fe79486a-c4b2-4b8e-ae00-64dcb0da4f95 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-398-755/2022 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00712-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 4.7.1; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ atsakovų A.

K. ir J. K. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. P., S. S., A. P. ir L. P. ieÅ¡kinį atsakovams L. Ž., P. Ž., J. K., A. K., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, B. O. P., D. Č. dėl kelio servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. I. P., S. S., A. P. ir L. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami nustatyti 5,7286 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 137 m2 ploto kelio servitutÄ , 7,9617 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., (tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 608 m2 ploto kelio servitutÄ , 4,3389 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 708 m2 ploto kelio servitutÄ pagal 2020 m. gegužės 15 d. matininko J.

D. parengtÄ Kelio servituto planÄ Nr. 1, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į 6,6700 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(vieÅ¡pataujantis daiktas), vieÅ¡pataujančio daikto savininkui sumokant vienkartinę 22 eurų dydžio kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkams L. Ž. ir P. Ž. ir vienkartinę 209 eurų dydžio kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkams J. K. ir A. K., arba nustatyti 5,7286 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 137 m2 ploto kelio servitutÄ , 7,9617 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 590 m2 ploto kelio servitutÄ , 4,3389 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 674 m2 ploto kelio servitutÄ pagal 2020 m. gegužės 15 d. matininko J.

D. parengtÄ Kelio servituto planÄ Nr. 2, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į 6,6700 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(vieÅ¡pataujantis daiktas), vieÅ¡pataujančio daikto savininkui sumokant vienkartinę 22 eurų dydžio kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkams L. Ž. ir P. Ž. ir vienkartinę 200 eurų dydžio kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkams J. K. ir A. K., arba nustatyti 7,9617 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 1100 m2 ploto kelio servitutÄ pagal 2021 m. liepos 1 d. matininko J.

D. parengtÄ Kelio servituto planÄ Nr. 3, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į 6,6700 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(vieÅ¡pataujantis daiktas), vieÅ¡pataujančio daikto savininkui sumokant vienkartinę 166 eurų dydžio kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkams J. K. ir A. K.. Priteisti iÅ¡ atsakovų visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 6,6700 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Patekti į žemės sklypÄ automobiliu ar kita transporto priemone ne per kaimynų sklypus neįmanoma, nes sklypas yra ribojamas melioracijos griovių. 2019 m. liepos 17 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡tu patvirtino, kad privažiavimo prie žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nėra. A. J. K. ir A. K. nesutinka leisti pravažiuoti, stato užtvaras, iÅ¡aria žemę, nors iki jų žemės sklypo per atsakovų L. Ž. ir P. Ž. žemės sklypÄ yra nustatytas kelio servitutas.

3. Trečiasis asmuo D. Č. asmeninės nuosavybės teise valdo 8,7914 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., ir sutinka su per šį žemės sklypÄ nustatomu kelio servitutu, nes privažiavimas iki jos žemės sklypo taip pat nėra įmanomas nekertant J. ir A. K. žemės sklypo. Su Å¡iuo trečiuoju asmeniu yra sudaryta taikos sutartis dėl kelio servituto nustatymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Nustatė atsakovams J. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., (tarnaujantis daiktas) neterminuotÄ atlygintinį kelio servitutÄ pagal matininko J. D. 2021-11-04 kelio servituto planÄ Nr. 3, schemoje pažymėtÄ ir koordinačių sistemoje apibrėžtÄ taÅ¡kais: 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, suteikiantį teisę patekti į žemės sklypÄ (važiuojant transporto priemonėmis, naudojantis kaip pėsčiųjų taku), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(vieÅ¡pataujantis daiktas).

Priteisė J. K., ir A. K. iÅ¡ I. P., S. S., A. P. ir L. P. 167 Eur vienkartinę kompensacijÄ už servitutÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡ymÄ dėl servituto nustatymo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovų I. P., S. S., A. P. ir L. P. bei trečiojo asmens D. Č., patvirtinimo paliko nenagrinėtu.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams I. P., S. S., A. P. ir L. P. bei trečiajam asmeniui B. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6,6700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)(toliau – Žemės sklypas Nr. 1).

6. IeÅ¡kovų žemės sklypas iÅ¡ pietrytinės bei pietinės pusės ribojasi su melioracijos grioviu ir atsakovams A. ir J. K. priklausančiais žemės sklypais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ pietvakarinės, Å¡iaurės vakarų ir Å¡iaurės pusės ribojasi su trečiojo asmens D. Č. žemės sklypais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ribų nustatymo brėžinio, žemės sklypo kadastro, 2004-06-26 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto duomenų nustatė, jog ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype yra įrengtos melioracijos sistemos bei įrengimai, sklypas ribojamas esamų melioracijos griovų ir dėl jų iÅ¡sidėstymo sklypas iÅ¡ esmės padalintas į dvi tarpusavyje nesusisiekiančias dalis. IeÅ¡kovų žemės sklypÄ Ä¯ dvi dalis dalija melioracijos griovys (sureguliuotas upelis Spragutis).

