Legislator Case Law & Legislation
fe7ae016-3d15-4c9e-9ec7-2832b50eacff AI generated

fe7ae016-3d15-4c9e-9ec7-2832b50eacff · Å iaulių apygardos teismas

Case Number fe7ae016-3d15-4c9e-9ec7-2832b50eacff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. A. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-645/2012 pagal ieÅ¡kovo T. A. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Baltijos gėrimai“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo/ Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

fe7ae016-3d15-4c9e-9ec7-2832b50eacff · Å iaulių apygardos teismas: Teismas, remdamasis DK 140 str. 2 d., su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡yta materialinės atsakomybes sutartimi bei inventorizacijos metu nustatytu prekių trÅ«kumo faktu, ieÅ¡kovo kalte dėl Å¡io trÅ«kumo, konstatavo, kad atsakovas taip pat turėjo pagrindÄ atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo jam neiÅ¡mokėti ir iÅ¡eitinės kompensacijos. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti 528,16 Eur (1823,64 Lt) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 264,08 Eur (911,82 Lt) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡to laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2009-10-09 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas RCivilinė byla Nr. 2A-2-372/2016                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00908-2009-2                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.3.2.7.1.; 1.3.2.9.10.; 1.3.2.9.10.7.; 1.3.2.10.;3.3.1.21. `                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. A. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-645/2012 pagal ieÅ¡kovo T. A. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Baltijos gėrimai“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo/ Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė I. T. A. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2009 m. spalio 9 d. iÅ¡ UAB „Baltijos gėrimai“ pardavėjo pareigų neteisėtu; nustatyti, kad T. A. į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių ir priteisti jam dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ 528,16 Eur (1823,64 Lt) bei vidutinį darbo užmokestį 264,08 Eur (911,82 Lt per mėnesį) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2009 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; pripažinti, kad T.

A. ir atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo T. A. 196,51 Eur (678,50 Lt) atsakovo nuraÅ¡ytus nuostolių padengimui; priteisti iÅ¡ atsakovo T. A. jo vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , t. y. nuo 2009 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti T. A. 3168,98 Eur (10941,84 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ ; sprendimÄ dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai; priteisti iÅ¡ atsakovo T.

A. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje. Nurodė, kad nuo 2007-07-27 dirbo UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvėje pardavėju. Su ieÅ¡kovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. 2009 m. spalio pradžioje buvo atliekamos prekių inventorizacijos. IeÅ¡kovas Å¡iose revizijose dalyvavo, bet su jų rezultatais nesutiko. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, jog revizijos parduotuvėje atliktos neteisėtai. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodoma, jog pagal specialistės iÅ¡vadÄ inventorizacijos parduotuvėje buvo atliekamos pažeidžiant reikalavimus dėl inventorizacijų tvarkos, t. y. nesudaryti, nepatvirtinti 2007-10-26, 2008-11-08 inventorizacijų prekių apraÅ¡ai, 2007-10-26, 2008-11-08, 2009-03-06 ir 2009-10-02 inventorizacijų metu suraÅ¡yti jų rezultatų įforminimo dokumentai komisijos narių nepasiraÅ¡yti, todėl nepatvirtina juose įraÅ¡ytų duomenų apie faktiÅ¡kai rastus prekių likučius teisingumo.

Inventorizacijų metu komisijos nariai prekių faktiÅ¡kai neskaičiavo, Å¡ie inventorizacijos tvarkos pažeidimai galėjo sÄ lygoti trÅ«kumo susidarymÄ . T. A. atsakovui priklausančioje parduotuvėje dirbo iki 2009-10-09, kol buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. IeÅ¡kovas su Å¡iuo atleidimu nesutinka, nes yra neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių jis yra atleistas. Nė vienas iÅ¡ DK 235 str. nurodytų vienuolikos atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo ieÅ¡kovo atleidimo atveju netinka.

Darbdavys, t. y. atsakovas, nenurodė, kuris punktas yra taikomas ieÅ¡kovo atleidimo atveju, todėl atleidimas yra neteisėtas. IeÅ¡kovui buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas, todėl turėjo bÅ«ti laikomasi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, t. y. turėjo bÅ«ti raÅ¡tu paraÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, kas nebuvo padaryta, taip pat buvo privalu pasiraÅ¡ytinai informuoti apie drausminės nuobaudos skyrimo datÄ ir faktÄ . Å ių procedÅ«rų nesilaikymas patvirtina, kad drausminė nuobauda paskirta neteisėtai.

