilius toliau. Policija į įvykio vietÄ po jo skambučio atvažiavo labai greitai. Grietoji truputį greičiau atvažiavo, negu policija. Liudytojas V. S. teisme parodė, kad įvykio datos nepamena, tik pamena, kad buvo vidurdienis, prie vieÅ¡bučio Holiday Inn, jis ėjo per gatvę ir iÅ¡girdo smÅ«gį, o atsisukęs pamatė automobilį virÅ¡ kurio kabojo moteris, jinai buvo ant kapoto turbÅ«t, esmė tame, kad ne ant žemės. Po įvykio vairuotojas buvo iÅ¡lipęs, moteris gulėjo ant žemės, prie automobilio priekinio kairiojo Å¡ono, jis jai pagalvę traukė iÅ¡ bagažinės, buvo labai susijaudinęs, klausė koks Å¡viesoforo signalas buvo, klausė ar jai viskas gerai.

RÅ«pinosi ja, o ne savimi. Buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba.              Jis per gatvę ėjo ne per sankryÅ¾Ä , o kirto Å eimyniÅ¡kių gatvę prieÅ¡ kavinę „Carskoje selo“. Automobilis stovėjo skersai, gal, kad iÅ¡vengti smÅ«gio, automobilis buvo arčiau salelės, jis apibÅ«dintų, kad ant dviejų juostų, ir ant antros ir trečios juostos. Å viesoforo signalų, kokie degė įvykio metu, nematė. Matė susidÅ«rimo pačiÄ pabaigÄ , t.y. kad žmogus krito.Liudytoja J.

E. parodė, kad iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusioji jai nebuvo pažįstami. Ä®vykis buvo seniai, maždaug prieÅ¡ 2 metus. Pamena, kad buvo Å¡eÅ¡tadienis, apie pusė dvylikos. Ji stovėjo Lvovo g., laukė 6G autobuso ir žiÅ«rėjo į sankryžos pusę. Pamatė iÅ¡ labai toli ateinančiÄ moteriÅ¡kę, suprato, kad tai yra senyvo amžiaus asmuo, su ilgu paltu ir kepure. Moteris sustojo ties sankryža, sumiÅ¡usiai apsižvalgė ir pradėjo bėgti per gatvę. Nubėgusi pusę kelio stabtelėjo ir tada toliau pradėjo bėgti ir įvyko įvykis.

Po įvykio vairuotojas iÅ¡ karto sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, priėjo prie nukentėjusiosios, o ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .Dar nurodė, kad matė, kaip nukentėjusioji bėgo per gatvę, bet stabtelėjo. Suprato, kad nukentėjusioji pastebėjo tÄ automobilį, bet toliau pradėjo bėgti, užkabino jÄ automobilis ir moteris į orÄ netgi truputį pakilo ir nukrito. Automobilis važiavo teisiai nuo Europos aikÅ¡tės ir iÅ¡ karto sustojo, o ar prieÅ¡ tai stabdė automobilis, nepamena.

Pėsčioji ėjo nuo Žaliojo tilto. Iki sankryžos ji automobilio nematė.Liudytojas D. V. R., nukentėjusiosios Z. R. sÅ«nus, parodė, kad kai atsitiko įvykis, mamos vyras, jo patėvis, susitarė su kaltinamuoju, kad pastarasis sumokės 2000 Lt už gydymÄ , vaistus, sauskelnes, mokės už slaugę. Å is sutiko, sakė, kad kiekvienÄ mėnesį mokės po 200 Lt, pervedant pinigus mamos vyrui į sÄ skaitÄ ir taip apmokės bÅ«tiniausius dalykus. Tačiau vėliau, kai bandė skambinti kaltinamajam, jis neatsiliepė, dingo, nepadėjo, o paskui pakeitė telefono numerį.

Tai jį asmeniÅ¡kai sujaudino. Nuolat atvykdavo iÅ¡ Maskvos pas mamÄ po įvykio, sužinojo, kad porÄ kartų kaltinamasis buvo ligoninėje, klausė, ar gyva, buvo dar atvykęs į reanimacijÄ , atėjęs į palatÄ nebuvo, neklausė kaip ji jaučiasi, ar reikia pagalbos. Apie susitarimÄ tarp kaltinamojo ir patėvio jam papasakojo patėvis. Žino, kad jo mamai dėl įvykio buvo atlikta operacija. Jai operavo nugarÄ , kuriÄ sutvirtino devyniais varžtais, kurie neiÅ¡imti. Dabar reikia juos paÅ¡alinti, tačiau bijo tai daryti, nes mamos silpna Å¡irdis.

Dar mamai darė kojos operacijÄ , gydytojai pasakė, kad viskÄ padarė kÄ galėjo. Ligoninėje mama buvo 20-21 dienÄ . Gydytojai pasakė, kad negalima žengti operuota koja, nes ji gali bÅ«ti amputuota, kad nukreips į AbromiÅ¡kių reabilitacijos centrÄ , tačiau iÅ¡ pradžių nebuvo vietų, reikėjo laukti kol atsilaisvins, mama buvo pervežta į Å v. Roko ligoninę.Kai atsilaisvino vieta reabilitacijos centre, mamÄ nuvežė ten. Buvo atliekami masažai, įvairios procedÅ«ros, o po mėnesio buvo padaryta kojos rentgeno nuotrauka.

JÄ nuvežė į Elektrėnus, gydytojai apžiÅ«rėjo, kad viskas subyrėjo, vėl vežė į Lazdynų ligoninę, kur iÅ¡ naujo operavo kojÄ . Dar kai mama buvo atvežta po avarijos, reanimacijoje jai buvo sustojusi Å¡irdis, tačiau atgaivino, dar Å¡irdis buvo sustojusi, kai jai operavo antrÄ kartÄ kojÄ . Palaipsniui mama atsigavo, pradėjo vaikščioti, važiavo į Druskininkus. Dabar laukia dar viena operacija. Po trijų mėnesių mamai sukanka 80 metų, ji labai tvirto charakterio.Liudytojas G.

R., nukentėjusiosios Z. R. vyras, teisme parodė, kad jam paskambino, pasakė, kad žmona ligoninėje, nuvažiavo, ji buvo reanimacijoje. Kai jÄ pamatė, neatpažino, rankos, krÅ«tinė buvo tamsios mėlynos spalvos, visur laidai, kalbėti neįmanoma, deguonies kaukė. Priėjęs prie budinčio gydytojo sužinojo, kad operavo stuburÄ , o vakare bus kita operacija, reikia kojÄ operuoti. Kai atvažiavo D. J. su savo mergina, žadėjo, kad padės, paliko telefono numerį. Ryte atvažiavęs jÄ dar rado reanimacijoje, po 4-5 dienų pervedė į palatÄ , kur buvo pajungti prietaisai, laÅ¡elinės, bet jau buvo galima susikalbėti.

PirmÄ dienÄ negalėjo valgyti, gerti, buvo tik vaistai, paskui bÅ«klė gerėjo. Reikėjo ypatingos dietos, specialių vaistų, kad suaugtų kaulai. Po kiek laiko gydytojai pasakė, kad jÄ turi pasiimti. Gydytojas patarė vežti į AbromiÅ¡kes, bet nebuvo vietų, sakė, kad atsilaisvins vieta nuo sausio mėnesio. Tada pasiÅ«lė ir jie nuvežė į slaugos ligoninę, nes reikėjo prižiÅ«rėti, aptarnauti, vaistus leisti. Ji galėjo bÅ«ti tik horizontalioje padėtyje. Nuo sausio 12 d. reikėjo vežti į AbromiÅ¡kes, ji galėjo tik gulėti, tokio automobilio pervežimui slaugos ligoninė neturėjo, apmokėjo sanitarų automobilį, jie atvyko ir pervežė į AbromiÅ¡kes.

Ten žmonÄ vartė, kad nebÅ«tų pragulų, rÅ«pinosi, kai atėjo laikas nuimti korsetÄ nuo stuburo, pasakė, kad AbromiÅ¡kėse to padaryti negali, reikėjo vežti į Elektrėnus. Kai atėjo laikas nuimti gipsÄ , reikėjo vežti į Elektrėnus į ligoninę, kur nuvežus ir padarius rentgeno nuotraukÄ paaiÅ¡kėjo, kad plokÅ¡telė iÅ¡krito, reikėjo greitai važiuoti į Lazdynų ligoninę, kur paryręs gydytojas padarė operacijÄ ir po operacijos pasakė, kad jokiu bÅ«du negalima nieko pažeisti, nes reikės tik nupjauti kojÄ .

Todėl jie atidžiau prižiÅ«rėjo. Po operacijos praėjus 2-3 dienos jai pasidarė bloga su Å¡irdimi, vėl į reanimacijÄ paguldė, atstatė, viskas buvo normalu. Nusprendė vėl tęsti gydymÄ AbromiÅ¡kėse, nes ten geras aptarnavimas, priežiÅ«ra. Paskui baigėsi kelialapis ir kai jau reikėjo važiuoti namo, buvo galima žmonÄ vežti sėdimoje padėtyje. Namuose nėra lifto, namas senas, atvažiavo draugas, dviese nepanešė, nebuvo galima pažeisti jos kojos, stuburo, labai reikėjo saugoti, bet Å¡iaip ne taip užnešė.

