fe77cb20-4317-461e-bade-75ce27e84df9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-413-611/2011

(S)

Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 44.5.1; 63; 71; 121.15; 121.18.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S Â

2011 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Dalios ViÅ¡inskienės, sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,       dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. Dariui Stalioniui, atsakovui A. M., jo atstovui adv. Algiui Tursui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo

A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas A. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo

75 000 Lt skolÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, žyminį mokestį, atstovavimo

iÅ¡laidas bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alys buvo sutarę vystyti nekilnojamojo turto verslÄ ir Å¡iuo

tikslu susitarė, kad ieÅ¡kovas paskolins atsakovui piniginių lėšų. IeÅ¡kovas 2007-08-06 pervedė atsakovo sÄ skaitÄ 75000 Lt, mokėjimo pavedime nurodant, kad tai yra paskola. RaÅ¡ytinės paskolos sutarties Å¡alys nebuvo sudariusios. Nepasisekus nekilnojamojo turto projektui, ieÅ¡kovas pareikalavo gražinti suteiktÄ paskolÄ , tačiau iÅ¡ atsakovo nesulaukė nei atsakymo, nei paskolos grÄ Å¾inimo.

Atsakovas A. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad nebuvo su ieÅ¡kovu pažįstamas iki žemės sklypo pirkimo. Norėjo užsidirbti pinigų, parduodant žemę, kuri turėjo bÅ«ti verta daugiau kaip 4 mln. litų. Norėjo padaryti sklypo planÄ , kad po to brangiau parduotų sklypÄ . IeÅ¡kovas pasiÅ«lė architektÄ . IÅ¡ savo pinigų atsakovas sumokėjo avansÄ , ieÅ¡kovas jį grÄ Å¾ino. IeÅ¡kovas teigė, kad jokių raÅ¡ytinių sutarčių nereikia. Jis tik sudarė sutartį su uoÅ¡ve. Visi keturi susitarimo dalyviai susirinko ir sutarė, kad pinigai prapuolė, visi keturi dėjo po 75 000 Lt avansÄ . Atsakovo uoÅ¡vis turėjo pirkėjÄ , bet jie siÅ«lė jam neparduoti žemės, nes jie, padarę projektÄ , parduotų jį brangiau, pvz. už 6 mln.. Visi pervedė

uoÅ¡viui300 000 Lt. Atsakovas pervedė 3 kartus po 75 000 Lt, o atsakovo brolis R. M. 75 000 Lt. Atsakovas pervedė uoÅ¡viui už ieÅ¡kovÄ . Atsakovas turi savo statybinę

firmÄ kartu su broliu UAB ,,Grindukas“. Sklypo pardavimas užsitęsė, kainos krito, todėl žemė liko neparduota, 300000 Lt liko kaip kompensacija jo uoÅ¡viams. UoÅ¡viai yra to sklypo savininkai. UoÅ¡viai turėjo parduoti sklypÄ , bÅ«tų pinigus pasidalinę. Jei jie bÅ«tų radę pirkėjÄ , bÅ«tų pasirašę dokumentus dėl pinigų pasidalinimo. PrieÅ¡ pusę metų atsakovui nebuvo reikalo skolintis pinigų, nes jis pinigų turėjo pakankamai.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo A. M. ieškovui

A. J. 75000 Lt skolos, 6 % metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo 2009-09-04 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2250 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, bei 13 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Nustatė, kad 2007-08-06 ieÅ¡kovas pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 75000 Lt. 2009-05-20 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui reikalavimÄ per 30 dienų nuo reikalavimo dienos grÄ Å¾inti paskolÄ , 2009-07-17 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui pakartotinį reikalavimÄ per penkias dienas nuo pakartotino reikalavimo dienos grÄ Å¾inti paskolÄ . Konstatavo, jog ieÅ¡kovas įrodė, kad su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis. Kadangi atsakovas 75000 Lt paskolos sumos ieÅ¡kovui nurodytu terminu negrÄ Å¾ino, teismas pripažino, kad prievolės pagal 2007-08-06 paskolos sutartį atsakovas A. M. neįvykdė, todėl ieÅ¡kinį patenkino ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 75000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos. Atsakovo argumentus, jog tarp Å¡alių susiklostė jungtinės veiklos santykiai, teismas atmetė, motyvuodamas, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos.

Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Pažymi, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl liudytojų parodymų, kurie patvirtino, kad atsakovas kartu su ieÅ¡kovu, R. M. ir R. T. buvo susitarę vykdyti bendrÄ verslÄ ir paneigė tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvus paskolinius santykius. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas, pervesdamas į atsakovo banko sÄ skaitÄ 75000 Lt, grÄ Å¾ino tai, kÄ atsakovas pagal jų bendrÄ susitarimÄ už ieÅ¡kovÄ buvo sumokėjęs žemės sklypo savininkei L. P.. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai 2007-07-26 tarpininkavimo sutartį tarp atsakovo ir L. P. „paÅ¡alino“ iÅ¡ atsakovo argumentacijos, nenurodė motyvų, nepagrindė, kodėl tokia iÅ¡vada daroma. Å ioje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl sutarties pripažinimo negaliojančia – ginčas kilęs tarp Å¡alių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo kaip paskolinių teisinių santykių ar jungtinės veiklos teisinių santykių. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atribojant jungtinės veiklos ir paskolos sutarčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio

25 d. nutartis civilinėje byloje V.M. v. IÄ® J.D. turgus, bylos Nr.3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje V.M. ir kt. v. Ž.P., bylos Nr.3K-3-181/2008), teigia, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas, gavęs pinigus, juos panaudojo patenkinti savo, atskirai nuo ieÅ¡kovo, turtinius interesus, taip pat nenurodė ir neįrodė kito tikslo, nei Å¡alių susitarimas vystyti nekilnojamojo turto verslÄ , kurio ieÅ¡kovas siekė neva paskolinęs atsakovui pinigus. Nurodė, jog Å¡alių ir kitų partnerių bendra jungtinė veikla pasireiÅ¡kė tuo, kad: 1) visi keturi sukooperavo savo asmenines lėšas (po 75000 Lt), 2) asmenines lėšas sukooperavo bendram tikslui ir susitarė veikti bendram tikslui, 3) sukooperavo savo darbÄ â€“ ieÅ¡kovas tvarkė reikalus, susijusius su žemės sklypo detaliojo plano rengimu, o atsakovas tarpininkavo santykiuose su žemės sklypo savininke.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Å¡alys nebuvo susitarusios dėl esminių jungtinės veiklos sutarties sÄ lygų, todėl laikytina, kad tarp Å¡alių nesusiklostė jungtinės veiklos santykiai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis bÅ«tų siekęs sudaryti atitinkamas sutartis su ieÅ¡kovu dėl jungtinės bendros veiklos vykdymo. IeÅ¡kovo padėjimas atsakovui surasti architektÄ , kuris padėtų parengti atsakovo žmonos motinai priklausančio žemės sklypo detalųjį planÄ negali bÅ«ti traktuojamas kaip jungtinės veiklos vykdymas. IeÅ¡kovo teigimu, liudytojų parodymai turi bÅ«ti vertinami itin kritiÅ¡kai, kadangi dauguma liudytojų yra susiję giminystės ryÅ¡iais su atsakovu. IeÅ¡kovas pabrėžė, jog esant tarp Å¡alių jungtinės veiklos santykiams, tarp partnerių turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta tarpininkavimo sutartis, kurioje bÅ«tų aiÅ¡kiai susitarta dėl visų veiksmų. Tačiau tarpininkavimo sutartį su savo žmonos motina pasirašė tik atsakovas ir įsipareigojo tik surasti žemės sklypui pirkėjÄ â€“ sutartyje neužsimenama apie partnerių planus įsigyti šį žemės sklypÄ . Pažymėjo, jog nagrinėjant bylÄ Vilniaus rajono apylinkės teisme atsakovas sakė, jog R. T. nebuvo perdavęs jokių pinigų, todėl nebuvo įtrauktas į jokį bendrÄ verslÄ , o apeliaciniame skunde atsakovas nurodo kitas aplinkybes – kad R. T. dalyvavo bendrame versle ir perdavė atsakovui ir R. M. 75000 Lt.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada tarp Å¡alių kilusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip paskolos santykius, nurodo, kad Å¡alys buvo susitarusios vystyti bendrÄ veiklÄ , t.y. buvo susitarusios dėl bendros jungtinės veiklos teisinių santykių sukÅ«rimo. Pagal LR 6.969 str. 1 d. jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, be to, pagal minėto straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos, o Å¡ios formos nesilaikymas daro tokiÄ sutartį negaliojančia.

Taigi, sudarant jungtinės veiklos sutartį ir nesilaikant privalomos raÅ¡ytinės formos, tokios sutarties sudarymo faktui įrodyti negalima remtis liudytojų parodymais (LR CK 1.93 str. 1 d., 2 d.). Atsakovas, įrodinėdamas tarp jo ir ieÅ¡kovo jungtinę veiklÄ , remiasi liudytojų parodymais, taip pat tarp ir L. P. sudaryta tarpininkavimo sutartimi, atsakovo atliktais mokėjimo pavedimais. Kadangi Å¡alys privalomos raÅ¡ytinės formos nesilaikė, todėl atsakovas negali jungtinę veiklÄ tarp Å¡alių įrodinėti liudytojų parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo kviestų liudytojų parodymais.