Atsakovas UAB „Baltijos gėrimai“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas teisėtai, nes pagrindas jį atleisti buvo. IeÅ¡kovas dirbo su kasos aparatu, priimdavo prekes ir pasiraÅ¡ydavo sÄ skaitas, ieÅ¡kovas atsakė už visÄ darbÄ , pvz. už tvarkÄ sandėlyje, buvo atsakingas už prekes. 2009 m. spalio 9 d. buvo atliekama revizija, kurios metu buvo nustatyti dideli prekių trÅ«kumai. Liepė pakartotinai atlikti revizijÄ , nes galvojo, kad yra įsivėlusi kažkokia klaida ir kad atlikus pakartotinę revizijÄ tų trÅ«kumų neras.

Tačiau didžiuliai trÅ«kumai nustatyti ir atlikus pakartotinę revizijÄ . Atlikus pirmÄ jÄ revizijÄ buvo nustatytas 50 603,86 Eur (174725 Lt) trÅ«kumas, o atliekant antrÄ revizijÄ â€“ 10 673,37 Eur (36853 Lt) su PVM. Revizoriaus iÅ¡vadose yra nustatyta, kad tie trÅ«kumai buvo, jie yra patvirtinti. I. T. A. atleidimo pagrindas – DK 136 str. 3 d. 2 p. yra tinkamai nurodytas atleidimo įsakyme. Å i norma nurodo ir pagrindÄ , ir priežastį, dėl ko ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, tai ir vadinosi atleidimas iÅ¡ darbo be jokio įspėjimo.

Jokio kitokio nurodymo dėl darbo santykių pasibaigimo nėra nurodyta. Minėta norma yra blanketinė, nukreipiama į DK 235 str. 2 d. 7 p., ir jo papildomai nurodinėti įstatymo leidėjas nenumato. Darbdavys, nustatęs netinkamus darbuotojo veiksmus, tai yra neveikimÄ , sukėlusį tokius nuostolius, gali manyti, kad ir toliau darbuotojas gali sukelti nuostolius įmonei. Å ie veiksmai kvalifikuoti kaip netinkamas darbo pareigų atlikimas, todėl darbdavys turėjo teisę atleisti ieÅ¡kovÄ T. A.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė atsakovui UAB „Baltijos gėrimai“ iÅ¡ ieÅ¡kovo T. A. 434,43 Eur (1500,00 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo T. A. 4,43 Eur (15,30 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nurodė, jog toks ženklus prekių trÅ«kumas negalėjo susidaryti per trumpÄ laikotarpį, todėl ieÅ¡kovas T. A., laikydamasis kiekvienam darbuotojui keliamų sÄ Å¾iningumo, lojalumo darbdaviui principų, bÅ«damas atidus ir atsakingas darbuotojas, teismo manymu, turėjo pastebėti esamus prekių trÅ«kumus ir apie tai laiku informuoti darbdavį.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pažeidė DK 228 str. įtvirtintas darbuotojo pareigas, todėl atsakovas UAB „Baltijos gėrimai“ turėjo pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ einamų pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 7 p., t. y. už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , ieÅ¡kovui įvykdžius veikÄ , turinčiÄ turto iÅ¡vaistymo požymių. Teismas pažymėjo, kad remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p., už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 str., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėję darbuotojo, tačiau DK 136 str. 4 d.

įtvirtina, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK XVI skyrius). PrieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teisė gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-93/2008).

Teismas nustatė, jog atsakovas 2009-10-09 raÅ¡tu pareikalavo ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡tiÅ¡kus pasiaiÅ¡kinimus dėl tÄ dienÄ atlikus inventorizacijÄ rastų trÅ«kumų bei tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2009-10-09, ieÅ¡kovui T. A. paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. IÅ¡ byloje esančio 2009-10-09 įsakymo (potvarkio) apie darbo sutarties nutraukimÄ matyti, jog su Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovas supažindintas. Kadangi byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagrįstai, t. y. dėl padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, kuomet atsakovas turėjo teisę be įspėjimo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., todėl teismas konstatavo, kad protingo termino ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti dėl nustatymo prekių trÅ«kumo nesuteikimas yra tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas ir jis nesudaro pakankamo pagrindo naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .

Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2009-10-09 iÅ¡ atsakovo UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvės pardavėjo pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. yra teisėtas. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 196,91 Eur (679,90 Lt) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, todėl ieÅ¡kinio dalies Å¡io reikalavimo ieÅ¡kovo atstovė nebepalaikė. Remiantis DK 258 str. 1 d., numatančia, jog darbuotojo padaryta ir jo gera valia Å¡alių susitarimu natÅ«ra arba pinigais neatlyginta žala nevirÅ¡ijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali bÅ«ti iÅ¡skaitoma iÅ¡ darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio raÅ¡ytiniu nurodymu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas pagrįstai ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėnesį – 196,51 Eur (678,50 Lt), nurašė prekių trÅ«kumo dengimui, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 196,51 Eur (678,50 Lt) darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas, remdamasis DK 140 str. 2 d., su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡yta materialinės atsakomybes sutartimi bei inventorizacijos metu nustatytu prekių trÅ«kumo faktu, ieÅ¡kovo kalte dėl Å¡io trÅ«kumo, konstatavo, kad atsakovas taip pat turėjo pagrindÄ atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo jam neiÅ¡mokėti ir iÅ¡eitinės kompensacijos. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti 528,16 Eur (1823,64 Lt) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 264,08 Eur (911,82 Lt) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡to laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2009-10-09 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas T. A. praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ Â sprendimÄ : pripažinti T. A. atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2009 m. spalio 9 d. iÅ¡ UAB „Baltijos gėrimai“ pardavėjo pareigų neteisėtu; nustatyti, kad T. A. į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių ir priteisti jam dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ 528,16 Eur (1823,64 Lt) bei vidutinį darbo užmokestį 264,08 Eur (911,82 Lt) per mėnesį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2009 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; pripažinti, kad T.

A. ir atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo T. A. 196,51 Eur (678,50 Lt) atsakovo nuraÅ¡ytus nuostolių padengimui; priteisti iÅ¡ atsakovo T. A. jo vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , t. y. nuo 2009 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti T. A. 3168,98 Eur ( 10941,84 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ ; sprendimÄ dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai; priteisti iÅ¡ atsakovo T.

A. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė DK 235 str. 2 d. 7 p. nuostatas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo kaip ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , nes tokio pagrindo 2009 m. spalio 9 d. įsakyme (potvarkyje) atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo darbdavys nenurodė, neteisingai aiÅ¡kino DK 240 str. reglamentuotÄ drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ , netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, o tai lėmė iÅ¡ esmės neteisėto sprendimo priėmimÄ . 2009 m. spalio 9 d.

įsakyme (potvarkyje) dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta, kad ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo nuo 2009 m. spalio 9 d., atleidimo pagrindas - DK 136 str. 3 d. 2 p., atleidimo priežastis - praradus pasitikėjimÄ dėl netinkamo pareigų vykdymo. DK 136 str. 3 d. 2 p. numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Taigi, DK 136 str. 3 d. 2 p. nenumato tokio atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo - „praradus pasitikėjimÄ dėl netinkamo pareigų vykdymo“, kokį nurodė darbdavys nutraukdamas su ieÅ¡kovu darbo sutartį, todėl atleidimo iÅ¡ darbo metu ieÅ¡kovas negalėjo žinoti, dėl ko iÅ¡ tikrųjų yra atleistas iÅ¡ darbo.

DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu darbuotojas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva iÅ¡ anksto neįspėjus tuomet, kai jo veiksmuose nustatomas bent vienas iÅ¡ DK 235 str. numatytų darbo pareigų pažeidimų, kuriuos Å¡i įstatymo norma reglamentuoja kaip Å¡iurkščius. Tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, jau bylÄ nagrinėjant teisme, atsakovo atstovas žodžiu nurodė, jog ieÅ¡kovÄ atleidžiant vadovautasi DK 235 str. 2 d. 7 p. (veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, padarymas), o bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime dar labiau sukonkretino ieÅ¡kovo atleidimo pagrindÄ , nurodydamas, kad atsakovas turėjo pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ einamų pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 7 p., t. y. už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , ieÅ¡kovui įvykdžius veikÄ , turinčiÄ turto iššvaistymo požymių.

Taigi, tik iÅ¡ skundžiamo temo sprendimo ieÅ¡kovui tapo žinoma mano atleidimo iÅ¡ darbo priežastis - neva jis įvykdė veikÄ , turinčiÄ iššvaistymo požymių. Skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys privalo įsitikinti, jog darbuotojas tikrai padarė tokį pažeidimÄ , kuris turi DK 235 str. 2 d. 7 p. įvardintų požymių, iÅ¡kilus ginčui teisme dėl tokios nuobaudos teisėtumo, darbdavys turi pateikti teismui tiek ir tokių įrodymų, kad neliktų jokios abejonės dėl darbo pareigų pažeidimo padarymo fakto ir dėl jo atitikimo Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo požymiams.

Å ioje civilinėje byloje darbdavys nepateikė nei vieno įrodymo, duodančio pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas nesaugojo jam priklausančių materialinių vertybių ir jas iššvaistė. DK 240 str. 1 d. numato, kad darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Nagrinėjamu atveju darbdavys ieÅ¡kovui net neįteikė tokio raÅ¡tiÅ¡ko pareikalavimo, net žodžiu nepareikalavimo pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, t. y. ieÅ¡kovui net nebuvo žinoma apie ketinimÄ jį apkaltinti darbo drausmės pažeidimu, bÅ«tent dėl to jam buvo visiÅ¡kai atimta įstatymo numatyta galimybė pasiaiÅ¡kinti, o ne dėl termino pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ nenustatymo, kaip teigia teismas.

