2022-06-22 Nr. AB-16825-4-28-3-00209-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3054-567/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00209-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Neringos Švedienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant (duomenys neskelbtini),

dalyvaujant (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) pateikė skundą, prašydamas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, nes jis negali niekur išeiti, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, o tai labai apsunkina jo bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Pareiškėjas šiuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos, tačiau jam tikrai gali ir turėtų būti suteikiama galimybė išeiti ir pasivaikščioti už apgyvendinimo vietos ribų, pasirūpinti (duomenys neskelbtini), nes jis nėra sulaikytas, o jam taikomas režimas praktiškai prilygsta sulaikymui griežčiausiomis sąlygomis.

3. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygos apgyvendinimo vietoje yra tinkamos. Pareiškėjas pateko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, jo tapatybė iki galo nenustatyta.

II. 4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. birželio 1 d. sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini)skundą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kybartų užsieniečių registracijos centre apgyvendintas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Sprendimai taikyti pareiškėjui sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę nepriimti. Pagal Įstatymo 116 straipsnį dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo gali kreiptis tik VSAT pareigūnas, t. y. užsieniečiui, užsieniečių registracijos centre apgyvendintam Įstatymo, o ne teismo sprendimo pagrindu, nesuteikta teisė kreiptis į teismą. Kadangi Įstatymas nenumato reikalavimo teisės užsieniečiui prašyti paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, teismas nutarė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Teismas nurodė, kad Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, prašyti pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, t. y. užsieniečio teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tik tais atvejais, kai jo atžvilgiu pagal VSAT teikimą jau yra paskirtas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismo sprendimai dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo nepriimti, pareiškėjas apgyvendintas (duomenys neskelbtini) Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pagrindu, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos.

III. 7. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti pareiškėjo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį užsieniečių registracijos centre ir neribojant jo laisvės, arba kitą alternatyvią sulaikymui, bet nesusijusią su laisvės ribojimu priemonę.

8. Pareiškėjas nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nepažeidinėja įstatymų, bendradarbiauja su valstybės institucijomis, yra geranoriškas, (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, jo tapatybė nėra patvirtinta dokumentais, nelaikytinos esminėmis priežastimis, draudžiančiomis pareiškėjui suteikti judėjimo laisvę. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, siekiant patikrinti pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo tapatybę.

9. Pareiškėjo apgyvendinimas nuo jo atvykimo į Lietuvą momento faktiškai laikytinas sulaikymu, nes pareiškėjas jau beveik metus neturi teisės laisvai judėti. Pareiškėjas gali judėti tik itin mažoje teritorijoje, gyvena nežmoniškomis sąlygomis dėl itin mažai vienam asmeniui skirtos vietos. Realiai užsieniečio judėjimo laisvė apribota atskiru sektoriumi, kurio plotas yra itin mažas. Pareiškėjas negauna (duomenys neskelbtini) pritaikyto maisto, turi praustis ir skalbti drabužius, naudojant tuos pačius sanitarinius įrenginius, skirtus daugeliui žmonių, todėl itin sunku išlaikyti higienos normas. (duomenys neskelbtini).

10. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjui pritaikytos judėjimo laisvę ribojančios priemonės teisėtumo, neatsižvelgė, kad pareiškėjas yra ilgą laiką sulaikytas, nors Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška.

11. Sprendimas išsiųsti užsienietį į kilmės šalį buvo priimtas, tačiau nebuvo atlikti jokie konkretūs veiksmai dėl išsiuntimo. Priverstinai išsiųsti žmonių į (duomenys neskelbtini) nėra galimybės, nes (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį realumą.

12. Atsakovas VSAT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį tenkinti.

13. VSAT nurodė, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygos apgyvendinimo vietoje yra tinkamos, apgyvendinimo plotas atitinka teisės aktų nuostatas. Užsienietis gali judėti savo aukšte, kiemelyje, visoje apgyvendinimo teritorijoje, naudotis futbolo, bei krepšinio aikštėmis, sportuoti, bendrauti su kitais ten gyvenančiais asmenimis ir advokatu, naudotis ryšio priemonėmis. Užsieniečiai, pateikę prašymą apgyvendinimo vietos administracijai, socialinių darbuotojų pagalba turi galimybę laikinai išvykti iš teritorijos būtiniausiems poreikiams patenkinti ar maisto produktams įsigyti. Užsieniečiai maitinami tris kartus, gali naudotis buitine technika, indais. Užsieniečiams teikiama visokeriopa medicinos, psichologų pagalba.

14. Užsieniečio tapatybė nustatyta (pateikė asmens dokumentų kopijas), jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs migracinių įstatymų, nedaro pažeidimų, todėl jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas užsieniečio skundas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

16. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl judėjimo laisvės apribojimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neproporcinga sankcija.

17. Pagal Įstatymo 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

18. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o 5 punktas nustato užsieniečio sulaikymo pagrindus, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

19. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

21. Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, įsigaliojusi 2021 m. liepos 23 d.) 6 dalyje įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

22. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 8 dalį, jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

23. Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad, kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas VSAT sprendimu apgyvendinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.