Atsakovo pateikta 2007-07-26 tarpininkavimo sutartis neįrodo ieÅ¡kovo ir atsakovo jungtinės veiklos, nes sutartis sudaryta tik tarp atsakovo ir L. P., pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas įsipareigojo surasti pirkėjÄ L. P. žemės sklypui (b.l.21), ieÅ¡kovas Å¡ioje sutartyje neminimas, jungtinės veiklos požymių Å¡ioje sutartyje nėra, susitarimo pirkti žemės sklypÄ , prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, nėra. Atsakovo pateikti jo 2007-07-01 atliktas mokėjimo pavedimas 225000 Lt sumai (paskirtis – avansas) ir jo brolio R.

M. 2007-08-01 atliktas mokėjimo pavedimas 75000 Lt sumai į L. P. sÄ skaitÄ banke kartu su minėta sutartimi visumoje neįrodo jungtinės veiklos tarp Å¡alių. Atsakovas pagal tarpininkavimo sutartį už teisę tarpininkauti įsipareigojo sumokėti L. P. 300000 Lt avansÄ , bÅ«tent jį atsakovas ir sumokėjo. Minėta sutartis sukėlė teises ir pareigas tik atsakovui ir L. P., bet ne ieÅ¡kovui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie Å¡alių pasiektÄ susitarimÄ , apie jų indėlį į bendrÄ veiklÄ , apie galimÄ pelno pasidalinimo bÅ«dÄ .

Detaliojo plano rengimo sutarties, priešingai nei nurodo apeliantas, ieškovas nepasirašė, sutarties šalimi ieškovas nenurodomas, prašymas Vilniaus

miesto savivaldybei dėl detaliojo palno rengimo pateiktas L. P. vardu, ieškovas nėra jo pasirašęs (b.l.26,

28-37). Faktas, kad ieÅ¡kovas atsakovui pasiÅ«lė pažįstamÄ architektÄ dėl detaliojo plano rengimo, be kitų byloje leistinų įrodymų pats savaime neįrodo ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimo dėl jungtinės veiklos, o kitų raÅ¡ytinių įrodymų jungtinei veiklai pagrįsti atsakovas nepateikė. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog tarp Å¡alių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

           Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, ieÅ¡kovas 2007-08-06 pervedė atsakovui į jo sÄ skaitÄ banke 75000 Lt sumÄ , nurodydamas mokėjimo paskirtį – paskola (b.l.4). Pagal LR CK 6.871 str. 1 d. paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2000 Lt, tačiau pagal minėto straipsnio 3 dalį raÅ¡ytinės formos paskolos sutartimi pripažįstamas paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Paskolos sutarties dalyku pagal LR CK 6.870 str. 1 d. yra paskolos gavėjui nuosavybėn perduodami pinigai ar kiti rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžti suvartojamieji daiktai. Taigi, atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo atliktas mokėjimo nurodymas į atsakovo sÄ skaitÄ prilygintinas skolos dokumentui, patvirtinančiam pinigų perdavimÄ atsakovui, todėl pripažintina, kad raÅ¡ytinė paskolos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta. Atsakovas, gavęs ieÅ¡kovo mokėjimo pavedimÄ su mokėjimo paskirtimi – paskola, prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė ieÅ¡kovui, pinigų atgal negrÄ Å¾ino, todėl tokiais faktiniais veiksmais jis patvirtino paskolos sutarties sudarymÄ .

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas neteisingai paskirsto įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nes bÅ«tent jis, nesutikdamas su Å¡alis siejančių teisinių santykių kvalifikavimu kaip paskola, turi įrodyti, kad gautus pinigus panaudojo bendriems ieÅ¡kovo ir atsakovo interesams tenkinti, tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovas Å¡ių aplinkybių neįrodė. Tai, kad paskola suteikta atsakovui be palÅ«kanų bei neapibrėžtas konkrečia data paskolos grÄ Å¾inimo terminas, teisinės reikÅ¡mės ginčui neturi, nes įstatymas nedraudžia teikti beprocentinę paskolÄ , be to, paskola gali bÅ«ti suteikiama neapibrėžiant jos gražinimo konkrečiu terminu, tuomet taikomos LR CK 6.53 str. numatytos taisyklės. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai Å¡alis siejančius teisinius santykius kvalifikavo kaip paskolos teisinius santykius.

Apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-148/2010 bei kitos atsakovo minimos nutartys nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikomos, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės, nes minėtose bylose Å¡alys buvo sudariusios raÅ¡ytines sutartis, kurias teismai vertino kaip jungtinę veiklÄ , o nagrinėjamoje byloje Å¡alys nėra sudariusios raÅ¡ytinės sutarties.

Kadangi atsakovas paskolos, ieÅ¡kovui pareikalavus, per ieÅ¡kovo nustatytÄ terminÄ negrÄ Å¾ino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 75000 Lt (LR CK 6.873 str.).

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo Å¡alis siejančius teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo valstybei priteistinos 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), jo paties patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (LR CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. 8,40 Lt (aÅ¡tuonis litus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                       Andžej

Maciejevski  Â

Teisėjai                                                                                           Dalia

Kačinskienė

                                                                                  Â

                                                                                               Dalia

Višinskienė