fe7d06da-4fde-43fa-90f9-4737322ebcea · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr.e2-1876-577/2019 Teisminio proceso numeris 2-55-3-00051-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.15.4, 2.6.10. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. S., jo atstovei adv. AuÅ¡rai Saulėnienei, atsakovo atstovui V. P., trečiajam asmeniui Z. S., veÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Z. S., ir n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovas S. S. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Medicinos bankas“ 429 092,22 Eur nuostolių. 1.1. Bylos nagrinėjimo metu palaikydamas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra buvęs UAB „Melonas“ (toliau ir kredito gavėjas) direktorius ir vienintelis akcininkas; Å¡iuo metu UAB „Melonas“ yra likviduota dėl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. 2007 m. rugsėjo 20 d. UAB „Melonas“, atstovaujama S. S. (toliau – ir ieÅ¡kovas), ir UAB „Medicinos bankas“ (toliau – ir atsakovas) sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN 45520, kuria bankas bendrovei suteikė 945 000 Lt kreditÄ Å¾emės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimui. 2007 m. spalio 2 d. tarp UAB „Melonas“ ir V.

P. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ V. P. pardavė, o UAB „Melonas“ įsigijo žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) už 1 350 000 Lt, su tikslu jame statyti gyvenamuosius namus pardavimui. Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ sutiko finansuoti pirkimÄ pagal bendrovės pateiktÄ verslo projektÄ , suteikdamas 70 % Å¡io žemės sklypo rinkos vertės kreditÄ ; t.y. pagal 2007-09-20 kredito sutartį Nr. LOAN 45520 gauti pinigai buvo skirti žemės sklypui įsigyti.

Prie 2007 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties Nr. LOAN 45520 2008 m. kovo 14 d. tarp UAB „Melonas“ ir UAB „Medicinos bankas“ buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1 (toliau - Susitarimas 1), pagal kurį buvo keičiamos ir papildomos Kredito sutarties sÄ lygos; bankas sutiko paskolinti dar papildomai 600 000 Lt, tačiau pareikalavo įkeitimo. 1.2. 2008 m. liepos 14 d. tarp kredito gavėjo ir atsakovo buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 2 prie 2007 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties Nr. LOAN 45520 (toliau - Susitarimas 2), pagal kurį buvo numatytas nekilnojamojo turto įkeitimas: a/žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „Melonas“, kuris įkeistas 2007 m. spalio 11 d.; b/ dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „Melonas“; c/buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio ieÅ¡kovui S. S. ir jo sutuoktinei Z.

S.; buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio ieÅ¡kovo dukrai V. S.; buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei Z. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 1.2. 2008 m. kovo 18 d. atsakovui hipoteka buvo įkeisti butai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o 2008 m. liepos 17 d. UAB „Melonas“ atsakovui hipoteka įkeitė dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 16 d. atsakovui hipoteka buvo įkeistas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1.3. 2008 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 3 prie 2007 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties Nr. LOAN 45520, kuriame buvo numatyta, kad kreditas iÅ¡duodamas ir paimamas iki 2008 m. lapkričio 1 d., iÅ¡dėstytas kredito grÄ Å¾inimo grafikas dalimis. 1.4. 2008 m. spalio 31 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 4 prie 2007 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties Nr. LOAN 45520, kuriame buvo numatyta, kad kreditas iÅ¡duodamas ir paimamas iki 2009 m. kovo 1 d., numatyta metinė palÅ«kanų norma bei iÅ¡dėstytas kredito grÄ Å¾inimo grafikas. 1.5.

Tačiau, nepaisant visų susitarimų ir atliktų įkeitimų, 2009 m. kovo 1 d. atsakovas neiÅ¡davė kredito gavėjui 166 000 Lt, motyvuodamas tuo, kad bankas keičia sÄ lygas ir duoda kreditÄ tik 50 procentų žemės vertės. Be to, pareikalavo papildomo prievolių užtikrinimo. 1.6. 2009 m. liepos 15 d. tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Medicinos bankas“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo laiduoti už kredito gavėjÄ (UAB „Melonas“) ir atsakyti bankui, jei kredito gavėjas neįvykdys visÄ ar dalį prievolės pagal 2007-09-20 kredito sutartį Nr. LOAN 45520 su vėlesniais papildomais susitarimais, tačiau likusi pinigų suma taip ir nebuvo iÅ¡duota kredito gavėjui.

3. Anot ieškovo, dėl neišmokėtos kredito sumos (166 000 Lt) UAB „Melonas“ negalėjo pabaigti darbų ir parduoti pastatytų gyvenamųjų namų. UAB „Melonas“ buvo taip suplanavęs savo finansus, kad ši suma buvo esminė tam, kad pabaigti statybas. Bendrovė, negavusi dalies piniginių lėšų pagal kredito sutartį, negalėjo atsiskaityti su rangovu, kuris nutraukė rangos sutartį. Atsakovui UAB „Medicinos bankas“ neįvykdžius savo įsipareigojimų, bendrovė negavo 734 486 Lt grynųjų pajamų, buvo nutrauktos preliminarios sutartys. Bendrovė bankrutavo, jai priklausantis turtas buvo parduotas iš varžytinių, tačiau kreditas nebuvo padengtas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. eL2-36555-905/2015 pagal laidavimo sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteista 341 928,39 Eur; Å¡iuo metu bankas pradėjo vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei priklausančių įkeistų bankui butų. IeÅ¡kovui priklausančio turto, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma (du butai), vertė yra 100 000 Eur. Vienas įkeistas butas jau yra realizuotas už 52 600 Eur; taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡koma pagal laidavimo sutartį 341 928,39 Eur.

Kadangi antstolio V.Čegliko raginime įvykdyti sprendimÄ nurodyta suma yra 429 092,22 Eur, ieÅ¡kovas iÅ¡ieÅ¡komÄ 429 430,67 Eur sumÄ laiko savo esamais ar bÅ«simais nuostoliais, kuriuos patyrė (patirs) dėl neteisėtų banko veiksmų, ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovas pagal Kredito sutartį turėjo iÅ¡mokėti kredito gavėjui Kredito sutartyje numatytÄ sumÄ , tačiau nevykdė savo įsipareigojimų ir taip pažeidė CK 6.881 str. 1 d., kartu pažeisdamas Kredito gavėjo interesus bei teisėtus lÅ«kesčius ir jam sukeldamas nuostolius.

Atsakovas AB „Medicinos bankas“ savavaliÅ¡kai pakeitė sutarties sÄ lygas ir sumažino skirtinÄ paskolÄ iki 50 procentų žemės sklypo vertės. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad Kredito gavėjas ir ieÅ¡kovas buvo tokioje situacijoje, kuri apibÅ«dinama CK 6.228 str. 1 d., reglamentuojančioje esminę Å¡alių nelygybę.

5. IeÅ¡kovo teigimu, ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino, todėl atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį tenkinti nėra pagrindo; ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ 2018-01-09, tuo tarpu notaro praneÅ¡imai įkaito davėjams apie praÅ¡ymÄ atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra 2015-08-13, antstolio raginimai įvykdyti sprendimÄ yra 2016-03-16 dienos. Nutartis dėl bankroto bylos UAB „Melonas“ iÅ¡kėlimo yra 2016-12-13 dienos, įmonė likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro 2017-08-04, teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistos sumos laidavimo sutarties pagrindu, yra 2015 metų pabaigos.

6. Atsakovo atstovas, bylos nagrinėjimo metu palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad neiÅ¡duota suteikto kredito dalis sudaro tik 82 390,47 Lt (23 861,92 Eur), kas sudaro tik 5,33 proc. viso suteikto kredito; ieÅ¡kovas klaidina teismÄ nurodydamas, kad neiÅ¡duota kredito dalis sudaro 166 000 Lt, kas sudaro apie 10 proc. viso suteikto kredito. Pažymėjo, kad atsakovas pervesdavo kredito lėšas kredito gavėjui tik pateikus atitinkamÄ praÅ¡ymÄ .