7. Atsakovai A. K. ir J. K. nuosavybės teise žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr.

2) įgijo pagal 2003-02-26 pirkimo-pardavimo sutartį, viešo registro duomenyse nurodyta, kad šio žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose ir kitų žemės sklypų servitutai šiame žemės sklype neįregistruoti. Trečiajam asmeniui D. Č. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr.

3) nėra įregistruota servitutų, leidžiančių ieÅ¡kovams patekti į jų žemės sklypÄ . Kituose su ieÅ¡kovų žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose servitutų, kurie leistų patekti į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ nėra registruota.

8. Esant tokioms aplinkybėms, konstatavo, kad į ieÅ¡kovams į nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypÄ Nr. 1 nėra nustatyto ir įteisinto privažiavimo, ieÅ¡kovai neturi galimybės patekti į savo žemės sklypÄ , o tai yra objektyvi bÅ«tinybė spręsti dėl kelio servituto tam, kad ieÅ¡kovai galėtų naudotis savo Žemės sklypu Nr. 1.

9. IeÅ¡kovai privažiavimui į šį sklypÄ naudojosi atsakovų žemės sklypu, tačiau atsakovai nebesutinka leisti pravažiuoti bei įrengė užtvarÄ , todėl konstatavo, jog Å¡alys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo, todėl yra pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (Civilinio kodekso – (toliau CK) 4.126 straipsnis).

10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieÅ¡kovų žemės sklype yra 3,70 ha miÅ¡ko žemės plotas. Ribų nustatymo brėžinio, žemės sklypo kadastro, 2004 m. birželio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto duomenimis miÅ¡ko žemės dalis atskirta melioracijos grioviais ir patekimas į Å¡iÄ sklypo dalį Å¡iuo metu techniÅ¡kai įmanomas per įrengtÄ pralaidÄ iÅ¡ atsakovui A. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba iÅ¡ kitos pusės besiribojančio trečiojo asmens D. Č. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kur nėra iÅ¡tisinio melioracijos griovio ties sklypo riba.

11. Civilinės bylos Nr. 2-10-228/2011 duomenimis nustatyta, jog pagal ieÅ¡kovo Utenos rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyr. prokuroro, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir bendraieÅ¡kių A. K., J. K. ieÅ¡kinį atsakovams P. Ž., Z. Ž., A. Ž. ir E. B. dėl servitutinio kelio vietos ir krypties nustatymo Å¡iuo metu atsakovui P. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini).), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta servitutinio kelio vieta ir kryptis pagal 2011 m. kovo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus specialistų parengtÄ servitutinio kelio schemÄ .

12. Kelias per toje byloje buvusių atsakovų (tuo metu P. Ž.) žemės sklypÄ reikalingas patekti ne tik į A. ir J. K. (Nr.(duomenys neskelbtini), bet ir į kitų asmenų - R. M., V. Å ., S. Å . (Nr. .(duomenys neskelbtini)), B. N. (tuo metu atsakovų P. Ž. ir L. Ž.)(Nr. .(duomenys neskelbtini)),A.J. J. P., S. S., L. P. (Nr. (duomenys neskelbtini)) - privačius žemės sklypus bei į likusį laisvos valstybinės žemės plotÄ (93 b. l., t. 2). Nurodytoje civilinėje byloje nustatyta servitutinio kelio vieta ir kryptis susijungė su esamu kelio servitutu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)., ir sudarė vientisÄ iÅ¡tisinį kelio servitutÄ nuo 2011 m. numatytÄ ir skirtÄ privažiuoti ne tik iki A. ir J.

K. Žemės sklypo Nr. 2, tačiau ir iki A. J. J. P., S. S., L. P. (.(duomenys neskelbtini)) žemės sklypo bei į 2009 m. buvusį laisvos valstybinės žemės plotÄ , esantį už A. ir J. K. Žemės sklypo Nr. 2. 13. 2009 m. vasario 9 d. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡tas Nr. 17.3-62 patvirtina, kad servitutinio kelio per atsakovo P. Ž. žemės sklypÄ nustatymas buvo reikalingas į laisvos valstybinės žemės plotÄ ir Å lapių kaimo žemės savininkų sklypus. Byloje buvo nustatyta, kad schemoje pažymėta kelio atkarpos link B.

N. žemės sklypo dalis, kurios ilgis 176 m, atitinka iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo buvusio kelio, kuriuo naudojosi to kraÅ¡to žmonės, vietÄ . Tai, kad Å¡i atkarpa yra nustatyta buvusio kelio vietoje, patvirtina byloje esantys įrodymai: archyviniai dokumentai, iÅ¡traukos iÅ¡ U. rajono L. kolÅ«kio vienkiemių įvertinimo plano 1984 m. bÅ«klei duomenys, A. kolÅ«kio 1972 m. melioracijos techninio projekto duomenys, iÅ¡traukos Utenos rajono žemės naudojimo žemėlapio, sudaryto 1978 metais, duomenys (t. 2, b. l. 96-98, t. 4, b. l. 40, 116) bei liudytojų J.