Namuose reikėjo viskÄ daryti pačiam, kiekvienÄ kartÄ juk nekviesi pagalbos. Kai artėjo laikas nuimti gipsÄ , sunkėsi kažkoks skystis, paskambino į ligoninę, reikėjo padaryti nuotraukas, o paskui vežti į Lazdynus, kvietė pagalbÄ , kad nuneÅ¡tų žmonÄ . Ligoninėje gerai, nes padeda žmonÄ paneÅ¡ti. Tačiau, kad žmonÄ Ä¯ namus užneÅ¡ti reikėjo samdyti žmones. Paskui kai nuėmė gipsÄ vis tiek nebuvo galima vaikščioti, kol viskas nesuaugs, jokių apkrovų. Tai buvo iki tol, kol buvo suteiktas invalidumas.KiekvienÄ mėnesį reikėjo daryti rentgeno nuotraukas, žmonÄ reikėjo vežioti, tai tęsėsi apie 1,5 metų.

Vėliau po truputį pradėjo pati judėti, iÅ¡ pradžių kėdės pagalba, paskui ramentų. Žmonai dar numatoma viena operacija paÅ¡alinti metaliniams varžtams, nes įvyksta oksidacija, reikia juos iÅ¡imti, niekas neduoda garantijos, kad viskas bus gerai. Kairės rankos žmona gerai nevaldo, ji kosėja visÄ laikÄ , galbÅ«t dėl sumuÅ¡imo avarijos metu.Pagal dokumentus nurodyta, kad įvykis buvo Å eimyniÅ¡kių g., o jam žmona sakė, kad kitoje vietoje, galbÅ«t ji buvo praradusi sÄ monę, tiksliai pasakyti negali.

Su kaltinamuoju jis susiskambino, susitiko ir susitarė dėl sumos, sakė, kad jiems sunku, yra pensininkai, prašė padėti. Jie susitarė dėl sumos, tačiau praėjus kuriam laiko tarpui, kai paskambino kaltinamasis pasakė, kad nemokės, jam reikia keisti automobilio priekinį stiklÄ . Vėliau skambinant kaltinamasis telefonu visai neatsiliepė. Tada jis paskambino Z. R. sÅ«nui. Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovas A. V. paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje viskas priklauso kaip bus iÅ¡spręstas kaltės klausimas ir jeigu kyla draudėjui civilinė atsakomybė, tai yra vienas vertinimas, jeigu yra abipusė kaltė, vėl kitokie vertinimai.

Tačiau jei draudėjas bÅ«tų pripažintas kaltu dėl Å¡ito įvykio, atmetant pačios nukentėjusiosios kaltę, tai draudimo kompanija įvertinusi pagal Privalomojo draudimo įstatyme nustatytos tvarkos 12 p. 4 d. vertinant sužalojimus, teismų praktikÄ , visas aplinkybes, atlygintų iki 2000 eurų žalÄ . Kai yra kaltės ir pačios pėsčiosios, tada Å¡i žala bÅ«tų mažinama ir tai jau bÅ«tų teismo kompetencijos dalykai. Jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, tai žalos nėra. Jų pozicija tokia, jeigu pripažįsta kaltinamÄ jį kaltu, tai maksimali riba kiek atlygintų žalÄ , tai iki 2000 eurų.

L. L., Lietuvos teismo ekspertizės centro vyresnioji ekspertė, teikusi byloje specialisto iÅ¡vadas teisme parodė, kad savo suraÅ¡ytas 2014-12-12 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-1739(14) ir 2014-12-11 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-1740(14) tvirtina. Atkreipė dėmesį, kad specialisto iÅ¡vada 11-1740(14) buvo kompleksinė, atlikta kartu su ekspertu ekspertas J.M. P.. 2014-12-12 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1739(14) atlikus tyrimÄ buvo nustatytas eismo įvykio kilimo mechanizmas, kad automobilis vairuojamas piliečio D.

J. tikėtina važiavo apskaičiuotu pagal pėdsako ilgį 65 km/h nuo Konstitucijos iki Å eimyniÅ¡kių g. Tuo metu kai jis važiavo nuo deÅ¡inės kelio pusės į jo važiavimo trajektorijÄ išėjo pėsčioji ir spendžiant iÅ¡ automobilio sugadinimų automobilis Alfa Romeo nedidesniu negu 0,4 m. atstumu kliudė tÄ pėsčiÄ jÄ . Pėsčiosios kÅ«nas po pertrenkimo judėjo į priekį ir į deÅ¡inę. Kadangi yra sugadinimai ant automobilio stiklo, pėsčiosios kÅ«nas kontaktavo su automobilio priekiniu stiklu.

Po eismo įvykio automobilis sustojo padėtyje nurodytoje įvykio vietos schemoje. Nebuvo duomenų, kad jis bÅ«tų buvęs patrauktas. Nagrinėtom aplinkybėm važiuojant 50 km/h, 60 km/h ar 61 km/h yra nustatyta, kad jei vairuotojas turėjo objektyviÄ galimybę matyti pėsčiÄ jÄ grėsmės susidarymo momemtu, kai jinai įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, tai stabdydamas automobilį, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Pėsčiosios elgesys toks, kad ji ėjo važiuojamÄ ja kelio dalimi, ko pasekoje buvo partrenkta automobilio.

Tačiau ta sankryža yra reguliuoja Å¡viesoforo, objektyvių duomenų nustatyti, kurio eismo dalyvio atžvilgiu degė žalias, kurio raudonas Å¡viesoforo signalas, ekspertiniu tyrimu negalima nustatyti, todėl tam tikrais atvejais buvo duota sÄ lyginė ekspertinė iÅ¡vada - jei degė žalias signalas ir jei raudonas signalas. Pėsčioji įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, o jos judėjimo tempas galėjo bÅ«ti ėjimas ar bėgimas. Kiek pamena, Å¡ioje byloje iÅ¡ parodymų buvo nurodyti du atvejai – greitai ėjo ir ramiai bėgo.

Ir abejais atvejais buvo panagrinėta ir iÅ¡vada pateikta. Ar ji ėjo ar bėgo, vairuotojo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo nagrinėtais atvejais nesikeitė. Tai todėl, kad atstumas, kuriame grėsmės eismo saugumui kilimo momentu buvo automobilis, t.y. tuo metu, kai pėsčioji įžengė automobilis buvo paskaičiuotu atstumu, automobiliui Å¡iuo atveju važiuojant 61km/h greičiu reikia sustoti blogiausiomis sÄ lygomis kažkur 45 m., o jis grėsmės eismo saugumui kilimo momentu buvo tarp 141-106 m. atstumu.

Grėsmės eismo saugumui kilimo momentu vairuotojas techniniu požiÅ«riu turi stabdyti automobilį. ObjektyviÄ vairuotojo galimybę nustatinėja teismas. Nagrinėtais atvejais vairuotojas bÅ«tų turėjęs techninę iÅ¡vengti eismo įvykio nagrinėjamoje kelio situacijoje. Techninę galimybę – tai reiÅ¡kia, kad automobilio sustabdymo atstumas buvo mažesnis už atstumÄ , kuriame automobilis buvo grėsmės eismo saugumui kilimo momentu. Grėsmės eismo saugumui kilimo momentu automobilio vairuotojas turėjo stabdyti savo vairuojamÄ transporto priemonę ir Å¡iuo atveju jis bÅ«tų turėjęs techninę galimybę visais atvejais, nurodytais byloje.

Vairuotojo sustabdymo atstumas ir atstumas, kuriame buvo vairuotojas grėsmės eismo saugumui kilimo momentu tuo metu, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį yra mažesnis, tai reiÅ¡kia, kad vairuotojui sustabdyti reikėjo mažesnio atstumo, negu jisai buvo. Transporto priemonė yra padidinto pavojaus Å¡altinis palyginti su pėsčiuoju, todėl vairuotojas visais atvejais turi imtis priemonių užtikrinti saugumÄ . „Turėjo objektyviÄ galimybę“ tai reiÅ¡kia, kad vairuotojas turėjo galimybę pamatyti į keliÄ važiuojamÄ jÄ dalį įžengiančiÄ pėsčiÄ jÄ . Ekspertai nevertina liudytojų parodymų tikrumo, remiasi objektyviais duomenimis, o liudytojo parodymai netraktuojami kaip objektyvÅ«s duomenys.

Kelio važiuojamoji dalis yra ta dalis, kuria važiuoja transporto priemonės. Å aligatviai yra skirti pėstiesiems ir kitiems pagal nurodytas Kelių eismo taisykles. Tai Å¡iuo atveju kadangi pėsčioji įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, sudarė kliÅ«tį judėdama važiuojamÄ ja dalimi nustatytus 8 ar kažkiek metrų, ir kaip advokatas nurodo, kad jei pradėjo bėgti kažkokį atstumÄ , tai kuo ilgesnį atstumÄ pėsčioji sudaro kliÅ«tį, tuo vairuotojo techninė galimybė iÅ¡vengti susidÅ«rimo didėja.