Kadangi kredito gavėjas neteikė praÅ¡ymo bankui dėl 82 390,47 Lt iÅ¡davimo ir pervedimo į jo banko sÄ skaitÄ , todėl klausimas dėl likusios neiÅ¡mokėtos kredito sumos nebuvo banko sprendžiamas; atsakovo teigimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bankas atsisakė iÅ¡mokėti 82 390,47 Lt bendrovei ir neiÅ¡duodamas Å¡ios sumos, pažeidė kredito sutartį ir CK 6.189 str. 1 d., 6.881 str. 1 d., 6.200 str., 6.256 str. 1 d. Taip pat atsakovo atstovas akcentavo, jog bankas sutartiniuose santykiuose su bendrove elgėsi sÄ Å¾iningai, kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kai nekeitė, apie banko organų nustatytus iÅ¡duodamo kredito ir įkeisto turto vertės santykius iÅ¡ karto po tokių sprendimų priėmimo ir iki papildomų susitarimų prie kredito sutarties pasiraÅ¡ymo informuodavo bendrovę.

Todėl nėra pagrindo spręsti dėl CK 6.223 str. nuostatų taikymo, ar, kad ieÅ¡kovas buvo tokioje situacijoje, kuri apibÅ«dinama CK 6.228 str. 1 d., reglamentuojančioje esminę Å¡alių nelygybę. Anot atsakovo, iÅ¡duodamo kredito ir įkeisto turto rinkos vertės santykio sumažinimas įvertinant bendrovės galimÄ kredito negrÄ Å¾inimo rizikÄ nuo 70 proc. iki 60 proc. laikytinas protingu ir pagrįstu; kredito sutartyje, įskaitant ir jos pakeitimus, iÅ¡duodamo kredito ir įkeisto turto vertės santykis nebuvo nurodytas, todėl jis ir vienaÅ¡aliÅ¡kai banko negalėjo bÅ«ti pakeistas.

Atsakovo nuomone, kredito gavėjui namų statybos verslas nepavyko ne dėl neišduotos kredito dalies (82 390,47 Lt (23 861,92 Eur)) sumos, kas sudaro tik 5,33 proc. viso suteikto 1 545 000 Lt kredito, ir negalėjo reikšmingai įtakoti bendrovės vykdyto didelės vertės projekto užbaigimo, o tikėtina, dėl 2008 m. pabaigoje pradėjusios pasaulinės ekonomikos krizės kredito gavėjas nesugebėjo pritraukti projekto vystymui reikalingų lėšų iš trečiųjų asmenų, t.y. būstų pirkėjų, investuotojų ir pan.

Tvirtina, esÄ ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepagrįstai siekia perkelti kaltę dėl jo nepavykusio verslo ir patirtų nuostolių bankui. Pažymi, kad laidavimo sutartis su ieÅ¡kovu buvo sudaryta 2009-07-15 jo paties laisva valia, t.y. jau pasibaigus terminui, per kurį bendrovė galėjo paimti kreditÄ (paėmimo terminas suėjo 2009-03-01). IeÅ¡kovui esant bendrovės vadovu ir pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, buvo žinoma, kad bendrovė nėra paėmusi viso kredito iÅ¡ banko ir kad ateityje negalės to padaryti, nes jau yra pasibaigęs kredito paėmimo terminas.

Pažymėjo, kad su ieÅ¡kovu sudaryti hipotekos sandoriai ir laidavimo sutartis yra galiojantys ir nenuginčyti. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų (atsakovo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovo nuostolių, atsakovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių). Taip pat atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir dėl to, kad ieÅ¡kovas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d., 1. 126 str. 2 d.); anot atsakovo atstovo, ieÅ¡kovui kaip laiduotojui ieÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2009-07-15, o kaip įkaito davėjui – nuo 2009-03-01 (kredito paėmimo termino pabaiga).

PraÅ¡o vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-572-330/2018, padarytomis iÅ¡vadomis, kur apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovė tinkamai vykdė su kredito gavėja sudarytÄ sutartį <... >, kaip turinčiomis prejudicinę galiÄ (CPK 182 str. 2p.).

7. Trečiasis asmuo Z. S. ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti; paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas (jos sutuoktinis) įkeitė butus be jos žinios, vėliau apie turto įkeitimÄ sužinojo, tačiau turto įkeitimo sandorių neginčijo. Pripažino, kad pati pasiraÅ¡inėjo susitarimus dėl hipotekos lakÅ¡tų pakeitimų. IeÅ¡kinys atmestinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Melonas“, atstovaujama direktoriaus S. S. (ieÅ¡kovo), kuris buvo ir pagrindinis bendrovės akcininkas, turintis 67 proc. akcijų (vėliau 100 proc. akcijų), 2007-09-17 pateikė bankui 2007-09-12 paraiÅ¡kÄ dėl 990 000 Lt kredito suteikimo verslo plėtrai su kredito panaudojimo planu – „Projektas „Sublokuoti namai prie tvenkinių (su nuosava pakrante) (duomenys neskelbtini)“ 2007-2008 (trumpas pristatymas)“, pagal kurį bendrovė buvo numačiusi įsigyti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ banko lėšų) ir jame statyti gyvenamuosius namus (bendrovės, bÅ«sto pirkėjų ir banko lėšomis) bei juos realizuoti.

Pagal šį planÄ bendrovė taip pat planavo projekto įgyvendinimui be banko paskolos gauti ir 2 000 000 Lt lėšų iÅ¡ bÅ«sto pirkėjų; kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti bendrovė pasiÅ«lė įkeisti perkamÄ Å¾emės sklypÄ . Atsakovas, įvertinęs bendrovės pateiktus dokumentus ir siÅ«lomÄ užtikrinimo priemonę, priėmė sprendimÄ suteikti bendrovei 945 000 Lt kreditÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimui. 2007-09-20 bendrovė kaip kredito gavėjas ir bankas kaip kreditorius sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_45520, pagal kuriÄ bankas kredito sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais suteikė bendrovei 945 000 Lt kreditÄ Å¾emės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimui pagal pirkimo pardavimo sutartį (kredito sutarties 2.1 ir 2.3 p.).

Pagal kredito sutarties 2.6 ir 2.6.1 punktus kreditas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas dalimis tokiais terminais: 2008-06-15 – 590 000 Lt, 2009-09-15 – 355 000 Lt. Pagal kredito sutarties 2.7 punktÄ kredito gavėjo prievolių įvykdymas buvo užtikrintas: kredito gavėjo sÄ skaitų banke ir jose esančių ir bÅ«simų lėšų bei turtinių teisių į jas įkeitimu pagal kredito sutartį (kredito sutarties 2.7.1 p.) ir nekilnojamojo turto hipoteka (kredito sutarties 2.7.2 p.). 9. 2007-10-02 bendrovei iÅ¡ V.

P. pagal žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį įsigijus 0,2823 ha dydžio žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2007-10-11 buvo sudarytas hipotekos lakÅ¡tas (hipotekos identifikavimo kodas 01120070028808), pagal kurį bendrovė įkeitė bankui įsigytÄ Å¾emės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). LakÅ¡te nurodytas bendras įkeičiamo daikto įkainojimas sudarė 1 350 000 Lt; Å¡io sklypo hipoteka buvo užtikrinta kredito sutartis su visais galimais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais. 2007-10-16 bendrovė pateikė praÅ¡ymÄ bankui dėl 945 000 Lt kredito iÅ¡davimo, pagal kurį 2007-10-16 bankas iÅ¡davė praÅ¡omÄ kredito sumÄ , pervesdamas jÄ Ä¯ bendrovės sÄ skaitÄ banke.

Banko iÅ¡duota kredito suma 945 000 Lt sudarė 70 proc. įkeisto turto rinkos vertės 1 350 000 Lt. 10. 2008-02-04 bendrovė pateikė bankui praÅ¡ymÄ padidinti suteiktÄ kreditÄ 600 000 Lt suma 2-jų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. 2008-02-21 buvo pateiktas bendrovės biznio plano detalesnis paaiÅ¡kinimas, pagal kurį bendrovė planavo ant už banko suteikto kredito lėšas įsigyto žemės sklypo pastatyti 4 (keturis) sublokuotus mažaaukščius namus bei juos realizavus atsiskaityti su banku; pagal šį paaiÅ¡kinimÄ planuojama gyvenamųjų namų savikaina turėjo sudaryti 2 525 000 Lt (namų statybos savikaina be žemės sklypo 945 000 Lt savikainos turėjo sudaryti 1 580 000 Lt), o visų namų realizacinė kaina turėjo sudaryti 3 460 000 Lt.