J., A. P., S. S., kurie paaiÅ¡kino, jog tuo keliu nuo seno žmonės važinėjo, ten liko ir akmenys, kai atsakovas P. Ž. suarė keliukÄ . IeÅ¡kovai taip pat paaiÅ¡kino, kad tuo keliuku naudojosi liudytojų tėvai dar iki nacionalizacijos (t. 1, b. l. 173, t. 3, b. l. 71-73, t. 4, b. l. 95-96). Tokie duomenys leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog ankstesnėje byloje ir nagrinėjamoje byloje servitutinis pravažiavimas atitinka buvusiÄ istoriÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ .

14. Dėl privažiavimo prie ieÅ¡kovų žemės sklypų, buvusio laisvo valstybinės žemės sklypo ir kitų Å . k. esančių žemės sklypų buvo sprendžiama kompleksiÅ¡kai daugumos sklypų, esančių S. k. ir Å . vs., atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų A. ir J. K. pozicija neleisti servitutiniam pravažiavimui tęstis toliau nėra nuosekli ir negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta, nes jie patys rėmėsi argumentais, jog privažiavimas pro Å¡iuo metu atsakovo P. Ž. žemės sklypÄ yra reikalingas ne tik jiems bet ir kitų žemės sklypų savininkams. Kaip ir atsakovų teiginiai, jog ieÅ¡kovai bei tretieji asmenys į savo žemės sklypus patekdavo neteisėtai be jų sutikimo, o atsiliepime nurodė, jog leido per jiems priklausančius žemės sklypus privažiuoti prie ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, tačiau pastarieji, negerbdami kitų nuosavybės, sudarkė dirvožemį, dėl ko kilo nesutarimas.

15. UAB „Vilniaus hidroprojektas" 2019 m. rugpjūčio 2 d. raÅ¡tu „Dėl siÅ«lymo nustatyti kelio servitutus L. kadastro vietovėje“ pateikė pasiÅ«lymus, jog yra galimi du privažiavimo keliai iki ieÅ¡kovų sklypo, t. y. per atsakovų A. ir J. K. Žemės sklypÄ Nr. 2 ir per trečiojo asmens D. Č. žemės sklypÄ Nr. 3. 16. 2004 m. birželio 26 d. ieÅ¡kovų žemės sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo – parodymo akte nurodoma, jog į sklypÄ patenkama esamu 4 m pločio keliu, tačiau trečiajam asmeniui D. Č. priklausančiame Žemės sklype Nr. 3 servitutinio pravažiavimo ieÅ¡kovų atžvilgiu nenustatyta ir neįregistruota.

17. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad galimas pravažiavimas pro trečiojo asmens Žemės sklypÄ Nr. 3 nėra tinkamesnis, nes jis bÅ«tų pro trečiojo asmens statinius su gyvenamuoju namu, toks privažiavimas kompleksiÅ¡kai neiÅ¡sprendžia privažiavimo prie trečiojo asmens žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ko iÅ¡ esmės buvo siekta ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ civilinėje byloje Nr. 2-10-228/2011.

18. Galima pravažiavimo vieta pagal 2021 m. lapkričio 25 d. patikslintus reikalavimus pagal 2021 m. liepos 1 d. matininko J. D. parengtÄ Kelio servituto planÄ Nr. 3 bus tvirtesnio grunto buvimo vietoje, kas leis privažiavimÄ naudoti įvairiu metų laiku. IeÅ¡kovai ir trečiasis asmuo D. Č. yra linkę geranoriÅ¡kai sutarti dėl ieÅ¡kovų pravažiavimo trečiojo asmens žemės sklypu, dėl ko sudarė sutartį dėl servitutinio pravažiavimo pagal J. D. parengtÄ Kelio servituto planÄ Nr. 3.

19. Pagal trečiojo asmens D. Č. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano ir ieškovų bei trečiojo asmens geranoriško susitarimo dėl pravažiavimo trečiojo asmens žemės sklype duomenis matyti, kad nustatomas servitutas ir numatomas pravažiavimas trečiojo asmens D. Č. žemės sklype susijungia su šiame sklype nustatytu servitutiniu keliu dėl privažiavimo iki kitų žemės sklypų.