Jeigu jinai prabėgtų tada galimybė mažėja. Tai kuo ilgiau pėsčioji bÅ«na važiuojamojoje kelio dalyje, tuo daugiau Å¡ansų vairuotojui jÄ pamatyti ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Jei pėsčioji važiuojamojoje kelio dalyje stabtelėjo, tai reiÅ¡kia, kad ji užtrunka ilgiau važiuojamojoje kelio dalyje. Stabtelėjimas pėsčiosios– tai reiÅ¡kia, kad vairuotojas skirs sudarančiÄ kliÅ«tį, judančiÄ kliÅ«tį ir turi reaguoti stabdydamas. Ji yra kelio važiuojamojoje dalyje, kur juda transporto priemonės ir ji sudaro kliÅ«tį.

Pėsčioji yra kliÅ«tis. Vairuotojas važiuodamas trečiojoje juostoje turi stabdyti automobilį jeigu pėsčioji įrengė į pirmÄ eismo juostÄ . Kadangi važiuojamoji kelio dalis yra skirta važiuoti transporto priemonėms ir pėsčioji įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį. Nepriklausomai nuo to ar reguliuojamÄ Å¡viesoforo ar nereguliuojamÄ . Yra įžengta į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir pėsčioji juda ne jai skirta kelio dalimi. FiziÅ¡kai kliÅ«tis buvo važiuojamojoje kelio dalyje, ko pasekoje pėščiÄ jÄ partrenkė.

Jei pėsčioji kirto keliÄ degant raudonam Å¡viesoforo signalui jos atžvilgiu, tai techniniu požiÅ«riu tokie jos veiksmai buvo nepriimtini, ji to negalėjo daryti. Tolimesni pėsčiosios veiksmai nebuvo vertinami, nes nebuvo objektyvių duomenų.Vairuotojas Å¡ioje byloje grėsmės eismui saugumo kilimo momentu buvo tam tikru atstumu. Objektyviai galėjo ar negalėjo matyti tÄ pėsčiÄ jÄ tai nėra jos kompetencijos klausimas. Tai priklauso nuo to, koks buvo eismo intensyvumo srautas ir taip toliau. Å ioje vietoje galima remtis pačio vairuotojo, liudytojų parodymais.

Kadangi Å¡viesoforo signalai objektyviai nebuvo nustatyti nei vieno, nei kito eismo dalyvio atžvilgiu, todėl buvo duota sÄ lyginė iÅ¡vada: jeigu pėsčioji į kelio važiuojamÄ jÄ dalį įėjo esant raudonam signalui jos veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir tai buvo pagrindinė sÄ lyga teismo įvykiui kilti, o automobilio vairuotojo veiksmai, kad jis važiuodamas 61 km/h greičiu virÅ¡ijo maksimalų leistinÄ 50 km/h greitį ir partrenkė pėsčiÄ jÄ buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį nurodytom sÄ lygom.

Tuo atveju jeigu pėsčioji į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė esant leistinam Å¡viesoforo signalui tai automobilio vairuotojo veiksmai, kad jis nesivadovavo Å¡viesoforo signalais, važiuodamas virÅ¡ijo greitį, nepraleido per važiuojamÄ jÄ dalį ėjusios pėsčiosios, tai tada jo veiksmai buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Pėsčiosios matomumÄ ribojančių objektų nebuvo už kurių ji bÅ«tų galėjusi pasislėpti. Jei ji nuėjo iki antros eismo juostos, tikėtina, kad tas kelias jai buvo laisvas, automobiliai nevažiavo.Pavojinga situacija kilo tuomet, kai pėsčioji įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį.

Avaringa situacija tada, kai vairuotojas turi imtis tam tikrų veiksmų, reaguoti į pėsčiosios veiksmus, t.y. stabdyti ir panaÅ¡iai. Å iuo atveju turėjo stabdyti. RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta: Kaltinamojo vairuoto automobilio judėjimo trajektorijÄ patvirtina 2013-11-23 Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas(b.l.8-9,1t.) kuriuo nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta Vilniuje, Konstitucijos pr.-Å eimyniÅ¡kių g.-Kalvarijų g. ApžiÅ«ros metu oro sÄ lygos nurodytos : Å«kanota, diena.

Kelio dangos būklė sausa. Važiuojamosios dalis plotis yra 9,9 m. Skiriamosios juostos plotis 2 m., pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės 7 m., kairės pusės 2 m. Kelių eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai – kliūties apvažiavimas iš dešinės, eismo kryptys sankryžoje, šviesoforo galiojimo zonoje. Važiuojamoji dalis paženklinta pėsčiųjų perėja, pėsčiųjų šviesoforu, brūkšninė, A juosta, „Stop“.

Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje dienos metu 100 m. Dar nurodoma, kad automobilis stovi 3 eismo juostoje priekiu į Žirmūnus, automobilio galas nutolęs nuo pėsčiųjų perėjos salelės 8, 1 m., automobilio priekinis ratas nutolęs nuo kairės salelės 0,2, galinis kairys 0,1. Matosi kairės pusės automobilio stabdymo žymės 16,5 m. nuo galinio rato. Ant salelės kairio borto matosi automobilio padangų žymės. Padangų pėdsakai: stabdymo žymės kairės pusės 16,5 m, žymės ant borto 7,1 m.

Eismo įvykio planas(b.l.10,1t.) patvirtina, kad D. J. su nubraižytu eismo įvykio vietos planu sutiko. Prie apžiūros protokolo esanti fotolentelė ( b.l.13-14,1t.) patvirtina, kad automobilis Alfa Romeo GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas, nuotraukose užfiksuota Kelio ženklai automobilio važiavimo kryptimi, vaizdas, automobilio kairės pusės stabdymo žymės, priekinio kairio rato žymės ant borto bei sugadintas priekinis kairysis ratas. 2013-11-23 Transporto priemonės apžiūros protokolas (b.l.15-16,1t.) patvirtina, kad Šeimyniškių g. 1, Vilnius, apžiūrėta transporto priemonė automobilis Alfa Romeo GT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic Lietuvos Filiale, draudimo poliso serija ARBA Nr. 7471044, kuris galioja iki 2014-04-02(b.l.19,1t.) , transporto priemonės techninės apžiūros talono Nr. 001-0701837, galioja iki 2015-07-19. Apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis apgadintas: sudaužytas priekinis stiklas, apibraižytas variklio dangtis, apibraižytas priekinis kairio rato diskas, dešinio priekinio posūkio žibinto laikikliai.Specialisto išvada Nr. Nr. T-A 11112/13(01) (b.l.41,1t.) patvirtina, kad kaltinamasis D.

J. eismo įvykio metu buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.2013-11-23 Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.1789 (b.l.42,1t.) patvirtina, kad 2013-11-23 11,40 val. atliekant D. J. medicininę apžiÅ«rÄ ir jo kraujo tyrimÄ nustatyta, jog D. J. blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 11121/13(01) (b.l.72,1t.) patvirtina, kad nukentėjusioji Z. R. eismo įvykio metu buvo blaivi. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 2504/14(01) patvirtina, kad Z. R. nustatyta kraujosruva pakauÅ¡io minkÅ¡tuose audiniuose su pakauÅ¡io odos nubrozdinimu, skeveldriniai stuburo krÅ«tinės 12-o ir juosmens 1-o slankstelių lūžiai su tarpketerinio raiščio (tarp Th12 ir L1) plyÅ¡imu, plėštinė žaizda kairėje alkÅ«nėje ir kairės kojos Å¡eivikaulio apatinio trečdalio (skeveldrinis), ir kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžiai su kairės pėdos panirimu bei Å¡oninės kulkÅ¡nies srities odos nubrozdinimu ir daugybinės poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai kÅ«ne.

Sužalojimai padaryti smÅ«giniais kietų bukų daiktų poveikiais per pakaušį, kairę alkÅ«nę ir kairės blauzdos apatinę dalį bei kitas kÅ«no dalis, ir per jėgÄ staigiai sulenkiant liemens apatinę dalį, ne už ilgo prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Užduotyje nurodyto eismo įvykio metu tai galėjo bÅ«ti padaryta suduodant smÅ«gį važiuojančio automobilio priekine apatine dalimi pėsčiajai per kairę kojÄ , galimai iÅ¡ užpakalio ir gal kiek iÅ¡ deÅ¡inės ir po to ant automobilio virstančiai kairę alkÅ«nę ir pakaušį sumuÅ¡ant priekinėmis virÅ¡utinėmis automobilio dalimis, tuo pačiu sulaužant stuburÄ ir nukrentant nuo automobilio ant kelio dangos.

Z. R. padarytas kÅ«no sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ( b.l. 57-58, 1 t.).Bendrojo pagalbos centro raÅ¡tas(b.l.96,1t.) patvirtina, kad centro informacinėje sistemoje 2013-11-23 buvo užregistruoti penki skambučiai dėl eismo įvykio.2014-05-09 ApžiÅ«ros protokolas(b.l.98-100,1t.) patvirtina, kad bendrojo pagalbos centro pateikti įraÅ¡ai buvo apžiÅ«rėti, sudarytos iÅ¡klotinės. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2014-01-28 raÅ¡te (b.l.103,1t.) nurodyta, kad siunčiama sankryžos veikimo iÅ¡klotinė bei signalinių grupių planas (b.l.104-106,1t.).2014-02-14 Vilniaus apskrities VPK nutarimu (b.l.4,2t.) administracinio tesiės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 131 str. 4 d.