PraÅ¡omos kredito sumos užtikrinimui bendrovė pasiÅ«lė įkeisti bankui butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

11. Banko paskolų komiteto 2008-03-07 sprendime dėl papildomo 600 000 Lt kredito sumos suteikimo buvo nustatyta papildomos kredito sumos išdavimo tvarka:

1) iki 2008-08-01 – 269 500 Lt, įkeitus nurodytus du butus, 2) likusiÄ sumÄ iÅ¡duoti, įkeitus statomus namus, nevirÅ¡ijant 60 proc. turto vertintojų nustatytos turto rinkos vertės. Apie Å¡iÄ banko nustatytÄ papildomos kredito sumos iÅ¡davimo tvarkÄ bankas iki papildomo susitarimo Nr. 1 prie kredito sutarties pasiraÅ¡ymo informavo bendrovę ir ji su ja sutiko. 2008-03-14 bankas ir bendrovė sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie kredito sutarties, pagal kurį bankas suteikė bendrovei papildomÄ kredito sumÄ 600 000 Lt (suteikus Å¡iÄ sumÄ , bendra kredito suma sudarė 1 545 000 Lt).

Å iame susitarime taip pat buvo nustatyta, kad papildoma kredito suma iÅ¡duodama iki 2008-08-01, pakeistos kredito sutartyje numatytos palÅ«kanos, pakeista kredito sutartyje numatyta kredito paskirtis, numatant, kad kredito paskirtis yra ne tik žemės sklypo įsigijimui pagal pirkimo pardavimo sutartį, tačiau ir namų statybai, pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, nustatant, kad kreditas grÄ Å¾inamas dalimis pagal šį grafikÄ : 2008-08-15 – 590 000 Lt, 2009-04-15 – 600 000 Lt, 2009-09-15 – 355 000 Lt, pakeistos kredito sutartyje numatytos užtikrinimo priemonės, numatant, kad kredito sutartis yra užtikrinama žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) hipoteka (nurodytas sklypas jau buvo įkeistas bankui pagal hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 1; nurodyti butai, tai bendrovės pasiÅ«lyti įkeisti butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)). 12. 2008- 03-18 bendrovė, įkeičiamų daiktų savininkai ir bankas sudarė hipotekos lakÅ¡tÄ (hipotekos identifikavimo kodas 01120080007859, toliau – hipotekos lakÅ¡tas Nr. 2), pagal kurį bankui buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis S. S. (bendrovės direktoriui ir pagrindiniam akcininkui) ir jo sutuoktinei Z.

S., ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis V. S. (S. S. ir Z. S. dukrai) ir V. S.. LakÅ¡te buvo nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė 230 000 Lt, o buto (duomenys neskelbtini), vertė 155 000 Lt, bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas sudarė 385 000 Lt. Å ių butų hipotekomis buvo užtikrinta kredito sutartis su visais esamais ir bÅ«simais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais. 13. 2008-03-21 bendrovė pateikė praÅ¡ymÄ bankui dėl 269 500 Lt kredito dalies iÅ¡davimo, pagal kurį bankas 2008-03-21 iÅ¡davė praÅ¡omÄ kredito dalį, pervesdamas jÄ Ä¯ bendrovės sÄ skaitÄ .

Išduota kredito suma 269 500 Lt sudarė 70 proc. įkeisto turto (dviejų butų) rinkos vertės 385 000 Lt, dėl kurios buvo susitarta hipotekos lakštuose. 14. 2008-07-14 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 prie kredito sutarties, pagal kurį buvo pakeistas kredito sutarties 2.7.2 punktas dėl užtikrinimo priemonių, numatant, kad kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) hipotekomis.

Pagal šį punktÄ prie užtikrinimo priemonių papildomai buvo įtrauktas ant įkeisto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statomas pastatas - dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 15. 2008-07-17 bendrovė ir bankas sudarė hipotekos lakÅ¡tÄ (hipotekos identifikavimo kodas 01120080018970, toliau – hipotekos lakÅ¡tas Nr. 3), pagal kurį bendrovė bankui įkeitė pastatÄ - dvibutį gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

LakÅ¡te Å¡alys susitarė dėl dvibučio gyvenamojo namo vertės - 300 000 Lt. Å io namo hipoteka buvo užtikrinta kredito sutartis su visais esamais ir bÅ«simais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais. 16. 2008-07-22 bendrovė pateikė bankui praÅ¡ymÄ dėl 65 000 Lt kredito dalies iÅ¡davimo, pagal kurį bankas 2008-07-22 iÅ¡davė praÅ¡omÄ kredito dalį, pervesdamas jÄ Ä¯ bendrovės sÄ skaitÄ banke. 17. 2008-08-08 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 3 prie kredito sutarties, pagal kurį bendrovės praÅ¡ymu buvo pakeistas kredito iÅ¡davimo ir paėmimo terminas, numatant, kad kreditas iÅ¡duodamas ir paimamas iki 2008-11-01, taip pat pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, numatant, kad kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas dalimis: 2008-11-15 - 590 000 Lt, 2009-04-15 - 600 000 Lt, 2009-09-15 - 355 000 Lt. 18. 2008-08-21 bendrovė pateikė bankui praÅ¡ymÄ dėl 61 500 Lt kredito dalies iÅ¡davimo, 2008-09-01 - dėl 38 000 Lt kredito dalies iÅ¡davimo, pagal kuriuos piniginės lėšos pervedamos į bendrovės sÄ skaitÄ banke.

IÅ¡duotos sumos: 2008-07-22 - 65 000 Lt, 2008-08-21 - 61 500 Lt ir 2008-09-01 - 38 000 Lt (iÅ¡ viso 164 500 Lt) sudarė 54,83 proc. bankui pagal hipotekos laktÄ Nr. 3 įkeisto turto - pastato-dvibučio gyvenamojo namo - rinkos vertės 300 000 Lt. Kredito gavėjas iki banko nustatyto iÅ¡duodamo kredito ir įkeisto turto vertės santykio 60 proc. (iki 180 000 Lt) dar galėjo kreiptis dėl tam tikros kredito dalies (15 500 Lt) iÅ¡davimo, tačiau nebesikreipė.

19. IÅ¡ viso bendrovei buvo iÅ¡duota 379 000 Lt kredito suma (945 000 Lt + 269 500 Lt + 65 000 Lt + 61 500 Lt + 38 000 Lt), kai iÅ¡ viso buvo suteiktas 1 545 000 Lt kreditas (945 000 Lt + 600 000 Lt), o viso tuo metu įkeisto turto vertė sudarė 2 035 000 Lt (1 350 000 Lt + 385 000 Lt + 300 000 Lt). IÅ¡duota kredito dalis sudarė 67,76 proc. viso bankui įkeisto turto vertės. 20. 2008-10-31 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 4 prie kredito sutarties, pagal kurį buvo pakeistas kredito iÅ¡davimo ir paėmimo terminas, numatant, kad kreditas iÅ¡duodamas ir paimamas iki 2009-03-01, taip pat pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, numatant, kad kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas dalimis: 2009-04-15 - 590 000 Lt, 2009-08-15 - 600 000 Lt, 2009-09-15 - 355 000 Lt. 21. 2009-01-12 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 5 prie kredito sutarties, pagal kurį kredito suma 1 545 000 Lt buvo konvertuota į eurus ir nustatyta kredito suma 447 463 Eur, pakeista palÅ«kanų norma, papildyta kredito paskirtis, numatant ir palÅ«kanų mokėjimui, kredito gražinimo grafike sumos pakeistos į eurus, taip pat numatyta papildoma užtikrinimo priemonė - 18 246 Eur piniginių lėšų, skirtų palÅ«kanų mokėjimui, įkeitimas; papildomas susitarimas sudarytas vadovaujantis banko Žalgirio filialo paskolų komiteto 2008-12-10 nutarimu, kuriame numatyta, kad įkeitus butÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 155 000 Lt, iÅ¡mokama bendrovei 60 proc. buto vertės. Apie Å¡iÄ sÄ lygÄ bankas informavo bendrovę ir ji su ja sutiko. 22. 2009-01-12 sudaryta piniginių lėšų, skirtų palÅ«kanų mokėjimui, įkeitimo sutartis Nr. 10-09-2, pagal kuriÄ bendrovė įkeitė bankui 18 246 Eur.