Toks darbdavio nesilaikymas drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos negali bÅ«ti laikomas tik formaliu, tai grubus drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos nesilaikymas, kuris paskirtÄ drausminę nuobaudÄ daro neteisėta. Mano, kad iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai, todėl atsakovo nuraÅ¡ytas ieÅ¡kovui priklausantis atlyginimas už 2009 m. rugsėjo mėn. 196,51 Eur (678,50 Lt) priteistinas ieÅ¡kovui, nes nebuvo teisėto pagrindo jį nuraÅ¡yti, t. y. darbdavys neįrodė, jog jo patirti nuostoliai atsirado dėl ieÅ¡kovo tyčinių veiksmų, dėl to ieÅ¡kovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2009 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimu teismas pripažino, jog atsakovas uždelsė su ieÅ¡kovu atsiskaityti, neiÅ¡mokėdamas ir deponuodamas jam priklausantį darbo užmokestį už 2009 m. spalio mėn. – 196,91 Eur (679,90 Lt), kurį iÅ¡mokėjo tik 2010 m. rugpjūčio 12 d. Todėl teismas DK 141 str. pagrindu privalėjo priteisti ieÅ¡kovui vidutinio darbo užmokesčio už minėtÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ net ir pripažinus, jog iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas buvo atleistas teisėtai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Baltijos gėrimai“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Apeliantas nepakankamai suvokia atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus, todėl manipuliuoja sÄ vokomis, neturinčiomis ryÅ¡io su materialinės teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu. Tačiau apeliantas puikiai žino visas atleidimo iÅ¡ darbo peripetijas, nes asmeniÅ¡kai dalyvavo Å¡iame procese - buvo darbo vietoje, dalyvavo inventorizacijoje, jos pabaigoje rašė pasiaiÅ¡kinimus dėl aplinkybių, nustatytų inventorizacijos eigoje.

Todėl nurodomas faktas, esÄ jis nežino dėl ko buvo atleistas iÅ¡ darbo, yra nukreiptas į teismo klaidinimÄ ir siekį sukelti užuojautÄ ir gailestį. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovo bei kitų tos pačios parduotuvės darbuotojų veiksmais (neveikimu) yra sukeltos didelės materialinio pobÅ«džio pasekmės - įvairių prekių trÅ«kumas daugiau nei už 54 tÅ«kstančius eurų (188 tÅ«kstančius litų). Šį faktÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai - ikiteisminio tyrimo metu atliktos revizijos aktas ir prokuratÅ«ros nutarimas.

Pagal savo pobÅ«dį ir savybes prarastos prekės nėra lakios ir iÅ¡garuoti negalėjo. Tai suponuoja neginčijamÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad jos galėjo bÅ«ti pavogtos, iššvaistytos, pasisavintos arba kitaip prarastos dėl apelianto ir kitų jo bendradarbių aplaidaus pareigų atlikimo arba jų neatlikimo. Tokiu bÅ«du tampa akivaizdus faktinių aplinkybių ryÅ¡ys su DK 235 str. 2 d. 7 p. Pažymėtina, kad Å¡i teisės norma visiÅ¡kai  nereikalauja, kad darbuotojas bÅ«tų patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad veika turi turėti tik atitinkamus požymius.

Nepamatuotas yra apelianto teiginys, kad darbdavys pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ , reglamentuotÄ DK 240 straipsnyje. Apeliantas nurodo, kad darbdavys jam neįteikė raÅ¡tiÅ¡ko reikalavimo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo drausmės pažeidimo. EsÄ tuo iÅ¡ esmės buvo pažeistos jo teisės, nes iÅ¡ jo atimta galimybė pasiaiÅ¡kinti. Apeliantas klaidina teismÄ dėl jam apribotos galimybės pasiaiÅ¡kinti. Byloje esančios jo pasiaiÅ¡kinimų kopijos rodo, kad darbdavys siekė nustatyti susidariusių trÅ«kumų aplinkybes: vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , kaltus asmenis ir t. t.

Tačiau ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimuose apie Å¡ias aplinkybes praktiÅ¡kai nėra jokios informacijos. IÅ¡eitų, kad jis kažkÄ dirbo, tačiau kÄ - nežino, nes nieko nematė ir negirdėjo. Teismas savo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad darbdaviui iÅ¡mokėjus deponuotÄ sumÄ â€“ 196,91 Eur (679,90 Lt), ieÅ¡kovas savo reikalavimų Å¡ioje dalyje atsisakė. Todėl teismas neturėjo pagrindo iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų. Å ioje byloje teismas tinkamai vykdė teisingumÄ , nes faktines aplinkybes vertino pagal CK 1.5 str. principus bei teismų praktikÄ â€“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2008, kurioje kalbama apie tai, kad vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teisė gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį.