Z. R. atžvilgiu nutraukta. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2014-05-14 raÅ¡te (b.l.65,2t.)nurodyta, kad pateikia Konstitucijos pr. –Kalvarijų g. – Å eimyniÅ¡kių g. sankryžos 2013-11-23 nuo 10,40 val. iki 10,45 val. darbo režimÄ ir schemÄ , taip pat Konstitucijos pr. –Lvovo g. sankryžos 2013-11-23 nuo 10,40 val. iki 10,45 val. darbo režimÄ ir schemÄ (b.l.66-67,2t.) Eismo reguliavimo schemoje užfiksuota, kad leistinas greitis yra 50 km/h. (b.l.71,2t.) 2015-02-10 apžiÅ«ros protokole(b.l.68-72,2t.) užfiksuota, kad apžiÅ«rėta Konstitucijos pr.

– Lvovo g. sankryžos signalinių grupių planas ir Å¡viesoforų veikimo istorija, gauti iÅ¡ valstybinės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Tilto g. 14, Vilniuje. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad pagal Konstitucijos pr. – Lvovo g. sankryžos signalinių grupių planÄ Å¡viesoforas Nr. 5 Konstitucijos pr. – Lvovo g. sankryžoje reguliuoja eismÄ transporto priemonių, judančių Konstitucijos prospektu nuo Geležinio Vilko gatvės link Kalvarijų gatvės. 2015-02-10 apžiÅ«ros protokole(b.l.73-75,2t.) užfiksuota, kad apžiÅ«rėta Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Å eimyniÅ¡kių g. sankryžos signalinių grupių planas ir Å¡viesoforų veikimo istorija, gauti iÅ¡ valstybinės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Tilto g. 14, Vilniuje.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad pagal Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Å eimyniÅ¡kių g. sankryžos signalinių grupių planÄ : Å viesoforas Nr. 5 - reguliuoja eismÄ transporto priemonių, judančių Konstitucijos pr. nuo Geležinio Vilko g. link Å eimyniÅ¡kių g.Å viesoforas Nr. 23/24 - reguliuoja pėsčiųjų eismÄ per Å eimyniÅ¡kių g. važiuojamÄ jÄ dalį, kuria transporto priemonės važiuoja nuo Konstitucijos pr. link Rinktinės g. Å viesoforas Nr. 25/26 - reguliuoja pėsčiųjų eismÄ per Kalvarijų g. važiuojamÄ jÄ dalį.

ApžiÅ«rėtas Å¡viesoforų darbo ciklas nuo 10:40:31 iki 10:43:16.10:40:31 Å¡viesofore Nr. 5 transporto priemonėms degė raudonas Å¡viesoforo signalas, Å¡viesofore Nr. 25/26 pėstiesiems taip pat degė raudonas signalas, o Å¡viesofore Nr. 23/24 pėstiesiems paskutinę ketvirtÄ sekundę degė mirksintis žalias signalas, kuris 10:40:32 pasikeitė į geltonÄ signalÄ . Geltonas signalas Å¡viesofore Nr. 23/24 pėstiesiems degė 3 sekundes, o 10:40:35 užsidegė raudonas signalas, kuris degė 73 sekundes, t.y. iki 10:41:48.10:40:40 Å¡viesofore Nr. 5 ir Å¡viesofore Nr. 25/26 vienai sekundei vienu metu užsidegė raudonas ir geltonas signalai. 10:40:41 abiejuose Å¡viesoforuose užsidegė žalias signalas.

Šviesofore Nr. 5 žalias signalas degė 36 sekundes ir + 4 sekundes žalias signalas mirksėjo, t.y. iš viso žalias signalas degė iki 10:41:21. Šviesofore Nr. 25/26 pėstiesiems žalias signalas degė 29 sekundes ir 4 sekundes žalias signalas mirksėjo, t.y. žalias signalas degė iki 10:41:14.10:41:21 šviesofore Nr. 5 transporto priemonėms užsidegė geltonas signalas ir degė 3 sekundes, o 10:41:24 užsidegė raudonas signalas. Tuo metu šviesofore Nr. 23/24 pėstiesiems vis dar degė raudonas signalas.

Šviesofore Nr. 5 raudonas signalas degė iki 10:42:25 ir +1 sekundę vienu metu degė raudonas ir geltonas signalai.10:41:14 šviesofore Nr. 25/26 pėstiesiems užsidegė geltonas signalas ir degė 3 sekundes. 10:41:17 užsidegė raudonas, kuris degė iki 10:42:25 ir +1 sekundę vienu metu degė raudonas ir geltonas signalai.10:41:49 šviesofore 23/24 pėstiesiems užsidegė žalias signalas, kuris degė 24 sekundes ir +4 sekundes žalias signalas mirksėjo, t.y. iš viso žalias signalas degė iki 10:42:17.

Tuo metu šviesoforuose Nr. 5 ir Nr. 25/26 degė raudonas signalas. 10:42:17 šviesofore Nr. 23/24 pėstiesiems užsidegė geltonas signalas ir degė 3 sekundes, o 10:42:20 užsidegė raudonas signalas, kuris degė iki 10:43:34 ir +1 sekundę vienu metu degė raudonas ir geltonas šviesoforo signalai.10:42:26 šviesofore Nr. 5 transporto priemonėms užsidegė žalias signalas, kuris degė 29 sekundes ir +4 sekundes žalias signalas mirksėjo. 10:42:59 užsidegė geltonas signalas, kuris degė 3 sekundes.

Analogiškai šviesofore Nr. 25/26 pėstiesiems degė žalias ir geltonas signalai.10:43:02 šviesofore Nr. 5 transporto priemonėms ir šviesofore Nr. 25/26 pėstiesiems užsidegė raudonas signalas, kuris degė iki 10:44:11.Toliau šviesoforų signalų ciklai kartojasi (2 t., b.l.73-75).2014-06-25 papildomos kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole(b.l.107,2t.) užfiksuota, kad apžiūrėta kelio ruožas eismo įvykio vietoje, o būtent Konstitucijos pr. nuo susikirtimo su Lvovo gatve iki susikirtimo su Šeimyniškių gatve.

ApžiÅ«ros metu nustatyta:             1)atstumas nuo „STOP“ linijos Konstitucijos prospekto važiuojamojoje dalyje prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Lvovo gatve, važiuojant kryptimi link Kalvarijų gatvės, iki „STOP“ linijos Konstitucijos prospekto važiuojamojoje dalyje prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Kalvarijų gatve – 153,70 m.             2)atstumas nuo „STOP“ linijos Konstitucijos prospekto važiuojamojoje dalyje prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Kalvarijų gatve iki Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies – 22,50 m.

             3) bendras Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies plotis – 22,10 m.              4) atstumas nuo Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, žiÅ«rint nuo Žaliojo tilto link Žalgirio gatvės, iki dviračių tako Å eimyniÅ¡kių gatvės važiuojamojoje dalyje artimiausio kraÅ¡to – 3,20 m.              Sudaryta eismo įvykio vietos schema(b.l.108,2t.) 2014-12-03 kelių eismo įvykio vietos papildomos apžiÅ«ros protokole(b.l.110,2t.), eismo įvykio vietos schemoje(b.l.111,2t.) užfiksuota, kad apžiÅ«rėta pėsčiųjų perėja ir dviračių takas per Å eimyniÅ¡kių gatvės važiuojamÄ jÄ dalį ties susikirtimu su Kalvarijų gatve, Vilniuje.

Apžiūros metu nustatyta:1)Pėsčiųjų perėjos plotis, neįskaitant žymėjimo(lygiagrečių linijų, sudarytų iš stačiakampių) yra 2,70 m.

2) Dviračio tako plotis, neįskaitant žymėjimo(lygiagrečių linijų, sudarytų iš stačiakampių) yra 1,15 m. 3)Stačiakampių plotai, skaičiuojant nuo Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies link Rinktinės gatvės yra atitinkamai 0,55 m., 0,55m. ir 0,40 m. 2014-12-12 Specialisto išvada Nr.11-1739(14)(b.l.113-124,2t.) nustatyta, kad :Iki pėsčiosios Z. R. partrenkimo automobilis „Alfa Romeo“, vairuojamas D. J., Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Šeimyniškių g. sankryža važiavo tiesiai Šeimyniškių g. 3-ia eismo juosta.Tikėtina, kad iki partrenkimo pėsčioji Z.

R. judėjo skersai kelio važiuojamosios dalies iÅ¡ deÅ¡inės, žiÅ«rint automobilio „Alfa Romeo“ važiavimo kryptimi. Automobilio „Alfa Romeo“ važiavimo greitis prieÅ¡ eismo įvykį buvo apie 61 km/h, o pėsčiosios partrenkimo metu greitis buvo nedidesnis kaip 49 km/h.Pėsčioji Z. R. sudarydama kliÅ«tį nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iki susidÅ«rimo su automobiliu įveikė apie 8,4 m.Jeigu automobilio Alfa Romeo vairuotojas D. J., važiuodamas 50 km/h, 60 km/h ar 61 km/h greičiu, turėjo objektyviÄ galimybę matyti pėsčiÄ jÄ pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, t.y. pėsčiajai įžengus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, tai stabdydamas automobilį pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo.Å io eismo įvykio kilimo mechanizmas (eiga) buvo tokia.