IÅ¡ įkeistų lėšų 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais buvo mokamos palÅ«kanos bankui pagal kredito sutartį; iÅ¡naudojus įkeistas lėšas ir bendrovei neturint galimybių jas papildyti, 2009-04-21 papildomu susitarimu Nr.1 2009-01-12 piniginių lėšų, skirtų palÅ«kanų mokėjimui, įkeitimo sutartis Nr. 10-09-2 buvo nutraukta. 23. 2009-01-16 bendrovė, įkeičiamų daiktų savininkai ir bankas sudarė hipotekos lakÅ¡tÄ (hipotekos identifikavimo kodas 01120090000890, toliau – hipotekos lakÅ¡tas Nr. 4), pagal kurį bankui buvo įkeistas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis ieÅ¡kovui S. S. ir Z.

S.. LakÅ¡te nurodyta Å¡io buto vertė sudarė 155 000 Lt. 2009-01-21 bankas iÅ¡ kredito lėšų iÅ¡davė 18 246 Eur, kuriuos pervedė į bendrovės sÄ skaitÄ banke, o bendrovė Å¡ias lėšas pervedė įkeičiamų lėšų sumai pagal 2009-01-12 piniginių lėšų, skirtų palÅ«kanų mokėjimui, įkeitimo sutartį Nr. 10-09-2 suformuoti. 24. 2009-01-22 bendrovė pateikė bankui praÅ¡ymÄ dėl 2 610 Eur kredito dalies iÅ¡davimo, 2009-02-20 - dėl 1 556 Eur, 2009-02-24 - dėl 1 803 Eur kredito dalies iÅ¡davimo: iÅ¡duota eurais suma iÅ¡ viso 24 215 Eur (18 246 Eur + 2 610 Eur + 1 556 Eur + 1 803 Eur) (83 609,55 Lt) sudarė 53,94 proc.

įkeisto buto (duomenys neskelbtini), vertės 155 000 Lt (eurais 44 891,10). Kredito gavėjas iki banko nustatyto išduodamo kredito ir įkeisto turto vertės santykio 60 proc. (iki 93 000 Lt (26 934,66 Eur)) dar galėjo kreiptis dėl tam tikros kredito dalies (2 719,66 Eur) išdavimo, tačiau nebesikreipė.

25. Daugiau prašymų bankui dėl neišmokėto kredito dalies išmokėjimo kredito gavėjas nepateikė. 2009-03-01 suėjo kredito išdavimo ir paėmimo terminas, kuris buvo nustatytas 2008-10-31 papildomu susitarimu Nr. 4 prie kredito sutarties. Prašymų dėl jo pratęsimo bendrovė bankui irgi neteikė.

26. Bankas iš viso suteikto 1 545 000 Lt (eurais 447 462,92) kredito pagal kredito sutartį iš viso išdavė 1 379 000 litais ir 24 215 eurais, iš viso 1 462 609,53 Lt (eurais 423 601 Eur), kai viso įkeisto turto vertė sudarė 2 190 000 Lt (eurais 634 267,84) (1 350 000 Lt + 385 000 Lt + 300 000 Lt + 155 000 Lt). Faktiškai išduota kredito suma sudarė 66,78 proc. įkeisto turto vertės. Suteikta bendra kredito suma 1 545 000 Lt sudarė 70,55 proc. viso įkeisto turto vertės įkeitimo metu 2 190 000 Lt.

27. Neišduota suteikto kredito dalis sudaro 82 390,47 Lt (eurais 23 861,92) nuo viso suteikto kredito, kas sudaro tik 5,33 proc. viso suteikto kredito.

28. Prie kredito sutarties dar buvo sudaryti papildomi susitarimai Nr. 6 - Nr. 12; 2009-04-21 Nr. 6 - pakeistas kredito dalių grÄ Å¾inimo grafikas, numatant, kad turi bÅ«ti sumokėta: 2009-07-15 - 173 772 Eur, 2009-08-15 - 170 876 Eur, 2009-09-15 - 102 815 Eur, taip pat priskaičiuotų iki papildomo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos delspinigių mokėjimas atidėtas iki kredito sutarties termino pabaigos. Grafikas buvo pakeistas bendrovės praÅ¡ymu, jai nurodžius, kad neturėjo lėšų 2009-04-15 grÄ Å¾inti 173 772 Eur kredito dalį. 29. 2009-07-17 papildomu susitarimu Nr. 7 - pakeista palÅ«kanų norma, pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, numatant, kad visas kreditas grÄ Å¾inamas 2010-08-15, kaip papildoma užtikrinimo priemonė numatyta S. S. laidavimas.

Laidavimo sutartis su S. S. sudaryta 2009-07-15. Grafikas buvo pakeistas bendrovės praÅ¡ymu, jai nurodžius, kad neturėjo lėšų 2009-07-15, 2009-08-15 ir 2009-09-15 grÄ Å¾inti visÄ gautÄ kreditÄ ; 30. 2010-08-13 Nr. 8 - patikslinta, kad kredito likučio suma sudaro 423 601 Eur, pakeista palÅ«kanų norma jÄ sumažinant, pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, numatant kredito grÄ Å¾inimÄ dalimis nuo 201009-03 iki 2011-09-03, atidėtas priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimas; 31. 2011-08-23 Nr. 9 - nepadengtas kredito likutis konvertuotas į litus nurodant, kad jis sudaro 1 453 286,97 Lt, pakeista palÅ«kanų norma, pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, numatant kredito grÄ Å¾inimÄ dalimis nuo 2011-10-03 iki 2012-10-03, atidėtas priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimas; 32. 2012-12-21 Nr. 10 - patikslinta kredito likučio suma nustatant, kad ji sudaro 1 442 665,92 Lt, pakeista palÅ«kanų norma, pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, numatant kredito grÄ Å¾inimÄ dalimis nuo 2013-01-05 iki 2013-12-05, sumažinta delspinigių norma, atidėtas priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimas; 33. 2013-12-16 Nr. 11 - patikslinta kredito likučio suma nustatant, kad ji sudaro 1 431 665,92 Lt, pakeista palÅ«kanų norma, pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, numatant viso kredito grÄ Å¾inimÄ 2014-09-05, atidėtas priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimas; 34. 2014-09-22 Nr. 12 - pakeista palÅ«kanų norma jÄ sumažinant, pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, numatant kredito grÄ Å¾inimÄ dalimis nuo 2014-10-05 iki 2015-06-05, atidėtas priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimas.

35. Taip pat šalių susitarimu buvo keičiami hipotekos lakštai. 2007-10-11 sudarytas hipotekos lakštas Nr. 1 buvo pakeistas 2008-03-18, 2009-01-16, 2009-07-28, 2010-08-27, 2014-01-16 ir 2014-10-08 susitarimais; 2008-03-18 sudarytas hipotekos lakštas Nr. 2 buvo pakeistas 2009-07-28, 2010-08-27, 2014-01-16 ir 2014-10-08 susitarimais; 2008-07-17 sudarytas hipotekos lakštas Nr. 3 buvo pakeistas 2009-01-16, 2009-07-28, 2010-08-27, 2014-01-16 ir 2014-10-08 susitarimais; 2009-01-16 sudarytas hipotekos lakštas Nr. 4 buvo pakeistas 2009-07-28, 2010-08-27, 2014-01-16 ir 2014-10-08 susitarimais.

36. Suėjus galutiniam kredito grÄ Å¾inimo terminui 2015-06-05, numatytam 2014-09-22 papildomame susitarime Nr. 12, bendrovė bankui gauto kredito negrÄ Å¾ino. Bankas 2015-06-15 raÅ¡tu kreipėsi į bendrovę, nurodydamas iki 2015-06-29 padengti įsiskolinimÄ , tačiau bendrovė Å¡io praÅ¡ymo neįvykdė ir įsiskolinimo nepadengė. Dėl vykdomųjų įrašų iÅ¡davimo dėl bendrovės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto bankas 2015-07-31 praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus rajono 7-Ä jį notaro biurÄ . 2015-09-08 buvo iÅ¡duoti vykdomieji įraÅ¡ai, kurie buvo pateikti vykdyti antstoliui.

37. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi UAB „Melonas“ iškelta bankroto byla (Nr. e.B2-6493-562/2016). Šiuo metu įmonė yra likviduota dėl bankroto.

38. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ banko 429 092,22 Eur nuostolių, kurių atsiradimÄ sieja su banko prisiimto įsipareigojimo iÅ¡mokėti sulygtÄ kredito sumÄ neįvykdymu; nurodo, kad dėl banko neteisėtų veiksmų, t.y. neiÅ¡mokėtos 166 000 Lt kredito dalies, negalėjo bÅ«ti pabaigtas projektas, pabaigti statybos darbai ir parduoti gyvenamieji namai; bendrovei bankrutavus, iÅ¡ ieÅ¡kovo kaip iÅ¡ laiduotojo ir įkaito davėjo iÅ¡ieÅ¡komas įsiskolinimas bankui. Å iuo metu iÅ¡ieÅ¡komÄ 429 092,22 Eur sumÄ ieÅ¡kovas laiko savo esamais ar bÅ«simais nuostoliais, kurie, anot ieÅ¡kovo, atsirado dėl banko prievolės iÅ¡mokėti visÄ kredito sumÄ neįvykdymo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, laikydamas ieškovo argumentus deklaratyviais; pažymėjo, jog kreditas buvo išmokamas dalimis pagal bendrovės prašymus, tokia tvarka buvo naudinga bendrovei, nes palūkanos buvo skaičiuojamos už faktiškai paimtas lėšas. Dėl neišmokėtos kredito dalies ieškovas jokių prašymų bankui neteikė, be to nei bendrovė, nei ieškovas jokių pretenzijų iki prasidėjo priverstinis įsiskolinimo išieškojimas nereiškė.

39. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

40. Nagrinėjant kilusį ginÄÄ , visų pirma, tikslinga bÅ«tų akcentuoti tai, jog ieÅ¡kovas yra kredito gavėjo UAB „Melona“ (Å¡iuo metu bankrutavusios ir iÅ¡registruotos iÅ¡ registro) vienintelis akcininkas ir vadovas, kaip fizinis asmuo 2009-07-15 laidavimo sutartimi prisiėmęs įsipareigojimus atsakyti bankui už kredito gavėjÄ , jeigu kredito gavėjas neįvykdys visÄ ar dalį prievolės pagal kredito sutartį be kredito gavėjo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeitęs pagal 2008-03-18 hipotekos lakÅ¡tÄ (hipotekos identifikavimo kodas 01120080007859, hipotekos lakÅ¡tas Nr. 2), butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir pagal 2009-01-16 hipotekos lakÅ¡tÄ (hipotekos identifikavimo kodas 01120090000890, hipotekos lakÅ¡tas Nr. 4), butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui buvo geriausiai žinomos visos ne tik kredito suteikimo aplinkybės, t.y. suma, palÅ«kanos, delspinigiai, tai, kad piniginės lėšos pagal kredito sutartį iÅ¡mokamos tik esant kredito gavėjo raÅ¡tiÅ¡kam praÅ¡ymui, kredito iÅ¡mokėjimo ir grÄ Å¾inimo terminai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimų sÄ lygos, jų mastas, visų prie kredito sutarties papildomų susitarimų turinys ir priežastys, dėl ko ir kokiu pagrindu jie yra sudaromi, bet ir visos aplinkybės, susijusios su UAB „Melonas“ finansinių resursų pajėgumu, kredito panaudojimu, statybos projekto vykdymu ir galimybe jį realizuoti.

Taip pat ieÅ¡kovui buvo žinomos verslo projekto nesėkmingo realizavimo atveju visos galimos rizikos ir jis privalėjo numatyti galimų neigiamų pasekmių atsiradimÄ . Pažymėtina, jog pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia apginti savo kaip laiduotojo ir įkaito davėjo pažeistas teises.

41. CK 6. 246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. IeÅ¡kovas, pasisakydamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, apeliuoja į atsakovo: a/ CK 6.881 str. 1 d. nuostatų pažeidimÄ , nurodęs, kad bankas, neiÅ¡mokėdamas 166 000Lt kredito dalies, neįvykdė prisiimtų pagal kredito sutartį įsipareigojimų, pažeidė kredito gavėjo interesus ir sukėlė nuostolius; b/ CK 6.223 str. 1 d. nuostatų pažeidimÄ , nurodęs, kad bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai, nepraneÅ¡damas kredito gavėjui, be jo sutikimo pakeitė kredito sutartį, sumažino finansavimÄ iki 50 proc.

įkeistų turtų vertės ir toks vienaÅ¡alis sutarties sÄ lygų pakeitimas, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymų normoms, laikytinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio pagal CK 1.80 str. 1 d.

42. Teismas, pasisakydamas dėl pirmos grupės ieÅ¡kovo argumentų, mano esÄ pagrįstu nustatyti, kokios priežastys lėmė kredito dalies neiÅ¡mokėjimÄ kredito gavėjui, kokia kredito suma buvo neiÅ¡mokėta, ir ar yra pagrindas konstatuoti atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį netinkamÄ vykdymÄ .

43. Kredito sutartimi, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Melona“, buvo sulygta dėl sÄ lygų ir terminų, kuriais turėjo bÅ«ti suteiktas ir grÄ Å¾intas kreditas, ir, be kita ko, nustatyta, kad kreditas iÅ¡duodamas, jei: su banku tinkamai sudarytos ir įregistruotos kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartys, nurodytos sutarties 2.7 punkte, kredito gavėjas pateikė bankui praÅ¡ymÄ raÅ¡tu pervesti visas ar dalį kredito lėšų į kredito gavėjo banko sÄ skaitÄ banke ir dokumentus, patvirtinančius, kad pervestos lėšos bus panaudotos pagal sutarties 2.3 punkte numatytÄ paskirtį, ir kt. (kredito sutarties 4.1 p.).

44. IÅ¡ aukščiau apraÅ¡ytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kredito gavėjui įvykdžius 2007-09-20 kredito sutarties 4.1 p. sÄ lygas (t.y. pateikus praÅ¡ymÄ dėl kredito iÅ¡mokėjimo, įkeitus pagal hipotekos lakÅ¡tÄ atitinkamÄ turtÄ , pateikus bankui dokumentus, patvirtinančius, kad pervestos lėšos bus panaudotos pagal kredito sutarties 2.3 punkte numatytÄ paskirtį) kredito gavėjui buvo suteikta 945 000 Lt kredito suma. Pagal 2008-03-14 papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie kredito sutarties suteikta kredito suma buvo padidinta iki 1 545 000 Lt, papildomai suteikiant 600 000 Lt kredito sumÄ (papildomo susitarimo 1.1 p.).

Papildomame susitarime buvo numatyta, kad papildoma kredito suma iÅ¡duodama iki 2008-08-01 (susitarimo 1.2 p.), papildyta kredito paskirtis, numatant kredito paskirtį ir namų statybai (susitarimo 1.4 p.), taip pat papildytos kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonės (susitarimo 1.6 p.), numatant papildomai įkeisti butus; vėliau 2008-07-14 papildomu susitarimu Nr. 2 prie kredito sutarties buvo papildytos kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonės, pagal 2008-08-08 papildomÄ susitarimÄ Nr. 3 prie kredito sutarties kredito iÅ¡davimo ir paėmimo terminas buvo pratęstas iki 2008-11-01, o pagal 2008-10-31 papildomÄ susitarimÄ Nr. 4 prie kredito sutarties kredito iÅ¡davimo ir paėmimo terminas pratęstas iki 2009-03-01.

45. Pagal aptariamÄ kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais) kredito gavėjui buvo neiÅ¡mokėta 82 390 Lt, kas sudaro 5,33 proc. nuo visos kredito sumos.