Apelianto reikalavimai bÅ«tent tuo ir pasižymi, nes jo nelojalumas darbdaviui, abejingumas savo sutartiniams įsipareigojimams, neveiklumas sÄ lygojo žymiÄ Å¾alÄ darbdaviui. Jis ne tik neatlygino Å¡ios žalos ar jos dalies, tačiau bando piktnaudžiauti teise ir padaryti darbdaviui papildomų nuostolių dėl tariamų jo teisių pažeidimo. Toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas. Teisėjų kolegija                                                                                                                                                                          k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamojoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad tarp ieÅ¡kovo T. A. ir atsakovo UAB „Baltijos gėrimai“ 2007 m. liepos 27 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pradėjo dirbo pardavėju statybinių medžiagų parduotuvėje (t. 1, b. l. 8-9), tÄ pačiÄ dienÄ su ieÅ¡kovu buvo sudaryta visiÅ¡kos individualios materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b. l. 58). 2009 m. spalio 9 d. atsakovo (darbdavio) įsakymu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis nutraukta, atleidimo pagrindu nurodytas DK 136 str. 3 d. 2 p. – kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (t. 1, b. l. 10).

Darbdavys įrodinėdamas, kad ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, nurodo, kad ieÅ¡kovas T. A. dirbo su kasos aparatu, priimdavo prekes ir pasiraÅ¡ydavo sÄ skaitas, jis atsakė už visÄ darbÄ , pvz.: už tvarkÄ sandėlyje, buvo atsakingas už prekes. 2009 m. spalio 2 d. ir 2009 m. spalio 9 d. buvo atliekamos revizijos, kurių metu buvo nustatyti dideli prekių trÅ«kumai. Atsakovas, manydamas, kad įsivėlė klaida, pareikalavo atlikti pakartotina revizijÄ , tačiau didžiuliai trÅ«kumai nustatyti ir atlikus pakartotinę revizijÄ .

Atsakovas mano, jog tai rodo, kad darbuotojas, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, darbÄ atliko nesÄ Å¾iningai, aplaidžiai, prarado darbdavio pasitikėjimÄ , todėl atsakovas nebematė galimybių leisti ieÅ¡kovui dirbti materialiai atsakingo darbo (t. 1, b. l. 50).  Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, kaip darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindo Pagal DK 136 str. 3 dalies 2 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Å iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ reglamentuoja DK 235 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje pateikta Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ voka, o 2 dalyje nurodytas Å¡iurkščių pažeidimų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sÄ lygų, kurie reikÅ¡mingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimÄ , pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009).

Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.).

DK 228 str. nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei vidaus teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012).

Kaip jau minėta, kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus. Nagrinėjamu atveju darbdavys įrodinėdamas, kad ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, nurodo, kad ieÅ¡kovas T. A. dirbo su kasos aparatu, priimdavo prekes ir pasiraÅ¡ydavo sÄ skaitas, ieÅ¡kovas atsakė už visÄ darbÄ , pvz.: už tvarkÄ sandėlyje, buvo atsakingas už prekes. 2009 m. spalio 2 d. buvo atliekama revizija, kurios metu buvo nustatyti dideli prekių trÅ«kumai.

Atsakovas, manydamas, kad įsivėlė klaida, pareikalavo atlikti pakartotina revizijÄ , tačiau didžiuliai trÅ«kumai nustatyti ir 2009 m. spalio 9 d. atlikus pakartotinę revizijÄ . Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigÄ , privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobÅ«dį, Å¡iuo atveju – darbo bylos specifikÄ , kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 str. 1 d.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nors ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl įtarimo pagal BK 184 str. 2 d. buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 82-111) ir galimai neteisėti ieškovo veiksmai baudžiamojo proceso tvarka nenustatyti, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, tačiau remiantis atsakovo atstovo paaiškinimais, toks ženklus prekių trūkumas parduotuvėje savaime susidaryti negalėjo, prekės pačios dingti negalėjo, o materialiai už prekes atsakingi darbuotojai, tarp jų ir ieškovas T.

A., dėl prekių trÅ«kumo nepasiaiÅ¡kino, todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog toks ženklus prekių trÅ«kumas, siekiantis 54 494 Eur, negalėjo susidaryti per trumpÄ laikotarpį, todėl ieÅ¡kovas T. A., laikydamasis kiekvienam darbuotojui keliamų sÄ Å¾iningumo, lojalumo darbdaviui principų, bÅ«damas atidus ir atsakingas darbuotojas, pirmosios instancijos teismo manymu, turėjo pastebėti esamus prekių trÅ«kumus ir apie tai laiku informuoti darbdavį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas nesilaikė jam, kaip darbuotojui, tenkančių pareigų dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, bÅ«ti lojaliam darbdaviui ir tausoti jo turtÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kovas pažeidė DK 228 str.