D. J. vairuojamas automobilis „Alfa Romeo“ važiavo apie 61 km/h greičiu nuo Konstitucijos pr. link Å eimyniÅ¡kių g. Tuo metu automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kelio važiuojamÄ jÄ dalį įžengė pėsčioji Z. R.. Automobilis „Alfa Romeo“ judėdamas stabdymo režimu priekine deÅ¡iniÄ ja automobilio dalimi ties žibintu, nedidesniu kaip 0,4 m atstumu nuo deÅ¡iniojo automobilio Å¡ono, kliudė ir partrenkė pėsčiÄ jÄ Z. R.. SÄ lyčio (susidÅ«rimo) metu pėsčiosios kÅ«nas kontaktavo su automobilio „Alfa Romeo“ variklio gaubtu deÅ¡inėje pusėje, trenkėsi į priekinio lango stiklÄ .

Nuo smÅ«gio pėsčiosios kÅ«nas buvo bloÅ¡kiamas į priekį ir į deÅ¡inę. Po partrenkimo automobilis „Alfa Romeo“ judėjo į priekį, kol buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčioji Z. R. į kitÄ važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti pėsčiųjų perėja vadovaudamasi pėsčiųjų Å¡viesoforo signalais.Automobilio Alfa Romeo vairuotojas D. J. privalėjo važiuoti vadovaudamasis Å¡viesoforo signalais, nevirÅ¡yti eismo įvykio vietos kelio ruože leistino maksimalaus 50 km/h greičio ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui stabdyti automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje.Jeigu pėsčioji Z.

R. į kitÄ kelio važiuojamosios dalies pusę judėjo esant draudžiamam pėsčiųjų Å¡viesoforo signalui, tai Å¡ie pėsčiosios Z. R. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti, o automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojo D. J. veiksmai, - važiuodamas 61 km/h greičiu virÅ¡ijo maksimalų kelio atkarpoje leistinÄ 50 km/h greitį ir partrenkė per kelio važiuojamÄ jÄ dalį judėjusiÄ pėsčiÄ jÄ Z. R., - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.Jeigu pėsčioji Z.

R. į kitÄ kelio važiuojamosios dalies pusę judėjo esant leidžiamam pėsčiųjų Å¡viesoforo signalui, tai automobilio Alfa Romeo vairuotojo D. J. veiksmai, nesivadovavo Å¡viesoforo signalais, važiuodamas 61 km/h greičiu virÅ¡ijo maksimalų kelio atkarpoje leistinÄ 50 km/h greitį, nepraleido per kelio važiuojamÄ jÄ dalį judėjusios pėsčiosios Z. R., kada jis tokiÄ galimybę turėjo, bei jÄ partrenkė, -techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti (2 tomas, b.l. 113-124).2014-12-11 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1740(14) (b.l.125-127,2t.) nustatyta, kad :Pėsčiosios Z.

R. sužalojimų padarymo mechanizmas buvo toks. Pirminio sÄ lyčio metu automobilio Alfa Romeo deÅ¡inės pusės priekinė (frontalinė) apatinė dalis nedidesniu kaip 0,4 m atstumu nuo deÅ¡inio automobilio Å¡ono smÅ«giniai kontaktavo su pėsčiosios Z. R. kaire koja. Po to pėsčiosios kÅ«nas virto ant automobilio variklio dangčio deÅ¡inėje pusėje ir kaire alkÅ«ne bei pakauÅ¡iu atsitrenkė į automobilio priekinio lango stiklÄ deÅ¡inėje pusėje. Nuo smÅ«gio pėsčiosios kÅ«nas buvo bloÅ¡kiamas į priekį ir į deÅ¡inę ir kontaktavo su kelio važiuojamosios dalies danga.Pėsčioji Z.

R. pirminio sÄ lyčio su automobiliu Alfa Romeo metu buvo vertikalioje padėtyje.Pirminio sÄ lyčio metu automobilio Alfa Romeo deÅ¡inės pusės priekinė (frontalinė) apatinė dalis smÅ«giniai kontaktavo su pėsčiosios Z. R. kaire koja.Pėsčioji Z. R. judėjo automobilio atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę (2 tomas, b.l. 125-127).Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vadosLR BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Å iame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ straipsnį bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.Kaltinamajam D. J. inkriminuota KET 134 p. pažeidimas. Kelių eismo taisyklių 134 p. reglamentuoja(LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija), kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo D.

J. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis D. J. patvirtino vairavęs automobilį „Alfa Romeo“, važiavęs Konstitucijos prospektu. Per Konstitucijos pr.-Kalvarijų-Å eimyniÅ¡kių gatvių sankryÅ¾Ä važiavo tiesiai, trečia eismo juosta, degant žaliam Å¡viesoforo signalui jo važiavimo kryptimi. Važiavo iki 60 km/h greičiu. Momento, kai pėsčioji įžengė į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, nematė.

PėsčiÄ jÄ pamatė, kai ji buvo antroje eismo juostoje ir žiÅ«rėdama į jį sustojo, po to ėmė bėgti, tada automobilį sustabdė, tačiau pėsčiÄ jÄ partrenkė. Patvirtino, kad kliūčių pamatyti pėsčiÄ jÄ jam nebuvo. Kaltės nepripažino, nes važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, o nukentėjusioji per gatvę ėjo jai degant raudonam Å¡viesoforo signalui. Pėsčioji per keliÄ Ä—jo ne pėsčiųjų perėja. Anksčiau pamatyti pėsčiÄ jÄ jam sutrukdė tai, kad ji staiga iÅ¡bėgo.

Taigi kaltinamasis patvirtino kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku vairavęs automobilį ir partrenkęs pėsčiÄ jÄ Z. R..Nukentėjusioji Z. R. teisme davė parodymus, kurie iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo kitiems byloje surinktiems įrodymams. Ji nurodė iÅ¡ esmės visai prieÅ¡ingas eismo įvykio aplinkybes, t.y., kad eismo įvykis įvyko prie Operos ir baleto teatro, o ji per gatvę ėjo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, tik žengė žingsnį deÅ¡ine koja ir jÄ partrenkė automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios Z.

R. duotuose parodymuose užfiksuota, kad eismo įvykis atsitiko 2013-11-23, kai ji priėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Å eimyniÅ¡kių g. važiuojamÄ jÄ dalį ties Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Å eimyniÅ¡kių g. sankryža. Jai degė žalias Å¡viesoforo signalas, todėl įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir ėjo link kitos gatvės pusės link Žaliojo tilto. Kai jau kėlė deÅ¡inę kojÄ , kad pastatyti ant Å¡aligatvio, staiga pamatė iÅ¡ kairės pusės link jos privažiuojantį automobilį, kitÄ momentÄ pajuto smÅ«gį į kÅ«no kairę pusę (1 t., b.l. 53-54).

Teismas tokius nukentėjusiosios parodymus (iÅ¡skyrus ikiteisminio tyrimo metu nurodytÄ Ä¯vykio vietÄ ) vertina kaip prieÅ¡taraujančius liudytojų parodymams, raÅ¡ytinei bylos medžiagai. Toks nukentėjusiosios parodymų netikslumas gali bÅ«ti pateisinamas jos garbiu amžiumi (80 metų), eismo įvykio metu patirta trauma, kas galimai lėmė ne visai tinkamÄ aplinkybių vertinimÄ . Kaltinamojo D. J. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d., patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai:Liudytojas D.

M. nors tiksliai ir neatsiminė nuo kurios sankryžos matė įvykį, tačiau neabejodamas patvirtino, kad jis važiavo iÅ¡ paskos automobiliui „Alfa Romeo“. PaaiÅ¡kino, kad „Alfa Romeo“ automobilis važiavo nesaugiai, prie sankryžos sustojus ir užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, „Alfa Romeo“ „rovė“ iÅ¡ vietos, t.y. pajudėjo staigiai. Dar patvirtino, kad sankryÅ¾Ä vairuotojas kirto degant žaliam Å¡viesoforo signalui, o nukentėjusioji per gatvę ėjo įstrižai degant raudonam Å¡viesoforo signalui, ėjo nesustodama.

Taip pat nurodė, jog automobilis „Alfa Romeo“ priekine dalimi partrenkė pėsčiÄ jÄ . Vairuotojui pastebėti pėsčiÄ jÄ kliÅ«ties nebuvo. Nematė, ar automobilis „Alfa Romeo“ stabdė, tačiau matė, kad bandė iÅ¡sisukti.Liudytojas Rusnė D. Å . patvirtino, kad sankryžoje ėjo per Kalvarijų gatvę link vieÅ¡bučio „Holiday Inn“. Bekertant gatvę iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ . Tuo metu jai degė žalias Å¡viesoforo signalas. Automobilis „Alfa Romeo“ sustojo ne per toliausiai už perėjos, vairuotojui pamatyti per gatvę einančiÄ pėsčiÄ jÄ kliÅ«ties nebuvo.