20. Kadangi tokiu bÅ«du iÅ¡sprendžiama ne tik ieÅ¡kovų privažiavimo prie jų žemės sklypo klausimas, bet ir privažiavimas prie kitų greta esančių žemės sklypų ( žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , planas, esantis žemės sklypo byloje, gretimybės 1-2- -6-7), kas atitinka civilinėje byloje Nr. 2-10-228/2011 pateiktus duomenis dėl vieÅ¡o intereso egzistavimo siekiant iÅ¡spręsti privažiavimÄ iki Å lapių vs. esančių žemės sklypų, teismas pripažino, kad tai racionaliausias ir optimaliausias variantas nustatyti kelio servitutÄ gretimo žemės sklypo savininko A. K. žemės sklype. PraÅ¡omas nustatyti kelio servitutas (pagal kelio servituto planÄ Nr.

3) yra susijęs su minimaliais tarnaujančiojo daikto savininkų A. ir J. K. teisių ribojimais. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog tai ribos atsakovų galimybes Å«kininkauti nepateikta, taip pat nėra duomenų, jog žemės sklypÄ jiems reikės aptverti ir pan. Žemės sklype Nr. 2 nėra gyvenamųjų ar kitų statinių, pravažiavimas bÅ«tų kietesnio grunto buvimo vietoje dėl ko sumažės rizika dirvožemio suardymui, provėžų susidarymui.

21. Atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. 2-10-228/2011 priimtus sprendimus, kuriais buvo gintas vieÅ¡as interesas dėl privažiavimo ne tik iki atsakovų A. ir J. K. Žemės sklypo Nr. 2, bet ir kitų S. k. ir Å . vs. esančių žemės sklypų, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kinio tenkinimas pagal alternatyvų 3.1 punktÄ nuosekliai iÅ¡spręstų tolimesnius pravažiavimo klausimus.

22. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo P. Ž. iÅ¡sakyta pozicija, kad papildomų servitutinių privažiavimo kelių nustatymas (sklypų ribomis ar pan.), kai per P. Ž. žemę jau yra nustatytas servitutas privažiuoti iki J. ir A. K. žemės sklypo, nėra tikslingas, racionalus ir tinkamas, nes tai tik sukurtų netoli vienas nuo kito esančių lauko kelių tinklÄ dėl ko Å«kinės veiklos vykdymas tokioje žemėje taptų dar sudėtingesnis. Konstatavo, kad P. Ž. argumentus ir praÅ¡ymus dėl kitokių privažiavimo variantų jo sklype iÅ¡ esmės reikÅ¡tų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimÄ , kas nėra ir negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalykas, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus.

23. IeÅ¡kovai, apskaičiuodami kompensacijÄ už nustatomÄ servitutÄ , vadovavosi atsakovų sklypo vidutine rinkos verte pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä . Nustatomo servituto plotas sudaro 1,38 proc. sklypo, kas suapvalinus sudaro 167 Eur. Atsakovai argumentų dėl kompensacijos už nustatomÄ servitutÄ neteikė, todėl teismas pripažino ieÅ¡kovų skaičiavimus pagrįstais ir atsakovams priteisė pagal ieÅ¡kinyje nurodytÄ skaičiavimÄ apskaičiuotÄ kompensacijÄ už nustatytÄ kelio servitutÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 24. Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 24.1. teismas nepagrįstai ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-10-228/2011, vykusioje 2011 m., nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, nors vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu negalėjo daryti; 24.2. teismas, konstatuodamas, kad ankstesnėje byloje nustatyta aplinkybe, kad privažiavimas reikalingas ne tik vienam K. sklypui, bet ir dar 4 kitiems žemės sklypams, neįvertino, apie kokius konkrečiai sklypus buvo kalbama toje civilinėje byloje ir kaip Å¡iuo metu yra pasikeitusi situacija - vienintelis žemės sklypas, kuris nurodytas ankstesnėje byloje ir į kurį privažiavimo klausimas lieka aktualus Å¡ioje byloje - ieÅ¡kovų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 24.3. teismas nepagrįstai gindamas vieÅ¡Ä interesÄ sprendė, kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti dar ir todėl, kad tai patenkins dar ir privatų D.

Č. interesÄ Å¡iai patekti į sklypÄ (duomenys neskelbtini), nors ji kaip trečiasis asmuo byloje nėra pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡kų reikalavimų. D. Č. palaikė ieÅ¡kinį ne dėl realaus savo poreikio patekti į sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (nes neturėjo ir neturi problemų į jį patekti), bet siekdama, kad nebÅ«tų sprendžiama, jog ieÅ¡kovai į ginčo sklypÄ gali patekti per jos kitÄ sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį (nuo pat ieÅ¡kovų ginčo sklypo suformavimo momento) bÅ«tent ir buvo numatytas patekimas į ieÅ¡kovų ginčo sklypÄ ; 24.4. civilinėje byloje Nr. 2-10-228/2011 jokia forma (nei ginant privatų, nei vieÅ¡Ä interesÄ ) nebuvo siekiama patekimo į D.