įtvirtintas darbuotojo pareigas, todėl atsakovas UAB „Baltijos gėrimai“ turėjo pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ einamų pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad darbdavys (atsakovas) tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigÄ , nustatytÄ CPK 185 str. 1 d., įrodė, kad buvo padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, kurio pagrindu jam buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.

IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9-875/2015 nustatyta, kad darbdavys (atsakovas) UAB „Baltijos gėrimai“ po to, kai 2011 m. liepos 15 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu, 2012 m. liepos 30 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas iÅ¡ buvusio darbuotojo (ieÅ¡kovo) T. A. priteisti 13 553,94 Eur (46 799,05 Lt) turtinę žalÄ ir 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinę žalÄ . Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9-875/2015, ieÅ¡kinys buvo atmestas.

Å iaulių apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinius skundus, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-840-569/2015, Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimÄ dalyje, kurioje buvo atmesti reikalavimai T. A. atžvilgiu, paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, minėtoje nutartyje pasisakydama dėl T. A. materialinės atsakomybės, konstatavo, jog ieÅ¡kovas (darbdavys) neįrodė atsakovo (T. A.) materialinės atsakomybės sÄ lygų.

Nurodė, jog „bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad materialinės vertybės atsakovui T. A. nebuvo perduotos..., prekės ieÅ¡kovui priklausančioje parduotuvėje buvo inventorizuojamos pažeidžiant normatyvinių aktų reikalavimus, todėl negalima nustatyti, kuriuo laikotarpiu ieÅ¡kovui atsirado žala..., ieÅ¡kovas, nustatydamas prekių pardavimo tvarkÄ pagal prekių sÄ raÅ¡us, nesudarė sÄ lygų turto iÅ¡saugojimui..., dėl Å¡ios aplinkybės negalima konstatuoti atsakovo T. A. neteisėtų veiksmų (neveikimo)..., Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos sudaryti darbuotojui sÄ lygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms iÅ¡saugoti, atlikti materialinių vertybių inventorizacijÄ (Å¡uo atveju ji nebuvo atlikta atsakovui pradėjus dirbti, o kitos atliktos su trÅ«kumais), todėl paties darbdavio pareigų nevykdymas negali bÅ«ti pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ darbuotojo..., atsakovas T.

A. parduodamas prekes pats sÄ skaitų - faktÅ«rų neiÅ¡raÅ¡inėjo, Å¡iuos dokumentus iÅ¡raÅ¡ydavo buhalterija...“.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir remdamasi faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 str. 2 p.), daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui nebuvo sudarytos tinkamos darbo sÄ lygos materialinėms vertybėms apsaugoti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo ieÅ¡kovui skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“atleidimÄ iÅ¡ darbo. Be to, byloje nustatyta, kad prieÅ¡ skiriant griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal DK 240 str. 1 dalies nuostatas nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti.

Atsakovas 2009-10-09 raÅ¡tu pareikalavo ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡tiÅ¡kus pasiaiÅ¡kinimus dėl tÄ dienÄ atlikus inventorizacijÄ rastų trÅ«kumų (t. 1, b. l.

27) bei tÄ pačiÄ dienÄ , nesulaukęs pasiaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovui T. A. paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo (t. 1, b. l. 10). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str. 1 d.). Å io įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo.

PasiaiÅ¡kinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iÅ¡ tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimÄ , o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Taigi pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Ä®statymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ ir be pasiaiÅ¡kinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių pasiaiÅ¡kinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . IÅ¡ 2009 m. spalio 9 d. darbdavio reikalavimo matyti, kad ieÅ¡kovo buvo praÅ¡oma pateikti raÅ¡tiÅ¡kus pasiaiÅ¡kinimus dėl rastų trÅ«kumų, tačiau nebuvo nurodyta, kad darbdavys rastus trÅ«kumus vertina kaip darbuotojo Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir dėl to ieÅ¡kovas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo (t. 1, b. l. 27).

IÅ¡ civilinėje byloje Nr. 2-9-75/2015 esančių ieÅ¡kovo T. A. 2009-10-09 paaiÅ¡kinimų matyti, kad juose ieÅ¡kovas nurodo tik kokia tvarka buvo atliekamos revizijos, tačiau net neužsimena apie tai, jog jis supranta apie galimus atsakovo ketinimus jį atlesti iÅ¡ darbo (c. b. Nr. 2-9-75/2015 t. 1, b. l. 83-84, 85-86), todėl sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad jam net nebuvo žinoma apie ketinimÄ jį apkaltinti darbo drausmės pažeidimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbdavys nepagrįstai darbuotojo, neva, padarytÄ nusižengimÄ kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (DK 235 str. 2 d. 7 p.), todėl neteisėtai atleido jį iÅ¡ einamų pareigų, atsakovas tinkamai neįgyvendino jam įstatymų priskirtos įrodinėjimo pareigos, o pirmosios instancijos teismas, padarydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, tinkamai nesilaikė CPK 183 str., 185 str. nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.