Liudytojas A. K. patvirtino, kad po smÅ«gio garso eismo įvykio vietoje kitų automobilių, kurie galėjo kliudyti pamatyti „Alfa Romeo“ vairuotojui ir pastebėti per gatvę einančiÄ pėsčiÄ jÄ , nebuvo. Kai iÅ¡girdo trenksmÄ , matė vienintelį automobilį, jokių kitų transporto priemonių Å¡alia nebuvo. Liudytoja J. E. nurodė mačiusi nukentėjusiÄ jÄ iki įvykio, kuri atėjo iki sankryžos, sustojo ties sankryža, sumiÅ¡usiai apsižvalgė ir pradėjo bėgti per gatvę.

Teigė, kad nubėgusi pusę kelio nukentėjusioji stabtelėjo, tada toliau bėgo ir atsitiko įvykis. Liudytojas V. S. patvirtino, kad matė pačiÄ eismo įvykio pabaigÄ , t.y. kai nukentėjusioji nukrito nuo automobilio kapoto ant žemės. Liudytojai D. V. Ressel, G. R., nukentėjusiosios sÅ«nus ir vyras, pačio eismo įvykio aplinkybių nematė, tvirtino nukentėjusiajai po eismo įvykio taikyto gydymo trumkę, sÄ lygas, jos sveikatos bÅ«klę. Kaltinamojo D. J. kaltę patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga:Kaltinamojo vairuoto automobilio judėjimo trajektorijÄ kaip minėta patvirtina 2013-11-23 Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas(b.l.8-9,1t.) kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta Vilniuje, Konstitucijos pr.-Å eimyniÅ¡kių g.-Kalvarijų g.

Eismo įvykio planas(b.l.10,1t.) patvirtina, kad D. J. su nubraižytu eismo įvykio vietos planu sutiko. Prie apžiūros protokolo esanti fotolentelė ( b.l.13-14,1t.) patvirtina, kad automobilis Alfa Romeo GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas, nuotraukose užfiksuota Kelio ženklai automobilio važiavimo kryptimi, vaizdas, automobilio kairės pusės stabdymo žymės, priekinio kairio rato žymės ant borto bei sugadintas priekinis kairysis ratas. 2013-11-23 Transporto priemonės apžiūros protokolas (b.l.15-16,1t.) patvirtina, kad Šeimyniškių g. 1, Vilnius, apžiūrėta transporto priemonė automobilis Alfa Romeo GT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). /.../ Apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis apgadintas: sudaužytas priekinis stiklas, apibraižytas variklio dangtis, apibraižytas priekinis kairio rato diskas, dešinio priekinio posūkio žibinto laikikliai.Be to, byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu tiek kaltinamasis D. J. buvo blaivus(b.l.41,1t.; 42,1t.), tiek nukentėjusioji Z. R. buvo blaivi (b.l.72,1t.) Specialisto išvada (b.l.57-58,1t.) nustatyti sužalojimai, padaryti nukentėjusiajai Z. R. eismo įvykio metu. Minėta išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto iÅ¡vada(b.l.113-124,2t.) konstatuotas eismo įvykio kilimo mechanizmas. ApžiÅ«ros protokole(b.l.68-72,2t.) užfiksuota Konstitucijos pr. – Lvovo g. sankryžos signalinių grupių planas ir Å¡viesoforų veikimo istorija. IÅ¡ protokolo matosi, kad transporto priemonėms važiuojančios Konstitucijos prospektu ir kertančioms sankryÅ¾Ä tiesiai užsidega žalias Å¡viesoforo signalas po Å¡eÅ¡ių sekundžių kai pėstiesiems kertantiems Å eimyniÅ¡kių gatvę, t.y. nukentėjusiosios ėjimo kryptimi, užsidega raudonas Å¡viesoforo signalas.

Tai patvirtina, kad kai pėstiesiems užsidega raudonas Å¡viesoforo signalas, tai transporto priemonės žalias užsidega po 6 sekundžių.Specialisto iÅ¡vada(b.l.113-124,2t.) ir teisme apklaustos ekspertės teikusios Å¡iÄ iÅ¡vadÄ L. L. parodymais nustatyta, kad prieÅ¡ eismo įvykį kaltinamojo automobilis važiavo 61 km/h greičiu. Pėsčiosios partrenkimo metu automobilio greitis buvo apie 49km/h. Dar ekspertė paskaičiavo automobilio stabdymo keliÄ važiuojant tiek 61 km/h, tiek 50 km/h, tiek 60 km/h greičiu ir nustatė, kad važiuojant 61 km/h greičiu stabdymo kelias yra apie 45,30 m, 60km/k greičiu – apie 44,54 m., o važiuojant 50 km/h greičiu – stabdymo kelias apie 34,52 m.

Automobilis Alfa Romeo turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo stabdydamas važiuojant tiek 61km/k greičiu, tiek 60 km/h greičiu, tiek 50 km/h greičiu, jei vairuotojas turėjo galimybę pamatyti pėsčiÄ jÄ kai ji įžengė į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Pėsčioji iki susidÅ«rimo su automobiliu judėdama važiuojamÄ ja kelio dalimi įveikė apie 8,4 m. atstumÄ 2014-12-11 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1740(14) nustatyta, kad pirminio sÄ lyčio metu automobilio Alfa Romeo deÅ¡inės pusės priekinė (frontalinė) apatinė dalis nedidesniu kaip 0,4 m atstumu nuo deÅ¡inio automobilio Å¡ono smÅ«giniai kontaktavo su pėsčiosios Z.

R. kaire koja. Pėsčioji Z. R. judėjo automobilio atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę (2 t., b.l. 125-127).Å iuo atveju D. J. kaltė grindžiama iÅ¡imtinai KET 134 p. pažeidimu.IÅ¡tyrus įrodymus teisme nustatyta, kad kai D. J. artėjo prie Konstitucijos pr.- Kalvarijų g. –ŠeimyniÅ¡kių g. sankryžos, jam važiavimo kryptimi degė žalias Å¡viesoforo signalas. TÄ patvirtina tiek D. J., tiek liudytojų parodymai, Å¡i aplinkybė teismui abejonių nekelia. IÅ¡ D. J. parodymų seka, kad jis važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ greitį ir apie tai žinodamas.

Teisme teigė važiavęs iki 60 km/h greičiu, ikiteisminio tyrimo metu - apie 60km/h greičiu. Leistinas greitis – 50 km/h. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota - važiavo apie 61 km/h greičiu(b.l.113-124,2t.). Dar nustatyta, kad užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui prie Konstitucijos-Lvovo g. sankryžos ir D. J. važiuojant, greitį didinant, jo važiavimo kryptimi užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas ir Konstitucijos pr.- Kalvarijų g. –ŠeimyniÅ¡kių g. sankryžoje. Taigi kirsdamas sankryÅ¾Ä užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui (važiuodamas), jis KET taisyklių reikalavimus pažeidė, nes virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Tačiau minėta aplinkybė, t.y. leistino greičio virÅ¡ijimas kaltinamajam D.

J. neinkriminuota. Konstitucijos pr.- Kalvarijų g. –ŠeimyniÅ¡kių g. sankryža reguliuojama Å¡viesoforais, joje yra pėsčiųjų perėja. Kaltinamasis važiavo dienos metu, esant Å«kanotam orui( įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas b.l. 8-9,1t.). Važiavo trečia eismo juosta. IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu spręstina, kad iki Konstitucijos pr.- Kalvarijų g. –ŠeimyniÅ¡kių g. sankryžos važiavo nepakankamai saugiai. Liudytojas D. M. nurodė automobilį „Alfa Romeo“ matęs važiuojantį Konstitucijos prospektu, kai Å¡is automobilis aplenkė jo vairuojamÄ automobilį.

Pats tuo metu galimai važiavo 50-60 km/h greičiu. Nors liudytojas ne visai tiksliai atsiminė nuo kurio Å¡viesoforo pajudėjo automobilis „Alfa Romeo“, tačiau neabejodamas patvirtino, kad pajudėjo jis labai staigiai („rovė“), o Å¡io automobilio vairuotojas buvo pirmas eilėje važiuoti per sankryÅ¾Ä . Ikiteisminio tyrimo metu D. M. konkretizavo, kad į šį automobilį atkreipė dėmesį, nes jis važiavo nesaugiai, dažnai manevruodamas tarp kitų automobilių iÅ¡ vienos juostos į kitÄ (b.l.78-79,1t.) Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė skubėjęs į darbÄ (b.l.31-32,1t.).Bylos duomenimis pėsčioji Z.

R. sudarė kliÅ«tį judėdama važiuojamÄ ja dalimi ekspertės nustatytus 8,4 m. Kaip nurodė teismo posėdžio metu ekspertė L. L., grėsmė eismui saugumui kilo nuo to momento, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad pėsčioji Z. R. kelio važiuojamÄ jÄ dalį kirto jai degant raudonam Å¡viesoforo signalui, o vairuotojas važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Pažymėtina ir tai, kad kiekvieno iÅ¡ eismo dalyvio padaryti KET reikalavimų pažeidimai neatleidžia kito asmens nuo jo daromo minėtų taisyklių pažeidimo, jei laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų asmuo bÅ«tų iÅ¡vengęs eismo įvykio (kasacinės nutartys 2K-127/2010; 2K-418/2011).Tokiu atveju sprendžiant D.

J. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vairuotojas galėjo pastebėti atsiradusiÄ kliÅ«tį.Teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, esant Å«kanotam orui (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas b.l. 8-9,1t.). Kaltinamasis prie sankryžos, prie kurios buvo sustojęs, eilėje buvo pirmas, prieÅ¡ jo automobilį jokių kitų automobilių nebuvo. Matomumo sÄ lygos iÅ¡ vairuotojo vietos transporto priemonėje buvo geros – 100 metrų(b.l.8-9,1t.).

Remiantis liudytojo D. M. parodymais kaltinamasis iÅ¡ vietos pajudėjo staigiai, kaip liudytojas nurodė „rovė“. Akcentuotina, kad kiti vairuotojai, o bÅ«tent vairuotojas D. M. esant iÅ¡ esmės toms pačioms važiavimo ir matomumo sÄ lygoms kaip ir D. J., važiuodamas už D. J. vairuojamo automobilio, pėsčiÄ jÄ Z. R. pastebėjo jau pirmojoje „A“ (visuomeninio transporto) juostoje, tik jai įžengus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį. Apklausti teisme liudytojai D. M., A. K., R.D.

Å . tvirtino, kad kliūčių kaltinamajam pamatyti pėsčiÄ jÄ nebuvo. Pats kaltinamasis teisme teigė, kad jam pamatyti pėsčiÄ jÄ sukliudė tik tai, kad ji į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo staiga. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai nėra atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Liudytoja J. E. parodė, kad nukentėjusioji priėjusi prie sankryžos sustojo, apsižvalgė ir tik tada žengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį. Teismas vertindamas kaltinamojo parodymus pažymi, kad jo parodymai viso proceso metu bÅ«tent dėl nukentėjusiosios veiksmų įvykio metu bei jo pačio veiksmų, nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.31-32,1 t.) D.

J. teigė, kad jis pėsčiÄ jÄ Z. R. pamatė staiga, kai buvo maždaug ties sankryžos viduriu, tuomet pastebėjo jo atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, Å¡iek tiek (apie 2-3 metrų) atstumu už perėjos į kelio važiuojamÄ jÄ dalį išėjusiÄ pėsčiÄ jÄ . Tuo metu atstumas tarp jų buvo apie 15 m. Nurodė, kad jam atrodo, jog moteris matė atvažiuojantį jo automobilį, nes ji paspartino žingsnį. Dar Å¡ioje apklausoje teigė, kad tik pamatęs moterį kelio važiuojamojoje dalyje, paspaudė stabdžio paminÄ .

Tačiau iÅ¡vengti moters partrenkimo nepavyko. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes D. J. nurodė ir 2013-11-25 apklausiamas liudytoju(b.l.33-34, 1 t.), t.y. po įvykio praėjus kelioms dienoms. Tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodydamas nukentėjusiosios veiksmus jau teigė, kad pastaroji pamačiusi jo automobilį ne paspartino žingsnį, o prieÅ¡ingai – sustojo bÅ«dama antroje eismo juostoje. Teigė, kad pėsčioji sustojo, stovėjo, žiÅ«rėjo į jį ir tik kai jis privažiavo Å¡iek tiek arčiau - bėgo ir tuomet jis pėsčiÄ jÄ kliudė. Tokie kaltinamojo nurodomi nukentėjusiosios veiksmai (teisme teigė sustojo, o ikiteisminio tyrimo metu teigė – paspartino žingsnį) savo pobÅ«džiu yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingi, teismo vertinimu, aiÅ¡kiai atskiriami.

Tokį parodymų keitimÄ teismas vertina kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Be to, iÅ¡ kaltinamojo D. J. paaiÅ¡kinimo iÅ¡ karto po įvykio (b.l.39,1t.)seka, kad jis turėjo galimybę apsvarstyti pėsčiosios tolimesnius veiksmus jÄ pamatęs ir Å¡iuos veiksmus prognozavo: “ji pamatė atvažiuojantį automobilį, pagalvojau, kad ji sustos arba eis atgal, bet ji padidino žingsnį ta pačia kryptimi“, iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamais tikėjosi, jog pėsčioji Z.

R. esančioje situacijoje jį praleis. Dar Å¡iame paaiÅ¡kinime D. J. nurodė, kad Z. R. ėjo „truputį už perėjos skirtos pėstiesiems“. Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji sudarė kliÅ«tį judėdama važiuojamÄ ja dalimi ekspertės nustatytus 8,4 m., kai plotis yra 9,9 m. Eismo įvykis įvyko antrojoje eismo juostoje(neskaičiuojant visuomeniniam transportui skirtos eismo juostos).Taigi Z. R. nebuvo sunkiai pastebima kliÅ«tis. Kaip minėta gatvė turi tris eismo juostas viena kryptimi, iÅ¡ kurių pirmoji skirta visuomeniniam transportui.

Liudytojas D. M. važiuodamas už kaltinamojo vairuojamo automobilio pėsčiÄ jÄ pamatė tik įžengusiÄ nuo Å¡aligatvio į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Dar vertinant liudytojų, nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus, pažymėtina, kad kaltinamojo D. J. teisme nurodytÄ nukentėjusiosios judėjimo per kelio važiuojamÄ jÄ dalį eigÄ (o bÅ«tent, kad ji bėgdama per keliÄ stabtelėjo) tvirtino tik liudytoja J. E., kuri nurodė mačiusi, kad pėsčioji priėjusi sankryÅ¾Ä sustojo, apsižvalgė ir pradėjo bėgti per gatvę, o nubėgusi pusę kelio stabtelėjo ir tada toliau pradėjo bėgti ir įvyko eismo įvykis.

Nors liudytoja J. E. analogiškai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškinime (b.l.89) bei duodant parodymus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad jos paaiškinimas yra duotas 2014-01-21, t.y. praėjus po įvykio pakankamai ilgam laiko tarpui, todėl liudytojos parodymuose galimi netikslumai. Jos parodymų dėl pėsčiosios stabtelėjimo nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Kaltinamojo nurodoma versija, kad nukentėjusioji stabtelėjo važiuojamojoje kelio dalyje atsirado tik teisme, jam jau susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Å¡ios aplinkybės nenurodė. Pati nukentėjusioji Å¡ios aplinkybės taip pat nenurodo. Liudytojas D. M. matęs nukentėjusiosios judėjimÄ per keliÄ taip pat nenurodė, kad nukentėjusioji eidama stabtelėjo. Liudytojo D. M., o ir pačio kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad nukentėjusioji per kelio važiuojamÄ jÄ dalį ėjo nestabteldama sutapo tarpusavyje, todėl teismas bÅ«tent Å¡iais parodymais tiki ir laiko juos teisingais. Šiame kontekste pažymėtina, kad apklausta teisme ekspertė L.

L. nurodė, jog galimas nukentėjusiosios stabtelėjimas kelio važiuojamojoje dalyje, tik pailgintų jos buvimo laikÄ kelio važiuojamojoje dalyje, o tuo pačiu ir padidintų kaltinamojo galimybę pastebėti kliÅ«tį -nukentėjusiÄ jÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad objektyvi galimybė pamatyti pėsčiÄ jÄ Z. R. kaltinamajam nebuvo apsunkinta. Jis turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti kliÅ«tį – pėsčiÄ jÄ Z. R. pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu. Dar Å¡iuo atveju labai svarbu nustatyti, ar kaltinamasis D.

J. turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo. IÅ¡tyrus įrodymus teisme nustatytos tokios aplinkybės:2014-12-12 Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1739(14) (b.l.113-124,2t.) nustatyta, kad automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojas D. J. privalėjo važiuoti vadovaudamasis Å¡viesoforų signalais, nevirÅ¡yti eismo įvykio vietos kelio ruože leistino maksimalaus 50 km/h greičio ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui stabdyti automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje. Jeigu automobilio Alfa Romeo vairuotojas D.

J., važiuodamas 50 km/h, 60 km/h ar 61 km/h greičiu, turėjo objektyviÄ galimybę matyti pėsčiÄ jÄ pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, t.y. pėsčiajai įžengus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, tai stabdydamas automobilį pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo.Dar specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad atliktų paskaičiavimų rezultatai leidžia teigti, kad automobilio „Alfa Romeo“ važiuojančio 61 km/h greičiu stabdymo kelias yra 45,30 m., važiuojančio 50 km/h greičiu stabdymo kelias yra 64,52 m., važiuojančio 60 km/k greičiu – 44,54 m. (b.l.120,2t.)Ekspertė L.

L. teisme paaiÅ¡kino, kad vairuotojo techninė galimybė sustabdyti transporto priemonę nepriklauso nuo to, ar degė raudonas ar žalias Å¡viesoforo signalas. Priimtinas kliÅ«ties (Å¡iuo atveju pėsčiosios) vengimas yra stabdymas. Remiantis ekspertės paaiÅ¡kinimu teisme, kliÅ«tį vairuotojui pėsčioji Z. R. sudarė nuo to momento, kai įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, o ne tuo momentu, kurį kaip grėsmę eismo saugumui suvokė kaltinamasis, t.y. kai ji jau buvo antroje eismo juostoje.