Č. žemės sklypÄ . Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pravažiavimas (kelio servitutas) eitų pro trečiojo asmens „statinius su gyvenamuoju namu“, nes gyvenamojo namo greta atsakovų pasiÅ«lyto kelio D. Č. neturi, yra Å«kinis pastatas, kurio eksploatacijai jau egzistuojantis faktinis kelias įtakos neturi; 24.5. pirmosios instancijos teismas padarė fakto klaidÄ , teigdamas, kad atsakovų siÅ«lomas ieÅ¡kovams naudotis kelias neva eina pro trečiojo asmens gyvenamÄ jį namÄ , be to, teismas niekaip nepasisakė dėl atsakovų teiktų dar dviejų alternatyvių variantų, kurie, be kita ko, eliminuotų ir važiavimÄ pro D.

Č. priklausantį tvartÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo ne visapusiÅ¡kai; 24.6. atsakovų pateiktas matininko Å . Å . parengtas planas yra optimalesnis, nei pasiÅ«lytas ieÅ¡kovų, nes servitutas bÅ«tų nustatomas istoriÅ¡kai buvusiu, realiai esamu keliu, nereikia keisti žemės sklypo naudmenų, servituto plotas bÅ«tų mažesnis, be to nustatytas vienam, o ne dviem sklypams, žemės sklype nėra melioracijos įrenginių, kuriuosgalėtų pažeisti važiuojančios transporto priemonės (ypač sunkiasvorės, įvertinantfaktÄ , kad ieÅ¡kovų sklype yra miÅ¡kas, kur vykdant miÅ¡kų Å«kio veiklÄ važiuotųbÅ«tent specialusis sunkiasvoris transportas).

Formuojant ieÅ¡kovų sklypÄ privažiavimas prie jo buvo numatytas bÅ«tent Å¡iuo atsakovų siÅ«lomu keliu per D. Č. sklype esantį keliÄ , servitutas bÅ«tų tęstinis; 24.7. sprendime teismas vieÅ¡pataujančiu daiktu nurodė ieÅ¡kovų žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o tarnaujančiu – atsakovų žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini). Tačiau ieÅ¡kovų sklypas tiesiogiai jokiu bÅ«du nėra vieÅ¡pataujantis atsakovų sklypo atžvilgiu, nes pagal Kelio servituto planÄ Nr. 3, pirmiausia vieÅ¡pataujančiu turėtų tapti trečiojo asmens D.

Č. sklypas (duomenys neskelbtini), kuri jokio kelio servituto byloje neprašė ir nepraÅ¡o. Teismas nustatė tokį kelio servitutÄ , kai tarnaujantis daiktas neužtikrina vieÅ¡pataujančio daikto naudojimo, o tik suteikia galimÄ prielaidÄ , esant sÄ lygai, kad trečiasis asmuo, suteiks teisę ieÅ¡kovams naudotis trečiojo asmens sklypu, taigi, teismas priėmė sÄ lyginį sprendimÄ ; 24.8. spręsdamas dėl kompensacijos dydžio , pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis tik tokiu įrodymu, kuris objektyviai parodo ginčo turto vertę, o ne remtis turto verte, kuri nustatoma ne individualaus turto vertinimo, o masiniu bÅ«du ir neatspindi tikrosios konkretaus turto vertės. Be to, tiksliausiai kompensacija apskaičiuotina ne sklypo verte servituto užimamam plotui, o kompensuojant savininkui realius nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo.

Tokių duomenų byloje nėra ir teismas nesiÅ«lė juos teikti. Patiems ieÅ¡kovams pripažįstant, kad servitutas nustatytinas atlygintinis, teismui kilo pareiga nustatyti teisingÄ ginčo servituto atlyginimo dydį vadovaujantis teismų praktika. Tarnaujančio daikto rinkos vertė, nuostoliai dėl servituto nustatymo yra byloje nustatinėtinas faktas, o tokių duomenų (įrodymų) byloje nėra. Taigi, pirmiausia teismas turėjo pats siÅ«lyti Å¡alims tokius įrodymus teikti ir suteikti tam terminÄ , o paaiÅ¡kėjus, kad Å¡alis tiksliai nustatyti nuostolių dydžio negali – nuostolius nustatyti pats.

To nebuvo padaryta.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 25.1. 2011 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu bei 2011 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-531-198/2011 konstatuota, kad kelias per atsakovų (Ž.) žemės sklypÄ reikalingas patekti ir į kitiems asmenims (taip pat ir P.) priklausančius žemės sklypus.

Apeliantams/atsakovams Å¡i faktinė aplinkybė, kad servitutinio kelio kryptis yra bÅ«tent per Ž. žemės sklypÄ reikalinga patekti ir į kitiems asmenims (taip pat ir P) priklausančius sklypus. Todėl nagrinėjamoje byloje apeliantai/atsakovai nepagrįstai teigia, kad servitutinio kelio kryptį ieÅ¡kovai turėjo rinktis ne per Ž.žemės sklypÄ , o visai kita kryptimi (per D. Č. namų valdos žemės sklypÄ ). IeÅ¡kovų žemės sklypas iki Å¡iol neturi privažiavimo, t. y. faktinė ginčo žemės sklypo situacija nuo 2011 m. liko nepakitusi; 25.2. 2011 m.