46. Byloje nustatyta, kad iki pratęsto papildomos kredito sumos išdavimo termino suėjimo 2009-03-01 kredito gavėjas pateikė prašymus tik dėl 517 609,55 Lt iš papildomai suteiktos 600 000 Lt kredito sumos. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad kredito gavėjas būtų teikęs kredito davėjui prašymus dėl likusios papildomos kredito sumos 82 390,47 Lt (23 861,92 Eur) išdavimo iki 2009-03-01 (kredito sumos išdavimo termino pabaigos) ir vėliau, byloje nepateikta.

47. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).

Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

48. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo pozicija dėl praÅ¡ymų suteikti neiÅ¡mokėtÄ kredito dalį pateikimo atsakovui nėra nuosekli; procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovas yra nurodęs, kad praÅ¡ymus kredito sutartyje nustatytais terminais teikė banko darbuotojai, bet ji praÅ¡ymų nepriėmė; bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl likusios kredito sumos iÅ¡davimo ne kartÄ kreipėsi į bankÄ Å¾odžiu, bet jam nenorėjo iÅ¡mokėti likusios kredito dalies; galiausiai paaiÅ¡kino, kad atitinkamos kredito sumos buvo pirma pervedamos kredito gavėjui, o vėliau jis teikė bankui praÅ¡ymus dėl Å¡ių kredito sumų suteikimo.

49. Byloje bankui pateiktų kredito gavėjo praÅ¡ymų (2007-10-16, 2008-03-21, 2008-07-22, 2008-08-21, 2008-09-01, 2009-01-21, 2009-02-26, 2009-02-27) turinys bei kredito iÅ¡mokėjimo grafikas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kreditas buvo iÅ¡mokamas kredito sutarties sÄ lygose nustatyta tvarka, kredito gavėjo pateiktų praÅ¡ymu pagrindu iÅ¡mokant praÅ¡ymuose nurodytas sumas. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kredito gavėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymÄ bankui iÅ¡mokėti likusiÄ , neiÅ¡mokėtÄ kredito dalį.

Vertinant tai, kad visi ankstesni kredito gavėjo praÅ¡ymai suteikti jam kreditÄ buvo banko priimti, piniginės lėšos buvo pervedamos nedelsiant pateikus praÅ¡ymus tÄ pačiÄ dienÄ , nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kredito gavėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ realizuoti teisę gauti neiÅ¡mokėtÄ suteikto kredito dalį, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad bÅ«tent praÅ¡ymo suteikti likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ 82 390,47 Lt kredito dalį bankas nepriėmė, kelia pagristų abejonių ir sudaro pagrindÄ jais nesivadovauti.

Pažymėtina, jog kredito gavėjas buvo stambų nekilnojamojo turto projektÄ vystęs verslo subjektas, todėl esant situacijai, kad (kaip teigia ieÅ¡kovas) iÅ¡ jo buvo nepriimti praÅ¡ymai likusiai, neiÅ¡mokėtai kredito sumai iÅ¡mokėti, tikėtina, kad pažeistoms teisėms apginti mažų mažiausiai bÅ«tų reiÅ¡kęs bankui pretenzijas ar imtųsi kitų įstatyme nustatytų priemonių. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kredito gavėjo ir atsakovo jau suėjus kredito suteikimo terminui prie kredito sutarties nuo 2009-04-21 iki 2014-09-22 buvo pasiraÅ¡yti dar 7 papildomi susitarimai Nr. 6 - 12, kuriais bÅ«tent kredito gavėjo praÅ¡ymų pagrindu buvo keičiamas galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas, kredito dalių grÄ Å¾inimo grafikas, sprendžiami dėl jau iki papildomų susitarimų pasiraÅ¡ymo dienos paskaičiuotų delspinigių mokėjimo atidėjimo klausimai, buvo sprendžiama dėl palÅ«kanų normos keitimo, vėliau kelis kartus buvo atidedamas priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimas.

Taip pat buvo keičiami hipotekos lakÅ¡tai. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas visgi priimdavo kredito gavėjo praÅ¡ymus, jie buvo svarstomi ir tenkinami. Vėlgi svarbu akcentuoti ir tai, kad pagal kredito sutarties sÄ lygas, kredito gavėjui palÅ«kanos buvo skaičiuojamos nuo iÅ¡mokėtos ir negrÄ Å¾intos kredito dalies, kas reiÅ¡kia, kad bet kokios kredito sumos paėmimas sÄ lygojo bendrovei papildomų iÅ¡laidų palÅ«kanų, delspinigių forma atsiradimÄ . Galiausiai svarbu pažymėti ir tai, kad 2009-07-17 papildomu susitarimu Nr. 7 buvo ne tik pakeista palÅ«kanų norma, pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, numatant, kad visas kreditas grÄ Å¾inamas 2010-08-15, bet ir kaip papildoma užtikrinimo priemonė numatytas S. S. laidavimas; laidavimo sutartis su S. S. sudaryta 2009-07-15.

Teismo vertinimu, jau vien ieÅ¡kovo, kuris, kaip minėta, buvo kredito gavėjo vienintelis akcininkas ir vadovas ir žinojo visas kredito (ne) iÅ¡mokėjimo aplinkybes, laidavimo sutarties (kuri buvo sudaryta jau suėjus kredito iÅ¡mokėjimo terminui) pasiraÅ¡ymo faktas, vėlesni hipotekos susitarimai dėl hipotekos lakÅ¡tų pakeitimo tik patvirtina, kad kredito gavėjas neturėjo tikslo ir nesiekė gauti likusiÄ neiÅ¡mokėto kredito sumÄ , o visi tolimesni kredito gavėjo veiksmai liudija apie jo siekį dėl susiklosčiusios jam nepalankios finansinės situacijos nukelti kredito (su palÅ«kanomis ir delspinigiais) grÄ Å¾inimo terminÄ .

50. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kredito likutis buvo neiÅ¡mokėtas kredito gavėjui kredito sutarties sÄ lygose aptarta tvarka nepateikus praÅ¡ymo dėl jo iÅ¡mokėjimo, o ne dėl, kaip tvirtina ieÅ¡kovas, atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo.

51. Ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad kredito sutarties 7.1 punktu kredito gavėjo ir atsakovo buvo sulygta dėl atsakovo teisės atsisakyti išduoti neišmokėto kredito dalį, jeigu kredito gavėjas iki kredito sutartyje numatyto termino nepaims likusios dalies suteikto kredito; byloje duomenų, kad kredito gavėjas būtų teikęs atsakovui prašymus dėl 2009-03-01 suėjusio kredito išdavimo ir paėmimo termino pratęsimo, irgi nėra (CPK 178 str.). Atsakovas savo iniciatyva, nesant prašymo, neturėjo išmokėti kredito gavėjui kokias nors papildomas sumas, juolab, kad dėl lėšų poreikio spręsdavo pats kredito gavėjas; vėlgi, primintina, kad palūkanos buvo skaičiuojamos nuo realiai paimtų pinigų sumos.

52. Nagrinėjamam ginčui aktualu ir tai, kad pagal pirminės kredito sutarties 2.6 ir 2.6.1 punktus kreditas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas dalimis tokiais terminais: 2008-06-15 - 590 000 Lt, 2009-09-15 - 355 000 Lt; pagal 2008-03-14 papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie kredito sutarties pirmosios kredito dalies 590 000 Lt grÄ Å¾inimo terminas buvo nukeltas numatant, kad kreditas su papildomai suteikiama kredito suma grÄ Å¾inamas dalimis pagal šį grafikÄ : 2008-08-15 - 590 000 Lt, 2009-04-15 - 600 000 Lt, 2009-09-15 - 355 000 Lt; pagal 2008-08-08 papildomÄ susitarimÄ Nr. 3 prie kredito sutarties pirmosios kredito dalies 590 000 Lt grÄ Å¾inimo terminas vėl buvo nukeltas numatant, kad kreditas su papildomai suteikiama kredito suma grÄ Å¾inamas dalimis pagal šį grafikÄ : 2008-11-15 - 590 000 Lt, 2009-04-15 - 600 000 Lt, 2009-09-15 - 355 000 Lt; pagal 2008-10-31 papildomÄ susitarimÄ Nr. 4 prie kredito sutarties pirmosios kredito dalies 590 000 Lt grÄ Å¾inimo terminas dar kartÄ buvo nukeltas, numatant, kad kreditas su papildomai suteikiama kredito suma grÄ Å¾inamas dalimis pagal šį grafikÄ : 2009-04-15 - 600 000 Lt, 2009-08-15 - 590 000 Lt, 2009-09-15 - 355 000 Lt.