Nustačius, kad kaltinamasis D. J. turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti pėsčiÄ jÄ pradiniu grėsmės eismo saugumui momentu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadoje (b.l.113-124,2t.) konstatuotas aplinkybes, jis turėjo techninę galimybę laiku stabdydamas vairuojamÄ automobilį iÅ¡vengti pėsčiosios Z. R. partrenkimo. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, kurios D. J. bÅ«tų sutrukdžiusios važiuoti saugiai ir atsiradus kliūčiai, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui reaguoti taip, kaip numato KET 134 p. reikalavimai, t.y.

Å¡iuo atveju sulėtinti greitį ir sustabdyti transporto priemonę. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju ne nukentėjusiosios Z. R. išėjimas į kelio važiuojamÄ jÄ dalį netoli pėsčiųjų perėjos, bet vairuotojo S. J. neatidumas, greičio nesulėtinimas ir nesustabdymas nesukeliant pavojaus pėsčiajai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. BÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga buvo bÅ«tent vairuotojo D. J. veiksmai ir jo padarytas Kelių eismo taisyklių 134 p. reikalavimo pažeidimas.

Jei D. J. bÅ«tų laikęsis KET 134 p. reikalavimų ir elgęsis taip, kaip privalėjo elgtis didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas susidariusioje situacijoje, jo vairuojamas automobilis bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiÄ jÄ Z. R. ir eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. LR BK 281 str. numatyta nusikalstama veika padaroma esant neatsargiai kaltės rūšiai. IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad D. J. LR BK 281 str. 1 d. numatytÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

Jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ( KET 134 p. pažeidimo) gali atsirasti BK 281 str. numatyti padariniai (įvyks eismo įvykis dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Jo sprendimas – staigiai pajudėti iÅ¡ vietos reguliuojamoje sankryžoje, o pamačius pėsčiÄ jÄ tikėtis, kad ji sustos ir jį praleis arba eis atgal bÅ«dama antrojoje eismo juostoje, buvo aiÅ¡kiai netinkamas. Jis turėjo važiuoti laikydamasis KET 134 p. reikalavimų ir važiuoti taip, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, o atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti transporto priemonės greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti arba apvažiuoti kliÅ«tį.

IÅ¡vardintų įrodymų visuma yra pakankama iÅ¡vadai, kad D. J. įvykdytas Kelių eismo taisyklių 134 punkto pažeidimas sÄ lygojo eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Esant pasekmei – nesunkiam nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 1 d.Bausmės skyrimasSkiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.IÅ¡tyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis D.

J. neteistas, dirba, baustas administracinėmis baudomis už KET pažeidimus –2004-10-02 – pagal LR ATPK 1241 str. 2 d., 2005-10-07 – pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 2006-07-23 – pagal LR ATPK 124 str. 2 d., 2006-12-14 – pagal LR ATPK 124 str. 4 d., 2007-06-15 pagal LR ATPK 123 str. , 2007-11-15 – pagal LR ATPK 1241 str. 2 d., 2008-01-04 pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 2008-06-12 – pagal LR ATPK 124 str. 4 d., 2009-12-29 pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 2010-02-26 – pagal LR ATPK 127 str. 23 d., 2011-11-28 – už greičio virÅ¡ijimÄ , 2012-01-20 už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymÄ ; 2012-04-26 – pagal LR ATPK 1241str. 2 d., 2013-02-05 už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , 2013-07-11 – už važiavimÄ keleivio vietoje neprisisegus saugos diržo, 2014-07-23 – už leistino greičio virÅ¡ijimÄ (b.l.44-45,1t.).

Padarytos žalos neatlygino. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d., yra neatsargus nusikaltimas. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 str., daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis gali bÅ«ti pasiekti paskiriant kaltinamajam LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ Â bausmę – baudÄ .Dėl LR BK 68 straipsnio taikymo LR BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ uždraudimÄ naudotis specialia teise teismas gali skirti kartu su bausme, taip pat atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės bei atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (2007 m. birželio 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga). D. J. padarė neatsargų nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 281 str. 1 d. naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios Z. R. sveikata. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Kaip minėta, kaltinamasis iki įvykio 16 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, pagal pateiktÄ byloje pažymÄ turi galiojančių nuobaudų.

Be to, iÅ¡ pažymos matyti, kad jis tris kartus baustas už leistino greičio virÅ¡ijimÄ Â (2011-11-28, 2013-02-05, 2014-03-17), 2010-02-26 baustas už tai, kad nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į sienÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo nuomone D. J. nėra pakankamai drausmingas vairuotojas. Jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Todėl teismas vertina, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (LAT nutartys Nr. 2K-388/2014; 2K-258/2014) D.

J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Civilinis ieškinys Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. R. pareiškė byloje civilinį ieškinį (b.l.165-167,2t.) dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.Byloje esančia įrodymų visuma yra nustatyta, kad ieškovei Z. R. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (Specialisto išvada Nr. G 2504/14(01) (b.l.57-58,1t.), kaltinamajam D.

J. vairuojant automobilį Alfa Romeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės Alfa Romeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo drausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale.CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų.

Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Galiojančios materialinės teisės normos teismui nustato teisę įvertinti nukentėjusiojo asmens patirtÄ neturtinę žalÄ , nurodydamos, kad teisėjas, įvertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., CK 1.5 str.).

Teismas turi nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieÅ¡kinys byloje pareiÅ¡kiamas” nuostatomis.Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovei Z. R. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobÅ«džio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai – tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Fizinio pobÅ«džio pasekmės – tai fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobÅ«džio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumÄ . Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei Z. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos jai buvo taikytas stacionarinis, reabilitacinis, gydymas, atsižvelgiant į medicininių duomenų įraÅ¡us nuo 2013-11-23 iki 2013-12-11, nuo 2013-12-11 iki 2014-01-13, nuo 2014-01-13iki 2014-01-16, nuo 2014-01-16 iki 2014-01-20, nuo 2014-01-20 iki 2014-02-05, nuo 2014-04-22 iki 2014-05-08.

Jai nuo 2014-06-06 iki 2016-06-05 nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros(pagalbos) poreikis(b.l.65-66,3t.), nustatytas neįgalumas iki 2016-06-05(b.l.67,3t.). Pagal medicininių dokumentų 2015-10-07 d. duomenis(b.l.68-69,3t)0 reikalinga pakartotinė operacija – Å¡alinti stuburo implantus.Taigi Z. R. patyrė fizinį skausmÄ , emocinę įtampÄ , nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , nutrÅ«ko įprastas gyvenimo ritmas.Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį.

Kaltinamasis dirba, yra vedęs, galiojančių nuobaudų už KET turi, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas taip pat atsižvelgia į pačios ieÅ¡kovės Z. R. elgesį įvykio metu, į tai, kad ji per kelio važiuojamÄ jÄ dalį ėjo degant raudonam Å¡viesoforo signalui. LAT praktikoje dėl neturtinės žalos dydžio, kai eismo įvykio metu sužalojamas asmuo nesunkiai, žala yra nuo 2000 litų iki 40 000 litų (kasacinės nutartys 2K-586/2010, 2K-186/2010, 2K-20/2011, 2K-179/2010, 2K-321/2010, 2K-352/2010, 2K-55/2007, 2K-268/2007).Atsižvelgiant į nurodytÄ bei teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei Z.

R. praÅ¡oma 10 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra mažintina, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovei neturtinė žala atsirado dėl atsakovo D. J., pažeidusio Kelių eismo taisykles, veiksmų. Atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, todėl teismas vertina, kad Å¡iuo atveju draudiko ir žalÄ padariusio asmens atsakomybė yra subsidiari. Kaip matyti žala buvo padaryta galiojant civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai.

Atsižvelgtina į bendrÄ taisyklę, kad draudikas prisiima ribotÄ atsakomybę ir atlygina žalÄ sutartyje numatytos draudimo sutarties ribose.              Proceso iÅ¡laidosBaigiamųjų kalbų metu buvo praÅ¡oma teismo priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Bylos duomenimis nukentėjusioji Z. R. apmokėjo iÅ¡laidas už atstovavimÄ , dokumentų suraÅ¡ymÄ , kurios sudaro 3000 litų( kas sudaro 868,86 eurų), kÄ patvirtina pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 719067.

Teismas vertina, kad atsižvelgiant į kaltinamojo D. J. turtinę padėtį, nustatytas Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, priteistinos nukentėjusiosios turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo D. J..              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 305, 307, 308 str., n u s p r e n d ė :D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d. ir nuteisti bauda 30 MGL (1129,8 eurų (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt devynių eurų 80 eurocentų)) dydžio.Paskirti D.

J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams (LR BK 68 str.).Kardomosios priemonės D. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepaskirti.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės Z. R. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti subsidiariai iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, o draudimo atlyginimo nepakankant žalai visiÅ¡kai atlyginti, ir iÅ¡ kaltinamojo D.

J. Z. R. naudai 2 000 eurų (du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. J. 868,86 eurų ( aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 86 eurocentus) proceso iÅ¡laidų nukentėjusiajai Z. R.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Nida Vigelienė                                                                                                                     (paraÅ¡as)             NuoraÅ¡as tikras.Teisėja (A.V.) Nida Vigelienė2016 m. gegužės 6 d.