įsiteisėjusiais teismo sprendimais vieÅ¡o intereso gynimo byloje servitutinio kelio kryptis buvo nustatyta per P. Ž. žemės sklypÄ , motyvuojant tuo, kad bÅ«tent tokia servitutinio kelio kryptis reikalinga ir kaimyninių žemės sklypų savininkams, todėl nagrinėjamoje byloje apeliantai/atsakovai nebegali ginčyti Å¡ios aplinkybės; 25.3. patekimas į ginčo žemės sklypÄ per trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. Č. priklausantį žemės sklypÄ nėra priimtinas, nes jai priklausančiame Žemės sklype Nr. 3 servitutinio pravažiavimo ieÅ¡kovų atžvilgiu nėra nustatyta ir įregistruota (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2022 m. vasario 15 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raÅ¡tas Nr. 41SD-(14.41.137 E.). Galimas pravažiavimas pro trečiojo asmens Žemės sklypÄ Nr. 3 nėra tinkamesnis, nes jis bÅ«tų pro trečiojo asmens statinius su gyvenamuoju namu, toks privažiavimas kompleksiÅ¡kai neiÅ¡sprendžia privažiavimo prie trečiojo asmens žemės sklypo, ko iÅ¡ esmės buvo siekiama ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ civilinėje byloje Nr.2-10-228/2011. Nors apeliaciniame skunde kritikuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų lakoniÅ¡kumas, tačiau nenurodoma pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų; 25.4. privažiavimas į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ nesuformuotas.

AnalogiÅ¡kÄ aplinkybę, siekdamas servitutinio kelio nustatymo, įrodinėjo ir apeliantas/atsakovas A. K. minėtoje byloje. T. U. apskrities virÅ¡ininko administracija patvirtino, kad praÅ¡omas nustatyti servitutinis kelias reikalingas patekti į ginčo žemės sklypÄ . N. Ž. sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 4.6 p. įraÅ¡yta, jog „Į sklypÄ patenkama esamu 4 m pločio keliu“, tačiau 2022 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr.41SD-(14.41.137 E.) Nacionalinės žemės tarnyba patvirtino, jog negali atsakyti koks konkrečiai 4 m pločio kelias, įraÅ¡ytas 2004 m. birželio 26 d.

Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte; 25.5. ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatytas kelio servitutas per apeliantams/atsakovams priklausantį žemės sklypÄ . Å io kelio servituto nustatymas nėra susietas su tam tikrų sÄ lygų atsiradimu ar neatsiradimu. Ta aplinkybė, kad kelio servitutas per apeliantams/atsakovams priklausantį žemės sklypÄ nustatytas iki trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų D. Č. žemės sklypo, nepagrįstai skunde vertinamas kaip sÄ lyginis; 25.6. apeliantai/atsakovai nekėlė kompensacijos dydžio netinkamumo klausimo.

Apeliantai, nesutikdami su siÅ«lomos kompensacijos dydžiu ,neteikė jokių įrodymų apie kitokiÄ Å¾emės sklypo vertę, neginčijo ieÅ¡kovų teiktų duomenų apie jÄ . Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad kompensacijos suma nepagrįstai maža, apskaičiuota nevertinant tikrosios žemės sklypo rinkos kainos, yra visiÅ¡kai formalÅ«s.

26. Trečiasis asmuo D. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodo, kad nesutinka su atsakovų siÅ«lomu servitutu, nes ji ekologiÅ¡kai Å«kininkauja ir sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) laiko galvijus, yra naujai pastatytas tvartas, pieno blokas. Namas, kuriame ji gyvena su tėvais, yra už 30-50 m. Å alia yra grÅ«dų sandėlis, stovi žemės Å«kio technika, todėl nenori, kad svetimi žmonės važinėtų per jų Å«kį. Nurodo, kad į savo žemės sklypus galėdavo nuvažiuoti tik per atsakovų sklypÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylÄ nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

21. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas kelio servitutas ir priteista kompensacija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl servituto nustatymo 22. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisės yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

23. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu taip, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).

24. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai neturi galimybės kitaip naudotis savo žemės sklypu, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav., kaip tik nustačius servitutÄ viename iÅ¡ besiribojančių gretimų žemės sklypų, t. y. atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris. (duomenys neskelbtini), ir (ar) trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovų žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose servitutų, kurie leistų ieÅ¡kovams patekti į savo žemės sklypÄ , nėra registruota, todėl jie neturi galimybės patekti į savo žemės sklypÄ , kas yra pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo. Taigi nagrinėjamu atveju esminis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl servituto vietos parinkimo.