24. Įstatyme tiesiogiai nebuvo nustatyta Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytos apgyvendinimo priemonės apskundimo tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinės teisės normas, turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas turi jurisdikciją vertinti ir spręsti dėl neįleistiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Įstatymo 5 straipsnio nuostatų prasme asmenims taikomų ribojančių priemonių proporcingumo. Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021; 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021).

25. Nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (Įstatymo 1407 straipsnio 1, 3 dalys).

26. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

27. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

28. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

29. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Tačiau vien tai, kad alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas, negali būti vertinama, kaip taisyklė, eliminuojanti bet kokias išimtis. Konstitucinis veiksmingos teisminės gynybos principas, konstitucinė nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantys proporcingumo imperatyvai suponuoja, kad teismas, vykdydamas teisingumą, esant individualiai svarbių (reikšmingų) teisinių argumentų, pagrįstų faktinių aplinkybių visapusišku įvertinimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalis), turi teisę pripažinti, kad prieglobsčio prašytojui pritaikyta priemonė apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, yra neproporcingas siekiamam tikslui asmens teisių suvaržymas ir taikyti prieglobsčio prašytojui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtintas alternatyvias nustatytajam judėjimo laisvės ribojimui priemones (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinama taip, kad, nesant Įstatymo nuostatų, kuriose būtų nustatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvias apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemones, teismas turi pripažinti savo jurisdikciją priimti sprendimą dėl tokio užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant judėjimo laisvės, proporcingumo ir turi teisę skirti švelnesnes jo teisių ir laisvių ribojimo priemones, jeigu nustato, kad užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant judėjimo laisvės, neatitinka proporcingumo principo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2709-822/2022).

30. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl asmens galimybės judėti teritorijoje, kurioje asmens laisvė judėti yra labai ribota, yra nurodęs, jog tai prilygsta faktiškai sulaikymui (2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją). Tam, kad sulaikymas nebūtų pripažintas pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą (kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba kai yra pradėtas asmens išsiuntimo ar išdavimo kitai valstybei procesas), jis turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis valstybės nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta bei sąlygos turi būti tinkamos, įvertinant tai, kad tokia priemonė yra taikoma ne nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, o užsieniečiams, kurie pabėgo iš savo šalies, dažnai bijodami dėl pavojaus gyvybei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio mėn. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, nepateikė kelionės dokumentų, o prieglobsčio paprašė, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Pareiškėjas buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini).

32. Departamentas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2022 m. sausio 4 d. sprendimu nusprendė atmesti užsieniečio skundą ir palikti Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimą nepakeistą.

33. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies ir pakeisti Departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo 3 ir 4 punktus (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus iki 2 metų); atitinkamai pakeisti ir Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 4 d. sprendimo dalis; atmesti kitą pareiškėjo skundo dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2003-556/2022 nutarė atmesti užsieniečio apeliacinį skundą ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą nepakeistą.

34. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu byloje Nr. A20.-753-1021/2021 netenkino pareiškėjo prašymo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą (duomenys neskelbtini), netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

35. Departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 22S57191 nuspręsta: 1) pareiškėją įleisti į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) apgyvendinti asmenį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

36. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu byloje Nr. A20.-560-880/2022 netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti Departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3166 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino sulaikymo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjo skundo, kuriuo jis prašė apgyvendinti jį Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nuo neteisėto patekimo į Lietuvos Respubliką 2021 m. rugpjūčio mėn. iki šiol, t. y. beveik vienerius metus, yra apgyvendintas (duomenys neskelbtini).

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 1512-552/2022 nurodė, jog, atsižvelgus į Ataskaitoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos padarytas išvadas, apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) negalima prilyginti alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymui, t. y. pripažinta, jog apgyvendinimas nurodytoje įstaigoje faktiškai atitinka sulaikymą.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjui šiuo metu taikomas judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas siekiamam tikslui ir neatitinka Įstatyme įtvirtintų priemonių tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Proporcingumo principas reikalauja užtikrinti asmens teises į laisvę ir saugumą bei šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą, t. y. turi būti atsižvelgiama į tai, ar taikoma priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti, pritaikius švelnesnę priemonę.

41. Byloje nėra duomenų, kad užsienietis nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, bandė pabėgti iš apgyvendinimo vietos ar kitaip pažeidė gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje tvarką. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

42. Atsakovas atsiliepime į apeliacinės skundą patvirtino, kad užsieniečio tapatybė nustatyta (pateikė asmens dokumentų kopijas), jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs migracinių įstatymų, nedaro pažeidimų, todėl jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui judėjimo apribojimai taikomi nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., t. y. beveik metus, todėl tolesnis pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas, nes nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Aplinkybė, kad šiuo metu yra priimtas galutinis sprendimas nesuteikti pareiškėjui tarptautinės apsaugos, savaime nesudaro būtinybės jo vykdymui taikyti griežtas priemones.

44. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti, nagrinėjamu atveju nėra būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Tokios nuostatos panašiose situacijose laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2709-822/2022; 2022 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2985-415/2022).

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes proporcingumo ir asmens vienos iš pagrindinių teisių – laisvės judėti – kontekste, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, taikant pareiškėjui apgyvendinimą VSAT laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Taikyti (duomenys neskelbtini) apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Neringa Švedienė