Taigi, nustatytais pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių (ginčo dėl to byloje nėra), naikintinas pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo T. A. atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteistu ir panaikintinas 2009 m. spalio 9 d. UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus įsakymas Nr. 0042 dėl T. A. atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nustatant, kad T.

A. darbo sutartis nutraukta pagal DK 300 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2016-04-26). Dėl priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydžio, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio  Pripažinus, kad darbuotojas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. nuostatas atleistas nepagrįstai ir nustačius, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (darbuotojui nepageidaujant ar nesant galimybių jį grÄ Å¾inti į darbÄ ), turi bÅ«ti taikomos DK 300 straipsnio 1, 4 dalys, t. y. priteisiama DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir kompensacija – vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad DK 300 straipsnyje numatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011).

Kompensacija negali bÅ«ti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti proporcingas nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Ä®statyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lÅ«kestis“ gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (DK 300 str. 4 d.), atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).

Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių iÅ¡mokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo T. A. vidutinis darbo užmokestis buvo 264,08 Eur (911,82 Lt) (t. 1, b. l. 25). IeÅ¡kovas, iki atsakovas nutraukė su juo darbo sutartį, įmonėje dirbo apie 26 mėnesius, todėl, vadovaujantis DK 140 str. 1 d. 2 p., 300 str. 4 d., iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kurios dydis 528,16 Eur. IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2009-10-09, t. y. daugiau kaip prieÅ¡ Å¡eÅ¡is metus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad 264,08 Eur vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (apie 77 mėnesius) priteisimas, atsakovui reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2 str., 35 str.

įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 3000,00 Eur kompensacija už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (DK 2 str., 35 str., 36 str. 1, 2 dalys, 300 str. 4 d.).

IeÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį nurodė, kad atleidimo iÅ¡ darbo metu nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už du mėnesius: už 2009 m. rugsėjo mėn. – 196,51 Eur (678,50 Lt) ir už 2009 m. spalio mėn. – 196,91 Eur (679,90 Lt). IÅ¡ atsakovo pateiktos 2009-11-30 pažymos apie priskaičiuotÄ iÅ¡ iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad bÅ«tent tokias sumas ir buvo priskaičiuota ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti (t.1, b. l. 24). IÅ¡ atsakovo pateikto 2009-10-09 įsakymo matyti, kad ieÅ¡kovo atlyginimÄ už rugsėjo mėnesį buvo įsakyta nuraÅ¡yti trÅ«kumų dengimui, o 196,91 Eur (679,90 Lt) įsakyta deponuoti (t. 1, b. l. 26).

IÅ¡ atsakovo 2010 m. sausio 27 d. praneÅ¡imo matyti, kad 196,91 Eur jis buvo deponavęs, remdamasis CK 1.139 str. (t. 1, b. l. 63), bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas patvirtino, kad deponuotÄ 196,91 Eur atlyginimÄ atsakovas jam pervedė, tai įrodo 2010-08-12 mokėjimo nurodymas (t. 2, b. l. 60), todėl ieÅ¡kovas Å¡ios ieÅ¡kinio reikalavimo dalies atsisakė. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų buvęs sumokėtas 196,51 Eur (678,50 Lt) atlyginimas už 2009 m. rugsėjo mėnesį (t. 1, b. l. 24), todėl Å¡i suma ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovo (DK 141 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ioje ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje DK 141 str. 3 d. numatyta kompensacija ieÅ¡kovui nepriteistina, nes ji įskaičiuota į Å¡ios nutarties 28 punkte nurodytÄ ir priteistÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 3000,00 Eur kompensacijÄ . Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo IeÅ¡kovo teigimu, pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteisiamos kompensacijos tiek pagal DK 300 str. 4 dalį, tiek pagal DK 141 str. 3 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, pripažindamas darbo sutarties nutraukimÄ teisėtu, o Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteistu ir ji laikoma nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos – t. y.

Å¡iuo atveju nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos (2016 m. balandžio 26 d.), akivaizdu, kad pareiga iÅ¡mokėti visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas darbdaviui atsiranda nuo 2016 m. balandžio 26 d., todėl priteisti kompensacijÄ pagal DK141 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo, darbo sutartis laikoma nutraukta tik nuo 2016 m. balandžio 26 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012), todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3 168,98 Eur (10 941,84 Lt) neturtinės žalos. Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ numato DK 250 str. Sprendžiant klausimÄ dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, įvertinama tai, kad darbuotojas darbo santykiuose yra silpnesnioji teisinių santykių Å¡alis, o darbdaviui, kaip stipresniajai darbo santykių Å¡aliai, keliami griežtesni atsakomybės už darbo santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai.

Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraÅ¡tutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iÅ¡ darbo už darbo drausmės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas be įspėjimo buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , darbdavio įsakyme apie sutarties nutraukimÄ atleidimo priežastį nurodant, kad praradus pasitikėjimÄ dėl netinkamų pareigų vykdymo (t. 1, b. l. 23), o vėliau paaiÅ¡kėjo, kad darbdavys įtarė ieÅ¡kovÄ padarius veikÄ , turinčiÄ didelės vertės turto iššvaistymo požymių, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 82-111).

Tokie atsakovo veiksmai neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , nestabilumo bei neužtikrintumo savo ateitimi jausmÄ , atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas neigiamai jį charakterizuoja, jam įsidarbinant kitoje darbovietėje. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaiÅ¡tingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali bÅ«ti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas savo veiksmais neteisėtai apeliantÄ atleidžiant iÅ¡ darbo, jam sukėlė dvasinių iÅ¡gyvenimų, ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas iÅ¡ jo siekė prisiteisti didelę turtinę žalÄ , į tai, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo apie du metus, nors ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, tačiau nėra įrodymų, kad dėl to ieÅ¡kovas sirgo, jam bÅ«tų teikiamos medicininės paslaugos, darbingumo ieÅ¡kovas neprarado, sprendžia, jog ieÅ¡kovo patirta neturtinė žala įvertintina 500 Eur suma, kuri priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo.

Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, panaikintinas Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies. Pripažintinas ieškovo T. A. atleidimas iš darbo neteistu ir panaikintinas 2009 m. spalio 9 d. UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus įsakymas Nr. 0042 dėl T. A. atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nustatant, kad T. A. darbo sutartis nutraukta pagal DK 300 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 528,16 Eur iÅ¡eitinė iÅ¡moka, 3000,00 Eur kompensacija už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 196,51 Eur neiÅ¡mokėtas atlyginimas už 2009 m. rugsėjo mėnesį, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d.1 p.). Už ieÅ¡kinį, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, mokėtina žyminio mokesčio suma yra 41 Eur – už neturtinį reikalavimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu (CPK 80 str. 1d. 5 p.), 127 Eur – už patenkintus 4224,67 Eur turtinius reikalavimus (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), tokios pat žyminio mokesčio sumos mokėtinos ir už ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (CPK 80 str. 4 d.).

Todėl patenkintų ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų dalyje iš atsakovo priteistina valstybei 336,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistina valstybei 4,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme ir 5,89 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 10,32 Eur (CPK 88 str. 1d. 3 p, 96 str. 1 d.). I. T. A. turėjo 525,66 Eur (1815 Lt) advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 350,44 Eur (1210 Lt) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 876,10 Eur, o atsakovas UAB „Baltijos gėrimai“ turėjo 434,43 Eur (1500 Lt) advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 101,37 Eur (350 Lt) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 535,80 Eur (t. 1, b. l. 13, 28, t. 2, b. l. 44, 45, 49, 50).

Atsižvelgiant į tai, kad yra pilna apimtimi patenkintas ieÅ¡kovo neturtinis reikalavimas dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, į tai, kad yra pripažinta ieÅ¡kovo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgiant į patenkintus turtinius reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių paskirstytinos taip : ieÅ¡kovui priteisiant 75 proc. jo patirtų iÅ¡laidų, o atsakovui – 25 proc., kas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 657,08 Eur ir 133,95 Eur.

Ä®skaičius iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinÄ 133,95 Eur sumÄ Ä¯ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinÄ 657,08 Eur sumÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 523,13 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti ieÅ¡kovo T.

A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo neteistu ir panaikinti 2009 m. spalio 9 d. UAB „Baltijos gėrimai“ (juridinio asmens kodas 110630219) direktoriaus įsakymÄ Nr. 0042 dėl T. A. atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nustatyti, kad T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis nutraukta pagal DK 300 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2016-04-26).Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltijos gėrimai“ (juridinio asmens kodas 110630219) ieÅ¡kovui T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 528,16 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 16 euro centų) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 3000,00 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) kompensacijÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 196,51 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 51 euro centÄ ) neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ už 2009 m. rugsėjo mėnesį, 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ , 523,13 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus ir 13 euro centų) teisinės pagalbos iÅ¡laidas.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltijos gėrimai“ (juridinio asmens kodas 110630219) valstybei 336,00 Eur (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminį mokestį ir 10,32 Eur (deÅ¡imt eurų ir 32 euro centus) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso – 346,32 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 32 euro centus), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Birutė Simonaitienė                                                                                                                                                                                    Â