25. IeÅ¡kovai praÅ¡ymÄ dėl servituto vietos grindė aplinkybe, jog J. D. 2021 m. lapkričio 4 d. kelio servituto plane Nr. 3 nurodytas kelias tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypų faktiÅ¡kai egzistavo daugelį metų ir atitinka istoriÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ . Atsakovai, kurie sklypÄ Ä¯sigijo 2003 metais, leido per jiems priklausančius žemės sklypus privažiuoti prie ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo iki konflikto su ieÅ¡kovais maždaug 2018 metais, kuomet pravažiavimas buvo užtvertas ir ieÅ¡kovai juo nebegali patekti į savo sklypÄ .

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei civilinės bylos Nr. 2-10-228/2011, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad per atsakovų žemės sklypÄ buvo faktinis kelias, kuriuo buvo patenkama į Å¡iuo metu ieÅ¡kovams priklausantį sklypÄ , tai patvirtina ir archyviniai duomenys, įsiteisėjusiame sprendime nustatytos aplinkybės, Å¡ioje byloje pateiktos orto grafinės nuotraukos (nuo 2009– 2010 m.). Å ių nustatytų aplinkybių atsakovai nepaneigė.

27. Nors atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas civilines byloje Nr. 2-10-228/2011 nustatytas faktines aplinkybes dėl servitutinio kelio bÅ«tinybės nepagrįstai laikė prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu argumentu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kelio servituto vietos įvertino visus byloje surinktus, tame tarpe ir minėtoje byloje nustatytas faktines aplinkybėmis kaip raÅ¡ytinius įrodymus pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.

28. Ä® bylÄ pateiktame UAB „Vilniaus hidroprojektas" 2019 m. rugpjūčio 2 d. raÅ¡te „Dėl siÅ«lymo nustatyti kelio servitutus L. kadastro vietovėje“ pateikti pasiÅ«lymai, kuriuose nurodyta, kad yra galimi du privažiavimo keliai iki ieÅ¡kovų sklypo, t. y. per atsakovų A. ir J. K. Žemės sklypÄ Nr. 2 ir per trečiojo asmens D. Č. žemės sklypÄ Nr.

3. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad kelio servituto nustatytas per trečiojo asmens sklypÄ bÅ«tų daug racionalesnis, nes bÅ«tų nustatytas mažesnis servituto plotas ir servitutas eitų per vienÄ , o ne per du sklypus.

29. Vertinant ieÅ¡kovų galimybę naudotis atsakovų pateiktame UAB „Vilniaus hidroprojektas" projekte nurodytu kelio servitutu, t. y. keliu, esančiu trečiojo asmens žemės sklype, pažymėtina, kad iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog servitutinis kelias eitų per trečiojo asmens trečiojo asmens statinius su gyvenamuoju namu. Apeliantų argumentas, kad kelias eitų apie 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo, nepaneigia, kad nustačius servitutÄ per trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypÄ , kuriame yra gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai, laikomi galvijai, sudarytų didesnius nepatogumus, suvaržytų trečiojo asmens privatumÄ bei galimai nebÅ«tų užtikrinamas trečiojo asmens turto saugumas, nei jo nustatymas sklype, kuriame greta ( netoliese) nustatomo servituto statinių nėra.

Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant dėl kelio servituto vietos, buvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovų siÅ«lomas servitutinis kelias, esant blogoms oro sÄ lygoms, taptų sunkiai pravažiuojamu ar apskritai nepravažiuojamu , o pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ Nr. 3 servitutas bÅ«tų tvirtesnio grunto, kas leistų privažiavimÄ naudoti įvairiu metų laiku, atsakovai Å¡ių aplinkybių neginčija. ReikÅ¡mingu kolegija vertina ir tai, jog teismas atliko vietos apžiÅ«rÄ ir pats tiesiogiai įvertino servitutinio kelio vietos tikslingumÄ .

30. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų nurodytas servitutas pagal pateiktÄ planÄ geriausiai užtikrina skirtingų savininkų interesų pusiausvyrÄ ir atitinka proporcingumo principÄ . Nustačius minėtÄ servitutÄ , ieÅ¡kovai ir toliau naudosis keliu, kuris faktiÅ¡kai buvo naudojamas visÄ laikÄ iki kol atsakovai nepradėjo konfliktuoti su ieÅ¡kovais. Minėta, atsakovams priklausančiame sklype nėra statinių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju kelio servitutas nebus neproporcingai žalingas atsakovui, ypač vertinant istorines Å¡io kelio aplinkybes, kad jis egzistuoja (-avo) jau daugelį - apie 15 metų. Be to, nors nagrinėjamu atveju tiesiogiai nebuvo sprendžiamas trečiojo asmens patekimo į jam priklausantį žemės sklypo klausimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nustačius kelio servitutÄ per atsakovams priklausantį sklypÄ , bÅ«tų nustatytas vientisas kelio servitutas ir tuo pačiu iÅ¡spręstas patekimo į trečiajam asmeniui priklausančio sklypo klausimas.