Byloje nustatyta, kad 590 000 Lt pirmosios įmokos mokėjimo grÄ Å¾inimo nukėlimai buvo padaryti bendrovės iniciatyva, nes ji neturėjo pakankamai lėšų jai grÄ Å¾inti. IÅ¡ UAB „Melonas“ 2009-06-30 akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 7 turinio matyti, kad kredito gavėjo sprendimÄ kreiptis dėl kredito ir palÅ«kanų mokėjimo atidėjimo lėmė sunkios nekilnojamojo turto realizavimo sÄ lygos, o ne kokios nors kitos priežastys. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad kredito gavėjas neturėjo jokių vidinių finansinių resursų prisiimtiems pagal kredito sutartį įsipareigojimams įvykdyti sutartyje nurodytais terminais, bankui pateiktas verslo planas nebuvo vykdomas, todėl net ir esant kredito gavėjo praÅ¡ymui dėl likusios dalies kredito iÅ¡mokėjimo, atsakovas, vadovaudamasis CK 6.883 str. nuostatomis, suteikiančiomis kreditoriui teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsisakyti suteikti kredito gavėjui sutartyje numatytÄ kreditÄ , jeigu paaiÅ¡kėja aplinkybės, akivaizdžiai patvirtinančios, kad suteiktas kreditas nebus laiku grÄ Å¾intas, turėjo teisinį pagrindÄ neiÅ¡mokėti likusios kredito dalies.

53. Esant aukščiau išdėstytam, teismas neturi pagrindo spręsti dėl atsakovo prisiimtų pagal kredito sutartį įsipareigojimų neįvykdymo bei CK 6.881 str. 1 d. nuostatų pažeidimo, todėl ir spręsti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo nurodytų pirmos grupės argumentų kontekste irgi nėra pagrindo ( CK 6. 246 str. 1 d.).

54. Antra ieÅ¡kovo argumentų grupė susijusi su atsakovo CK 6.223 str. 1 d. nuostatų pažeidimu; anot ieÅ¡kovo, atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nepraneÅ¡damas kredito gavėjui, be jo sutikimo pakeitė kredito sutartį, sumažino finansavimÄ iki 50 proc. įkeistų turtų vertės ir toks vienaÅ¡alis sutarties sÄ lygų pakeitimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, yra niekinis ir negaliojantis ab initio pagal CK 1.80 str. 1 d.

55. Pasisakant dėl Å¡ios grupės argumentų visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju pagal pirminę kredito sutartį su bendrove ir jos 2008-03-14 papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 atsakovas suteikė ir iÅ¡davė 945 000 Lt kreditÄ , taip pat iÅ¡davė 269 500 Lt iÅ¡ papildomai suteiktos 600 000 Lt kredito sumos, esant iÅ¡duotos kredito sumos ir tuo metu pagal hipotekos lakÅ¡tus Nr. 1 ir Nr. 2 įkeistų turtų rinkos verčių santykiui 70 proc. Vėliau įkeistų turtų atžvilgiu (3 butai ir bendrovės statomas namas) Å¡is santykis buvo sumažintas iki 60 proc., o ne 50 proc., kaip teigia ieÅ¡kovas.

Tai patvirtinama byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais: paskolų komiteto 2008-03-07 posėdžio protokolo Nr. 42-2 iÅ¡raÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti, kad padidinant kredito sumÄ 600 000 Lt, buvo nurodytos ir kitos papildomos kredito iÅ¡mokėjimo sÄ lygos, viena iÅ¡ kurių - tai, kad iÅ¡mokamo kredito suma negalės virÅ¡yti 60 proc. žemės sklypo ir statomų pastatų vertės („likusiÄ sumÄ iÅ¡duoti įkeitus statomus namus, nevirÅ¡ijant 60 proc. turto vertintojų nustatytos turto rinkos kainos“); 2008-12-10 paskolų komiteto posėdžio protokolas Nr. 08-245, kurio 3 d.

„PraÅ¡ymo formulavimas“ nurodyta, kad klientas praÅ¡o iÅ¡mokėti iki 30 tÅ«kstančių litų atsiskaitymui už dujų įvedimo darbus ir 63 tÅ«kstančius litų rezervuoti bÅ«simiems palÅ«kanų mokėjimams pagal kredito sutartį. PraÅ¡omos sumos grÄ Å¾inimo užtikrinimui siÅ«lo įkeisti butÄ , kurio vertė 155 000 Lt; įkeitus siÅ«lomÄ turtÄ , klientas praÅ¡o iÅ¡mokėti 60 procentų, t.y. 93 000 Lt, įkeisto buto vertės. Protokole paminėtas kredito gavėjo praÅ¡ymas, aplinkybė, kad prie kredito sutarties 2008-03-14 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 ir 2009-01-12 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 5, kuriuos kredito gavėjas pasirašė, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, be to buvo įkeičiamas papildomas turtas, iÅ¡duoti hipotekos lakÅ¡tai, kurie vėliau irgi buvo keičiami, patvirtina, kad dėl Å¡ių pakeitimų kredito gavėjas buvo informuotas, ir paneigia ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai, pažeisdamas CK 6.223 str. 1 d. nuostatas, pakeitė kredito sutarties sÄ lygas.

IÅ¡ kredito sutarties, jos pakeitimų matyti, kad iÅ¡duodamo kredito ir įkeisto turto vertės santykis nebuvo nurodytas; tačiau tiek iÅ¡ aukščiau aptartų raÅ¡ytinių įrodymų turinio, tiek iÅ¡ proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių (pats ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinyje susitarimÄ su atsakovu dėl įkeičiamo turto vertės ir suteikiamo kredito santykio) akivaizdu, kad kredito gavėjas buvo susitaręs su kredito davėju, jog iÅ¡mokama kredito suma priklausys nuo įkeičiamo turto vertės, t.y. sudarys tam tikrÄ procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Visų įkeistų turtų Å¡alių susitarta vertė buvo įtvirtinta hipotekos lakÅ¡tuose ir patvirtinta atsakovo, kredito gavėjo ir įkaitų davėjų (t.y. ir tame tarpe ieÅ¡kovo). Be to, bankinėje praktikoje yra įprasta, kad bankai nesuteikia klientams kreditų, kurie sudarytų 100 proc. įkeisto turto vertės. Finansų įstaigos, vertindamos verslo rizikÄ , t. y. kad suteiktas ir iÅ¡duotas kreditas gali bÅ«ti negrÄ Å¾intas, savo vidaus taisyklėse ir sprendimuose dėl konkretaus kredito suteikimo nustato, kokiu santykiu kredituoja klientÄ , t. y. nustato iÅ¡duodamos kredito sumos ir įkeisto turto vertės santykį.

Finansų įstaiga negali tikėtis, kad klientui negrÄ Å¾inus skolos, įkeistas turtas bus realizuotas už jo rinkos vertę; dažniausiai turtas parduodamas ne įprastinėmis pardavimo sÄ lygomis rinkoje, o vykdant priverstinį turto pardavimÄ per antstolį, kas neigiamai įtakoja turto kainÄ . Galiausiai, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas neneigė, kad jis pasiraÅ¡ydamas susitarimus dėl sutarties ir hipotekos lakÅ¡tų pakeitimus žinojo, kad pakito įkeičiamo turto vertės ir suteikiamo kredito santykis, tačiau dėl finansavimo ir įkeistų turtų vertės santykio pokyčių jokių pretenzijų bankui nereiÅ¡kė.

56. Esant aukščiau iÅ¡dėstytam, teismas neįžvelgia pagrindo spręsti dėl atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties sÄ lygų pakeitimo ir CK 6.223 str. 1 d. nuostatų pažeidimo; taigi ir antros grupės ieÅ¡kovo argumentų kontekste nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

57. Atsakovas CPK 182 str. 2 p. pagrindu praÅ¡o nagrinėjamojoje byloje remtis Lietuvos apeliacinio teismo padarytomis iÅ¡vadomis civilinėje byloje Nr. e2A-571-330/2018. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galiÄ patvirtinančias nuostatas, byloje turi bÅ«ti nustatytas jų visetas: a/ prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; b/ prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; c/pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2015-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; kt.).

58. Teismas, susipažinęs su į bylÄ pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-571-330/2018 (bylos medžiaga), turiniu, nustatė, kad aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ , įėjo į iÅ¡nagrinėtos bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį, iÅ¡nagrinėtoje ir nagrinėjamojoje byloje dalyvavo (-auja) tie patys asmenys. Nagrinėjamojoje ir iÅ¡nagrinėtoje bylose nagrinėjamu objektu be kita ko buvo banko (ne) tinkamo kredito sutarties vykdymo kredito gavėjo atžvilgiu aplinkybės, kas, anot ieÅ¡kovo (nagrinėjamojoje ir iÅ¡nagrinėtoje byloje), sÄ lygojo kredito gavėjo vystyto verslo projekto žlugimÄ ir dėl ko (kaip įrodinėjama Å¡ioje byloje) ieÅ¡kovas kaip laiduotojas ir įkaito davėjas patyrė (patirs) nuostolių.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog atsakovas tinkamai vykdė su kredito gavėju sudarytÄ sutartį; taigi, Å¡ios nustatytos aplinkybės turi prejudicialumÄ nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 str.2d.).

59. Bylos duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad kredito gavėjas derėjosi su atsakovu dėl kredito grÄ Å¾inimo termino, palÅ«kanų delspinigių mokėjimo nukėlimo, neturėdamas galimybės grÄ Å¾inti kredito; derybų metu buvo sulygta dėl papildomų užtikrinimo priemonių – laidavimo, papildomo turto įkeitimo. IeÅ¡kovas neįrodė, kaip papildomos užtikrinimo priemonės –laidavimo sutarties sudarymas, papildomo turto įkeitimas suteikė bankui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , kad bankas nesÄ Å¾iningai ar pažeisdamas įstatymų reikalavimus naudojosi turimomis teisėmis, taip pat neįrodė ir kitų aplinkybių ( kita Å¡alis buvo ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties), reikÅ¡mingų CK 6.228 str. 1 d. taikymui (CPK 178 str.).

60. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad kredito gavėjas verslo plane buvo numatęs, be banko paskolos, gauti iÅ¡ bÅ«sto pirkėjų 2 000 000 Lt; iÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovo 2008-07-04, 2008-07-14 kasos pajamų orderių matyti, kad kredito gavėjas iÅ¡ bÅ«sto pirkėjų buvo gavęs tik 80 000 Lt avanso už statomus namus, kuriuos dar 2008 m. liepos mėnesį grÄ Å¾ino (2008-07-16, 2008-07-24 kasos iÅ¡laidų orderiai). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad potencialÅ«s pirkėjai atsisakė įsigyti statomus namus dėl nebaigtos statybos, kredito gavėjas negalėjo baigti objekto dėl neiÅ¡mokėto kredito dalies, todėl buvo priverstas grÄ Å¾inti avansinius mokėjimus; dėl to žlugo projektas, ieÅ¡kovui atsirado nuostoliai.

Tačiau iÅ¡ kredito mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. liepos mėnesio, kuomet kredito gavėjas jau buvo grÄ Å¾inęs avansinius mokėjimus, kredito gavėjui iÅ¡mokėjo dar 123 715 Lt kredito. Jokių įrodymų, kad vėliau kredito gavėjas buvo suradęs kitų investicijų pagal jo verslo planÄ , turėjo kitų potencialių pirkėjų, buvo surinkęs planuojamas pinigines lėšas iÅ¡ kitų verslo plane numatytų Å¡altinių, byloje nepateikta (CPK 178 str.).

61. Taigi, esant aukščiau iÅ¡dėstytam, darytina iÅ¡vada, kad teismas nagrinėjamo ginčo kontekste neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismui nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lygų – atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo spręsti ir dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo argumentai dėl priežastinio ryÅ¡io, žalos, kaltės tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų nepasisako (CK 6.246-6.249 str.).

62. Atsakovas, vadovaudamasis CK 1.126 str. 2 d., praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo teigimu, senaties termino pradžia ieÅ¡kovui kaip laiduotojui prasidėjo nuo laidavimo sutarties sudarymo, t.y. 2009-07-15, o kaip įkaito davėjui nuo 2009-03-01, nuo kredito iÅ¡davimo termino pabaigos. Kadangi ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ tik 2018 m. sausio 9 d., laikytina, kad jis praleido CK 125 str. 8 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovo tvirtinimu, atsakovo praÅ¡ymas dėl senaties termino taikymo nepagrįstas; ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ 2018-01-09, tuo tarpu notaro praneÅ¡imai įkaito davėjams apie praÅ¡ymÄ atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra 2015-08-13, antstolio raginimai įvykdyti sprendimÄ yra 2016-03-16 dienos, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

63. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas.

Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ , per įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali bÅ«ti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiÅ¡kas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, gali nenaudoti ieÅ¡kinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; ir kt.).

64. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015 ir kt.). Tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieÅ¡kinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti, todėl teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011 ir kt.).

65. Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo visgi svarbu yra nustatyti, kada ieÅ¡kovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie faktines aplinkybes, sudarančias pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovo teisė yra pažeista ir jis gali kelti klausimÄ dėl pažeistos teisės gynimo. Siekiant nustatyti ieÅ¡kovo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie teisių pažeidimÄ momentÄ , pirmiausia bÅ«tina nustatyti įvykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , o ne konstatuoti realų tokių teisių (ne)pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo teisių pažeidimÄ ir nuostolių atsiradimÄ sieja su kredito dalies neiÅ¡mokėjimo aplinkybėmis. IeÅ¡kovo tvirtinimu, jo nuostolius sÄ lygojo banko neteisėti veiksmai, kuriais jis neiÅ¡davė visos kredito sumos, taigi Å¡ie veiksmai vėliausiai galėjo bÅ«ti atlikti 2009-03-01; minėta, kad ieÅ¡kovas buvo UAB „Melonas“ vadovas ir Å¡ios įmonės akcininkas, ir todėl jam turėjo bÅ«ti suprantamos ir žinomos kredito iÅ¡davimo sÄ lygos, kredito iÅ¡davimo eiga (terminai, (ne) iÅ¡mokėtos sumos ir t.t.), prievolių užtikrinimo priemonės, jų mastas ir t.t., todėl laikytina, kad ir visos prielaidos ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimui atsirado suėjus kredito paėmimo terminui, t.y. ieÅ¡kinio senaties pradžia skaičiuotina nuo 2009-03-02 (kredito iÅ¡mokėjimo pabaiga 2009-03-01).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas laidavimo sutartį pasirašė 2009-07-15, t.y. jau žinodamas, kad suėjo kredito iÅ¡davimo terminas, ir pagal jo nurodomÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ jau egzistuojant aplinkybėms, su kuriomis jis sieja savo teisių pažeidimÄ ir nuostolių atsiradimÄ . Vėlgi, turto įkeitimo sandoriai (su kuriais ieÅ¡kovas sieja nuostolių dydį) buvo sudaryti anksčiau: 2008-03-18 hipotekos lakÅ¡tas Nr. 2 (hipotekos identifikavimo kodas 01120080007859, dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-01-16 hipotekos lakÅ¡tas Nr. 4 (hipotekos identifikavimo kodas 01120090000890, dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taigi, net jeigu ieÅ¡kovui kaip laiduotojui skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ nuo laidavimo sutarties sudarymo, t.y. nuo 2009-07-15, o kaip įkaito davėjui – nuo kredito iÅ¡davimo termino pabaigos, t.y. 2009-03-02, jam pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį 2018-01-09, laikytina, kad ieÅ¡kovas (ir kaip laiduotojas, ir kaip įkaito davėjas) praleido CK 1.125 str.8 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Esant atsakovo praÅ¡ymui dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, ieÅ¡kovo reikalavimai atmestini ir CK 1.131 str. 1 d., 2 d. pagrindu, t.y. ir dėl to, kad reikalavimai pareikÅ¡ti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

66. Reziumuojant konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimai atsakovui dėl nuostolių priteisimo nepagrįsti, todėl atmestini. Vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Jadvyga Mardosevič