Jei ieÅ¡kovai, naudodamiesi  per atsakovų sklypÄ nustatytu kelio servitutu, padarytų žalos atsakovų turtui, atsakovai neabejotinai turi teisę reikalauti paÅ¡alinti padarytÄ Å¾alÄ arba atlyginti nuostolius. Dėl kompensacijos už servitutÄ 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ , kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kuriÄ teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko teisėmis, bÅ«tų neproporcingai iÅ¡kreipta. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-69/2009;

Nr. 3K-3-61-469/2016). Kartu pabrėžtina ir tai, jog teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, iÅ¡liekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto rinkos kaina gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, vadovavosi ieÅ¡kovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta sklypo verte bei į tai, kad nustatomo servituto plotas užima 1,38 proc. sklypo, kas suapvalinus sudaro 167 Eur. Atsakovams nepateikus argumentų dėl kompensacijos už nustatomÄ servitutÄ priteisė pagal ieÅ¡kinyje nurodytÄ skaičiavimÄ apskaičiuotÄ kompensacijÄ .

34. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jiems iÅ¡ ieÅ¡kovų priteista kompensacija už servitutÄ . Apeliantų teigimu, spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centre nustatyta vidutine turto verte, kadangi ji neatitinka realios Å¡io turto rinkos kainos bei neatlygina atsakovams patiriamų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su Å¡ias apeliantų skundo argumentais.

35. Individualus turto vertiniams byloje nebuvo atliktas(įrodymai nepateikti).Nustatydamas kompensacijos už naudojimÄ si nustatytu servitutu dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ , šį dydį nustatė formaliai, taip neužtikrindamas, kad kompensacija atitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

36. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdami dėl kompensacijos dydžio, neatsižvelgė į reikÅ¡mingas bylai aplinkybes: kokiam žemės sklypui nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė (neterminuotas) ; kokio pobÅ«džio veiklai nustatytas servitutas bei kokios apimties suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui ir kt. Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos dydžio priteisimo, nevertino atsakovų nuosavybės teisės suvaržymų turinio ir apimties, nepasisakė dėl kompensacijos pobÅ«džio, priteisdamas kompensacijos dydį nustatė tik pagal vienÄ iÅ¡ kriterijų - atsakovų sklypo vidutinę rinkos vertę nurodytÄ VÄ® Registrų centre.

Å i vertė nustatoma masinio vertinimo bÅ«du. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 patvirtintų Masinio žemės vertinimo taisyklių 1 punktÄ , Å¡ios taisyklės reglamentuoja žemės verčių zonų žemėlapių, žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių sudarymÄ , jų taikymÄ , masinio žemės vertinimo dokumentų derinimÄ , svarstymÄ ir tvirtinimÄ , konkretaus žemės sklypo vidutinės rinkos vertės ir žemės mokestinės vertės nustatymÄ , individualaus žemės vertinimo, kuris gali bÅ«ti taikomas žemės mokestinei vertei nustatyti, reikalavimus.

Pagal 2 punktÄ Å¾emė vertinama vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Å io įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog masinis turto vertinimas – vienarÅ«Å¡io turto (rÅ«Å¡iniais požymiais apibÅ«dintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į Å¡io turto bÅ«klę tam tikrÄ dienÄ , pagal atitinkamÄ turto vertinimo metodÄ , kurio taikymo procedÅ«ros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, ir šį vertinimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį individualusis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrÄ dienÄ , vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedÅ«ros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Taigi, masinis turto vertinimas yra vienarÅ«Å¡io turto vertinimas, o individualus turto vertinimas yra konkretaus daikto vertinimas. Kolegijos vertinimu, toks reglamentavimas suponuoja, jog individualus turto vertinimas leidžia tiksliau nei masinis turto vertinimas nustatyti konkretaus daikto (Å¡iuo atveju žemės sklypo) rinkos vertę, kuri gali reikÅ¡minga sprendžiant dėl kompensacijos už pastatytÄ servitutÄ dydžio nustatymo.

37. Dėl pasakyto ,kolegijos vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos dydžio nustatymo ir bylÄ dėl Å¡ios ginčo dalies grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėjant Å¡i bylos dalį pakartotinai teismas turėtų svarstyti ar , Å¡alims nesusitarus dėl ginčo sklypo rinkos vertės, nėra pagrindo pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus dėl ginčo sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) rinkos vertės, galimai turto vertinimo ataskaitÄ , parengtÄ pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, skirti ekspertizę sklypo rinkos vertei nustatyti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 38. Atsižvelgdamas į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei ,spręsdamas dėl servituto nustatymo, taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, tačiau netinkamai iÅ¡spendė kompensacijos dydžio nustatymo klausimÄ , todėl Å¡i dalis bylos perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad civilinės bylos dalis grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas taip pat perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui pakartotinai (CPK 93, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už servitutÄ dydžio nustatymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinti ir perduoti jÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė